Baudžiamoji byla Nr. 2K-56-495/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02757-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.11;
1.1.10.1; 2.1.14 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta šioje byloje priimtu nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams dvidešimt dviem dienoms. Iš M. K. priteista 16,79 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendis, kuriuo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta dalis Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams vienuolikai dienų.
Iš M. K. nuspręsta išieškoti valstybės naudai 102,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. K. nuteistas už tai, kad 2020 sausio 18 d. apie 0.44 val. pramogų centre,,Lūna“, esančiame Marijampolės sav., Mokolų k., Mokyklos g. 1., tyčia iš asmeninių paskatų sudavė vieną smūgį kumščiu M. G. į veido sritį ir vieną kartą spyrė į šoną, taip nežymiai sutrikdė jam sveikatą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 64 straipsnio taikymo. Nustatė, kad neteisingai buvo apskaičiuota ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, t. y. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – vieneri metai devyni mėnesiai vienuolika dienų, ir šią bausmę subendrino iš dalies sudėdamas su skundžiamu nuosprendžiu paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. K. paskyrė galutinę subendrintą dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl M. K. kaltės, jam padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Teismai nepagrįstai kaip patikimus įrodymus vertino nukentėjusiojo M. G. ir liudytojo E. B. parodymus, kadangi byloje nebuvo objektyviai nustatyta, kad jis (M. K.) ne tik sudavė smūgį kumščiu, bet ir spyrė koja M. G. į šoną. Šių asmenų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai, kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jam nebuvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimus apie tiriamas bylos aplinkybes, taip buvo suvaržyta jo, kaip kaltinamojo, teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalis), pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis).
3.2. Teismai, skirdami M. K. galutinę subendrintą bausmę, netinkamai taikė BK 64 straipsnį. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, tačiau realiai atliko tik dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes jam buvo taikyta probacija. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos vykdymas yra baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jei probuojamasis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų pasiųsti jį atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad probuojant atlikta bausmė yra laikoma atlikta. Kasatorius nurodo, kad probacijos paskutinė diena, t. y. pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės diena, – 2021 m. gegužės 12 d., o nagrinėjamoje byloje jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo tik 2021 m. birželio 1 d. Taigi, kaip tvirtina kasatorius, naujo nuosprendžio įsiteisėjimo dieną jis jau buvo atlikęs pirmesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Todėl taikyti jam BK 64 straipsnį ir pridėti 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį nebuvo pagrindo, kadangi bausmė pagal šį nuosprendį jau buvo atlikta.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė iš M. K. išlaidų, patirtų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, atlyginimą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 106 straipsnio 1 dalyje, 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų visumą, nukrypo nuo teismų praktikos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tada, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Pirmiau nurodytos BPK nuostatos ir teismų praktika taikytini ir nagrinėjant bylas apeliacine tvarka. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, taigi apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas iš nuteisto kasatoriaus priteisti 102,06 Eur sumą už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas šį sprendimą, turėjo įvertinti nuteistojo finansinę padėtį, tačiau to nepadarė.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. K. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas analizavo nukentėjusiojo M. G., liudytojo E. B. parodymus, įvykio vaizdo įrašo duomenis, vertino asmenų parodymų nuoseklumą, lygino jų duomenis su vaizdo įrašo duomenimis, todėl motyvuotai atmetė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl M. K. panaudoto fizinio smurto pobūdžio bei apimties ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Vien tai, kad teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
4.2. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje M. K., panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. pasikėsino į vieną labiausiai įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. M. K. tyčiniais veiksmais niekuo dėtam nukentėjusiajam padarė realią žalą sveikatai, nėra kritiškas dėl savo veiksmų, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką pripažintina, kad jo veikimas buvo akivaizdžiai pavojingas, atitinkantis baudžiamosios atsakomybės ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86/2006">2K-86/2006</a>, 2K-271/2015).
