V. M. pagal BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-61-689/2020

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00203-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2;

2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.2.4.3; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rimkui,

nuteistojo V. M. gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,

nuteistosios D. M. gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,

nuteistojo V. Š. gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

nuteistajam G. Ž. ir jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos, nuteistosios D. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos ir nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu:

V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (viešieji pirkimai AB „PE“) laisvės atėmimu trejiems metams, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (viešieji pirkimai PMoje) laisvės atėmimu vieneriems metams, 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš V. M. konfiskuotas į valstybės biudžetą iš nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, gautas rezultatas – 388,87 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisintas nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.

D. M. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (viešieji pirkimai AB „PE“) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (viešieji pirkimai PMoje) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (210 MGL (7980 Eur) dydžio baudą), galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams ir 210 MGL (7980 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

D. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinta nesant jos veikoje šio nusikaltimo požymių.

V. Š. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas nesant jo veikoje šių nusikaltimų požymių.

G. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, G. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. M. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir V. M. pagal šį BK straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) V. M. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 388,87 Eur konfiskavimo iš V. M..

Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistosios D. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus, juridinio asmens Ž kooperatinės bendrovės gynėjo advokato S. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Šioje byloje taip pat nuteisti S. R. ir Ž kooperatinė bendrovė, tačiau dėl šių asmenų kasacinių skundų nepateikta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo V. M. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos, nuteistosios D. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo G. Ž. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, D. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, G. Ž. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), S. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, V. Š. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, Ž kooperatinė bendrovė – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su A. L., M. J. (jiems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu) ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (toliau – L. Ž.), nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone, Radviliškio mieste ir rajone bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, V. M. suorganizavus ir vadovaujant, D. M., G. Ž., S. R., M. J. ir L. Ž. padedant, A. L., einantis AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir AB „PE“ viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko pareigas, ir V. Š., einantis AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi per AB „PE“ organizuojamus viešuosius pirkimus: ne mažiau kaip 400 t presuotų šiaudų kurui pirkimą, 10 000 erdmetrių skiedros kurui pirkimą ir biokuro viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkursą, bendrininkų grupei siekiant turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir AB „PE“, kurioje Panevėžio miesto savivaldybei priklauso 5 533 316 akcijų (iš viso yra išleista 9 298 615 vnt. AB „PE“ akcijų), nes organizuojant biokuro viešuosius pirkimus buvo sumenkintas AB „PE“ vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (biokuro tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti dalyvaujant AB „PE“ viešuosiuose biokuro pirkimuose, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema AB „PE“ Pirkimų tarnyboje, t. y.:

1.1. G. Ž., V. M. ir D. M. 2010 metų pavasarį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Radviliškio rajone, ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdami turtinės naudos žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ir ŽŪK) „RP“ (nuo 2010 m. liepos 13 d. – kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) Ž kooperatinei bendrovei), susitarė daryti nusikaltimą: palenkti AB „PE“ darbuotojus piktnaudžiauti tarnyba – kad jie organizuojamuose AB „PE“ biokuro (presuotų šiaudų, medžio skiedros kurui ir pjuvenų) viešuosiuose pirkimuose sudarytų išskirtines sąlygas žemės ūkio kooperatyvui „RP“ (nuo 2010 m. liepos 13 d. – kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) Ž kooperatinei bendrovei) ir jų pagrindu ši bendrovė neteisėtai laimėtų pirkimus.

1.2. V. M. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. Panevėžio mieste ir rajone, Radviliškio mieste ir rajone, Šiaulių mieste ir rajone, tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, įgyvendindamas bendrininkų grupės susitarimą, parengė nusikalstamų veikų įgyvendinimo planą, organizavo AB „PE“ darbuotojų piktnaudžiavimą tarnyba: V. M., pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Seimo nario tarnybine padėtimi ir pažintimi su V. Š., laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), susitarė su AB „PE“ generaliniu direktoriumi V. Š., kad jo vadovaujamoje AB „PE“ veikianti Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisija sudarys išskirtines sąlygas, kurios padėtų žemės ūkio kooperatyvui „RP“ (nuo 2010 m. liepos 13 d. – kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) Ž kooperatinei bendrovei) laimėti viešuosius biokuro (presuotų šiaudų, medžio skiedros kurui, pjuvenų) pirkimus.

1.3. V. Š. nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas įgyvendinti V. M. parengtą nusikalstamų veikų planą, jį atskleidė AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkui bei AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas einančiam A. L..

1.4. A. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi susitarė su V. Š., kad A. L., siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, organizuos viešuosius biokuro pirkimus AB „PE“ sudarydamas išskirtines sąlygas, kad pirkimus laimėtų Ž kooperatinė bendrovė.

1.5. D. M., bendrininkų grupe įgyvendindama V. M. parengtą nusikalstamų veikų planą ir atlikdama jai V. M. paskirtą vaidmenį, maskuodama savo ir V. M. dalyvavimą AB „PE“ rengiamuose biokuro pirkimuose, savo ir V. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsteigė ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre 2010 m. gegužės 27 d. įregistravo UAB „PG“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. ėjo UAB „PG“ direktoriaus pareigas (pagal 2010 m. birželio 23 d. darbo sutartį Nr. 1). Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. UAB „PG“ pajamos sudarė 571,13 Eur (1972 Lt) už vienintelio žemės ūkio sklypo nuomą ir veikla 2010–2011 metais buvo nuostolinga. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Radviliškio mieste ir rajone, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, D. M. UAB „PG“ vardu iš pajininkės N. G., kuriai apie V. M. bendrininkų grupės nusikalstamas veikas nieko nebuvo žinoma, įkalbėtos G. Ž., iš G. Ž. nupirko 337 vnt. pajų (39 proc. išleistų pajų) žemės ūkio kooperatyvo „RP“ (Ž kooperatinės bendrovės), kuris nuo 2005 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. birželio 10 d. veiklos nevykdė, ir tęsdama nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini), kaip pajininkės UAB „PG“ atstovė dalyvaudama ŽŪK „RP“ (nuo 2010 m. liepos 13 d. – kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Ž kooperatinės bendrovės) visuotiniuose (pajininkų) susirinkimuose ir valdybos posėdžiuose, kartu su pajininkais ir valdybos nariais G. Ž. ir L. Ž. priėmė sprendimus dėl ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinės bendrovės) valdymo ir komercinių pasiūlymų pateikimo į AB „PE“ organizuojamus biokuro viešuosius pirkimus išskirtinėmis sąlygomis, kurias jiems sudarė AB „PE“ dirbantys V. M. bendrininkų grupės nariai V. Š. ir A. L., piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi.

1.6. G. Ž., būdamas ŽŪK „RP“ (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Ž kooperatinės bendrovės) valdybos pirmininkas (išrinktas 2010 m. balandžio 19 d. visuotiniame narių (pajininkų) susirinkime, perrinktas 2010 m. birželio 11 d. visuotiniame narių (pajininkų) susirinkime) ir būdamas didžiausias pajininkas (2010 m. gegužės 31 d. G. Ž. turėjo 505 vnt. pajų, arba 58 procentus visų kooperatyvo „RP“ pajų), žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. birželio 10 d. ŽŪK „RP“ veiklos nevykdė, kad per 2009 metus ŽŪK „RP“ grynojo pelno neturėjo, bendrininkų grupe įgyvendindamas V. M. parengtą nusikalstamų veikų planą, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Radviliškio mieste ir rajone, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, D. M. vadovaujamai UAB „PG“ pardavė jam priklausančią dalį pajų – 277 vnt. ŽŪK „RP“ pajų – ir įtikino pajininkę N. G., kuriai apie bendrininkų grupės nusikalstamas veikas nieko nebuvo žinoma, parduoti jai priklausančius 60 vnt. ŽŪK „RP“ pajų D. M.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, G. Ž. kartu su ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinės bendrovės) pajininke ir valdybos nare L. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini), susitarė kartu įgyvendinti savo vaidmenis bendrininkų grupės veikoje – rūpintis biokuro pirkimams reikalingų pasiūlymų parduoti biokurą AB „PE“, padėsiančių Ž kooperatinei bendrovei nusikalstamai laimėti biokuro viešuosius pirkimus, paieška ir komercinių pasiūlymų parengimu. Pajininkai ir valdybos nariai G. Ž. ir L. Ž. Radviliškio mieste ir rajone 2010 m. birželio 11 d. įvykusiame visuotiniame narių (pajininkų) susirinkime priėmė D. M., kaip UAB „PG“ atstovę, į ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinę bendrovę) valdybos narius ir nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. taip sudarė sąlygas D. M. kartu su jais priimti sprendimus dėl ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinės bendrovės) valdymo ir komercinių pasiūlymų pateikimo į AB „PE“ nusikalstamai organizuojamus biokuro viešuosius pirkimus, kur AB „PE“ V. Š. pagal susitarimą su V. M. ir A. L. pagal A. L. susitarimą su V. Š., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, turėjo organizuoti išskirtinių sąlygų sudarymą ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinei bendrovei) neteisėtai laimėti biokuro viešuosius pirkimus.

1.7. V. Š., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“ generalinis direktorius (pagal 2000 m. lapkričio 23 d. darbo sutartį Nr. 715), turintis teisę veikti šio juridinio asmens vardu ir turintis administracinius vidinius įgaliojimus visiems AB „PE“ darbuotojams (pagal AB „PE“ administracijos darbo reglamento, patvirtinto AB „PE“ generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 384p, 5 punktą, 24.1 papunktį, 25 punktą ir pagal AB „PE“ įstatų 9 straipsnį), bendrininkų grupe, susitaręs su Seimo nariu V. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi AB „PE“ organizuojant viešuosius biokuro pirkimus, įgyvendindamas V. M. parengtą nusikalstamos veikos planą, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), davė nurodymą jam pavaldžiam AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkui A. L. vykti į susitikimą su Ž kooperatinės bendrovės valdybos pirmininku G. Ž., kad gautų išsamią informaciją apie Ž kooperatinės bendrovės ūkinės veiklos pajėgumus ir galimybes gaminti ar tiekti biokurą į AB „PE“ katilines.

1.8. A. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas (paskirtas AB „PE“ generalinio direktoriaus 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 579p) ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, turintis administracinius vidinius įgaliojimus AB „PE“ Pirkimų tarnybos darbuotojams (pagal Pirkimų tarnybos viršininko pareigybės, patvirtintos 2009 m. birželio 18 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 7up, 6 punktą), veikdamas priešingai tarnybos interesams 2010 m. liepos mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydamas V. Š. nurodymą, 2010 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) ir kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, susitiko su Ž kooperatinės bendrovės valdybos pirmininku G. Ž. ir susitikimo metu išsiaiškino, kad Ž kooperatinė bendrovė pati negamina biokuro ir neturi AB „PE“ tinkamos kokybės biokuro, kurį galėtų tiekti į AB „PE“ priklausančias katilines, tai po šio susitikimo, 2010 m. liepos mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, AB „PE“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pranešė V. Š..

1.9. AB „PE“ generalinis direktorius V. Š. iš A. L. 2010 m. liepos mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sužinojęs, kad Ž kooperatinė bendrovė neturi galimybių parduoti akcinei bendrovei „PE“ reikiamos kokybės biokuro, palenktas Seimo nario V. M., piktnaudžiaudamas tarnybine AB „PE“ generalinio direktoriaus padėtimi, neteisėtai nurodė A. L. AB „PE“ organizuoti biokuro (presuotų šiaudų kurui ir skiedros kurui) viešuosius pirkimus taip, kad juos laimėtų Ž kooperatinė bendrovė.

1.10. Tęsdami nusikalstamą veiką A. L. piktnaudžiavo tarnybine AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko (paskirto AB „PE“ generalinio direktoriaus V. Š. 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 92) padėtimi ir V. Š. piktnaudžiavo tarnybine AB „PE“ generalinio direktoriaus (dirbančio pagal 2000 m. lapkričio 23 d. darbo sutartį Nr. 715) padėtimi, kai žinodami, kad Ž kooperatinė bendrovė neturi tinkamos kokybės biokuro (presuotų šiaudų ir skiedros kurui) ir galimybių tiekti tokio biokuro į AB „PE“ katilines, siekdami turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2011 m. vasario 28 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose neteisėtai organizavo AB „PE“ biokuro (presuotų šiaudų kurui ir skiedros kurui) pirkimus taip, kad juos neteisėtai laimėtų Ž kooperatinė bendrovė, t. y. A. L., būdamas biokuro pirkimo organizatorės AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, V. Š. nurodymu neteisėtai, siekdamas neorganizuoti biokuro viešojo pirkimo konkurso arba skelbiamų derybų būdu vykdomų biokuro (presuotų šiaudų ir skiedros kurui) viešųjų pirkimų, išskaidė perkančiosios organizacijos AB „PE“ biokuro 2010 metų pirkimus į dvi dalis – dėl presuotų šiaudų ne mažiau kaip 400 t ir dėl 10 000 erdmetrių medžio skiedros kurui tiekimo į AB „PE“ katilines – ir taip sudarė išskirtines sąlygas Ž kooperatinei bendrovei, nesudarydamas sąlygų šiuose pirkimuose kitiems biokuro tiekėjams sąžiningai konkuruoti su Ž kooperatine bendrove.

1.11. Tokiais neteisėtais veiksmais A. L., eidamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko pareigas ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, ir V. Š., eidamas AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, išskaidydami AB „PE“ viešuosius biokuro pirkimus į kelis, sudarė išskirtinai palankias sąlygas Ž kooperatinei bendrovei dalyvauti pirkimuose ir tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos (toliau – ir Tvarka, Pirkimų tvarka) 13 punkto nuostatą, jog tos pačios rūšies prekės pirkimo vertė yra faktinė tos pačios rūšies prekės pirkimo sutarčių, sudarytų per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių, vertė, nes neteisingai apskaičiavo tos pačios rūšies prekių pirkimo vertę per 2010 finansinius metus, taip pat šios Tvarkos 14 punkto nuostatą, kad perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta šioje Tvarkoje nustatytos pirkimų tvarkos laikymosi, taip pat šios Tvarkos 31 punkto nuostatą, kad,,perkančioji organizacija pirkimus, kurių vertė per finansinius metus mažesnė kaip 500 000 Lt, <...> gali atlikti ir įprastos komercinės praktikos būdu – pagal įmonės patvirtintas taisykles, vadovaudamasi tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principais“, nes tokiomis aplinkybėmis negalėjo pasirinkti įprastos komercinės praktikos pirkimo būdo ir, neteisingai pasirinkusi pirkimo būdą, pažeidė AB „PE“ prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 50, (toliau – ir Taisyklės) 93 punkto nuostatą, pagal kurią reikalaujama, kad pirkimo organizatorius pagal pateiktą paraišką ir techninę specifikaciją parengtų pirkimo sąlygas ir jas suderintų su pirkimą inicijavusiu padaliniu, nes pirmojo pirkimo – ne mažiau kaip 400 t presuotų šiaudų pirkimo – sąlygos nebuvo parengtos, ir pažeidė Tvarkos 31 punkte įtvirtintą pirkimo skaidrumo principą, nes nesuteikė galimybės kitiems biokuro tiekėjams dalyvauti pirkime, taip piktnaudžiavo tarnyba, siekdami turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei.

1.12. A. L., būdamas biokuro pirkimo organizatorės AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, vykdydamas V. Š. žodinius nurodymus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai veikdamas priešingai tarnybos interesams prieš ne mažiau kaip 400 t presuotų šiaudų viešojo pirkimo pradžią, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė su G. Ž. dėl fiktyvaus viešojo pirkimo organizavimo ir G. Ž., vykdančiam V. M. paskirtą vaidmenį, atskleidė AB „PE“ 400 t presuotų šiaudų viešojo pirkimo konfidencialią informaciją – maksimalią presuotų šiaudų 1 tonos su pristatymu į katilinę pirkimo kainą – 52,13 Eur (180 Lt) be PVM, už kurią AB „PE“ galėjo nupirkti presuotus šiaudus, ir susitarė su G. Ž., kad pastarasis pateiks Ž kooperatinės bendrovės pasiūlymą ir kitų mažiausiai dviejų bendrovių pasiūlymus aukštesne presuotų šiaudų kaina.

1.13. Dėl to G. Ž., būdamas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Ž kooperatinės bendrovės valdybos pirmininkas (į valdybos pirmininko pareigas perrinktas 2010 m. birželio 11 d. visuotiniu narių (pajininkų) susirinkimu), laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio mieste ir rajone bei Radviliškio mieste ir rajone, tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, padėjo piktnaudžiauti valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui – A. L., einančiam AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, AB „PE“ neteisėtai organizuojant ne mažiau kaip 400 t presuotų šiaudų viešąjį pirkimą, kai laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) ir kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, būdamas Ž kooperatinės bendrovės valdybos pirmininkas ir ŽŪK „D“ valdybos pirmininkas, įgyvendindamas savo vaidmenį bendrininkų grupe ir veikdamas pagal susitarimą su A. L., siekdamas, jog po AB „PE“ fiktyviai organizuoto presuotų šiaudų pirkimo Ž kooperatinė bendrovė būtų pripažinta pirkimo nugalėtoja, paprašė Ž kooperatinės bendrovės direktoriaus J. J., kuriam nebuvo žinoma apie bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus, pasirašyti nenustatytomis aplinkybėmis surašytą Ž kooperatinės bendrovės 2010 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymą dėl 400 t presuotų šiaudų pardavimo AB „PE“ į jai priklausančias Pasvalio ŠTR Narteikių katilinę ir Kėdainių ŠTR Akademijos miestelio katilinę, kuriame nurodyta presuotų šiaudų pardavimo kaina – 52,13 Eur (180 Lt) be PVM su šiaudų pristatymu ir pasvėrimu. G. Ž. paprašė ŽŪK „D“ direktoriaus pavaduotojo statybai M. Š., kuriam nebuvo žinoma apie bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus, pasirašyti nenustatytomis aplinkybėmis surašytą 2010 m. rugpjūčio 12 d. ŽŪK „D“ pasiūlymą dėl 400 t presuotų šiaudų pardavimo AB „PE“, kuriame buvo nurodyta didesnė nei Ž kooperatinės bendrovės pasiūlyme presuotų šiaudų pardavimo kaina – 56,47 Eur (195 Lt) be PVM su šiaudų pristatymu į katilinę ir pasvėrimu. 2010 m. rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, M. Š. ir J. J. pasirašius pasiūlymuose, G. Ž., nesuradęs trečiosios bendrovės, kurios vardu galėjo surašyti pasiūlymą didesne kaina, Ž kooperatinės bendrovės ir ŽŪK „D“ pasiūlymus nuvežė į AB „PE“, esančią (duomenys neskelbtini), ir juos perdavė A. L., kad pastarasis įformintų realiai neatliktą presuotų šiaudų viešojo pirkimo procedūrą – tiekėjų apklausą, po kurios būtų galima Ž kooperatinę bendrovę paskelbti šio pirkimo nugalėtoja, ir tokiais veiksmais G. Ž. padėjo A. L. piktnaudžiauti jo tarnybine padėtimi AB „PE“ organizuojant presuotų šiaudų pirkimą.

1.14. A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, vykdydamas V. Š. žodinius nurodymus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai susitaręs su G. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d., tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), faktiškai neatlikęs mažos vertės viešojo pirkimo organizavimo procedūros – neapklausęs mažiausiai trijų tiekėjų, pasinaudodamas aukštesne tarnybine padėtimi, presuotų šiaudų ne mažiau kaip 400 t kurui pirkimo organizatorės AB „PE“ Pirkimų tarnybos vadybininkui V. K., paskirtam pirkimo organizatoriumi generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 219, kuriam apie V. M. bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus nieko nebuvo žinoma, perdavė iš G. Ž. gautus 2010 m. rugpjūčio 11 d. Ž kooperatinės bendrovės ir 2010 m. rugsėjo 12 d. ŽŪK „D“ presuotų šiaudų pirkimo pasiūlymus ir nurodė pagal juos parengti 2010 m. rugpjūčio 30 d. AB „PE“ tiekėjų apklausos pažymą. Presuotų šiaudų viešojo pirkimo organizatorius Pirkimų tarnybos vadybininkas V. K. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d., tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal A. L. jam pateiktus Ž kooperatinės bendrovės ir ŽŪK „D“ pasiūlymus parengė 2010 m. rugpjūčio 30 d. AB „PE“ tiekėjų apklausos pažymą, kurioje A. L. nurodymu įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. AB „PE“, organizuodama 400 tonų presuotų šiaudų pirkimą 2010–2011 m. šildymo sezonui, atliko dviejų tiekėjų – Ž kooperatinės bendrovės ir ŽŪK „D“ – apklausas, kad iš šių tiekėjų buvo gauti pasiūlymai: Ž kooperatinės bendrovės 2010 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymas 400 tonoms, kuriame nurodyta 1 t kaina 180,00 Lt (52,13 Eur) be PVM su transportavimo, svėrimo ir pelenų išvežimo paslaugomis, ir ŽŪK „D“ 2010 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlymas 400 tonoms, kuriame nurodyta 1 tonos kaina 195 Lt (56,47 Eur) be PVM su transportavimo, svėrimo ir pelenų išvežimo paslaugomis, ir kad įvertinus šiuos tiekėjų pasiūlymus tinkamiausia buvo pripažinta tiekėja Ž kooperatinė bendrovė, kuri neva pasiūlė mažiausią presuotų šiaudų kainą. Tokį pirkimo dokumentą – 2010 m. rugpjūčio 30 d. AB „PE“ tiekėjų apklausos pažymą – V. K. pateikė patvirtinti AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkui A. L. ir pastarasis, 2010 m. rugpjūčio 30 d. pasirašydamas ir tarnybiniu spaudu patvirtindamas tiekėjų apklausos pažymą, suklastojo šį dokumentą – 2010 m. rugpjūčio 30 d. AB „PE“ tiekėjų apklausos pažymą – AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir taip piktnaudžiavo AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko padėtimi.