4.3. Kasacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme M. K. nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus dėl įvykio, negali būti vertinami kaip pagrindas konstatuoti esminį BPK pažeidimą. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad įrodymų tyrimo metu nuteistasis M. K. 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje atsakė į keletą teisėjų kolegijos narių pateiktų klausimų, tačiau nurodė, kad parodymus duos po liudytojų apklausos. 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje baigiant įrodymų tyrimą proceso dalyviams buvo pateiktas klausimas dėl prašymų ir papildymų, tačiau proceso dalyviai, tarp jų M. K., jokių prašymų nepareiškė. Pripažintina, kad tiesiogiai pakartotinai M. K. duoti parodymų teismas nepasiūlė, tačiau tai nesuvaržė jo teisės į gynybą (BPK 22 straipsnio 3 dalis), nepažeidė rungimosi principo (BPK 7 straipsnis). Pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino nuteistajam M. K. teisę duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes, tačiau šis atsisakė ja pasinaudoti. Šia teise pasinaudoti jam buvo sudaryta galimybė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pradedant bylos nagrinėjimą, o baigiant įrodymų tyrimą, nors M. K. pakartotinai nebuvo pasiūlyta duoti parodymus, jis turėjo galimybę tokį prašymą pareikšti. Svarbu ir tai, kad M. K. neišreiškė noro pasisakyti ir baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu, apsiribodamas tik lakonišku prašymu jo skundą tenkinti. Iš to darytina išvada, kad M. K. teisminio nagrinėjimo metu pasirinko įstatymo jam suteiktą teisę tylėti ir neduoti parodymų apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Antra, visos kitos teisės nuteistajam M. K. buvo užtikrintos ir jis jomis naudojosi. Trečia, nagrinėjant bylą buvo laikomasi BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo. Bylos nagrinėjimo metu M. K. buvo užtikrintos lygios teisės su kaltimo šalimi teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai išspręsti teisingai. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. šiomis teisėmis aktyviai naudojosi. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas kasatoriaus nurodomas baudžiamojo proceso pažeidimas iš esmės nuteistojo teisių nesuvaržė ir nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo.
4.4. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai, subendrindami M. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio taisykles, prieštarauja BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismų praktikai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra sąlyginis atleidimas nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau realiai neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laiku įvykdžius naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės dalis (visa ar iš dalies) yra subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme. Šios nuostatos yra įtvirtintos BK 64 straipsnio 1 dalyje ir ją aiškinančioje teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014). Iš bylos duomenų matyti, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį M. K. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos neatlikęs vienerių metų devynių mėnesių vienuolikos dienų laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo pabaiga – 2021 m. gegužės 12 d. Nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo priimtas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis, M. K. įvykdė 2020 m. sausio 18 d., t. y. lygtinio paleidimo laikotarpiu. Dėl to jis negali būti laikomas visiškai atlikusiu bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį. Iš to išplaukia, kad teismai, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėdami dalį naujai priimtu nuosprendžiu M. K. paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
4.5. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas priteisdamas iš M. K. atlyginti išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas R. Bučma. Šis advokatas atvyko ir į 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdį, tačiau, nuteistajam M. K. sudarius sutartį dėl teisinės pagalbos su kitu advokatu, advokatas R. Bučma buvo teismo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto advokato paslaugų buvo patirtos 102,06 Eur išlaidos, jas atlyginti iš nuteistojo ir priteisė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėjo pagal nuteistojo apeliacinį skundą, skundų, bloginančių jo teisinę padėtį, nebuvo paduota, todėl, priteisdamas iš nuteistojo išlaidų dėl jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas šių išlaidų atlyginimą iš nuteistojo, nevertino jo turtinės padėties. Pažymėtina, kad, pagal bylos duomenis, M. K. turėjo darbą, o proceso išlaidų, patirtų dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam, suma yra palyginti nedidelė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).
7. Kasatorius skunde, iš dalies pakartodamas apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su nagrinėjamoje byloje atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja ir savaip vertina nukentėjusiojo M. G., liudytojo E. B. parodymus, reiškia abejones dėl šių asmenų parodymų patikimumo, kartu ginčija teismo padarytas išvadas dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo (neigia dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajam – kumščiu į veido sritį ir koja į šoną – faktą), nustatytas aplinkybes savaip interpretuoja ir prašo daryti kitokias išvadas, nei padarytos skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose. Tačiau kasatoriaus teiginiai, pateikiant savą įrodymų vertinimą, kaip minėta, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, ir padarė nuteistojo lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tokie skundo argumentai aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėtini. Todėl kasacinio skundo argumentai šioje byloje nagrinėjami tik tiek, kiek tai yra susiję su tinkamu BPK nuostatų laikymusi ir baudžiamojo įstatymo taikymu.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų (20 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 3 dalis)
8. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kadangi išvadas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė selektyviai vertindami įrodymus bei suteikdami prioritetinę reikšmę nukentėjusiojo M. G., liudytojų E. B. parodymams ir toks įrodymų vertinimas nulėmė jam nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
9. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.).