1.15. A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad AB „PE“ su Ž kooperatine bendrove sudarytų presuotų šiaudų (nuo 400 iki 550 t) pirkimo–pardavimo sutartį 2010 m. rugsėjo 9 d. Nr. 110-10K-3 (orientacinė sutarties kaina – 72 000 Lt (20 852,64 Eur) be PVM), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai šį suklastotą tikrą dokumentą – 2010 m. rugpjūčio 30 d. AB „PE“ tiekėjų apklausos pažymą, žinodamas, kad jis suklastotas, neteisėtai panaudojo laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. AB „PE“, pateikdamas ją AB „PE“, kad pagal ją būtų parengta ir pasirašyta presuotų šiaudų (nuo 400 iki 550 t) pirkimo–pardavimo sutartis 2010 m. rugsėjo 9 d. Nr. 110-10K-3 (orientacinė sutarties kaina – 72 000 Lt (20 852,64 Eur) be PVM).

1.16. Taip A. L., eidamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atskleisdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos konfidencialią informaciją – presuotų šiaudų kainą G. Ž., leisdamas jam pateikti ne tik Ž kooperatinės bendrovės, bet ir kitų tiekėjų pasiūlymus dėl presuotų šiaudų kurui pardavimo, suklastodamas 2010 m. rugpjūčio 30 d. AB „PE“ tiekėjų apklausos pažymą ir taip veikdamas priešingai tarnybos interesams, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir pirkimo skaidrumo principus, apribodamas kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisę sąžiningai tarpusavyje konkuruoti dalyvaujant viešajame pirkime, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos 31 punkto nuostatoje įtvirtintą pirkimo skaidrumo principą, nes kitiems tiekėjams nebuvo suteiktos galimybės dalyvauti šiame pirkime, taip pat Tvarkos 75 punkto nuostatą, kuria reikalaujama, kad pirkimo sutartis būtų sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK) ir šia tvarka, nes neužtikrino Pirkimų tvarkos laikymosi, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę sudaryti kuro pirkimo sutartį tik tuomet, jei prieš tai ji atliko ir tinkamai įformino pirkimo procedūras, reglamentuotas Pirkimų tvarkoje, ir taip aprūpindamas biokuru AB „PE“ pažeidė AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko pareiginės instrukcijos, patvirtintos AB „PE“ generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. įsakymu, Nr. 7 punktą, pagal kurį reikalaujama užtikrinti bendrovės padalinių aprūpinimą medžiagomis, kuru bendrovėje nustatyta tvarka.

1.17. Paskui V. Š., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“ generalinis direktorius, turintis teisę veikti šio juridinio asmens vardu, žinodamas, kad, vykdant mažos vertės šiaudų – ne mažiau kaip 400 tonų kurui pirkimą, jo nurodymu A. L. piktnaudžiaujant tarnyba buvo sudarytos išskirtinės pirkimo sąlygos Ž kooperatinei bendrovei, veikdamas priešingai tarnybos interesams, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, atstovaudamas AB „PE“, 2010 m. rugsėjo 9 d. pasirašė presuotų šiaudų (nuo 400 iki 550 t) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 110-10K-3, kurios orientacinė kaina 72 000 Lt (20 852,64 Eur) be PVM, su Ž kooperatine bendrove, kuri šios 2010 m. rugsėjo 9 d. presuotų šiaudų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 110-10K-3 taip ir nesugebėjo įvykdyti. Ž kooperatinės bendrovės atstovė direktorė G. P., kuriai apie nusikalstamų veikų planus nebuvo žinoma, D. M. nurodymu 2010 m. rugsėjo 9 d. pasirašydama patvirtino 2010 m. rugsėjo 9 d. presuotų šiaudų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 110-10K-3. D. M. nurodymą pasirašyti sutartį G. P. davė žinodama, kad Ž kooperatinė bendrovė neturi tinkamos kokybės šiaudų kurui ir negalės jų patiekti į AB „PE“, ir žinodama, kad šiaudų kurui pirkimą Ž kooperatinė bendrovė laimėjo dėl to, kad pagal V. M. ir V. Š. susitarimą šis šiaudų kurui pirkimas AB „PE“ buvo organizuotas fiktyviai.

1.18. V. Š., eidamas AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, duodamas neteisėtus nurodymus sau pavaldžiam AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkui A. L. sudaryti išskirtines sąlygas Ž kooperatinei bendrovei organizuojamame AB „PE“ presuotų šiaudų pirkime ir AB „PE“ vardu pasirašydamas 2010 m. rugsėjo 9 d. presuotų šiaudų (nuo 400 iki 550 t) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 110-10K-3, pažeidė AB „PE“ administracijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto AB „PE“ generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 384p, 4 punkto nuostatą, pagal kurią reikalaujama veikti vadovaujantis įstatymais, Reglamentu, bei Reglamento 18 punkto nuostatas, kuriomis draudžiama priimti sprendimus ir atlikti kitus veiksmus, kurie yra priešingi bendrovės veiklos tikslams ir yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos 75 punkto nuostatą, pagal kurią reikalaujama, kad pirkimo sutartis būtų sudaryta vadovaujantis CK ir šia tvarka, nes neužtikrino Pirkimų tvarkos laikymosi, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę sudaryti kuro pirkimo sutartį tik tuomet, jei prieš tai ji atliko ir tinkamai įformino pirkimo procedūras, reglamentuotas Pirkimų tvarkoje, ir taip piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei.

1.19. A. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. vasario 28 d. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V. Š. nurodymu sudarydamas išskirtines sąlygas Ž kooperatinei bendrovei AB „PE“ organizuojamame biokuro – skiedros kurui viešajame pirkime Nr. PK-K19 dėl 10 000 erdmetrių medžio skiedros pristatymo į AB „PE“ priklausančias katilines: Zarasų ŠTR Zarasų RK adresu: Dimitriškių k., Zarasų r., arba Rokiškio ŠTR Rokiškio RK adresu: Pramonės g. 7, Rokiškis, ir Bajorų RK adresu: Bajorų k., Rokiškio r., arba Kupiškio ŠTR Noriūnų RK adresu: Parko g. 3, Noriūnų k., Kupiškio r., Šepetos RK adresu: Liepų g. 1, Šepetos gyv., Kupiškio r., bei Subačiaus RK adresu: Aukštaičių g. 3A, Subačiaus mstl., Kupiškio r.

1.20. G. Ž., būdamas Ž kooperatinės bendrovės valdybos pirmininkas, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. vasario 28 d. Panevėžio mieste ir rajone, Radviliškio mieste ir rajone bei kitose tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose padėjo valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui – A. L., einančiam AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi neteisėtai organizuojant 10 000 erdmetrių skiedros kurui viešąjį pirkimą, kai įgyvendindamas savo vaidmenį bendrininkų grupe ir veikdamas pagal susitarimą su A. L., siekdamas, kad po AB „PE“ fiktyviai organizuoto skiedros kurui pirkimo Ž kooperatinė bendrovė būtų pripažinta pirkimo nugalėtoja, iš AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko A. L. ir Ž kooperatinės bendrovės direktorės G. P., kuriai apie bendrininkų grupės narių nusikalstamų veikų planus nebuvo žinoma, sužinojęs AB „PE“ konfidencialią informaciją – skiedros kurui pirkimo kainą – 11,87 Eur (41 Lt) be PVM už 1 erdmetrį, tai yra maksimalią kainą, už kurią AB „PE“ galėjo nupirkti skiedrą kurui, susitarė su A. L., kad padės A. L. suorganizuoti biokuro – skiedros kurui viešąjį pirkimą dėl medžio skiedros 2010–2011 metų šildymo sezonui tiekimo į AB „PE“ priklausančias katilines taip, kad jį laimėtų Ž kooperatinė bendrovė, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 metų lapkričio mėnesį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Radviliškio mieste ir rajone, tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose, paprašė ŽŪK „D“ direktoriaus D. J., kuriam nebuvo žinoma apie bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus, pasirašyti nenustatytomis aplinkybėmis surašytą ŽŪK „D“ 2010 m. lapkričio 16 d. pasiūlymą dėl smulkintos skiedros pardavimo AB „PE“ į jai priklausančias katilines 2010–2011 metų šildymo sezonui, kuriame nurodyta skiedros kurui pardavimo kaina – 13,90 Eur (48,00 Lt) be PVM už erdmetrį, taip pat paprašė UAB „ŽR“ direktoriaus K. D., kuriam nebuvo žinoma apie bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus, pasirašyti nenustatytomis aplinkybėmis surašytą UAB „ŽR“ 2010 m. lapkričio 15 d. pasiūlymą dėl skiedros kurui pardavimo AB „PE“ į jai priklausančias katilines 2010–2011 metų šildymo sezonui, kuriame nurodyta skiedros kurui pardavimo kaina – 14,77 Eur (51,00 Lt) be PVM už erdmetrį, taip pat paprašė Ž kooperatinės bendrovės direktorės G. P., kuriai nebuvo žinoma apie bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus, pasirašyti nenustatytomis aplinkybėmis surašytą Ž kooperatinės bendrovės 2010 m. lapkričio 15 d. pasiūlymą dėl skiedros kurui pardavimo AB „PE“ į jai priklausančias katilines 2010–2011 metų šildymo sezonui, kuriame nurodyta skiedros kurui pardavimo kaina – 11,87 Eur (41,00 Lt) be PVM už erdmetrį, ir surinkęs Ž kooperatinės bendrovės 2010 m. lapkričio 16 d. pasiūlymą dėl medžio skiedros kurui tiekimo 2010–2011 metų žiemos šildymo sezonui į AB „PE“ priklausančias katilines, pasirašytą direktorės G. P., bei aukštesnėmis skiedros kurui kainomis pasiūlymus iš kitų tiekėjų: 2010 m. lapkričio 15 d. UAB „ŽR“ pasiūlymą, 2010 m. lapkričio 16 d. ŽŪK „D“ pasiūlymą, kuriuose buvo nurodyta fiksuota medžio skiedros kurui pardavimo kaina bendrovei „PE“, tai neatitiko AB „PE“ pirkimo reikalavimų, kartu su D. M. davė nurodymus G. P., kuriai apie bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus nieko nebuvo žinoma, G. Ž. surinktus 2010 m. lapkričio 15 d. Ž kooperatinės bendrovės pasiūlymą dėl medžio skiedros kurui kartu su 2010 m. lapkričio 15 d. UAB „ŽR“ pasiūlymu dėl medžio skiedros kurui ir 2010 m. lapkričio 16 d. ŽŪK „D“ pasiūlymu dėl medžio skiedros kurui nuvežti į AB „PE“ A. L., ir A. L. jam G. P. pristatytus tiekėjų pasiūlymus įvertino kaip neatitinkančius AB „PE“ reikalavimų, nes juose buvo pasiūlyta tiekti skiedrą kurui fiksuota kaina, ir juos nerealizavęs laikė AB „PE“.

1.21. Nepavykus G. Ž. padėti A. L. 2010 metų lapkričio mėnesį suorganizuoti skiedros kurui viešąjį pirkimą, A. L. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. vasario 28 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir kitose Panevėžio miesto ir rajono nenustatytose vietose, iš V. Š. gavęs nurodymą nusikalstamų bendrininkų grupės narių ketinimams įgyvendinti pasitelkti buvusį AB „PE“ komercijos direktorių S. R., 2010 metų gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio mieste ir rajone, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su S. R., kad pastarasis padės įgyvendinti nusikalstamą V. M. bendrininkų grupės planą.

1.22. A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir kitose tyrimo metu nenustatytose vietose piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai susitikimų su S. R. metu prieš skiedros viešąjį pirkimą atskleidė S. R. AB „PE“ konfidencialią informaciją – skiedros kurui pirkimo kainą – 31,85 Eur (110,00 Lt) be PVM už 1 erdmetrį, t. y. maksimalią kainą, už kurią AB „PE“ galėjo nupirkti skiedrą kurui, ir susitarė su S. R., kad S. R. jam padės suorganizuoti biokuro – skiedros kurui viešąjį pirkimą Nr. PK-K19 dėl 10 000 erdmetrių medžio skiedros tiekimo į AB „PE“ priklausančias katilines pirkimą taip, kad jį laimėtų Ž kooperatinė bendrovė. A. L. susitarė su S. R., kad pastarasis surinks ir pateiks iš pažįstamų tiekėjų – medienos ar biokuro gamintojų – pasiūlymus su skiedros pardavimo kaina, kuri būtų didesnė nei ta kaina, kurią savo pasiūlyme AB „PE“ nurodys Ž kooperatinė bendrovė.

1.23. G. Ž., būdamas Ž kooperatinės bendrovės valdybos pirmininkas, padėjo A. L., einant AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi neteisėtai organizuojant 10 000 erdmetrių skiedros kurui viešąjį pirkimą, kai, įgyvendindamas V. M. bendrininkų grupės nusikalstamą planą, 2010 m. gruodžio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, Radviliškio mieste ir rajone, Panevėžio mieste ir rajone, tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, žinodamas, jog Ž kooperatinė bendrovė neturi 10 000 erdmetrių skiedros kurui ir pati tokio skiedros kiekio negalės patiekti į AB „PE“ katilines, siekdamas, kad po AB „PE“ fiktyviai organizuoto skiedros kurui pirkimo Ž kooperatinė bendrovė būtų pripažinta pirkimo nugalėtoja, susitaręs su S. R., pastarojo nurodymu pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis Ž kooperatinės bendrovės vardu surašytą 2010 m. gruodžio 9 d. pasiūlymą AB „PE“ skiedrai pirkti, kuriame siekiant, kad pirkimo laimėtoja būtų paskelbta Ž kooperatinė bendrovė, buvo įrašyta mažesnė nei kitų S. R. surastų tiekėjų pasiūlymuose skiedros kurui pardavimo kaina už 1 ktm, t. y. 110 Lt (31,85 Eur), ir šį pasiūlymą perdavė į AB „PE“ A. L., siekdamas, kad Ž kooperatinė bendrovė neteisėtai laimėtų šį 10 000 erdmetrių skiedros kurui viešąjį pirkimą.

1.24. A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas V. Š. nurodymus piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, kai, siekdamas pateisinti AB „PE“ atstovo generalinio direktoriaus V. Š. 2010 m. gruodžio 30 d. jau sudarytą skiedros kurui pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PK-K19 (orientacinė sutarties kaina 462 000 Lt (133 804,44 Eur) be PVM) su Ž kooperatinės bendrovės atstovu valdybos pirmininku G. Ž. dėl 10 000 erdmetrių skiedros kurui tiekimo į AB „PE“ priklausančias katilines: Zarasų ŠTR Zarasų RK adresu: Dimitriškių k., Zarasų r., arba Rokiškio ŠTR Rokiškio RK adresu: Pramonės g. 7, Rokiškis, ir Bajorų RK adresu: Bajorų k., Rokiškio r., arba Kupiškio ŠTR Noriūnų RK adresu: Parko g. 3, Noriūnų k., Kupiškio r., Šepetos RK adresu: Liepų g. 1, Šepetos gyv., Kupiškio r., bei Subačiaus RK adresu: Aukštaičių g. 3A, Subačiaus mstl., Kupiškio r., davė neteisėtus nurodymus AB „PE“ Pirkimų tarnybos vadybininkei M. Ž., kuriai nebuvo žinoma apie V. M. bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus, parengti AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-1, 2010 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-2, 2010 m. gruodžio 10 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-3, 2010 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-4, 2010 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-5 ir 2010 m. gruodžio 14 d. šio pirkimo ataskaitą, juose surašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie 10 000 erdmetrių skiedros kurui viešojo pirkimo organizavimo eigą ir šiuos pirkimo dokumentus – posėdžių protokolus ir pirkimo ataskaitą – pateikti pasirašyti šio viešojo pirkimo komisijos nariams R. A. ir S. U. bei komisijos posėdžių sekretorei J. A.-Z., kuriems nebuvo žinoma apie V. M. bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus ir dėl kurių padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimis, vadovaujantis BK 40 straipsniu, M. Ž., vykdydama savo tiesioginio viršininko A. L. žodinius nurodymus, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2011 m. vasario 28 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), darbo metu atgalinėmis datomis surašė penkis AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo Nr. PK-K19 komisijos posėdžių protokolus: 2010 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-1, 2010 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-2, 2010 m. gruodžio 10 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-3, 2010 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-4, 2010 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolą Nr. PK-K19-5, ir 2010 m. gruodžio 14 d. šio pirkimo ataskaitą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva 2010 m. gruodžio 1 d., 2010 m. gruodžio 9 d., 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2010 m. gruodžio 14 d. įvykusius viešojo pirkimo Nr. PK-K19 komisijos posėdžius dėl 10 000 erdmetrių skiedros kurui pirkimo ir šio pirkimo organizavimo eigą, kuriuos pasirašydamas patvirtino A. L. ir jo nurodymu pasirašydami patvirtino AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo Nr. PK-K19 likusieji komisijos nariai R. A., S. U., komisijos posėdžių sekretorė J. A.-Z., ir taip A. L. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2011 m. vasario 28 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip viešojo pirkimo Nr. PK-K19 komisijos pirmininkas pasirašydamas suklastojo pirkimo dokumentus – AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus Nr. PK-K19-1, Nr. PK-K19-2, Nr. PK-K19-3, Nr. PK-K19-4, Nr. PK-K19-5 ir viešojo pirkimo Nr. PK-K19 ataskaitą, kuriuose buvo surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie neįvykusio 10 000 erdmetrių skiedros kurui viešojo pirkimo organizavimo eigą.

1.25. A. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas – ir atskleisdamas AB „PE“ viešojo pirkimo komisijos konfidencialią informaciją – skiedros kurui pirkimo Nr. PK-K19 kainą G. Ž., o vėliau – S. R., iš pradžių su G. Ž., o paskui su S. R. susitardamas, kad pastarieji jam pateiks skiedros kurui tiekėjų pasiūlymus, kuriuos jis panaudos fiktyviai organizuojamame skiedros viešajame pirkime, tyčia pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir pirkimo skaidrumo principus, apribodamas kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisę sąžiningai tarpusavyje konkuruoti dalyvaujant viešajame pirkime, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos 31 punkte įtvirtintą pirkimo skaidrumo principą, nes nesuteikė galimybės kitiems biokuro tiekėjams dalyvauti šiame pirkime, taip pat nevykdė AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente, patvirtintame 2010 m. liepos 28 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 92, išdėstytų pirkimo komisijos funkcijų, nustatytų Reglamento II skyriaus 6 punkte, komisijos pareigų, nustatytų Reglamento III skyriaus 10 punkte. A. L., neorganizuodamas viešojo pirkimo komisijos posėdžių ir sprendimus priimdamas be komisijos narių pritarimo ir balsavimo, pažeidė šio Reglamento IV skyriaus 15, 16, 17 punktus, taip pat pažeidė Reglamento 3 punkte įtvirtintus nešališkumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir pirkimo skaidrumo principus, nes realiai nevykdė pirkimo Nr. PK-K19 procedūrų, nesuteikė tiekėjams galimybės pateikti konkurencingus pasiūlymus, pasirašė neįvykusių pirkimo komisijos posėdžių protokolus ir tyčia pažeisdamas šiuos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, nurodydamas suklastoti pirkimo dokumentus, į kuriuos jo nurodymu Pirkimų tarnybos vadybininkė M. Ž. įrašė jam žinomą melagingą informaciją, ir šiuos pirkimo dokumentus patvirtindamas, juos suklastojo kartu su viešojo pirkimo komisijos nariais R. A., S. U. ir J. A.-Z., juos panaudodamas AB „PE“ piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei.

1.26. V. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“ generalinis direktorius, turintis teisę veikti AB „PE“ vardu, ir žinodamas, kad A. L. jo nurodymu 10 000 erdmetrių skiedros kurui viešajame pirkime Nr. PK-K19 sudarė išskirtines sąlygas Ž kooperatinei bendrovei, veikdamas priešingai tarnybos interesams, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, kai atstovaudamas AB „PE“ pasirašydamas sudarė 2010 m. gruodžio 30 d. 10 000 erdmetrių skiedros kurui pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PK-K19 (orientacinė sutarties kaina 462 000 Lt (133 804,44 Eur) be PVM) su valdybos pirmininko G. Ž. atstovaujama Ž kooperatine bendrove, kuri šios 2010 m. gruodžio 30 d. skiedros kurui pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PK-K19 taip ir nesugebėjo įvykdyti.

1.27. G. Ž., žinodamas, jog Ž kooperatinė bendrovė pirkimo Nr. PK-K19 laimėtoja pripažinta dėl jo ir kitų bendrininkų grupe nusikalstamai veikusių asmenų veiksmų, pasirašydamas 2010 m. gruodžio 30 d. Nr. PK-K19 sutartį, padėjo piktnaudžiauti V. Š. tarnybine padėtimi.

1.28. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką V. Š., eidamas AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, duodamas neteisėtus nurodymus sau pavaldžiam A. L. sudaryti išskirtines sąlygas Ž kooperatinei bendrovei organizuojamame AB „PE“ 10 000 erdmetrių skiedros kurui pirkime Nr. PK-K19, AB „PE“ vardu pasirašydamas 2010 m. gruodžio 30 d. 10 000 erdmetrių skiedros kurui pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PK-K19 ir šio viešojo pirkimo Nr. PK-K19 ataskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos 75 punkto nuostatas, kad pirkimo sutartis būtų sudaroma vadovaujantis CK ir šia Tvarka, nes neužtikrino, kad būtų laikomasi Pirkimo tvarkos, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę sudaryti kuro pirkimo sutartį tik tuomet, jei prieš tai atliko ir tinkamai įformino pirkimo procedūras, reglamentuotas Pirkimo tvarkoje, taip pat pažeidė AB „PE“ administracijos darbo reglamento, patvirtinto AB „PE“ generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 384p, 4 punkto nuostatą, pagal kurią reikalaujama veikti vadovaujantis įstatymais, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentu, patvirtintu generalinio direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 92, bei šio Reglamento 18 punkto nuostatas, kuriomis draudžiama priimti sprendimus ir atlikti kitus veiksmus, kurie yra priešingi bendrovės veiklos tikslams ir yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei.

1.29. V. M., D. M., S. R., V. Š., veikdami bendrininkų grupe kartu su A. L., L. Ž., M. J., dėl kurių veikos ikiteisminis tyrimas nutrauktas, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. Panevėžio mieste ir rajone, Radviliškio mieste ir rajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, įvertino tai, kad Ž kooperatinė bendrovė tinkamai nevykdo įsipareigojimų pagal 2010 m. rugsėjo 9 d. presuotų šiaudų (nuo 400 iki 550 t) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 110-10K-3 ir įsipareigojimų pagal skiedros kurui (10 000 erdmetrių) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PK-K19, neturi galimybių laimėti viešojo pirkimo konkurse ir parduoti per metus AB „PE“ 80 000 erdvinių metrų biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų): neturi medžio skiedros kurui ir pjuvenų, neturi savaeigių medienos smulkinimo mašinų, skiedrai transportuoti ir iškrauti skirtų transporto priemonių ir jas valdančių darbuotojų, neturi sukauptų apyvartinių lėšų arba galimybės gauti tokio dydžio banko paskolą skiedros kurui sutarties įvykdymui užtikrinti, ir V. M., vadovaudamas bendrininkų grupei, organizavo valstybės tarnautojams prilyginamų asmenų – A. L., einančio AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir AB „PE“ viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko pareigas, ir V. Š., einančio AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, piktnaudžiavimą jų tarnybine padėtimi per AB „PE“ organizuojamą biokuro viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkursą, siekiant turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, t. y. V. M., Seimo narys, susitarė su V. Š., AB „PE“ generaliniu direktoriumi, turinčiu teisę veikti AB „PE“ vardu, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, kad V. Š. piktnaudžiaus savo AB „PE“ generalinio direktoriaus tarnybine padėtimi per AB „PE“ organizuojamus biokuro viešuosius pirkimus, ir parengė šios nusikalstamos veikos įgyvendinimo planą.

1.30. V. M., organizuodamas AB „PE“ darbuotojų piktnaudžiavimą tarnyba bei veikdamas pagal savo ir V. Š. parengtą planą, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki tiksliai nenustatytos datos Panevėžio mieste ir rajone, Radviliškio mieste ir rajone, Šiaulių mieste ir rajone, tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, susitarė su D. M. dėl jos vaidmens vykdant V. M. organizuojamą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

1.31. D. M., įgyvendindama bendrininkų V. M. ir V. Š. parengtą nusikalstamos veikos planą, nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone, Radviliškio mieste ir rajone ir kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose susitarė su M. J., kad jis kartu su kitais bendrininkų grupės nariais įtikins S. R. surastos akcinės bendrovės vadovus dalyvauti AB „PE“ organizuojamame biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo konkurse kartu su Ž kooperatine bendrove, kuriame dėl V. Š. ir A. L. susitarto piktnaudžiavimo tarnyba iš anksto būtų sudarytos išskirtinės sąlygos šiai bendrovei ir Ž kooperatinei bendrovei laimėti biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) viešojo pirkimo konkursą.

1.32. V. Š., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“, kurioje Panevėžio miesto savivaldybei priklauso 5 533 316 vnt. akcijų (iš viso išleista 9 298 615 akcijų), generalinis direktorius (pagal 2000 m. lapkričio 23 d. darbo sutartį Nr. 715), turintis teisę veikti šio juridinio asmens vardu ir turintis administracinius vidinius įgaliojimus visiems AB „PE“ darbuotojams (pagal AB „PE“ administracijos darbo reglamento, patvirtinto AB „PE“ generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 384p, 5 punktą, 24.1 papunktį, 25 punktą ir pagal AB „PE“ įstatų 9 straipsnį), bendrininkų grupe, įgyvendindamas kartu su V. M. parengtą nusikalstamos veikos planą, piktnaudžiavo AB „PE“ generalinio direktoriaus tarnybine padėtimi: laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d., tyrimo metu tiksliau nenustatyti laiku, AB „PE“, esančioje (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ir kitose tyrimo metu nenustatytose Panevėžio miesto ir rajono vietose atskleidė S. R. ir A. L. savo ir V. M. nusikalstamos veikos planą ir susitarė su A. L. ir S. R., kad pastarieji padės šį planą įgyvendinti, tai yra V. Š. su S. R. susitarė, kad pastarasis suras akcinę bendrovę ir įkalbės jos vadovus kartu su Ž kooperatine bendrove dalyvauti AB „PE“ biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo konkurse.

1.33. A. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, turintis administracinius vidinius įgaliojimus AB „PE“ Pirkimų tarnybos darbuotojams (pagal Pirkimų tarnybos viršininko pareigybės, patvirtintos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 7up, 6 punktą), laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, AB „PE“, esančioje (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ir kitose tyrimo metu nenustatytose Panevėžio miesto ir rajono vietose piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, kai tų pačių susitikimų su V. Š. metu susitarė su V. Š., kad šis, būdamas AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, padės S. R. įkalbėti jo surastą bendrovę, parengs tokias biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo sąlygas ir suorganizuos AB „PE“ biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo konkursą taip, kad jį laimėtų Ž kooperatinė bendrovė kartu su S. R. parinkta bendrove.

1.34. A. L., būdamas AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas V. Š. nurodymus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai kartu su S. R. ir Ž kooperatinės bendrovės direktoriumi M. J., vykdančiu D. M. nurodymą, veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. gegužės 30 d. viešbutyje (duomenys neskelbtini), susitiko su AB „PK O“ valdybos pirmininku K. P. ir AB „PK O“ atstovu Lietuvoje G. D., kuriems apie bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planus nieko nebuvo žinoma, ir neteisėtai jiems iškėlė sąlygas, kad AB „PK O“, norėdama laimėti AB „PE“ organizuojamą biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo konkursą, jame turės dalyvauti kartu su Ž kooperatine bendrove ir laimėjusi šį konkursą turės trejus metus viena savo sąnaudomis tiekti skiedrą kurui į AB „PE“: į Panevėžio RK-1 katilinę ir Zarasų RK katilinę už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) kas mėnesį nustatomą vidutinę Lietuvoje praėjusį mėnesį nupirkto biokuro – medžio skiedros (žaliavos) – kainą (regulą), ir AB „PK O“ valdybos pirmininkas K. P. ir AB „PK O“ atstovas Lietuvoje G. D. sutiko su A. L., S. R. ir M. J. iškeltomis sąlygomis.

1.35. Paskui A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininkas, tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas V. Š. nurodymus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. birželio 2 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, AB „PE“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad AB „PK O“ ir Ž kooperatinė bendrovė neteisėtai laimėtų biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkursą, ir žinodamas tai, kad AB „PK O“ turi galiojantį FSC sertifikatą dėl Saugojimo grandinės ir Kontroliuojamos medienos programų laikymosi, įtraukė į biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 sąlygas reikalavimą, kad tiekėjas turi turėti galiojantį FSC sertifikatą, taip apribodamas kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teises dalyvauti šiame konkurse ir pasiūlyti AB „PE“ pirkti biokurą (skiedrą kurui, pjuvenas) už vidutinę VKEKK kas mėnesį nustatomą biokuro žaliavos kainą ar kitą tiekėjų pasiūlytą kainą.

1.36. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininkas, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, kai 2011 m. birželio 2 d. apie 12.00 val. AB „PE“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kitam bendrininkų grupės nariui – Ž kooperatinės bendrovės direktoriui M. J. atskleidė AB „PE“ biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos konfidencialią informaciją – šio viešojo pirkimo Nr. PK-K025 sąlygas, įskaitant tiekėjų kvalifikacijai keliamus papildomus reikalavimus: „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus“: 1) kad tiekėjas sutarties įvykdymui užtikrinti privalo turėti ne mažiau kaip 347 544,02 Eur (1,20 mln. Lt) sukauptų apyvartinių lėšų arba galimybę gauti tokią banko paskolą, kuri užtikrintų apyvartinių lėšų poreikį reikiamam kuro kiekiui sukaupti, ir užtikrinti kuro tiekimo pradžią; 2) tiekėjas pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) vidutiniškai būtų patiekęs ne mažiau kaip 140 tūkstančių erdvinių metrų skiedros kurui per metus; 3) tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) sėkmingai būtų įvykdęs bent vieną skiedros kurui tiekimo sutartį, pagal kurią patiekė 70 000 erdvinių metrų arba 28 000 kietmetrių skiedros kurui; 4) tiekėjas turi turėti gamybinius pajėgumus skiedros gamybai ir transportavimui, t. y. skiedros kurui gamybai turėti ne mažiau kaip 2 savaeiges medienos smulkinimo mašinas, kurių našumas ne mažiau kaip 80 kub. m per valandą, skiedros kuro transportavimui turėti ne mažiau kaip 6 transporto priemones, galinčias transportuoti 500 kub. m skiedros kurui, skiedros sandėliavimui turėti sandėliavimo aikšteles, kurios yra ne didesniu kaip 30 km atstumu nuo katilinių – Panevėžio RK-1 ir Zarasų RK, kuriose būtų galima sandėliuoti biokurą, nepažeidžiant gaisrinių ir saugos reikalavimų, ne mažiau kaip 15 procentų metinio kuro poreikio, t. y. dėl Panevėžio RK-1 – 12 000 erdmetrių ir 1800 erdmetrių dėl Zarasų RK; 5) tiekėjas turi turėti galiojantį FSC sertifikatą bei į šio pirkimo sutarties priedą Nr. 1 „Techninė specifikacija“ įtraukė aukštus kuro kokybės reikalavimus, kad skiedros kurui ir pjuvenų pelningumas (kartu su nedegiomis priemaišomis) neviršytų 0,7 procento. A. L. M. J. atskleidė viešojo pirkimo Nr. PK-K025 sąlygas turėdamas tikslą, kad iki oficialaus pranešimo spaudoje apie pirkimo sąlygas, t. y. iki 2011 m. birželio 3 d., M. J. šio pirkimo sąlygas perduotų AB „PK O“ atstovams ir su jais galutinai suderintų pirkimo sąlygas, kurias AB „PK O“ galėtų įvykdyti, prieš jas paskelbiant leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

1.37. M. J., būdamas Ž kooperatinės bendrovės direktorius, veikdamas su V. M. vadovaujama bendrininkų grupe ir vykdydamas D. M. nurodymus, po to, kai 2011 m. birželio 2 d. apie 12.00 val. AB „PE“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš A. L. gavo AB „PE“ biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos konfidencialią informaciją – šio pirkimo Nr. PK-K025 sąlygas ir tiekėjų kvalifikacijai keliamus papildomus reikalavimus, savo veiksmais toliau padėjo AB „PE“ Pirkimų tarnybos ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkui A. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, 2011 m. birželio 2 d. apie 14.55 val. iš Ž kooperatinės bendrovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė AB „PK O“ atstovui Lietuvoje G. D. į jo naudojamą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš A. L. gautas pirkimo sąlygas ir tiekėjui keliamus papildomus reikalavimus, siekdamas šias sąlygas suderinti su AB „PK O“ atstovu iki to laiko, kai šios pirkimo sąlygos bus oficialiai paskelbtos visiems ūkio subjektams leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. 2011 m. birželio 2 d., tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 sąlygas M. J. elektroninėmis ryšio priemonėmis suderino su AB „PK O“ atstovais K. P. ir G. D., paskui, tęsdamas nusikalstamą veiką, padėdamas A. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tą pačią dieną – 2011 m. birželio 2 d. – tyrimo metu nenustatytoje vietoje informavo A. L. apie sąlygų suderinimą su AB „PK O“ atstovu, o A. L., žinodamas, kad bendrovė „PK O“ atitinka pirkimo Nr. PK-K025 sąlygas, apie pradėtą pirkimą paskelbė 2011 m. birželio 3 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 44(2).

1.38. Tęsdamas nusikalstamą veiką M. J., būdamas Ž kooperatinės bendrovės direktorius, įgyvendindamas V. M. vadovaujamos bendrininkų grupės nusikalstamų veikų planą ir siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, padėjo AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkui ir AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkui A. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kai vykdydamas D. M. nurodymą 2011 m. birželio 7 d. apie 17.45 val. prekybos centro (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. R., A. L., vykdančiais V. Š. nurodymus, visi kartu susitiko su AB „PK O“ atstovu G. D. ir jam dar kartą pakartojo iškeltas sąlygas, kad AB „PK O“ turi vienintelę galimybę laimėti AB „PE“ organizuojamą biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkursą, jame dalyvaujant kartu su Ž kooperatine bendrove, o laimėjusi šį konkursą turės trejus metus viena savo sąnaudomis tiekti skiedrą kurui į AB „PE“ – Panevėžio RK-1 ir Zarasų RK už VKEKK kas mėnesį nustatomą vidutinę Lietuvoje per praėjusį mėnesį supirkto biokuro – medžio skiedros (žaliavos) – kainą (regulą).

1.39. Tęsdamas nusikalstamą veiką M. J. 2011 m. birželio 10 d. tyrimo metu nenustatytą valandą notarų kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdydamas D. M. nurodymus, pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. 2011-06/MJ-01, sudarytą Ž kooperatinės bendrovės ir AB „PK O“, kad vėliau ją galėtų pateikti kartu su Ž kooperatinės bendrovės pirminiu pasiūlymu biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) pirkimui Nr. PK-K025 į AB „PE“ organizuojamą biokuro viešojo pirkimo konkursą ir taip padėti bendrininkų grupės nariams A. L. ir V. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi AB „PE“ organizuojant biokuro viešojo pirkimo konkursą.

1.40. L. Ž., būdama Ž kooperatinės bendrovės valdybos narė, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. birželio 14 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir tyrimo metu tiksliai nenustatytoje Radviliškio rajono vietoje, veikdama bendrininkų grupe, parengė Ž kooperatinės bendrovės pirminį pasiūlymą Nr. 11-16 biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) pirkimui Nr. PK-K025, kuriame nurodė paslaugos – biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) žaliavos kainą ir biokuro tiekimo (pakrovimo, transportavimo, iškrovimo) paslaugos kainą, – pirminiame pasiūlyme L. Ž. parašė ir liepė M. J. savo parašu patvirtinti, kad sausos masės vienos tonos biokuro tiekimo paslaugos – transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo – išlaidų kaina bus 17,66 Eur (61 Lt) be PVM, nors jokių biokuro tiekimo (pakrovimo, transportavimo, iškrovimo) paslaugų Ž kooperatinė bendrovė teikti neketino, o jas turėjo suteikti AB „PK O“ savo sąnaudomis.

1.41. Tęsdamas nusikalstamą veiką M. J., būdamas Ž kooperatinės bendrovės direktorius, veikdamas bendrininkų grupe, 2011 m. birželio 14 d. apie 9.00 val. ryto Radviliškio mieste ir rajone, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, L. Ž. ir D. M. nurodymu pasirašė L. Ž. parengtą dokumentą – Ž kooperatinės bendrovės pirminį pasiūlymą Nr. 11-16 biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) pirkimui Nr. PK-K025 ir jį, įgyvendindamas bendrininkų grupės planą, nuvežęs pateikė 2011 m. birželio 14 d. 10.00 val. AB „PE“, esančiai (duomenys neskelbtini).

1.42. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininkas, vykdydamas V. Š. nurodymus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), AB „PE“ organizuojamame biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkurse sudarydamas sąlygas laimėti šį konkursą pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančioms bendrovėms – AB „PK O“ ir Ž kooperatinei bendrovei.

1.43. A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininkas, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, kai siekdamas, kad biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkursą neteisėtai laimėtų Ž kooperatinė bendrovė jungtinėje veikloje kartu su AB „PK O“, sudarė išskirtines pirkimo Nr. PK-K025 sąlygas, t. y. 2011 m. liepos 19 d. 8.00 val. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, duodamas neteisėtus nurodymus AB „PE“ viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijos nariams – S. U. ir R. A. biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 metu pakeisti skelbiamų derybų laiką, konkurse dalyvaujančius tiekėjus – UAB „B“ ir UAB „L“ pakviesti derėtis pirmus – 2011 m. liepos 26 d. atitinkamai 10.00 val. ir 13.00 val., o Ž kooperatinę bendrovę kartu su AB „PK O“ pakviesti paskutines į skelbiamas derybas derėtis dėl biokuro kainos – 2011 m. liepos 27 d. 13.00 val.

1.44. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L., būdamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkas, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininkas, 2011 m. liepos 27 d. 13.00 val. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 metu per skelbiamas derybas dėl biokuro pirkimo kainos piktnaudžiavo tarnybine AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko padėtimi derėdamasis su Ž kooperatinės bendrovės ir AB „PK O“ atstovais ir atskleisdamas M. J. šio viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konfidencialią informaciją – biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) kainas, kurias diena anksčiau, 2011 m. liepos 26 d., pirkimo komisijai skelbiamų derybų metu pasiūlė likusios konkurse dalyvaujančios tiekėjos – UAB „B“ ir UAB „L“, pasakydamas M. J., veikiančiam bendrininkų grupe, kad pastarasis šio pirkimo komisijai skelbiamų derybų metu jam pasiūlytų, kad AB „PE“ pirktų iš jų skiedrą kurui už sausos tonos kainą – 104,82 Eur (362 Lt) be PVM (biokuro žaliavos ir paslaugų bendrą kainą), kuri buvo mažesnė nei biokuro pardavimo kaina, kurią pasiūlė UAB „B“, ir tokio pat dydžio kaina, kurią pasiūlė UAB „L“.

1.45. Paskui M. J., padėdamas AB „PE“ viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininkui A. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir siekdamas, kad Ž kooperatinė bendrovė kartu su AB „PK O“ neteisėtai laimėtų šį konkursą, tokią skiedros kurui kainą – 104,82 Eur (362 Lt) be PVM (biokuro žaliavos ir paslaugų bendrą kainą) – pasiūlė AB „PE“ viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijai ir neteisėtai laimėjo šį viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkursą.

1.46. A. L., eidamas AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko pareigas, veikdamas priešingai tarnybos interesams, dalyvaudamas neteisėtose derybose su AB „PK O“ atstovais, į viešojo biokuro pirkimo Nr. PK-K025 sąlygas įtraukdamas reikalavimą, kad tiekėjas turi turėti galiojantį FSC sertifikatą, su M. J. suderindamas konkurso sąlygas, skelbiamose derybose M. J. atskleisdamas kitų dalyvių pasiūlyto biokuro kainas, tyčia pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir pirkimo skaidrumo principus, apribodamas kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisę sąžiningai tarpusavyje konkuruoti, pažeidė pirkimo tikslą, kuriuo reikalaujama racionaliai naudoti pirkimui skirtas AB „PE“ lėšas ir galimybę skiedrą kurui nupirkti mažesne kaina iš kitų tiekėjų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos 5 punkto nuostatas, kad komisijos nariai, pakviesti ekspertai ir kiti asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarautų įstatymams, padarytų nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdytų užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nes nebuvo užtikrinta konkurencija, buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai (Komisijos darbo reglamento 3 punktas), taip pat pirkimų Tvarkos 5 punkto ir 69.1 papunkčio nuostatas, kad derybų metu šalys niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios informacijos, ir skaidrumo bei lygiateisiškumo principus (Komisijos darbo reglamento 3 punktas), taip pat pažeidė Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto AB „PE“ generalinio direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 92, 3 punkto nuostatas, pagal kurias reikalaujama, kad pirkimo komisija savo sprendimus turi priimti savarankiškai, laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, ir užtikrinti, kad priimant sprendimą būtų racionaliai naudojamos bendrovės lėšos, ir taip piktnaudžiavo tarnybine AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko padėtimi, siekdamas, kad Ž kooperatinė bendrovė kartu su AB „PK O“ neteisėtai laimėtų šį konkursą.

1.47. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. Š., būdamas AB „PE“ generalinis direktorius, turintis teisę veikti šio juridinio asmens vardu, piktnaudžiavo tarnybine generalinio direktoriaus padėtimi, kai žinodamas, kad A. L., vykdydamas jo nurodymus, piktnaudžiaudamas tarnyba sudarė išskirtines pirkimo sąlygas, kurių pagrindu biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešąjį pirkimą Nr. PK-K025 neteisėtai laimėjo Ž kooperatinė bendrovė ir AB „PK O“, 2011 m. rugpjūčio 29 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe, atstovaudamas AB „PE“, pasirašydamas neteisėtai sudarė 2011 m. rugpjūčio 29 d. kuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PK-K-025-1 su jungtinės veiklos bendrovių junginiu – Ž kooperatine bendrove ir AB „PK O“ – dėl skiedros kurui tiekimo į AB „PE“: Panevėžio RK-, esančią Panevėžyje, Pušaloto g. 191, ir Zarasų RK, esančią Zarasų r., Dimitriškių k., orientacinė trejų metų šios sutarties kaina – 4 861 306,76 Eur (16 785 120 Lt) su PVM. 2011 m. rugpjūčio 29 d. AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip Ž kooperatinės bendrovės ir AB „PK O“ atstovas sutartį Nr. PK-K-025-1 D. M. nurodymu pasirašė M. J., veikiantis su bendrininkų grupe ir įgyvendindamas bendrininkų grupės planą.