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, atliko įrodymų tyrimą: apklausė nukentėjusįjį M. G., šis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuotus duomenis, jog bare smūgius į veidą ir šoną sudavė pliktelėjęs, barzdotas vyriškis, panašus į nuteistąjį M. K.; liudytojus R. V., buvusį kartu su nukentėjusiuoju bare ir iš karto po pastarajam suduotų smūgių iškvietusį medicinos pagalbą, baro darbuotojas G. J. (suteikusią pirminę medicinos pagalbą nukentėjusiajam), G. K., taip pat kartu su nuteistuoju bare buvusį D. R., paskelbė rašytinius įrodymus, juos išvardydamas, perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo E. B., buvusio kartu su nukentėjusiuoju ir mačiusio suduotus smūgius, parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Šios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, įvertino teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą ir nustatė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis M. K. tyčia, iš asmeninių paskatų, sudavė vieną smūgį kumščiu M. G. į veido sritį ir kartą spyrė į šoną, padarydamas nurodytus sumušimus nosies srityje bei kraujosruvas akių vokuose, ir taip sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, patenkinus nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, buvo atliktas dalies įrodymų tyrimas, t. y. atlikti proceso veiksmai, kurie nebuvo atlikti pirmosios instancijos teisme, t. y. apklaustas liudytojas E. B., peržiūrėtas vaizdo įrašas, susijęs su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, pareikalauti duomenys iš Probacijos tarnybos apie nuteistojo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą (2 t., b. l. 78, 89–90,113–116). Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 19 d. apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojo E. B. apklausos metu buvo ne tik tikslinamos liudytojo ikiteisminio tyrimo apklausos protokole (1 t., b. l. 98–99) nurodytos aplinkybės dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam M. G., šalinami parodymuose esantys prieštaravimai, bet ir apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas E. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausęs tyrėjas J. A. (2 t., b. l. 115, 119–120). Šios instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, dar kartą įvertino kiekvieną įrodymą atskirai, sujungė juos į loginę seką, pašalino liudytojo E. B. parodymuose buvusius prieštaravimus dėl smūgių sudavimo, įvertino juos kartu su peržiūrėtu vaizdo įrašu ir, priešingai nei teigia kasatorius, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą dėl nuteistojo M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo smūgių sudavimo faktą nukentėjusiajam nustatė ne prielaidomis, o byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu, tarp jų ir liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka nukentėjusiojo M. G., kitų liudytojų parodymus ir apeliacinės instancijos teisme peržiūrėtą vaizdo įrašą, iš kurio aiškiai matyti, kaip M. K. užsimoja ir dešine ranka smūgiuoja M. G. ir šis parkrenta ant žemės. Teismas aiškiai ir konkrečiai išdėstė motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentuotai nurodė, kodėl patikimais, faktines bylos aplinkybes atitinkančiais įrodymais pripažįsta liudytojo E. B. būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (nuosprendžio 5.9, 5.10 punktai). Be kita ko, objektyviai ištirtais įrodymais byloje teismo nustatytas ir nuteistojo spyris koja nukentėjusiajam į šoną (nukentėjusiojo M. G., liudytojo E. B. parodymais). Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė, jis atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles. Kasatoriaus nurodyti argumentai dėl selektyvaus įrodymų vertinimo bei prielaidomis pagrįstų išvadų skundžiamuose teismų nuosprendžiuose yra nepagrįsti, apsiribojantys tik deklaratyviais teiginiais.
12. Kasatorius teigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pažeista jo teisė duoti parodymus, taip pat duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes, kadangi teismas „pamiršo“ jį apklausti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu.
13. BPK 22 straipsnio 3 dalyje tarp nustatytų kaltinamojo teisių yra ir viena iš pagrindinių teisių – kaltinamojo teisė nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. Be kita ko, BPK 45, 268 straipsniuose teisėjui nustatyta pareiga išaiškinti proceso dalyviams, tarp jų ir kaltinamajam, procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Teisė neduoti prieš save parodymų ir teisė tylėti – visuotinai pripažinti tarptautiniai standartai, kurie yra teisingo proceso pagrindas. Priešingu atveju asmuo gali būti nubaustas už naudojimąsi savo pagrindine teise į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas Lutsenko prieš Ukrainą, peticijos Nr. 6492/11; 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas Leonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 61264/17).
14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje kaltinamajam M. K. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, kaltinamasis jas suprato. Įrodymų tyrimo metu, prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis sutiko duoti parodymus po visų asmenų apklausos (2 t., b. l. 26), tačiau baigiant įrodymų tyrimą kaltinamasis savo poziciją dėl parodymų davimo pakeitė ir atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 28). Apeliacinės instancijos teisme jam taip pat buvo išaiškintos nuteistojo procesinės teisės apeliaciniame procese, be to, patenkinus nuteistojo M. K. ir jo gynėjo prašymą, buvo nutarta atlikti dalies įrodymų tyrimą, t. y. apklausti liudytoją E. B., peržiūrėti vaizdo įrašą, pareikalauti duomenų iš Probacijos tarnybos apie nuteistojo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą (2 t., b. l. 77–78). 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje nuteistasis dar kartą pritarė gynėjo pozicijai dėl įrodymų tyrimo apimties (apklausti liudytoją ir peržiūrėti vaizdo įrašą). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrint įvykio metu užfiksuotą vaizdo įrašą, nuteistasis M. K. davė paaiškinimus apie byloje tiriamas aplinkybes, atsakydamas į teisėjų kolegijos ir gynėjo klausimus, pripažino, kad jis yra rodomame vaizdo įraše, tačiau neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, be to, papildomai nurodė, jog duos paaiškinimus po liudytojo E. B. apklausos (2 t., b. l. 89–90). Liudytojo E. B. apklausos metu nuteistasis pasinaudojo teise užduoti liudytojui klausimus (2 t., b. l. 113–114). Tačiau prieš baigiant įrodymų tyrimą nuteistasis prašymų duoti parodymus ar paaiškinimus apie teismo tiriamas aplinkybes nepateikė, tokio prašymo nereiškė ir jo gynėjas; baigiamųjų kalbų metu nuteistasis nurodė, kad jo poziciją savo kalboje pasakys gynėjas; teismo suteikto paskutinio žodžio metu nuteistasis M. K. jokių abejonių dėl galimai jo pažeistos teisės duoti parodymus teisme taip pat neišsakė (2 t., b. l. 119–121).