1.48. V. Š., eidamas AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, turėdamas teisę veikti AB „PE“ vardu, veikdamas bendrininkų grupe su organizatoriumi V. M., padėjėjais D. M., S. R., M. J., L. Ž. ir A. L., priešingai tarnybos interesams, duodamas neteisėtus nurodymus pavaldžiam AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininkui ir AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkui A. L. sudaryti išskirtines sąlygas Ž kooperatinei bendrovei su AB „PK O“ laimėti biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešajame pirkime Nr. PK-K025, tyčia pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, apribodamas kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisę sąžiningai tarpusavyje konkuruoti, bei pažeidė pirkimo tikslą, kuriuo reikalaujama racionaliai naudoti pirkimui skirtas AB „PE“ lėšas ir galimybę skiedrą kurui nupirkti mažesne kaina iš kitų tiekėjų, taip pat pažeidė AB „PE“ administracijos darbo reglamento, patvirtinto AB „PE“ generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 384p, 4 punkto nuostatą, pagal kurią reikalaujama veikti vadovaujantis įstatymais, šiuo Reglamentu, bei Reglamento 18 punkto nuostatas, kuriomis draudžiama priimti sprendimus ir atlikti kitus veiksmus, kurie yra priešingi bendrovės veiklos tikslams ir yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi, ir taip piktnaudžiavo tarnybine AB „PE“ generalinio direktoriaus padėtimi, siekdamas, kad Ž kooperatinė bendrovė kartu su AB „PK O“ neteisėtai laimėtų šį konkursą Nr. PK-K025.

1.49. Ž kooperatinė bendrovė padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi A. L., valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, einančiam AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir AB „PE“ viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko pareigas, ir V. Š., valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, einančiam AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, nes D. M., G. Ž. ir asmuo, dėl kurio veikos ikiteisminis tyrimas 2011 m. birželio 27 d. nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindu (L. Ž.), būdami juridinio asmens žemės ūkio kooperatyvo „RP“, nuo 2010 m. liepos 13 d. kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Ž kooperatinės bendrovės, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), valdybos nariai, kurie pagal Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 17 straipsnio 4 punktą ir 2010 m. birželio 11 d. Ž kooperatinės bendrovės visuotiniame narių susirinkime patvirtintų Ž kooperatinės bendrovės įstatų 5.6, 5.6.1, 5.6.5, 5.9.3 papunkčius, turėdami balsavimo teisės daugumą Ž kooperatinės bendrovės valdyboje ir kartu sudarydami daugumą valdyboje, turėdami teisę vadovauti bendrovės veiklai tarp narių susirinkimų bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, susitarę su V. M., nusikalstamai veikė Ž kooperatinės bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, V. M. suburta ir vadovaujama bendrininkų grupe, kurioje pagal išankstinį grupės narių susitarimą kartu su jais dalyvavo V. M., V. Š., S. R. ir A. L. (dėl kurio veikos ikiteisminis tyrimas nutrauktas), Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone, Radviliškio rajone ir mieste bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, siekdami turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, V. M. organizavo, D. M., G. Ž., L. Ž. ir S. R. padėjo bendrininkų grupės nariams – A. L., valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, einančiam AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, AB „PE“ viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko pareigas, turinčiam administracinius vidinius įgaliojimus AB „PE“ Pirkimų tarnybos darbuotojams, ir V. Š., valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, einančiam AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, turinčiam teisę veikti AB „PE“ vardu ir turinčiam administracinius vidinius įgaliojimus visiems AB „PE“ darbuotojams, piktnaudžiauti tarnybine jų padėtimi laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. per AB „PE“ organizuojamus viešuosius pirkimus (ne mažiau kaip 400 t presuotų šiaudų kurui ir 10 000 erdmetrių skiedros kurui) ir laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. per AB „PE“ organizuojamą biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkursą, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir AB „PE“, kurioje Panevėžio miesto savivaldybei priklauso 5 533 316 akcijų (iš viso yra 9 298 615 vnt. AB „PE“ akcijų), nes organizuojant biokuro viešuosius pirkimus buvo sumenkintas AB „PE“ vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (biokuro tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti dalyvaujant AB „PE“ biokuro viešuosiuose pirkimuose, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema AB „PE“ Pirkimų tarnyboje.

2. V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), o D. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d., veikdami kartu su D. L., V. M. organizavo, o D. M. padėjo D. L. piktnaudžiauti jo – valstybės tarnautojui prilyginamo asmens, VĮ PMos miškų urėdo, – tarnybine padėtimi, t. y.:

2.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d. Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone, Radviliškio mieste ir rajone bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose V. M. suorganizavo D. M. ir D. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu) ir siekdami turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, t. y. kad Ž kooperatinė bendrovė galėtų įvykdyti planuojamą sudaryti skiedros kurui pirkimo–pardavimo sutartį dėl 10 000 erdmetrių skiedros kurui tiekimo į AB „PE“ priklausančias katilines, V. M. parengė nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – įgyvendinimo planą ir, vadovaudamas bendrininkams, suorganizavo, o D. M. su D. L. suderindama pageidaujamas pirkimo sąlygas padėjo, valstybės tarnautojui prilyginamo asmens VĮ PMos miškų urėdo D. L. piktnaudžiavimą tarnybine miškų urėdo padėtimi per VĮ PMos organizuotą Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams viešojo pirkimo konkursą, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė, VĮ PMa, nes organizuojant viešojo pirkimo konkursą buvo sumenkintas VĮ PMos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema VĮ PMoje, ir turtinę 4 638,71 Eur (16 016,54 Lt) žalą patyrė VĮ PMa:

2.2. V. M., pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Seimo nario tarnybine padėtimi ir pažintimi, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. VĮ PMos profesionalios medžioklės plotuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) miške, medžioklių metu susitarė su D. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu) daryti apysunkį nusikaltimą – sutarė, kad D. L. piktnaudžiaus einamomis VĮ PMos miškų urėdo pareigomis ir organizuojamame pirkime sudarys išskirtines sąlygas ŽŪK „D“, kurio valdybos narys buvo G. Ž.. Pagal V. M. parengtą planą ŽŪK „D“ turėjo laimėti VĮ PMos viešuosius pirkimus, sudaryti sutartį su VĮ PMa ir, pagal sutartį atlikęs kitas miško ūkines paslaugas, turėjo jaunuolynų ugdymo kirtimų metu gauti medienos žaliavą, kurią ketino kaip biokurą per Ž kooperatinę bendrovę parduoti AB „PE“.

2.3. V. M. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. tyrimo nenustatytoje vietoje susitarė su D. M., kad ji padės D. L. piktnaudžiauti jo einamomis VĮ PMos miškų urėdo pareigomis.

2.4. Vykdydamas susitarimą su V. M., D. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – VĮ PMos miškų urėdas, 2010 m. gruodžio 7 d. apie 8.40 val. VĮ PMos administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš VĮ PMos pirkimų vadybininko R. K., einančio VĮ PMos Viešojo miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams komisijos pirmininko pareigas (paskirtu miškų urėdo 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. SV-147), kuriam apie bendrininkų nusikalstamus planus nebuvo žinoma, gavo Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams pirkimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. posėdyje ir įregistruotų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS), kopiją.

2.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su V. M., miškų urėdas D. L., laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. 8.40 val. iki 2010 m. gruodžio 9 d. 11.53 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje Panevėžio miesto ir rajono vietoje susitikimo su D. M. metu jai atskleidė iš R. K. Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams sužinotas pirkimo sąlygas, kuriomis VĮ PMa ketina pirkti kitas miško ūkines paslaugas. D. M. D. L. informavo, kad ŽŪK „D“ neturi ūkinių galimybių teikti visas pirkime numatytas miško kirtimo ir sortimento ištraukimo paslaugas, nustatytas pirkimo objektų 1, 2 ir 3 dalyse (t. y. miško kirtimų ir sortimento ištraukimo paslaugų), bei nepageidauja teikti viso paketo 4-oje pirkimo dalyje nustatytų kitų miško ūkinių paslaugų, bet nori VĮ PMai teikti pasirinktas iš 4-osios pirkimo objekto dalies (kitų miško ūkinių paslaugų) paslaugas – jaunuolyno ugdymo kirtimus, miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu bei sausinimo tinklo priežiūros paslaugas, nes jų teikimo metu ŽŪK „D“ galėtų pasigaminti medienos žaliavos, reikalingos biokuro gamybai, ir D. M. ir D. L. susitarė, kad pastarasis imsis priemonių, kad pirkimas būtų išskaidytas į dalis ir pirkimą dėl jaunuolyno ugdymo kirtimų, miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu bei sausinimo tinklo priežiūros paslaugas laimėtų ŽŪK „D“.

2.6. Paskui D. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – VĮ PMos miškų urėdas, įgyvendindamas susitarimą su V. M. ir D. M., laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. 8.40 val. iki 2010 m. gruodžio 9 d. 11.53 val., tiksliau nenustatytu laiku, VĮ PMos administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs aukštesne tarnybine miškų urėdo padėtimi, neturėdamas juridinio pagrindo, davė nurodymus šios viešojo pirkimo komisijos pirmininkui R. K. pakeisti Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams sąlygas, patvirtintas 2011 m. lapkričio 29 d. viešojo pirkimo komisijos posėdyje, tas pirkimo sąlygas pritaikant ŽŪK „D“ naudai: kad ŽŪK „D“ galėtų VĮ PMai parduoti ne visas kitas miško ūkines paslaugas, bet iš 4- sios pirkimo objekto dalies (kitos miško ūkinės paslaugos) pasirinktą dalį paslaugų – jaunuolyno ugdymo kirtimo, miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu bei sausinimo tinklo priežiūros paslaugas.

2.7. Dėl to R. K., einantis VĮ PMos Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas (paskirtas miškų urėdo 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. SV-147), 2010 m. gruodžio 9 d. apie 11.53 val. VĮ PMos administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas miškų urėdo D. L. žodinį nurodymą, pakeitė Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams viešojo pirkimo 1 priedą – Techninės specifikacijos sąlygas, jas papildydamas pirkimo sąlygų 1.10 papunkčiu: Tiekėjai, kurie teiks pasiūlymus tik miškų ūkinėms paslaugoms atlikti, pateikia norimos atlikti ūkinės paslaugos kainą ir kiekį (atskira ūkinė paslauga atitinka vieną 1.5.1–1.5.12 punktą). Įvertinus pasiūlymus miško ūkinėms paslaugoms bus sudaromos atskiros pasiūlymų eilės pagal atskiras miško ūkines paslaugas. Likęs miško ūkinių paslaugų kiekis išdalinamas tiekėjams vadovaujantis 1.8 ir 1.9 punktų reikalavimais.

2.8. Taip D. L., bendrininkaudamas su V. M. ir D. M., sudarė išskirtines sąlygas ŽŪK „D“ naudai per konkursą, kuris, neturėdamas ūkinių galimybių konkuruoti su kitais tiekėjais šiame konkurse dėl 1-ojoje, 2-ojoje, 3-iojoje pirkimų objektų dalyse nurodytų miško kirtimo ir pagamintos medienos sortimento ištraukimo paslaugų teikimo, nepageidavo teikti viso 4-osios pirkimo objekto (kitų miško ūkinių paslaugų) dalies paslaugų paketo, išskirtiniu būdu įgijo galimybę parduoti VĮ PMai iš anksto išsirinktą dalį paslaugų – jaunuolyno ugdymo kirtimų, miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu – ir sausinimo tinklo priežiūros paslaugas, nebeprivalėdamas suteikti likusių 4-ojoje pirkimo objekto (kitų miško ūkinių paslaugų) dalyje paslaugų – miško sodinimo, želdinių ir žėlinių sodinimo, ąžuoliukų pinciravimo, kvartalinių linijų priežiūros, valstybinės reikšmės miškų ribų priežiūros, repelentų tepimo paslaugų, kurių ŽŪK „D“ nereikėjo biokurui gaminti.

2.9. Dėl to G. Ž., kuriam nebuvo žinoma, kad D. L., susitaręs su V. M., D. M., piktnaudžiauja tarnyba, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 14 d. 13.00 val. iki 2010 m. gruodžio 15 d. 7.58 val. tyrimo metu nenustatytoje Radviliškio rajono vietoje, žinodamas, kad VĮ PMos Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams konkursas išskaidytas, nenustatytomis aplinkybėmis nurodė ŽŪK „D“ direktoriui D. J. (kuriam apie V. M. bendrininkų nusikalstamus planus nebuvo žinoma) Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams konkurse surašyti ŽŪK „D“ 2010 m. gruodžio 15 d. pasiūlymą dėl 4-ojoje pirkimo objekto (kitos miško ūkinės paslaugos) dalyje nustatytų kitų miško ūkinių paslaugų – jaunuolyno ugdymo kirtimų, miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu bei tinklo sausinimo priežiūros paslaugų teikimo VĮ PMai ir ŽŪK „D“ pasiūlymą 2010 m. gruodžio 15 d. elektroniniu būdu per CVP IS pateikti konkursui bei 2010 m. gruodžio 15 d. VĮ PMoje dalyvauti šiame konkurse. Dėl to, 2010 m. gruodžio 15 d. 7.58 val. nenustatytam asmeniui ŽŪK „D“ vardu elektroniniu būdu per CVP IS pateikus pasiūlymą dėl miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams 4-ojoje pirkimo objekto (kitos miško ūkinės paslaugos) dalyje nustatytų kitų miško ūkinių paslaugų – jaunuolyno ugdymo kirtimų, miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu bei tinklo sausinimo priežiūros paslaugų teikimo VĮ PMai, ŽŪK „D“ 2010 m. gruodžio 20 d. VĮ PMoje viešojo pirkimo komisijos buvo pripažintas nugalėtoju dėl 4-osios pirkimo objekto (kitų miško ūkinių paslaugų) dalies paslaugų – jaunuolyno ugdymo kirtimo ir sausinimo tinklo priežiūros bei miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu – pirkimo.

2.10. D. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – VĮ PMos miškų urėdas, turintis teisę veikti VĮ PMos vardu, vykdydamas susitarimą su V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas tarnybine miškų urėdo padėtimi, žinodamas, kad ŽŪK „D“ laimėjo dėl VĮ PMos Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams konkurso 4-osios pirkimo objekto (kitų miško ūkinių paslaugų) dalies – jaunuolyno ugdymo kirtimo ir sausinimo tinklo priežiūros bei miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu paslaugų teikimo dėl jo sudarytų išskirtinų sąlygų, atstovaudamas VĮ PMai, 2011 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini), tyčia veikdamas priešingai tarnybos interesams, sudarė sutartį Nr. 11/01-7 su ŽŪK „D“ dėl kitų miško ūkinių paslaugų teikimo – jaunuolyno ugdymo kirtimų 100 ha bei miško želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu 50 ha ir sausinimo tinklų priežiūros (krūmų kirtimai, šlaito ir pagriovio šienavimas) 10 km ruože paslaugų pirkimo. Sutarties vertė 18 323,19 Eur (63 266,34 Lt), tačiau jos ŽŪK „D“ nustatytu laiku, t. y. 2011–2013 metais, neįvykdė ir dėl to VĮ PMa patyrė turtinę 4638,71 Eur (16 016,54 Lt) žalą.

2.11. D. L., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – VĮ PMos miškų urėdas, duodamas neteisėtus nurodymus VĮ PMos pirkimų vadybininkui R. K. sudaryti išskirtines sąlygas ŽŪK „D“ organizuojamame VĮ PMos Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams konkurse bei VĮ PMos vardu pasirašydamas sutartį Nr. 11/01-7 su ŽŪK „D“, pažeidė 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. X-471) įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus bei pažeidė pirkimo tikslą, kuriuo reikalaujama racionaliai naudoti pirkimui skirtas VĮ PMos lėšas, taip pat Miškų urėdo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-117, 10 punktą, pagal kurį reikalaujama organizuoti miško urėdijos patikėjimo teise valdomo turto efektyvų naudojimą, ir taip, V. M. ir D. M. veikiant iš anksto susitarus kartu su D. L., V. M. organizavo, o D. M. padėjo D. L. piktnaudžiauti tarnybine miškų urėdo padėtimi per ŽŪK „D“ siekdami turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei.

3. Teismų nuosprendžių dalys dėl V. M. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, D. M. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, V. Š. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka neskundžiamos.

II. Kasacinių skundų argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas A. Kliunka prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir bylą V. M. nutraukti. Kasatorius nurodo:

4.1. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 219 straipsnio 3, 4 punkų, 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus, kurie suvaržė nuteistojo V. M. teisę į gynybą, sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus nuosprendžius. Teismų išvados nemotyvuotos, pagrįstos ne patikimais ir pakankamais įrodymais, o prielaidomis bei kitais tik tikėtinais, abejonių keliančiais duomenimis; dalis teismų išvadų neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių; neįvertinti atskiri įrodymai, neteisingai ir abstrakčiai įvertinta įrodymų visuma; ignoruotos esminės aplinkybės, teisinančios V. M.; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais. Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį. V. M. nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, jo veikoje nėra visų būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių. Nei atskiri įrodymai, nei jų visuma nepatvirtina V. M. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė daugelio pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, dėl to nepagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus.

4.2. Kaltinamasis aktas dėl kaltinimo, susijusio su viešaisiais pirkimais AB „PE“, iš esmės neatitiko BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų. V. M. inkriminuota, kad jis veikė konkrečiai neapibrėžtu laiku, nurodant itin ilgą periodą, konkrečiai nenurodytose, nenustatytose vietose; tokie BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai lėmė iš esmės BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitinkančio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, kuriame nurodytas tas pats nusikaltimo padarymo laikas ir vieta. Be to, kaltinimas nepagrįstas konkrečiais duomenimis (BPK 219 straipsnio 4 punktas), V. M., kaip organizatoriaus, veiksmai nurodyti abstrakčiai, iš esmės nurodyta tik jo kaip organizatoriaus teisinė rūšis (vaidmuo). Kitų kaltinamųjų ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų veiksmai nurodyti neatskleidžiant vientisos veiksmų grandinės, patvirtinančios jų bendrininkavimą su V. M..

4.3. V. M. pareikštas kaltinimas itin didelės apimties, painus bei neaiškiai surašytas, todėl ir dėl to jam buvo nesuprantamas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti nurodomos tiksliai, tačiau trumpai, jos turi būti nurodytos esminės, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83/2009">2K-83/2009</a>).

4.4. Neaiškiai surašytas ir iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas varžė ir kartu apsunkino V. M. teisę į gynybą, buvo suvaržyta teisė aiškiai žinoti, kuo jis kaltinamas, būti aiškiai ir nuodugniai informuotam apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir įgyvendinti teisę gintis (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas). Esant tokiam kaltinimui, teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto BPK 305 straipsnio reikalavimus atitinkančio apkaltinamojo nuosprendžio. Kaltinamojo akto trūkumų, bylą nagrinėjant teisme, BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka nebandė ištaisyti nei prokuroras, nei teismas.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė tik deklaratyviai (nuosprendžio 27 punktas). Nusikaltimo organizatoriaus veiksmai yra konkretūs nusikalstami veiksmai, kurie turi būti pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju V. M. veiksmų padarymo konkretaus laiko ir vietos nenustatymas reiškia, kad nebuvo nustatyti (užfiksuoti), kartu ir neįrodyti ir konkretūs V. M., kaip organizatoriaus, veiksmai, jų turinys. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kaltinime nurodytos teisinės aplinkybės atitiko baudžiamojo įstatymo turinį, tačiau kaltinime nenurodytos ir neįrodytos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad V. M. organizavo kitiems kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinimuose iš esmės buvo nurodyta ne apie V. M., o apie kitų asmenų – D. M., G. Ž., L. Ž. V. Š., A. L., S. R., M. J. veiksmus, kurių V. M. nesubūrė į organizuotą grupę, jai nevadovavo, nekoordinavo jos narių veiklos ir kt. Kaltinime nenurodytos jokios konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad V. M. organizavo kitiems asmenims inkriminuotas nusikalstamas veikas, detaliai neaprašyti jo, kaip neva organizatoriaus, veiksmai. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kaltinimas V. M. atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus ir buvo jam suprantamas, nepagrįsta. V. M., duodamas parodymus teisme, jo gynėjas, teikdamas teisinę pagalbą, turėjo spėlioti, kokiais duomenimis gali remtis teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

4.6. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies pakeisdamas kaltinime (viešieji pirkimai AB „PE“) nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, nesilaikė BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių. Teismas nuosprendyje visiems kaltinamiesiems suformulavo vieną bendrą kaltinimą, nustatė, kad veika padaryta veikiant ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe, taip pat pakeitė ir veikos padarymo laiką – kaltinimuose buvo inkriminuota, kad nusikalstama veika pabaigta 2011 m. lapkričio 29 d., o teismas pripažino, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. Be to, teismas tik iš dalies pašalino organizuotos grupės požymius, nes paliko teiginius, kad dalis kaltinamųjų atliko neva V. M. paskirtą vaidmenį; abstrakčias nuorodas apie V. M. veiksmus pakeitė dar abstraktesniu jo veikimu bendrininkų grupe, neįrodytais susitarimais su kitais kaltinamaisiais, teiginiais apie neva V. M. parengtą nusikalstamų veikų planą, užduočių bendrininkams paskirstymą ir pan. Taigi ir pakeistame kaltinime nenurodyti konkretūs V. M. veiksmai, patvirtinantys, kad jis organizavo nusikalstamą veiką. BPK 255, 256 straipsnių nuostatų pažeidimai iš esmės suvaržė kaltinamųjų teisę į gynybą, nes viso proceso metu jie gynėsi nuo pareikšto kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė deklaratyviai (nuosprendžio 21–24 punktai).

4.7. Pirmosios instancijos teismas padarė ir kitus esminius faktinių aplinkybių pakeitimus, kurių apeliacinės instancijos teismas visiškai neaptarė ir nepaneigė (nuosprendžio 25 punktas). Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad teismas nuosprendyje nurodė naują esminę faktinę aplinkybę – kitą piktnaudžiavimo tikslą, t. y. nurodęs, kad piktnaudžiaujant buvo siekiama, kad Ž kooperatinė bendrovė kartu su AB „PK O“ neteisėtai laimėtų konkursą, pašalino iš kaltinimo tiek piktnaudžiavimo, tiek pasikėsinimo sukčiauti bendrą tikslą – siekį apgaule Ž kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti didesnės nei 250 MGL vertės svetimą – AB „PE“ turtą. Taip pat kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, kad V. Š., AB „PE“ generalinis direktorius, turintis teisę veikti AB „PE“ vardu, susitaręs su Seimo nariu V. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi per AB „PE“ organizuojamus biokuro viešuosius pirkimus, veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-05-30 AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kitose nenustatytose vietose susitarė daryti kelis sunkius nusikaltimus – organizuotos grupės nariams piktnaudžiaujant tarnyba apgaule Ž kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti didelės – ne mažiau nei 250 MGL vertės svetimą AB „PE“ turtą ir parengė šių nusikalstamų veikų įgyvendinimo planą, pirmosios instancijos teismas pakeitė iš esmės skirtingomis, nurodydamas naujas faktines aplinkybes, kad V. M., vadovaudamas bendrininkų grupei, organizavo valstybės tarnautojams prilyginamų asmenų – A. L., einančio AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko, Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko pareigas, ir V. Š., einančio AB „PE“ generalinio direktoriaus pareigas, piktnaudžiavimą jų tarnybine padėtimi per AB „PE“ organizuojamą biokuro viešąjį pirkimo Nr. PK-K025 konkursą, siekiant turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, t. y. Seimo narys V. M. susitarė su V. Š., AB „PE“ generaliniu direktoriumi, turinčiu teisę veikti AB „PE“ vardu, AB „PE“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, kad V. Š. piktnaudžiaus generalinio direktoriaus tarnybine padėtimi per AB „PE“ organizuojamus biokuro viešuosius pirkimus, ir parengė šios nusikalstamos veikos įgyvendinimo planą.

4.8. Taigi, apeliacinės instancijos teismo neaptartais dviem atvejais pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ne patikslino neesmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, o kaltinime nurodytas aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, nesilaikė BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų ir kartu suvaržė nuteistųjų, ypač V. M., teisę į gynybą.

4.9. Apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, susijusios su viešaisiais pirkimais AB „PE“, pagrįstas vien tik prielaidomis, spėjimais, nuomonėmis ir gandais, ikiteisminio tyrimo pareigūno tendencingai ir „išradingai“ įterptais į liudytojų M. J., A. L. ir kitų liudytojų bei kaltinamųjų parodymus. Nuosprendyje nurodyti ne V. M. konkretūs neteisėti veiksmai, o kitų asmenų veiksmai, su kuriais jis nesitarė daryti nusikalstamos veikos, neveikė bendrininkų grupe, jai nevadovavo ir kt. Kaltinamieji teisme nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių V. M. kaip organizatoriaus vaidmenį, neteisėtus susitarimus su juo ir kt. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai, tarp jų ir nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisti M. J. bei A. L.. Iš nuosprendyje išdėstytų įrodymų visumos, nesant jų vertinimo (nei atskirų įrodymų, nei jų visumos), neišplaukia V. M. kaltę patvirtinančios išvados. Teismas nurodė tik įrodymų šaltinius, o ne jų turinį, o tais atvejais, kai buvo nurodytas turinys, tie įrodymai buvo arba visiškai nesusiję su V. M. ir kokiais nors jo veiksmais (pvz., liudytojų K. P., G. D., G. P., N. V., specialistės G. P. parodymai), arba asmenų parodymai nepagrįstai pripažinti tinkamais ir patikimais įrodymais (A. L. ir M. J. parodymai). Teismas nevertino liudytojų A. L. ir M. J. parodymų patikimumo, todėl nepagrįstai juos įvertino kaip V. M. kaltę patvirtinančius patikimus įrodymus. Beje, teisme kaltinamųjų gynėjai bandė užduoti klausimus liudytojams A. L. ir M. J. dėl jų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu išdėstytų prielaidų ir gandų, tačiau teisėjų kolegijos pirmininkė nurodė, kad teismas sugebės atskirti, kurie teiginiai sukurti ir įterpti į jų parodymus, siūlė tų klausimų nesiaiškinti. Taip pat teismas neanalizavo ir nevertino telefono pokalbių, jų turinio nesusiejo su V. M. pareikštu kaltinimu. Apkaltinamajame nuosprendyje neindividualizuota, kokie teisme ištirti įrodymai patvirtina kokius nors konkrečius V. M. inkriminuoto nusikaltimo organizavimo veiksmus, visi įrodymai vertinti apibendrintai, kaip neva visi kartu, bendrai įrodantys iš karto visų kaltinamųjų kaltę.

4.10. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė padarytų pažeidimų, juos nepagrįstai neigė, todėl taip pat padarė esminius BPK pažeidimus. Nors šios instancijos teismas ir nurodė, kad V. M. kaltė įrodyta visuma ištirtų įrodymų, iš esmės nepažeidžiant BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo bendrųjų nuostatų (nuosprendžio 15 punktas), tačiau vėliau visgi pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų visumos nuosekliai neaptarė, galimai padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, kuriuos laikė neesminiais (nuosprendžio 30 punktas). Tai, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimai, patvirtina ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai dėstė duomenis, iš naujo vertino jų visumą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pažeista nuteistųjų teisė į gynybą (nuosprendžio 30 punktas), nes dėl paviršutiniškų motyvų, nesant įrodymų analizės, įrodinėjimo našta buvo perkelta nuteistojo V. M. gynėjui, tai apsunkino apeliacinio ir kasacinio skundų parengimą ir nulėmė didesnę jų apimtį. Jis (V. M. gynėjas) buvo priverstas išsamiai analizuoti, lyginti, vertinti visus duomenis, ištirtus teisme, įvardyti, kokie įrodymai teisina V. M., kokie duomenys išsamiai neišanalizuoti, kokie nepagrįstai galėjo būti vertinti kaip jo kaltės įrodymai, atskleisti patį įrodymų V. M. atžvilgiu nebuvimą.

4.11. Apeliacinės instancijos teismas, nesiremdamas jokiais duomenimis, nurodė, kad šventė S. vyko 2010 m. pavasarį (nuosprendžio 63 punktas), nors iš tikrųjų – 2010 m. liepos mėn. pradžioje. Iš įtariamojo G. Ž. parodymų ikiteisminiame tyrime (taip pat duotų ir ikiteisminio tyrimo teisėjui) matyti, kad dėl galimo bendro biokuro verslo su D. M. jis tarėsi savo iniciatyva. Teiginiai, kad G. Ž. kreipėsi pagalbos į V. M. ir kt., yra pareigūno tendencingai įrašyti į G. Ž. apklausos protokolus. Teisme G. Ž. patvirtino, kad pats pakvietė D. M. prisidėti prie kooperatyvo veiklos vystymo, nes jau ilgą laiką brandino mintį pradėti biokuro gamybą, tačiau teismai šių reikšmingų G. Ž. parodymų nevertino ir nepaaiškino, kodėl jais, kaip V. M. nekaltumą patvirtinančiais įrodymais, nesivadovauja. V. M. neva parengto plano (konkrečiai neapibūdinto, nežinomo turinio) rengimo pradžios laikas nurodytas nuo 2010 m. kovo 1 d., tačiau šis laikas nesutampa su V. M. pirmųjų susitikimų 2010 m. balandžio 18 d. ir 2010 m. balandžio 30 d. su G. Ž. laiku ir jo bei D. M. susitikimo su G. Ž. ir L. Ž. per (duomenys neskelbtini) miestelio šventę 2010 m. liepos mėn. pradžioje metu. Taigi byloje nesurinkta duomenų, kad V. M. nuo 2010 m. kovo 1 d. parengė nusikalstamų veikų planą ir organizavo AB „PE“ darbuotojų piktnaudžiavimą tarnyba.

4.12. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių V. M. susitarimą su AB „PE“ generaliniu direktoriumi V. Š., nežinomi jų tariamo susitarimo nei konkretus laikas, nei vieta. Tai rodo, kad šios aplinkybės neįrodytos, nefiksuotas joks susitarimo faktas nei jo turinys. V. M. teisme parodė, kad V. Š. pažinojo, su juo susitikdavo dėl rengiamų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pataisų, o dėl biokuro pirkimų organizavimo, juolab piktnaudžiavimo organizavimo su V. Š. nesitarė. Nusikalstamų susitarimų su V. M. nepatvirtino ir V. Š..

4.13. Užfiksuoti V. M. ir V. Š. telefono pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis yra neinformatyvūs, jų metu dažniausiai tartasi dėl susitikimų, kiti visiškai nesusiję su byla. Be to, telefoninių kontaktų pradžios laikas (2010 m. balandžio 19 d.) neatitinka nuosprendyje nurodyto tariamo jų susitarimo pradžios laiko (nuo 2010 m. kovo 1 d.), o susitarimo laikotarpis (nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.) neatitinka kaltinime ir nuosprendyje nurodyto V. M. tariamo nusikalstamų veikų įgyvendinimo plano rengimo pabaigos laiko (iki 2011 m. vasario 28 d.) ir nuosprendyje teismo išdėstytos neva įrodytos aplinkybės, kad V. Š. nuo 2010 m. kovo 21 d. iki 2011 m. vasario 28 d. V. M. parengtą nusikalstamų veikų įgyvendinimo planą nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d. atskleidė V. L.. Apeliacinės instancijos teismas telefono pokalbius interpretavo neteisingai, apkaltinamąja linkme, nenurodydamas ir neaptardamas jų turinio, o jei ir nurodė selektyviai atrinktas pavienes neinformatyvias frazes, išimtas iš konteksto, tai jas neteisingai įvertino (nuosprendžio 42 punktas). Pacituoti V. M. ir V. Š. 2010 m. liepos 8 d., 2010 m. rugpjūčio 13 d. ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. telefono pokalbiai nepatvirtina, kad jie kalbėjosi apie šioje byloje nagrinėjamus viešuosius pirkimus, jų organizavimą ir kt. Be to, V. M. ir V. Š. apie telefono pokalbių reikšmę neapklausti, teismo pateikta jų interpretacija yra prielaidų pobūdžio, todėl tokių duomenų nebuvo pagrindo pripažinti ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Taigi V. M. piktnaudžiavimo organizavimas visiškai neįrodytas jo neva susitarimais su V. Š. ir per jį su A. L..

4.14. Kokie nors V. Š. pokalbiai laidiniu telefonu su A. L. neužfiksuoti. Teisme A. L. parodė, kad apie V. M. susitikimus su V. Š. girdėjo iš neįvardytos (teisme neapklaustos) AB „PE“ sekretorės, o apie jų pokalbių turinį nieko nežino. A. L. prielaidų pobūdžio parodymai apie tariamas V. M. sąsajas su Ž kooperatinės bendrovės dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose negalėjo būti pripažinti įrodymu. Tačiau teismas rėmėsi liudytojo A. L. išvestiniais, kitais įrodymais nepatvirtintais, nekonkrečiais parodymais, kad V. Š. jam nurodė, jog Ž kooperatinė bendrovė susijusi su M.. Apeliacinės instancijos teismas minėtus A. L. parodymus ne tik neteisingai įvertino kaip V. M. kaltės įrodymus, bet ir iškraipė teisme duotus šio liudytojo parodymus, nes jo teiginį apie V. Š. jam nurodytas Ž kooperatinės bendrovės sąsajas „su M.“ pakeitė konkretesniu teiginiu, jog ši bendrovė yra susijusi su V. M. ir kad šie liudytojo A. L. parodymai patvirtinti kita bylos medžiaga (nuosprendžio 37 punktas).

4.15. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, iš kaltinimo pašalino aplinkybes dėl V. M. tariamai D. M. priskirtų vaidmenų (kad V. M. pavedė D. M. surasti ŽŪK „RP“ direktorių, kuris turės per D. M. vykdyti V. M. nurodymus) ir naujai suformulavo kaltinimą, kad D. M., bendrininkų grupe įgyvendindama V. M. parengtą nusikalstamų veikų planą ir atlikdama jai V. M. paskirtą vaidmenį, maskuodama savo ir V. M. dalyvavimą AB „PE“ rengiamuose biokuro pirkimuose, savo ir V. M. gyvenamojoje vietoje įsteigė UAB „PG“ (nuosprendžio 4 p., 1 pastraipa). Tačiau jokiais bylos duomenimis nepagrįsta, kad D. M. UAB „PG“ įsteigė įgyvendindama V. M. parengtą planą ar vykdydama jo nurodymus. Tai, kad UAB „PG“ buvo įsteigta siekiant maskuoti ir V. M. dalyvavimą biokuro versle, tėra prielaida, kurią apeliacinės instancijos teismas nelogiškai susiejo net su vėlesniu bendrovės akcijų pardavimu V. R. (nuosprendžio 68 punktas). Nors V. M. tiesiogiai neinkriminuotas UAB „PG“ akcijų pardavimo V. R. faktas, tačiau ta aplinkybė nagrinėta, liudytojo V. R. parodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėstomi kaip V. M. kaltės įrodymai. Teismai tinkamai neįvertino V. M., D. M., V. R. parodymų, neteisingai interpretavo 2011 m. birželio 22 d. V. M. pokalbį telefonu su D. M.. Šis pokalbis įrodo, kad iš tikrųjų sprendimus dėl UAB „PG“ įsteigimo, akcijų pardavimo priėmė ne V. M.. Taigi apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė neteisingą išvadą, kad UAB „PG“ akcijų pardavimo iniciatorius buvo V. M., kuris nustatinėjo kainą, davė nurodymus.

4.16. Taip pat nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad V. M. net su D. M. susitarė dėl jos vaidmens konkrečiai neapibrėžtose, tiksliai nenustatytose vietose; tai paneigia tokių susitarimų buvimą ir įrodytumą. Be to, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio l ir 3 dalių reikalavimus, pakeitė ir tokio V. M. ir D. M. susitarimo laiką. Kaltinime buvo nurodyta, kad susitarimas vyko nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d., o teismas konstatavo, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. iki tiksliai nenustatytos datos.

4.17. Liudytojo M. J. parodymai paremti spėjimais ir prielaidomis, nepatvirtinti jokiais įrodymais, tačiau juos teismai vertino kaip tinkamus įrodymus. Beje, teisme M. J. parodymų savarankiškai nedavė, o tik atsakė į klausimus, teisėjai perskaičius jo parodymus ikiteisminiame tyrime, juos tvirtino. Nuosprendyje nenurodyta, kad M. J., atsakydamas į V. Š. gynėjo klausimą, iš esmės paneigė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes jis parodė: Detaliau paaiškinti tų D. M. ir G. Ž. pokalbių nuotrupų, iš kurių jis suprato, kad Ž kooperatinė bendrovė dėl biokuro tiekimo turi palaikymą iš AB „PE“ vadovo, negali, tai jau seniai buvo. Jo pasakymas „turi palaikymą“ reiškia, jog buvo matyti, kad A. L. yra suinteresuotas asmuo padėti Ž kooperatinei bendrovei. Apie V. Š. jam žinoma tik tiek, kad jis vadovavo AB „PE“, tuo jo žinios ir baigiasi, jis su juo nebuvo susitikęs (2017 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Taip pat nuosprendyje nenurodyti M. J. teisme duoti parodymai, kad nepamena, kodėl padarė tokią išvadą, bet jeigu taip pasakė, vadinasi, kažkas buvo; oficialiai V. M. Ž. kooperatinėje bendrovėje jokio posto neužėmė, jam nuvežiau ir parodžiau tą sutartį, nes D. M. paprašė. Aplinkybes jam papasakojo, gal kažkas jam ir buvo žinoma. Nesuprato, koks buvo V. M. vaidmuo. Apeliacinės instancijos teismas praleido M. J. parodymų dalį, kad V. M. tik peržvelgė tą sutartį, nes D. M. pasiūlė paklausti jo nuomonės; nepamena, ką V. M. tada atsakė, bet kad teisingai ta sutartis sudaryta. Šie parodymai patvirtina, kad nebuvo jokios V. M. iniciatyvos susipažinti su sutartimi ar jos projektu, kad visi kiti M. J. parodymai apie tariamą V. M. susipažinimą su sutartimi ir jos vertinimą visiškai neteisingi, nes M. J. teisme parodė, kad nepamena, ką pasakė V. M.. M. J. 2011 m. liepos 26 d. ir 2011 m. liepos 27 d. telefono pokalbių su motina K. J. ir tėvu B. J. turinys negali būti vertinami net kaip netiesioginiai V. M. kaltės įrodymai, nes Jungtinės veiklos sutartis tarp Ž kooperatinės bendrovės ir AB „PK O“ buvo sudaryta dar 2011 m. birželio 10 d. Taigi sutarties projektas V. M. negalėjo būti pateiktas 2011 m. liepos 27 d.

4.18. Kaip itin svarbius V. M. (ir kitų kaltinamųjų) kaltės įrodymus teismas išskyrė liudytojų A. L. ir M. J. parodymus. Šie asmenys neteisėtai, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, be to, apie tokio sprendimo priėmimą kitiems įtariamiesiems nebuvo pranešta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika neteisėtai buvo kvalifikuota kaip padaryta organizuota grupe tik tam, kad nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleisti pagrindiniai nusikalstamos veikos vykdytojai A. L. ir M. J., o jų duoti parodymai būtų panaudoti prieš V. M., kuris jokių nusikalstamų veiksmų apskritai neatliko. Beje, apklausdamas A. L. ir M. J., teismas neįspėjo jų dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir neprisaikdino; apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad taip buvo padarytas BPK pažeidimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui skiriant didesnį dėmesį nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008); vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Be to, apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti vien tokių asmenų parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Liudytojų A. L. ir M. J. viso proceso metu duoti parodymai neatitiko BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų, todėl negalėjo būti pripažinti tinkamais, patikimais įrodymais, be to, jų parodymai yra vien tik prielaidų, spėjimų, nuomonių ir gandų pobūdžio, nenuoseklūs, neatitinkantys faktinių aplinkybių, duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės apkalbėjus V. M., ir jų nepatvirtina kiti įrodymai.

4.19. Teismai nepagrįstai kaip V. M. kaltės įrodymais rėmėsi ir liudytojų J. J., D. P., G. D. prielaidų, nuomonių ir gandų pobūdžio parodymais. Aikštelės skiedrai sandėliuoti paieškos ir nuomos iš (duomenys neskelbtini) statybos tresto aplinkybės savaime nesudaro piktnaudžiavimo sudėties objektyviųjų požymių turinio, juolab neįrodo, kad V. M. organizavo piktnaudžiavimo nusikalstamą veiką per AB „PE“ organizuotus ir vykdytus viešuosius biokuro pirkimus. Net ir iš nekonkrečių ir prieštaringų, prielaidų pobūdžio, selektyviai atrinktų liudytojo G. D. parodymų matyti, kad liudytojas neprisiminė, su kuo kalbėjo apie aikštelės nuomą, ar susitikęs tiesiogiai, ar telefonu ir kt. Iš telefono pokalbių, SMS žinučių matyti, kad tos aikštelės ieškojo ne V. M., o M. J., po to – S. R., kuris pats pateikė G. D. prašymą dėl aikštelės nuomos ir perdavė jam savo telefono numerį. Nėra jokių duomenų, kad V. M. skambino G. D. dėl aikštelės nuomos. Tariamą V. M. bendrininkavimą su S. R. bandyta pagrįsti S. R. užrašų knygutėje esančiu įrašu „M. 8 (duomenys neskelbtini)“, tačiau V. M. tuo metu naudojosi kitais telefono abonento numeriais, be to, jie yra seniai pažįstami asmenys, todėl ir turėjo vienas kito kontaktus. Net jei V. M. ir buvo šalia, kai S. R. su G. D. tarėsi dėl aikštelės nuomos, V. M. negalima apkaltinti net padėjimu piktnaudžiauti. Byloje nėra įrodymų, kad V. M. žinojo apie kitų asmenų daromas veikas, turinčias nusikaltimų požymių, buvo su jais susitaręs bendrininkauti, kad kaip nors neteisėtai pasinaudojo valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Lietuvos Respublikos Seimo nario padėtimi ir įgaliojimais. V. M. veikoje nėra nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų bendrininkavimo požymių, taip pat nėra įrodymų, kad jis suprato ar žinojo, kad kitų jam pažįstamų ir nepažįstamų asmenų veiksmuose galėjo būti nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyse, ar bendrininkavimo ją darant požymių. Apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai ir teoriškai, nenurodęs konkrečių V. M. veiksmų ir nesant įrodymų analizės, konstatavo, kad V. M. buvo nusikaltimo organizatorius, visi kaltinamieji suvokė, jog veikia bendrai, susitarę (nuosprendžio 60, 61, 62, 63 punktai). Teismo išvados dėl V. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, dėl jo kaip organizatoriaus vaidmens pagrįstos vien tik prielaidomis, spėjimais, gandais ir nuomonėmis.

4.20. Taip pat, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, teismai vertino įrodymus ir dėl kitos veikos, susijusios su viešaisiais pirkimais PMoje. V. M. nepadarė ir šios jam inkriminuotos veikos.