15. Kasatoriaus skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas nepasiūlė duoti parodymų, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip kaltinamojo teisės (BPK 22 straipsnio 3 dalis) suvaržymas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų turinio, kaltinamajam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, jis jas suprato, pirmosios instancijos teisme keitė savo poziciją dėl parodymų davimo (iš pradžių sutiko duoti parodymus, vėliau tai daryti atsisakė); apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant dėl įrodymų tyrimo apimties, reiškė prašymą apklausti tik vienintelį liudytoją E. B. ir peržiūrėti vaizdo įrašą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jo išsakyta pozicija dėl paaiškinimų davimo po liudytojo apklausos, o vėliau šios pozicijos atsisakymas, nepateikiant tokio prašymo teismui prieš baigiant įrodymų tyrimą, savaime negali suponuoti išvados apie jo teisės duoti parodymus suvaržymą. Todėl teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. K. pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise neduoti prieš save parodymų ir tylėti, kuri, kaip jau minėta nutartyje, yra teisingo proceso pagrindas.
Dėl BK 64 straipsnio taikymo
16. BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatliktus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (1 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (3 dalis).
17. M. K. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą galutine subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutartimi M. K. 2019 m. liepos 31 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs vienerių metų devynių mėnesių vienuolikos dienų laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo pabaiga – 2021 m. gegužės 12 d. (1 t., b. l. 144; 2 t., b. l. 83). Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė 2020 m. sausio 18 d., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Todėl nėra jokio pagrindo, kaip prašo kasatorius, pripažinti, kad priimant skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį jis buvo visiškai atlikęs ankstesniu Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teismai, nuteistajam taikydami BK 64 straipsnio nuostatas ir iš dalies pridėdami ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (kuri yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė) prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kasatoriaus skunde išdėstytas argumentas, jog probacijos laikotarpis pasibaigė anksčiau (2021 m. gegužės 12 d.), nei įsiteisėjo (2021 m. birželio 1 d.) nagrinėjamoje byloje jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. nuosprendžio įsiteisėjimo dieną jis jau buvo atlikęs bausmę, teisiškai nėra reikšmingas. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo laikas. Todėl sutikti ir su šiuo kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl BPK 106 straipsnio taikymo
18. BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.
19. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
20. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistajam M. K. buvo paskirtas gynėjas advokatas R. Bučma, siekiant užtikrinti būtinąjį gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ta pačia nutartimi nuteistajam buvo išaiškinta, kad jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskirtas gynėjas R. Bučma dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2021 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas R. Bučma atvyko ir į 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdį, tačiau, nuteistajam M. K. 2021 m. kovo 17 d. sudarius sutartį dėl teisinės pagalbos su kitu advokatu, advokatas R. Bučma buvo teismo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išieškoti iš nuteistojo patirtų 102,06 Eur išlaidų atlyginimą dėl nuteistajam M. K. teiktos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas patenkino pateiktą tarnybos prašymą ir priteisė nurodytą sumą iš nuteistojo. Kasatorius nesutinka su teismo sprendimu priteisti nurodytų išlaidų atlyginimą iš nuteistojo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas, be to, teismas turėjo įvertinti nuteistojo finansinę padėtį, tačiau to nepadarė.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais. Teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo inicijuotas ir vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, tuo metu jis buvo laisvėje, realios laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo, be to, kitų skundų, bloginančių jo teisinę padėtį, nebuvo paduota. Kaip jau minėta, paskiriant nuteistajam M. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinką gynėją, nuteistajam buvo išaiškinta, kad patirtų išlaidų atlyginimas gali būti išieškomas iš jo. Teismui priimant skundžiamą sprendimą buvo įvertinta ir jo finansinė padėtis (dirbo) bei priteistino išlaidų atlyginimo dydis (102,06 Eur), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos BPK 106 straipsnio nuostatos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu apeliaciniame procese nuteistajam M. K., ir tenkinti kasatoriaus prašymą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