4.21. Apkaltinamajame nuosprendyje V. M. ir D. M. suformuluotas vienas bendras painus ir neaiškus neva įrodytas kaltinimas, kuriame dalis faktinių aplinkybių esmingai skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte, t. y. pašalintas V. M., D. M. ir D. L. veikimas organizuota grupe, nuorodos apie V. M. jiems paskirtus vaidmenis ir tie vaidmenys pakeisti konkrečiai ir aiškiai neapibrėžto pobūdžio, laiko, vietos ir turinio prasme susitarimais tarp bendrininkų, nurodytos ir bendrininkų rūšys. Kaltinamojo akto teiginys, kad V. M. suorganizavo D. L. piktnaudžiavimą tarnybine miškų urėdo padėtimi, pakeistas teiginiu, kad V. M. suorganizavo D. M. ir D. L.. Pakeisdamas nuosprendyje faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, teismas padarė esminius BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus ir suvaržė teisę į gynybą.

4.22. Pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nusikalstamos veikos laikas ir vieta nuosprendyje nurodyti nekonkrečiai: nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d. Panevėžio mieste ir rajone, Radviliškio mieste ir rajone ir kitose tiksliai nenustatytose vietose; V. M. nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. nenustatytoje vietoje susitarė su D. M., kad ji padės D. L. piktnaudžiauti miškų urėdo pareigomis; nevienodai nurodyti V. M. tariamo D. M. suorganizavimo ir susitarimo su ja laikotarpiai konkrečiai nenurodytose ar nenustatytose vietose. Toks nuosprendis nepagrįstas byloje ištirtais įrodymais, o priimtas perrašius ir paredagavus kaltinamąjį aktą.

4.23. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės neanalizavęs ir nepalyginęs tiek atskirų įrodymų, tiek jų visumos, padarė nepagrįstas ir kartu abstrakčias išvadas, kad kaltinamųjų kaltę patvirtina visuma įrodymų. Teismas neanalizavo, nepalygino tarpusavyje D. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų R. K., G. R., D. J., R. N. parodymų, visiškai nevertino V. M. ir D. M. parodymų, taip pat kitų bylos duomenų, dokumentų, telefono pokalbių, o tiesiog perrašė kaltinamojo akto duomenis.

4.24. Apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 ir 3 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimų, suvaržiusių V. M. teisę į gynybą, sukliudžiusių priimti teisingą nuosprendį ir nulėmusių netinkamą BK 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 2 dalies pritaikymą, atmesti bendrais argumentais ir išvadomis, analizuoti ir vertinti bendrai kartu su kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais dėl visų kaltinamųjų pagal visas jiems inkriminuotas veikas (analogiškai kaip ir dėl pirmiau aptartos nusikalstamos veikos). Atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo nebuvimą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje patvirtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo dėstė, gretino, vertino įrodymus.

4.25. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo D. L. parodymais, duotais tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Liudytojui D. L. teisme tik pradėjus duoti parodymus, kurie neatitiko parodymų ikiteisminiame tyrime, teisėjų kolegijos pirmininkė perskaitė 2015 m. sausio 13 d. jo parodymus (šiam liudytojui 2014 m. gegužės 9 d. jau esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu) ir uždavė atsakymą menantį klausimą, į kurį liudytojas atsakė, kad jie teisingi. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti BPK 276 straipsnio pažeidimą, tačiau visgi apklausos taktikos požiūriu, neleidus liudytojui D. L. savarankiškai tęsti parodymų davimo, proceso dalyviams neuždavus klausimų, tokia prokurorės teismui pasiūlyta apklausos tvarka buvo neteisinga, atspindėjo išankstinę nuostatą gauti tik apkaltinamojo pobūdžio parodymus. Teisėjų kolegijos pirmininkė neklausė, kurie liudytojo parodymai teisingi, nesiaiškino, kodėl jie skirtingi. Tačiau vėliau, duodamas parodymus ir atsakydamas į klausimus, D. L. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, be to, jo parodymus patvirtino teisme apklausti liudytojai R. K., G. R., V. R.. Tačiau nuosprendyje išdėstyti nevisiškai tikslūs, iš dalies iškraipyti D. L. parodymai, duoti 2016 m. gegužės 27 d. teisiamajame posėdyje (papildyti ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais), kurie paneigė jo, kaip liudytojo, parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime. Todėl visiškai neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2016 m. gegužės 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad liudytojas D. L. nedviprasmiškai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir kad jis iš esmės analogiškus parodymus davė ir apklausiamas teisme (nuosprendžio 88 punktas).

4.26. Teismai nesivadovavo pirmiau minėta teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu asmenų parodymų patikimumui vertinti turėtų būti skirtas didesnis dėmesys, ir rėmėsi tokio asmens – liudytojo D. L. nepatikimais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos nepagrįstai pripažindamas tinkamais įrodymais, neteisingai vertino teisme duotus jo parodymus, kurie paneigia ikiteisminio tyrimo parodymus.

4.27. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad D. L. teisme parodė, kad pokalbis su V. M., jog reikia padėti G. Ž. valdomam kooperatyvui „D“ laimėti konkursą, vyko medžioklėje (nuosprendžio 89 punktas), nes teisme tokius parodymus jis paneigė, nurodydamas, kad pamelavo. Šios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė D. L. parodymus, duotus ir ikiteisminio tyrimo metu, to konkrečiai nenurodydamas (nuosprendžio 90 punktas), kuriuose yra teiginiai, kurių D. L. teisme nepatvirtino (apie V. M. liepimą toliau kalbėti su D. M. ir G. Ž., apie sutikimą padėti V. M. ir D. M., apie nurodymo davimą R. K. pakeisti viešojo pirkimo konkurso sąlygas ŽŪK „D“ naudai ir kt.).

4.28. Ikiteisminiame tyrime D. L. parodymai apie V. M. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje buvo prieštaringi, abstraktūs, nekonkretūs ir kintantys, surašyti aiškiai tendencingai. Atkreiptinas dėmesys, kad D. L. buvo įtariamas padaręs ir kitas nusikalstamas veikas ir, jau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus, kad V. M. jį neva provokavo duoti kyšį ir net reikalavo kyšio. Todėl jo parodymai ikiteisminiame tyrime apie V. M. veiksmus nepatikimi ir nepagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, nes nebuvo atidžiai ir kritiškai vertinti. Be D. L. parodymų, byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. M. D. L. paprašė padėti ŽŪK „D“ laimėti viešojo pirkimo konkursą. Iš teisme apklaustų liudytojų D. L., R. K., G. R., V. R., R. N., kitų liudytojų ir kaltinamųjų parodymų, kitų įrodymų matyti, kad nebuvo padaryta jokia D. L. veika, turinti piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimo sudėtį, V. M. tokios veikos neorganizavo, o D. M. nepadėjo. Teismai neteisingai įvertino minėtų liudytojų parodymų visumą.

4.29. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė ir nevertino liudytojo D. J. (ŽŪK „D“ direktoriaus) parodymų teisme dalies, t. y. kad kooperatyvas turėjo pakankamus pajėgumus laimėtiems konkurse darbams atlikti; turėjo patirties ir galimybes pateikti numatytą skiedrų kiekį; tai buvo realus pasiūlymas ir jis buvo įgyvendinamas. G. Ž. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nepatvirtina, kad V. M. prašė D. L., kad konkursas būtų vykdomas neteisėtai, sudarant išimtines sąlygas jį laimėti būtent ŽŪK „D“, kad V. M. organizavo G. Ž., D. M., D. L. veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje cituoti V. M., D. M., G. Ž. ir D. L. pokalbiai telefonu, SMS žinutės neįrodo, kad būtent V. M. organizavo piktnaudžiavimą, teismo išvados tėra prielaidos. Nėra piktnaudžiavimo objektyvusis požymis aplinkybė, kad neva išskirtinių sąlygų ŽŪK „D“ sudarymas pasireiškė tuo, kad D. L. pavaldiniams davė nurodymą parinkti žabų kirtimui plotų arčiau kelio, kad juos būtų patogiau išvežti. Tai buvo logiška ir būtina urėdijos pagalba paslaugos teikėjui, be to, tie darbai buvo atliekami jau po konkurso laimėjimo, sudarius sutartį dėl paslaugų teikimo. D. M. ir V. M. nepagrįstai ir nelogiškai inkriminuota, kad D. M. iš D. L. sužinojo viešojo pirkimo informaciją – pirkimo sąlygas, nes ši informacija buvo viešai prieinama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

4.30. D. L. teisme parodė, kad teiktų pasiūlymų Viešųjų pirkimų komisijai su V. M. neaptarinėjo. Viešojo pirkimo išskaidymas į dalis nebuvo neteisėtas, todėl juo nebuvo proteguojamas ŽŪK „D“ ir iš konkurso eliminuotos kitos bendrovės. Tokius D. L. parodymus teisme patvirtino liudytojas R. K.. Liudytojai D. L., V. R., R. K. ir G. R. teisme patvirtino, kad viešojo pirkimo sąlygų išskaidymas nepadarė neigiamos įtakos ar žalos urėdijai, priešingai, buvo naudingas.

4.31. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Remiantis ištirtais įrodymais, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad organizuojant ir įgyvendinant viešąjį pirkimo konkursą buvo sumenkintas VĮ PMos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema. ŽŪK „D“ nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos, o kitos bendrovės nebuvo diskriminuotos, nebuvo apribotos jų teisės, jos nebuvo eliminuotos iš konkurso. Todėl valstybė ir urėdija nepatyrė didelės neturtinės žalos.

4.32. VĮ PMa nepatyrė ir turtinės – 4638,71 Eur žalos. Su ŽŪK „D“ buvo sudaryta 2011 m. sausio 7 d. sutartis Nr. 11/07-7 dėl paslaugų, kurių vertė 18 323,19 Eur, pirkimo. ŽŪK „D“ atlikti darbai buvo užpajamuoti, už juos urėdija sumokėjo. ŽŪK „D“ sutartyje nustatytu laiku neatliko darbų už 4638,71 Eur. Juos vėliau atliko kita įmonė, už kuriuos urėdija jai sumokėjo. Taigi, ŽŪK „D“ neatliktų darbų vertė nepagrįstai įvertinta kaip piktnaudžiavimo nusikalstama veika VĮ PMai padaryta turtinė žala.

4.33. Net jei ir buvo padaryta kokių nors neesminių Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų, nebuvo padaryta didelės žalos valstybei ir kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims, kad būtų tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Už viešųjų pirkimų pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė.

4.34. Taigi akivaizdu, kad nebuvo padaryta miškų urėdo D. L. piktnaudžiavimo nusikalstama veika, todėl ir V. M. negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimo organizavimą. Teismų išvados dėl V. M. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, dėl jo kaip nusikaltimo organizatoriaus vaidmens nepagrįstos byloje ištirtų neprieštaringų, patikimų ir pakankamų įrodymų visuma.

5. Kasaciniu skundu nuteistosios D. M. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti teismų nuosprendžių dalis dėl D. M. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir bylą jai nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad D. M. savo veiksmais padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jos nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to, padarė esminius BPK pažeidimus, nes, aptardamas bendrininkų grupės požymius, rėmėsi vien tik neteisėtai ir nepagrįstai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymais, netinkamais, neobjektyviais faktais ir duomenimis, taip pažeidė D. M. teisę į gynybą ir teisingą teismą. Visa tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

5.2. D. M. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su V. M., G. Ž., S. R., V. Š., A. L., M. J. ir L. Ž., padėjo A. L. ir V. Š. piktnaudžiauti jų tarnybine padėtimi per AB „PE“ organizuojamus viešuosius pirkimus. Kasaciniame skunde dėstoma teismų praktika apie bendrininkų baudžiamosios atsakomybės sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-90/2013, 2K-49/2014, 2K-419-746/2015, 2K-7-67-511/2016 ir kt.), cituojama BK 24 straipsnio 6 dalis ir nurodoma, kad, pripažįstant D. M. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, turėjo būti neginčijamai įrodyta, kad ji suvokė priklausanti atitinkamai bendrininkų grupei ir kuo pasireiškė toks suvokimas. Taip pat turėjo būti nustatyta, kaip konkrečiai pasireiškė bendrininkų grupės sukūrimas, jos veikimas, asmenų tarpusavio susitarimas bendrai veikti, bei detalizuota, kokias konkrečiai padėjėjo funkcijas D. M. atliko ir kokie konkrečiai duomenys patvirtina jos nusikalstamus veiksmus.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik išvardijo atitinkamus D. M. veiksmus, tačiau nepagrindė jų neteisėtumo, nenurodė, kaip šie veiksmai atitinka bendrininkų grupės požymius bei patvirtina D. M. veikimą bendrininkų grupe ir padėjimą A. L. ir V. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nepagrindė, kaip šie veiksmai padėjo įvykdyti bendrininkų grupės nusikalstamą sumanymą. Vertindamas tokius veiksmus kaip nusikalstamus, teismas rėmėsi klaidingais duomenimis ir netinkamai įvertino byloje nustatytus faktus. Be to, teismas nepateikė nė vieno argumento ir duomenų, rodančių, kad D. M. kaip nors būtų paveikusi AB „PE“ darbuotojus daryti kokius nors pažeidimus ar savo veiksmais palengvinusi kokių nors pažeidimų darymą.

5.4. D. M. niekaip negalėjo bendrininkauti su V. Š., A. L. ir S. R., tartis su jais daryti kokius nors nusikalstamus veiksmus ir padėti A. L. ir V. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nes jų nepažinojo ir su jais nebendravo. Tai patvirtina V. Š., A. L. ir S. R.. A. L. nurodė ir tai, kad jo veiksmams D. M. jokios įtakos neturėjo. Todėl teismų išvados dėl D. M. veikimo bendrininkų grupe su šiais asmenimis yra nepagrįstos ir nelogiškos.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad D. M. kaip padėjėjos veiksmus darant nusikalstamą veiką patvirtina tai, jog ji įsteigė UAB „PG“ ir šios bendrovės vardu įgijo Ž kooperatinės bendrovės pajų. Šio teismo nuomone, UAB „PG“ buvo įsteigta, siekiant maskuoti D. M. ir V. M. dalyvavimą biokuro versle. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi tik G. Ž. parodymais, kuriuose jis teigė, kad 2010 m. pavasarį vykusios (duomenys neskelbtini) miestelio šventės metu jis susitiko su V. M. ir D. M., su kuriais kalbėjosi apie biokuro verslą. Tačiau šiuo atveju nebuvo įvertinti objektyvūs viešai prieinami duomenys, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) miestelio šventė vyko ne pavasarį, kaip klaidingai nurodė G. Ž., o vasarą – 2010 m. liepos mėn. Tai patvirtino ir D. M.. Tuo tarpu Ž kooperatinės bendrovės pajų perleidimas, kaip nurodo ir pats apeliacinės instancijos teismas, vyko 2010 m. gegužės 29–31 d. Taigi UAB „PG“ buvo įsteigta ir kooperatinės bendrovės pajai buvo įgyti dar iki (duomenys neskelbtini) miestelio šventės ir jos metu vykusio G. Ž., V. M. ir D. M. susitikimo. Todėl D. M. veiksmai įsteigiant UAB „PG“ ir jos vardu įgyjant kooperatinės bendrovės pajų negali būti laikomi nusikalstamos veikos parengiamaisiais veiksmais ar padėjimu atlikti kokią nors nusikalstamą veiką. Šie veiksmai nebuvo nulemti nusikalstamų susitarimų, jais buvo siekiama teisėtų tikslų – plėtoti biokuro verslą.

5.6. Dalyvavimas pajininkų susirinkimuose pats savaime negali būti laikomas nusikalstamu (vertinamas kaip padėjimas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi), juolab kad D. M., kaip fizinis asmuo, niekada nebuvo Ž kooperatinės bendrovės pajininkė, o atstovaudavo pajininkei UAB „PG“ kaip šios įmonės direktorė. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl D. M. dalyvavimas pajininkų susirinkimuose laikytinas nusikalstamu.

5.7. Inkriminuojant BK 228 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, t. y. veikė dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau teismai asmeninės naudos siekimo neaptarė ir nemotyvavo, kuo pasireiškė D. M. savanaudiškos paskatos, dalyvaujant Ž kooperatinės bendrovės veikloje. Vien tai, kad Ž kooperatinės bendrovės pajininkė buvo ne pati D. M., o UAB „PG“ ir D. M. kooperatinės bendrovės veikloje dalyvavo tik kaip pajininkės UAB „PG“ atstovė, savaime paneigia asmeninių savanaudiškų paskatų buvimą. Svarbu ir tai, kad pajininkų susirinkimuose dalyvaudavo, balsuodavo ir sprendimus priimdavo visi Ž kooperatinės bendrovės pajininkai. Bylos duomenimis įrodyta, kad pajininkų susirinkimo metu vienbalsiai buvo priimtas ir protokolu patvirtintas sprendimas dalyvauti konkursuose realizuojant ūkininkams nereikalingą atliekamą žemės ir miškų ūkio produkciją, teikti paraiškas fondams gauti paramą įsigyjant modernesnę techniką. Todėl nesuprantama, kodėl kitų pajininkų dalyvavimas susirinkimuose ir sprendimų priėmimas nėra laikomas nusikalstamu ir neteisėtu, o D. M. – vertinamas kaip padėjimas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nors D. M. jokiuose viešuosiuose pirkimuose asmeniškai nedalyvavo, su AB „PE“ darbuotojais nebendravo ir jokios įtakos nei jiems, nei jų priimamiems sprendimams nedarė.

5.8. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad D. M. kaip padėjėjos veiksmus darant nusikalstamą veiką patvirtina nurodymų G. P. ir M. J. davimas, nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, nedetalizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis tokie nurodymai minėtiems asmenims buvo duoti. Iš tikrųjų G. P. ir M. J. veikė savarankiškai, kaip Ž kooperatinės bendrovės direktoriai, ir D. M. jiems jokių nurodymų nedavė, tai patvirtino ir jie patys, teisme nurodydami, kad įmonė realiai ketino vykdyti biokuro verslą.

5.9. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas pirmiau nurodytus D. M. veiksmus dėl AB „PE“ viešųjų pirkimų kaip veikimą bendrininkų grupe ir padėjimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, netinkamai aiškino bendrininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamos veikos požymius.

5.10. Taip pat D. M. nuteista ir už tai, kad, veikdama bendrai su V. M. ir D. L., padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VĮ PMos miškų urėdui D. L. – piktnaudžiauti tarnybine padėtimi per VĮ PMos organizuotą viešąjį pirkimo konkursą. Šiuo atveju teismai privalėjo neginčijamai įrodyti, kad D. M. suvokė veikusi bendrai su šiais asmenimis, taip pat turėjo būti atskleistas šių asmenų tarpusavio susitarimas bendrai veikti ir daryti atitinkamą nusikalstamą veiką, tačiau to nepadarė. Iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kuo pasireiškė D. M. veikimas bendrai su V. M. ir D. L., teismas nevertino ir nenustatė susitarimo, nenurodė, kuo toks susitarimas pasireiškė, neatskleidė jo turinio. Iš teismų nuosprendžių neaišku, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais pasireiškė D. M. padėjimas D. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, juose nenurodyta ir nedetalizuota, kokias konkrečiai padėjėjo funkcijas D. M. atliko ir kokie jos veiksmai lėmė BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą.

5.11. Iš kaltinamojo akto ir teismų nuosprendžių matyti, kad D. L. tariamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, jog buvo pakeistos viešojo pirkimo sąlygos, išskaidant pirkime numatytus darbus. Nors apeliacinės instancijos teismas viešojo pirkimo sąlygų išskaidymą traktavo kaip neteisėtą, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad toks pirkimo sąlygų išskaidymas buvo nenaudingas PMai, neatitiko viešųjų pirkimų taisyklių ar apribojo galimybę šiame pirkime dalyvauti kitiems dalyviams. Tokių duomenų byloje nėra, priešingai, visi liudytojai patvirtino, kad konkurso sąlygos buvo keistos ne proteguojant ŽŪK „D“ ir siekiant, kad tik ši įmonė laimėtų viešąjį pirkimą, o dėl to, kad ūkiniai darbai buvo nepopuliarūs ir nepaklausūs ir juos išskaidžius buvo tikimasi pritraukti daugiau potencialių dalyvių šiems darbams atlikti. Liudytojai patvirtino, kad viešojo pirkimo sąlygų išskaidymas buvo naudingas urėdijai ir neigiamos įtakos ar žalos jai ne tik kad nepadarė, bet ir negalėjo padaryti, kad konkursą dėl atitinkamų darbų atlikimo laimėjus ŽŪK „D“ darbai buvo realiai vykdomi. Taigi darbų išskaidymas niekam neapribojo ir neužkirto kelio dalyvauti konkurse ir nesudarė sąlygų dalyvauti konkurse tik ŽŪK „D“, o priešingai, taip buvo supaprastintos ir palengvintos konkurso sąlygos būsimiems rangovams, kad šie galėtų rinktis atskiras paslaugas ir darbus atlikti greičiau ir efektyviau. Kadangi išskaidant pirkimo sąlygas jokia žala urėdijai nepadaryta, nebuvo padaryta ir jokia nusikalstama veika. Be to, iš PMos darbuotojų parodymų matyti, kad ŽŪK „D“ dalyvavo viešuosiuose pirkimuose dėl jaunuolyno ugdymo kirtimų, sausinimo tinklo remonto ir želdinių ir žėlinių priežiūros rankiniu būdu teikimo darbų, kurie nebuvo paklausūs ir pelningi, tai paneigia teismų nurodytą veikimą siekiant turtinės naudos ŽŪK „D“ ir šalina BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kvalifikuojamąjį požymį – savanaudiškas paskatas.

5.12. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. M. veikimas bendrai ir padėjimas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi pasireiškė ir tuo, jog ji derino pageidaujamas pirkimo sąlygas su D. L., kalbėjo su juo apie konkursą ir jo sąlygas bei veikė ŽŪK „D“ naudai. Tačiau D. M. su šiuo kooperatyvu niekaip nesusijusi, todėl nelogiška teigti, kad ji padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekdama naudos su ja niekaip nesusijusiam kooperatyvui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ne D. M., o ŽŪK „D“ vadovas G. Ž., atstovaudamas kooperatyvo interesams, nuolatos bendravo su D. L., kalbėjosi su juo apie konkurso sąlygas ir jų pakeitimus, domėjosi, kokią kainą nurodžius būtų galima laimėti konkursą. Nesuprantama, kodėl šiuo atveju G. Ž. aktyvus domėjimasis konkursu, jo sąlygomis, pirkimo kainomis bei bendravimas su D. L. nelaikomas nusikalstama veika, o viešai paskelbtų ir visiems prieinamų konkurso sąlygų gavimas iš D. L. jau po konkurso paskelbimo D. M. kvalifikuotas kaip padėjimas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pateikė vieną kitai prieštaraujančias išvadas, t. y., iš pradžių konstatavęs, kad D. M. veiksmai – bendravimas su D. L. ir konkurso sąlygų iš jo gavimas – laikytini padėjimu piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, vėliau nurodė, kad savaime konkurso sąlygų perdavimas D. M. tą pačią dieną, kai jos buvo paskelbtos ir CVP informacinėje sistemoje, įstatymo nepažeidė, o dar vėliau nurodė, kad vėlesni D. M. veiksmai lėmė BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą. Šis teismas neįvardijo, kokie D. M. veiksmai ir kaip lėmė šio nusikaltimo padarymą. Toks asmens nuteisimas už neaišku kokius „vėlesnius veiksmus“ pažeidžia nuteistojo teisę žinoti, už ką jis teisiamas.

5.13. Teismai nuosprendžiuose nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad D. M. veiksmai, gavus iš D. L. viešai prieinamas konkurso sąlygas, būtų kaip nors paveikę konkursą, jo rezultatus, taip pat kad D. M. būtų įpareigota rinkti su viešuoju pirkimu susijusią informaciją ir šią informaciją perduotų kitiems asmenims, kad būtų davusi kam nors nurodymus neteisėtai veikti ar kaip kitaip padėjusi vykdyti konkursą. D. M. neatliko jokių nusikalstamos veikos padėjėjui priskiriamų veiksmų (BK 24 straipsnio 6 dalis). Tokių įrodymų byloje apskritai nėra. D. M. veiksmuose nėra bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

5.14. Byloje buvo netinkamai pritaikytos BK 39¹ straipsnio nuostatos. A. L., M. J. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, kaip dalyvavę organizuotoje grupėje ir padėję aktyviai atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamajame akte buvo inkriminuota, kad nuteistieji, taip pat ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys veikė organizuota grupe, teismai sprendė, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe. Dėl to yra pagrindas manyti, kad veikimas organizuota grupe buvo inkriminuotas dirbtinai tik tam, kad A. L., M. J. ir D. L. gautų išskirtinę lengvatą mainais už jų tendencingus, neobjektyvius ir jokiais kitais duomenimis nepagrįstus parodymus, kuriuos būtų galima panaudoti prieš kitus byloje kaltinamus asmenis. Kad organizuotos grupės požymis buvo inkriminuotas dirbtinai, patvirtina ir tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde neginčijo teismo išvadų dėl kaltinamųjų veikimo bendrininkų grupe ir neprašė dėl to pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

5.15. Netinkamai pritaikius BK 39¹ straipsnį, buvo padarytas ir esminis BPK pažeidimas, nes teismų nuosprendžiai iš esmės pagrįsti vien nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymais, kurie apkalbėjo kitus kaltinamuosius, tarp jų ir D. M., bei davė tendencingus, neobjektyvius parodymus, siekdami pagrįsti jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtinumą ir teisėtumą. Todėl šių asmenų parodymai teismuose turėjo būti įvertinti itin kruopščiai, atsižvelgiant į jų procesinę padėtį ir suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat į šių parodymų įrodomąją reikšmę kitų įrodymų kontekste. Esant tokiai teisinei situacijai, šių asmenų parodymai negalėjo būti vertinami kaip teisėtu būdu gauti duomenys ir pripažinti įrodymais.

5.16. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Pripažinti įrodymais tokio asmens parodymus galima tik tais atvejais, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>). Apeliacinės instancijos teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo ir šiuo aspektu pasisakė tik deklaratyviai. Tuo tarpu akivaizdu, kad, pašalinus liudytojų A. L., M. J. ir D. L. parodymus, jokie kiti bylos įrodymų šaltiniai, tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, nepatvirtina D. M. kaip padėjėjos veikimo inkriminuotose veikose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. L., M. J. ir D. L. parodymai teismo posėdyje pasikeitė, buvo ne tokie kategoriški, jie teigė daug ko nežinantys ar nepamenantys, nurodė, kad su niekuo nesitarė nusikalstamai veikti. Tai rodo, kad jeigu šie liudytojai nebūtų dirbtinai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jų pozicija dėl tariamai padarytų nusikalstamų veikų ir jas įvykdžiusių asmenų neabejotinai būtų kitokia. Būtent neteisėtas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nulėmė šių asmenų tendencingus, kitus nuteistuosius apkalbančius parodymus, kuriais iš esmės yra grindžiami teismų nuosprendžiai. Todėl teismas turėjo pasisakyti dėl minėtų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo ir tokio atleidimo nulemtų šių asmenų duotų parodymų patikimumo. Ikiteisminio tyrimo metu priėmus sprendimus, kurių teisėtumo iš esmės negalima kvestionuoti, sukuriami neteisėti prejudiciniai faktai, kurie niekaip negali būti patikrinti bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat ribojama asmenų teisė į gynybą bei teisė ginčyti jų interesams tiesioginės įtakos turinčius neteisėtus sprendimus.

5.17. Be to, abiejų instancijų teismams konstatavus, kad nuteistieji ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys nusikalstamas veikas padarė veikdami ne organizuota, o bendrininkų grupe, susidarė teisiškai nelygiavertė ir skirtingą teisinę padėtį sukurianti situacija, kada A. L., M. J., D. L. liko atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip veikę organizuota grupe ir padėję atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, nors nuosprendžiuose nuteistųjų ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų veiksmai įvertinti kaip padaryti bendrininkų grupe. Taigi, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, buvo iš esmės pasunkinta kitų šioje byloje kaltintų ir nuteistų asmenų teisinė padėtis bei pažeista jų teisė į teisingą teismą.

6. Kasaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. Š. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo gynėjo apeliacinis skundas, ir baudžiamąją bylą V. Š. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nenustačius pagrindo nutraukti bylą – konstatuoti padarytus esminius BPK pažeidimus, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

6.1. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, ir priėmė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkantį apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šis teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintą teisę į teisingą procesą, teisę į gynybą ir rungimosi principą, BPK 255 ir 256 straipsniuose reglamentuotą veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Dėl nurodytų esminių BPK pažeidimų buvo pažeistos pamatinės V. Š. teisių garantijos, tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Padaryti esminiai BPK pažeidimai vertinant įrodymus lėmė ir netinkamą BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies taikymą. Dėl to teismai nepagrįstai priėmė V. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, nors privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

6.2. Šioje byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdė nagrinėti bylą teisme. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad kaltinimo formuluotės būtų tikslios, logiškos, o iš nurodytų nusikalstamą veiką apibūdinančių požymių (faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių) būtų nedviprasmiškai aišku, kokios veikos padarymu asmuo kaltinamas, t. y. kaltinimo apimtis ir jo turinys. Pagal kasacinio teismo praktiką, nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti nurodomos tiksliai, tačiau trumpai, jos turi būti nurodytos esminės, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83/2009">2K-83/2009</a>). Jei nusikalstamą veiką bendrai padarė keli kaltinamieji (nuteistieji), jų veiksmai turi būti aprašyti taip, kad būtų aišku, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš jų. Tačiau kaltinimas V. Š., kaip ir kitiems nuteistiesiems, yra painus, suformuluotas sunkiai suvokiamais gremėzdiškais sakiniais, susidedančiais iš kelių šimtų žodžių, jis apkrautas ne itin reikšmingomis detalėmis, dėl to nesuprantamas nei semantiškai, nei logiškai. Be to, visų nuteistųjų veiksmai aprašyti bendrai, todėl sunku spręsti apie kiekvieno asmens veiksmų apimtį ir vaidmenį darant nusikalstamą veiką, t. y. kaltinimas nėra konkrečiai ir aiškiai apibrėžtas. Visa tai suvaržė V. Š. teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

6.3. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, iš anksto neinformavęs proceso dalyvių apie tokią galimybę, skirtingai, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, aprašė piktnaudžiavimo tarnyba faktines aplinkybes, taip pat perkvalifikavo V. Š. inkriminuotą piktnaudžiavimą tarnyba, padarytą veikiant su organizuota grupe, į piktnaudžiavimą, padarytą veikiant su bendrininkų grupe. Taip buvo pažeisti BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimai, nesilaikyta teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-304-976/2016). Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo papildomai įspėti apie galimą bendrininkavimo formos pasikeitimą, daryti pertraukos ir leisti pasiruošti gynybai nuo naujo kaltinimo, nepagrįsta. Prokuroras pakeisti kaltinimo iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ar perkvalifikuoti veikos neprašė ir V. Š. teisme gynėsi nuo kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo. Šiuo atveju kaltinamasis buvo priverstas gintis nuo „siurprizinės“ kaltinimo modifikacijos, nesant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo dėl to, kokios gi apimties teisinės pretenzijos jam yra keliamos. Tokioje situacijoje iš esmės neįmanoma įgyvendinti teisės į gynybą, toks procesas yra nerungtyniškas ir nesąžiningas.

6.4. V. Š. teisės į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą lėmė ir skirtingas tos pačios veikos vertinimas skirtingiems asmenims, t. y. A. L. ir M. J. veiksmai įvertinti kaip padaryti organizuota grupe, o V. Š. ir kitų nuteistųjų – bendrininkų grupe. Tokia situacija, kai vieno nusikalstamos veikos vykdytojo veiksmai kvalifikuoti vienaip, o kito (bendravykdžio) ta pati veika kvalifikuota kitaip, negalima. Šiuo atveju teismų pripažinimas, kad V. Š. ir A. L. veikė bendrininkų grupe, prieštarauja sprendimui atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Jei A. L. buvo piktnaudžiavimo bendravykdis, t. y. veikė su V. Š. ir kitais nuteistaisiais bendrininkų grupe, kaip tai konstatavo teismai, tai pastarasis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį. BPK nenustatyta teisė kaltinamiesiems skųsti kitų proceso dalyvių atžvilgiu priimtų sprendimų dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl bylą nagrinėjantis teismas, kaip teisingumo vykdymo garantas, esant byloje pagrįstų abejonių dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo ir teisėtumo, turi įvertinti ir motyvuotai pasisakyti, ar tokioje situacijoje apskritai galimas vadovavimasis tokio asmens parodymais, ar tai nepažeidžia kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) teisės į teisingą procesą, ar šis įrodymas atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisėtumo reikalavimą. Kadangi A. L. ir M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį nepagrįstai, teismai negalėjo vadovautis jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. A. L. ir M. J. parodymus davė kaip liudytojai, nors šiame procese turėjo būti apklausiami kaip įtariamieji (kaltinamieji), užtikrinant jiems teisę tylėti – neduoti parodymų prieš save ir kt. Tokie parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisėtumo reikalavimo, todėl jais negalėjo būti grindžiami apkaltinamieji nuosprendžiai.

6.5. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino byloje esančių įrodymų, nuosprendyje tik išdėstė įrodymus, tačiau iš esmės jų neanalizavo, negretino tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų, visiškai nepasisakė dėl ištirtų įrodymų patikimumo ir nepateikė logiškų ir neprieštaringų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tik formaliai konstatavo, kad V. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta visuma įrodymų, konkrečiai nedetalizuodamas, kokių būtent įrodymų pagrindu daroma ši išvada, ir nepaaiškindamas, kodėl nesivadovaujama V. Š. parodymais ir kitais jo nekaltumą patvirtinančiais įrodymais. V. Š. teisinantys įrodymai nuosprendyje nutylėti, nepateikta jokių motyvų, kodėl teismas juos laiko neteisingais ir nepatikimais. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra atskirai aptarti ir individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, nenurodyti prieš kiekvieną iš jų surinkti įrodymai, pagrindžiantys inkriminuotų veikų padarymą. Iš nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kokiais konkrečiai įrodymais yra įrodyta kiekvieno kaltinamojo kaltė, nes motyvai dėl visų kaltinamųjų kaltumo išdėstyti bendrai. Nors teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus. Šis pažeidimas yra esminis ir turi lemiamą reikšmę, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje bendrai aprašo ir sprendžia dėl skirtingą vaidmenį (vykdytojas, organizatorius, padėjėjas) ir skirtingą procesinį statusą (kaltinamasis, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, asmuo, dėl kurio baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus) turinčių asmenų, kurių skirtingi yra ir veiksmai, ir veikimo laikas, būdas, kitos aplinkybės, kai kurie iš jų net tarpusavyje nepažįstami ir nėra bendravę. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai neištyręs visų esminių bylos aplinkybių, V. Š. kaltę iš esmės grindė vieninteliu įrodymų šaltiniu – nuo atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto liudytojo A. L. parodymais, suteikdamas jiems išskirtinę, dominuojančią įrodomąją reikšmę, todėl nepagrįstai pripažino nustatytomis bylos aplinkybes, kurių pagrindu konstatavo V. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nelaikė esminiais, iš esmės apsiribojo tik deklaratyviu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų patvirtinimu. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl liudytojo A. L. parodymų pagrįstumo ir patikimumo, teismas iš esmės nevertino apeliacinio skundo argumentų.

6.6. A. L. ir M. J. pirmosios instancijos teisme buvo apklausti būdami neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą duoti parodymus, melagingų parodymų davimą. Apeliacinės instancijos teismas tai pripažino pažeidimu, bet neesminiu, ir pats priimtą nuosprendį iš esmės grindė liudytojų parodymais, gautais pažeidžiant BPK reikalavimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, dalyvavęs organizuotoje grupėje ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje nurodytu pagrindu, teisiamajame posėdyje apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Ir, tik nagrinėjant bendrininkų bylą, dėl tos pačios veikos jau nuteistas asmuo (nuteistasis) į teismo posėdį kviečiamas ir posėdyje apklausiamas pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau toks asmuo neįspėjamas dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių apklausos procesiniai reikalavimai sietini su BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Teismo veiksmai išaiškinant proceso dalyviams pareigą teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, ir įspėjimas apie atsakomybę už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei už melagingus parodymus yra moralinės ir baudžiamosios atsakomybės priemonėmis įtvirtinta garantija gauti teisingus parodymus. Šie veiksmai bei asmens priesaika skirti tam, kad proceso dalyvis suvoktų savo teikiamų parodymų svarbą ir prisiimtų atsakomybę už parodymų davimą bei jų teisingumą sprendžiant kaltinamo asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą. Todėl, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, šių reikalavimų pažeidimai atliekant liudytojų apklausas laikytini svariu pagrindu pripažinti, kad bylos proceso metu gauti duomenys yra gauti neteisėtu būdu.

6.7. A. L. ir M. J. parodymai nepripažintini įrodymais ir jais nesivadovautina ir dėl to, kad šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir kelia daug abejonių, kurių nepavyko pašalinti jokiais kitais bylos įrodymais. Šioje byloje esminis ir iš esmės vienintelis V. Š. kaltės įrodymas ir yra nuo atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto liudytojo A. L. parodymai, tačiau teismai netinkamai vertino jo procesinio statuso ypatumus, parodymų turinį ir įrodomąją reikšmę kitų įrodymų kontekste, nepagrįstai suteikdamas jiems išskirtinę, prioritetinę reikšmę. Teismai, vertindami liudytojo A. L. parodymų patikimumą, privalėjo tai daryti itin kruopščiai, atsižvelgdami į jo procesinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors formaliai ir pasisakė dėl tokio asmens parodymų vertinimo ypatumų, skirdamas didesnį dėmesį jo duodamų parodymų patikimumui, tačiau realiai šiomis taisyklėmis nesivadovavo ir neištaisė su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų.

6.8. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją, § 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Policijos bendradarbio parodymais dėl jų prigimties yra įmanoma manipuliuoti ir jie gali būti duodami vien dėl tų privalumų ir nuolaidų, kuriuos nacionalinė teisė nustato policijos bendradarbiams, ar dėl asmeninės naudos. Turi būti įvertinta rizika, kad tokius parodymus duodantis asmuo nebūtinai yra nešališkas, todėl policijos bendradarbių parodymai turi būti paremti kita bylos medžiaga (2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 1997 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Contrada prieš Italiją, peticijos Nr. 27143/95). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs) (2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Taigi teismai privalo ne tik atsižvelgti į nuo atsakomybės atleistų liudytojų procesinę padėtį, bet ir tokių asmenų parodymus vertinti itin atidžiai, kas, be kita ko, reiškia ir tai, jog šių asmenų parodymus ne tik turi patvirtinti kita įrodomoji medžiaga, tačiau ir jų turinys turi būti nuoseklus ir neprieštaringas. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodo, kad A. L. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs.

6.9. Teismai liudytojo A. L. parodymų pagrindu konstatavo, kad pastarasis neteisėtus veiksmus atliko paveiktas V. Š.. Tačiau A. L. taip konkrečiai ir nepaaiškino, kokie gi buvo tie V. Š. „neteisėti nurodymai“ ir kaip bei kada jis juos davė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesuformulavo, kada ir kur, taip pat dėl kokių A. L. veiksmų V. Š. išreiškė nepasitenkinimą A. L.. V. Š. nesikišo į Pirkimų komisijos veiklą, tai patvirtino visi komisijos nariai, tarp jų ir pirmininkas A. L.. Iš esmės A. L. pateikė keletą neva jam daryto poveikio versijų, tačiau visos jos yra abstrakčios ir prieštaringos, jų, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nepatvirtina jokie kiti įrodymai (garso, vaizdo įrašai ir kt.). Tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojas A. L. viso proceso metu davė prieštaringus parodymus ir konkrečiai bei aiškiai nenurodė, kokie gi buvo tie V. Š. neteisėti nurodymai, rodo, jog šis liudytojas duoda melagingus parodymus. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina ne V. Š. veiksmus, o tik tas faktines aplinkybes, kurios yra susijusios su paties A. L. atliktais nusikalstamais veiksmais. Šioje byloje A. L. suinteresuotas apkalbėti V. Š., duodamas jį kaltinančius parodymus mainais už išsaugotą darbo vietą ir baudžiamosios atsakomybės išvengimą.

6.10. Nepagrįstai pripažinti įrodymais ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojo M. J. parodymai. Šio liudytojo parodymai, kiek tai susiję su V. Š., nebuvo nuoseklūs. M. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš D. M. ir G. Ž. tarpusavio pokalbių suprato, jog Ž kooperatinę bendrovę dėl biokuro tiekimo palaiko AB „PE“ vadovas, su kuriuo bičiuliaujasi V. M.. Tačiau teisme M. J. negalėjo detaliau paaiškinti šio savo samprotavimo, teigė, kad jo pasakymas „turi palaikymą“ reiškia, jog buvo matyti, kad A. L. yra suinteresuotas asmuo padėti Ž kooperatinei bendrovei; apie V. Š. jam žinoma tik tiek, kad jis vadovavo AB „PE“, jis su juo nebuvo susitikęs; palaikymo turėjimas siejamas su A. L.. Taigi M. J. parodymų nenuoseklumas, turint omenyje jo procesinį statusą, kelia pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo duotų parodymų patikimumo ir galimumo jais vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarbu ir tai, kad toks M. J. samprotavimas atsirado tik po ketverių metų, ankstesnėse apklausose jis to nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nuosprendyje tai nutylėta, o tai reiškia, kad šiuo atveju teismo išvados nepagrįstos išsamiu visų įrodymų išnagrinėjimu.

6.11. Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-1034 negali būti pripažintas leistinu ir tinkamu V. Š. kaltės įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad šis dokumentas neatitinka BPK 90 straipsnyje nustatytų specialisto išvadai keliamų reikalavimų, jį laikė įrodymu ir juo vadovavosi. Apeliacinio skundo argumentų dėl aptariamo rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino, šio teismo motyvai dėl rašto pripažinimo įrodymu iš esmės prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Darydamas išvadą dėl rašte pateiktų išvadų patikimumo, teismas nevertino teismo posėdyje apklaustos specialistės G. P. paaiškinimų visumos. Teismas nuosprendyje nutylėjo, kad G. P. nurodė, jog rašte pateikiamos išvados grįstos ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, taikymu, bet jos pačios subjektyviu šių teisės aktų normų supratimu ir plečiamuoju aiškinimu, iš esmės spėliojimu ir tam tikrų prezumpcijų darymu. G. P. teisme nenurodė jokių V. Š. veiksmų, kuriais jis būtų pažeidęs Pirkimų tvarkos nuostatas ar kitus teisės aktus ir dėl to atsirastų teorinė galimybė taikyti jam atsakomybę (Pirkimų tvarkos 90 straipsnis). G. P. parodė, kad V. Š. veiksmų apskritai netyrė ir net nežino, kokios apimties ir kokie konkretūs dokumentai apie konkretų pirkimą buvo pateikti V. Š. prieš pasirašant sutartis. Iš tikrųjų G. P. vadovavosi V. Š. kaltės prezumpcija tik dėl nustatytų A. L. ir jo vadovaujamos komisijos neteisėtų veiksmų. Tačiau tokiu atveju atsakomybė turėtų kilti būtent A. L. ir jo vadovaujamos komisijos nariams, tai rodo ir įstatymo leidėjo vartojamas jungtukas „ar“, reiškiantis, kad atsakomybėn turėtų būti traukiami tik tie asmenys, kurie kaltais veiksmais padarė pažeidimus, o ne visi Pirkimų tvarkos 90 straipsnyje išvardytieji, kaip tai supranta G. P..

6.12. Be to, teismas nutylėjo teismo posėdyje nustatytą aplinkybę, kad G. P. rašte nurodyta kaip rašto rengėja, tačiau darant išvadas dalyvavo ir jos vadovai. Kaip tie asmenys prisidėjo prie išvados turinio, nebeįmanoma patikrinti. G. P. patvirtino, kad pateikė ne savo, bet Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, o jos nuomonė negali skirtis nuo Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonės. Tai rodo asmens nesavarankiškumą ir priklausomumą nuo tiesioginių vadovų. Kita vertus, baudžiamojoje byloje turėtų būti vertinamos ne kažkieno nuomonės, bet aiškūs ir tikri faktai, specialiųjų žinių pagrindu padarytos išvados, o tokių byloje nagrinėjamais klausimais nepateikta. Nebuvo pagrindo rašte daromai išvadai, kad V. Š. nesilaikė iš Pirkimų tvarkos ar kitų teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų. V. Š. savo pareigą, nustatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti), įvykdė. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį perkančiosios organizacijos vadovas yra įpareigotas paskirti asmenį arba asmenis, galinčius atlikti pirkimo procedūras, o vėliau, kai jau pirkimus atlieka konkretūs asmenys, už visas procedūras jie atsako asmeniškai, t. y. už viešųjų pirkimų procedūros pažeidimus yra atsakinga komisija, nes visi įgaliojimai yra perduodami jai. Tokia praktika formuojama administracinių teisės pažeidimų bylose dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTM4MC01ODIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-380-582/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-380-582/2014">ATP-380-582/2014</a>). Viešųjų pirkimų komisija yra savarankiška atlikdama pirkimų procedūras, t. y. ji pati turi nustatyti pirkimo būdą, parengti pirkimo dokumentus, išnagrinėti pasiūlymus. V. Š. negalėjo kištis ir nesikišo į šios komisijos veiklą, be to, jam nebuvo pranešta apie daromus ar padarytus pažeidimus organizuojant viešuosius pirkimus.

6.13. Teismai neturėjo jokio pagrindo V. Š. kaltę grįsti tarp V. Š. ir V. M. vykusių pokalbių telefonu įrašais, nes tarp jųdviejų nebuvo nusikalstamo pobūdžio bendravimo, V. Š. su V. M. palaikė tik formalius santykius kaip su politiku ir „Rotary“ klubo nariu, kuriam ir jis pats priklausė. Teismai nenurodė, kodėl nesivadovauja jų parodymais, nors byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent prielaidą apie V. Š. ir V. M. bendravimo nusikalstamą turinį. To nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikta pokalbių telefonu analizė. Iš šių pokalbių turinio neaišku, apie ką jie kalba, tačiau išsakytos frazės nerodo, kad pokalbiai susiję būtent su Ž kooperatine bendrove. Apeliacinės instancijos teismas bando sieti V. Š. ir V. M. pokalbius su A. L. vykimu į susitikimą su G. Ž., tačiau pokalbiai įvyko 2010 m. liepos 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 13 d., o A. L. į komandiruotę susitikti su G. Ž. vyko 2010 m. liepos 19 d. Tarp šių įvykių yra ilgi laiko tarpai, todėl visiškai nelogiška juos sieti tarpusavyje. Tai rodo, kad teismo motyvai yra pritempti prie norimo rezultato, t. y. duomenys atrinkti selektyviai ir tendencingai vertinami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme. Baudžiamajame procese galioja in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Šiuo atveju teismų nuosprendžiuose įrodymai yra interpretuojami savitai, jiems suteikiant turinį, kurio šie duomenys nerodo, t. y. faktiškai jų pagrindu daromos tik prielaidos.

6.14. Tarp V. Š. ir kitų nuteistųjų nebuvo jokių kriminalinio pobūdžio susitarimų, jie V. Š. neprašė veikti neteisėtai, V. Š. niekam jokių nurodymų ar užuominų veikti neteisėtai Ž kooperatinės bendrovės naudai per viešuosius pirkimus nedavė. Teismai nepaaiškino, kodėl nesivadovauja nuteistųjų parodymais. Apeliacinės instancijos teismo argumentai apie neva V. Š. turėtą motyvą tėra prielaidos. Vien tai, kad asmenys bendravo, nereiškia, jog buvo daroma kokia nors nusikalstama veika. Byloje nėra jokių V. Š. parodymus paneigiančių duomenų. Teismas akcentuoja, kad apeliantai nepateikė įtikinamų argumentų, kurie galėtų paaiškinti A. L. palankumą Ž kooperatinei bendrovei, tačiau toks motyvavimas yra įrodinėjimo naštos perkėlimas baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui bei vadovavimasis prielaidomis nustatant asmens kaltumą. Tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui.

6.15. V. Š. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad V. Š. ir A. L. buvo piktnaudžiavimo bendravykdžiai, nes neatskleidė, kaip V. Š. įgyvendino piktnaudžiavimo tarnyba objektyviuosius požymius. Teismai, pripažindami asmenį kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, privalo konkrečiai nurodyti, kokių teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų asmuo nesilaikė (pažeidė), veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu, vykdydamas tarnybines funkcijas. Nagrinėjamu atveju piktnaudžiavimas siejamas su padarytais pažeidimais organizuojant viešuosius pirkimus, tačiau V. Š., kaip generalinis direktorius, viešųjų pirkimų neorganizavo ir nebuvo atsakingas už viešųjų pirkimų tvarkos laikymąsi. Kaip minėta, savo pareigą, nustatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, paskirti asmenį arba asmenis, galinčius atlikti pirkimo procedūras, jis įvykdė: AB „PE“ veikė Pirkimų tarnyba, kurios viršininkas buvo A. L., ir buvo sudaryta Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininkas taip pat buvo A. L.. Pastarasis proceso metu paaiškino, kad būtent nusikalstamą (o ne teisėtą ir teisingą) elgesio variantą pasirinko pats savarankiškai, pats sprendė dėl savo veiksmų apimties ir turinio, nes jokio susitarimo su V. Š. elgtis nusikalstamai nebuvo. Viešųjų pirkimų organizavimas buvo priskirtas A. L. kompetencijai, todėl nesuprantama, kaip V. Š. galėjo įgyvendinti piktnaudžiavimo objektyviuosius požymius ar bent dalį jų. Šiuo atveju itin svarbus yra V. Š. ir A. L. tarnybinių kompetencijų atskyrimo klausimas. V. Š. negali ir neturi atsakyti baudžiamąja tvarka už kito asmens – A. L. – padarytus nusikalstamus veiksmus, piktnaudžiaujant jam priskirtomis teisėmis ir pareigomis.

6.16. V. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių išvadą, kad jis, savo parašu patvirtindamas 2010 m. gruodžio 14 d. skiedros pirkimo ataskaitą Nr. PK-K19, žinojo, jog Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisija, vadovaujama A. L., neatliko skiedros kurui viešojo pirkimo procedūrų, neapklausė skiedros kurui tiekėjų ir neposėdžiavo. Būtent šie veiksmai – neatlikimas viešojo pirkimo procedūrų ir kt. – teismų yra siejami ir su piktnaudžiavimu tarnyba per AB „PE“ organizuotus viešuosius pirkimus. Jeigu V. Š., kaip tai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nieko nežinojo apie viešųjų pirkimų organizavimą, tai jis negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Taigi teismo išvadose yra akivaizdūs prieštaravimai, toks nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6.17. V. Š. nedalyvavo ir rengiant sutartis, o Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos darbo kontrolę vykdė tiek, kiek jam leido teisės aktai. Jokių Pirkimų komisijos darbo smulkmenų V. Š. nežinojo ir neprivalėjo žinoti, nes į komisijos darbą nesikišo ir neturėjo teisės kištis. Visos sutartys V. Š. buvo teikiamos pasirašyti jau parengtos ir vizuotos visų sutarties projektą derinančių padalinių, kaip tai nustatyta 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 151 patvirtintos Sutarčių rengimo ir įforminimo tvarkos 10 punkte. Ne išimtis ir aptariamos sutartys su Ž kooperatine bendrove. Suabejoti tinkamai parengtais ir įformintais dokumentais, kaip ir AB „PE“ darbuotojais, tuo metu V. Š. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi darbo reglamentu, kartą per pusmetį už savo darbą atsiskaitydavo, teikdama tvirtinti ataskaitą, AB „PE“ valdybai, kurios nariu buvo ir V. Š.. Tokių ataskaitų kolegialiu svarstymu ir apsiribodavo visa V. Š. kontrolė bei „kišimasis“ į komisijos darbą. Taigi V. Š. kaltė piktnaudžiavus tarnyba iš esmės išvedama iš A. L. padarytų pažeidimų (piktnaudžiavimo) jam priskirtomis teisėmis ir pareigomis. V. Š., veikdamas pagal savo kompetenciją, nepadarė ir negalėjo padaryti kaip bendravykdis inkriminuojamos veikos.

6.18. Teismai nenustatė siekimo turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Nuosprendžiuose deklaratyviai nurodyta, kad veika padaryta siekiant, kad Ž kooperatinė bendrovė laimėtų viešuosius biokuro pirkimus, taip sudarant bendrovei galimybę plėtoti verslą biokuro srityje ir iš jo gauti pajamas. Tokia išvada visiškai nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad pirkimai buvo skelbiami, nes AB „PE“ buvo realus biokuro trūkumas. Organizuojant viešuosius pirkimus buvo siekiama naudos tik AB „PE“.

6.19. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padariniai nėra preziumuojami, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE1LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-115-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-115-489/2015">2K-115-489/2015</a>). Tačiau apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad buvo sumenkintas AB „PE“ vardas ir bendrovės Pirkimų tarnyboje buvo sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema. Nagrinėjamu atveju nusikaltimus padaręs ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. L. ir toliau eina pareigas, kurias eidamas ir padarė nusikalstamas veikas, o valstybės institucijos nesiėmė jokių priemonių, kad tokia padėtis po nusikaltimo padarymo nebesitęstų. Tai rodo, kad iš esmės nebuvo pakenkta valstybės autoritetui ir padarytos veikos nevertintinos kaip prielaida sukurti savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą Pirkimų tarnyboje. Taigi BK 228 straipsnyje nurodytas didelės žalos požymis nenustatytas, nes byloje nėra nukentėjusių asmenų, turtinė žala nepadaryta, nebuvo sutrikdytas AB „PE“ darbas, nesukliudyta šiai bendrovei toliau vykdyti savo funkcijas ir nekilo jokių kitų esmingai žalingų padarinių.

6.20. Be to, teismai pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą. Šis principas itin aktualus aiškinant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų daryti išvadą apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>). Šiuo atveju byloje nagrinėjami viešųjų pirkimų tvarkos galimai padaryti pažeidimai (beje, už kurių padarymą V. Š., kaip AB „PE“ generalinis direktorius, apskritai neatsako jokia tvarka, nes tuos galimus pažeidimus padarė kiti asmenys) nevertintini kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukiantys veiksmai. Atsižvelgus į tai, kad AB „PE“ iš esmės nepatyrė jokios žalos, minėti pažeidimai galėtų būti vertinami tik viešųjų pirkimų komisijos administracinės atsakomybės kontekste pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, šiuo atveju neturi būti taikoma.

7. Kasaciniu skundu nuteistojo G. Ž. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:

7.1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio 3 punkto, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos, pagal kurią BK 228 straipsnio taikymas galimas tik nustačius didelės žalos požymį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-262/2011, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>, 2K-98/2014, 2K-169/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nustatė pakankamai aiškias didelės žalos nustatymo gaires: ar veiksmai buvo korupcinio pobūdžio, ar buvo siekiama savo įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, ar byloje pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, kad dėl veiksmų didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo, ar veikoje yra tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205/2012">2K-205/2012</a>). Didelės žalos požymis, rodantis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas bylos duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-125/2014).

7.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindas spręsti, jog padaryta didelė žala valstybei, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, teikdamas viešąsias paslaugas, tyčia padaro pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekdamas nepagrįsto atskirų asmenų pasipelnymo. Tai yra teismas tik formaliai nurodė, kad didelė žala kilo dėl pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Tačiau atsakomybė pagal BK 228 straipsnį negali būti savaime taikoma dėl kiekvieno valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) padaryto tarnybos veiklą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo. Už tarnybinių nusižengimų padarymą pirmiausiai kyla drausminė ar tarnybinė atsakomybė, materialinė, civilinė, administracinė ir tik išimtiniais atvejais – baudžiamoji. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti aiškiai argumentuojamas.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė netinkamas teisines išvadas dėl faktinių aplinkybių. Visų pirma, biokuro (presuotų šiaudų ir skiedros) pirkimus reglamentavo (ir šiuo metu reglamentuoja) ne Viešųjų pirkimų įstatymas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtinta Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka. Tai apeliacinės instancijos teisme paaiškino liudytojas V. V. (AB „PE“ teisininkas). Jis taip pat nurodė, kad apibūdinant konkrečius pirkimus nevartotina „viešųjų“ sąvoka. Šiuo atveju net ir A. L. negalėjo būti kaltinamas tuo, kad neorganizavo viešojo pirkimo konkurso, nes Pirkimo tvarkoje tokia procedūra nenurodyta, viešieji pirkimai nebuvo išskaidyti, nes šiaudų ir skiedros pirkimai nebuvo viešieji pirkimai, A. L. negalėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio principų, nes šis įstatymas visam tirtam procesui nebuvo taikytas. Tai rodo, kad Vyriausybės nutarimu saugomas gėris yra mažesnis arba jo pažeidimas yra mažiau pavojingas, procedūrinis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su tuo, kad konkretiems pirkimams buvo taikomas ne įstatymas, o Pirkimo tvarka, neatliko jokio teisinio vertinimo, kokiu norminiu aktu saugomas teisinis gėris pažeistas ir kiek tai lemia teisinį galimo gėrio pažeidimo kvalifikavimą.

7.5. Antra, šioje byloje nenustatytos korupcinio pobūdžio veikos, tokios nebuvo inkriminuotos, o valstybės tarnautojams prilygintų asmenų įgaliojimai nebuvo naudojami priešingai tarnybos interesams – AB „PE“ reikėjo biokuro, o jo įgijimas vietinėje rinkoje negali būti laikomas priešingu tarnybos interesams. AB „PE“ iki aptariamo pirkimo ir po jo savo paslaugoms teikti pirko biokurą.

7.6. Trečia, būtent procedūriniai Pirkimo tvarkos (o ne įstatymo) pažeidimai buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismo ištirtoje Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-1034, joje nurodyta, kokie asmenys laikytini atsakingais už AB „PE“ šiaudų ir skiedros pirkimų procedūrinius pažeidimus, tarp jų G. Ž. nenurodytas.

7.7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad net jei ir būtų konstatuotas procedūrinis šiaudų ar skiedros pirkimų pažeidimas, jis dėl savo nepavojingumo negalėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes šiaudų ir skiedros pirkimuose nebuvo nustatyta korupcijos apraiškų, pirkimai nebuvo priešingi AB „PE“, savivaldybės ar valstybės interesams, pirkimus reglamentuoja ne įstatymas, o Vyriausybės nutarimu patvirtinta Pirkimų tvarka, vykdant sutartis nei AB „PE“, nei savivaldybė nepatyrė didelės turtinės ar neturtinės žalos. Galimas procedūrinis pažeidimas asmenims, dirbantiems perkančiojoje organizacijoje, galėtų užtraukti nebent administracinę ar drausminę atsakomybę. Už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus nustatyta administracinė atsakomybė (ATPK 1713 straipsnis). Nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų daryti išvadą apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>). Didelės žalos ir pavojingumo požymį netiesiogiai paneigia ir viešai prieinama veikų atlikimo metu aktuali Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 metų ataskaita. Šios ataskaitos 15 puslapyje yra apibrėžti dažniausiai pasitaikę viešųjų pirkimų pažeidimai (dalis nurodyta ir kaltinime – netinkamas pirkimų išskaidymas), kurie įprastai yra nagrinėjami administracinio proceso tvarka, ir jeigu nustatomi atitinkami pažeidimai, kalti asmenys traukiami administracinėn (ne baudžiamojon) atsakomybėn. Todėl darytina išvada, kad konkrečiu atveju veikos kriminalizavimą nulėmė ne galimo įstatymo pažeidimo pobūdis, o ikiteisminio tyrimo subjektas ir priemonės, panaudotos veikai atskleisti, t. y. pažeidimai įvertinti kaip nusikaltimas tik dėl to, kad juos tyrė STT, taikydama kriminalinės žvalgybos metodus.

7.8. Ketvirta, teisme apklausta Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė G. P. paaiškino, kad tai, jog biokuro pirkimas išskaidytas į skiedrų ir šiaudų, nėra blogai, toks išskyrimas padidina konkurenciją, nes priešingu atveju tam, kad paslaugų teikėjas galėtų dalyvauti pirkime, jam reikėtų turėti ir skiedrų, ir šiaudų, taip būtų iš esmės siaurinama ir ribojama konkurencija.

7.9. Penkta, didelės neturtinės žalos nebuvimą arba procedūrinių pažeidimų menkumą parodo ir tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas AB „PE“ Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas A. L., kurio pastangomis padaryta daugiausia procedūrinių pažeidimų. Tai reiškia, kad A. L. procedūriniais pažeidimais padaryta žala nėra didelė ir tokia pavojinga, dėl kurios atsakomybė turėtų būti neišvengiama. Tokiu atveju ir kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas neturėtų kilti. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai neįvertino A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

7.10. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė G. Ž., kaip nusikaltimo padėjėjo, teisinio vertinimo

7.11. Akivaizdu, kad G. Ž. nėra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo ir nedavė patarimų šiaudų ar skiedros pirkimų klausimais, iš nuosprendžio turinio matyti, kad tam A. L. pasitelkė S. R.. G. Ž. nedavė jokių nurodymų, nešalino kliūčių, jis negalėjo daryti ir nedarė jokios įtakos šiaudų ir skiedros pirkimų išskaidymui. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokį padėjėjo objektyvųjį veiksmą, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, atliko G. Ž. (davė patarimus, nurodymus, teikė priemones, šalino kliūtis, saugojo bendrininkus ar kt.). G. Ž. veika tiesiog nekvalifikuota.

7.12. Iš teismų nuosprendžių matyti, kad naudos buvo siekta ne asmeniškai tiesioginiams šios nusikalstamos veikos vykdytojams V. Š. ir A. L., bet su jais niekaip nesusijusiam trečiajam asmeniui – Ž kooperatinei bendrovei. Taigi G. Ž. veiksmuose nėra asmeninės naudos požymio, būtino norint veiką kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325/2012, 2K-567/2012, 2K-191/2013, 2K-100/2014).

7.13. Pagal teismų praktiką, turtinės naudos siekimas suprantamas kaip bet kokios turtinio pobūdžio naudos siekimas ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar kitokiais ryšiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2013, 2K-268/2012), t. y. BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika gali būti padaryta trečiojo asmens naudai tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo yra artimai susijęs su kaltininku. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad šioje byloje naudos siekta Ž kooperatinei bendrovei ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių Ž kooperatinės bendrovės sąsajas ar artimą ryšį su tiesioginiu veikos vykdytoju – V. Š.. Taigi konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, inkriminuodamas V. Š. BK 228 straipsnio 2 dalį, nesant būtinojo nusikalstamos veikos požymio – tiesioginio kaltininko (vykdytojo) siekio asmeninės naudos.

7.14. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK reikalavimų. Suformuluotas kaltinimas nesuprantamas, itin painus, ilgas, neaišku, dėl kurių veiksmų kaltinamas G. Ž., o kurie veiksmai priskiriami kitiems asmenims. Be to, nelabai aišku, kokiais veiksmais G. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pavyzdžiui, nuo 116-ojo kaltinamojo akto lapo iki 117-ojo aprašomi įvairių asmenų veiksmai ir galiausiai nurodoma: J. L. jam G. P. pristatytus tiekėjų pasiūlymus įvertino kaip neatitinkančius AB „PE“ reikalavimų, nes juose buvo pasiūlyta tiekti skiedrą kurui fiksuota kaina ir juos nerealizavęs laikė „PE“. G. Ž. ir jo gynėjas nesuprato, nuo kokio kaltinimo gintis, ar reikia gintis nuo to, kas nebuvo padaryta.

7.15. Akivaizdu, kad valstybinis kaltinimas ir teismai 2010 m. lapkričio 15 d. Ž kooperatinės bendrovės, Ž. ir 2010 m. lapkričio 16 d. ŽŪK „D“ pasiūlymų nekvalifikavo kaip pasikėsinimo padaryti nusikaltimą. Jeigu ši situacija yra savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką, tai neaišku, dėl kurių priežasčių šie veiksmai aprašyti. Tai iliustruoja kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sakinys 10 lapo antroje pastraipoje: Nepavykus G. Ž. padėti A. L. 2010 lapkričio mėnesį suorganizuoti skiedros kurui viešąjį pirkimą, A. L. <...> (toliau nurodoma apie S. R. pasitelkimą veiksmams po 2010 m. lapkričio 30 d.), bei skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies 47 punkte esantis sakinys: Liudytojas A. L. taip pat parodė, kad, nepavykus gauti reikiamų pasiūlymų iš G. Ž., jis (A. L.) susitiko su S. R., kuris surinko penkis įmonių pasiūlymus <...>.

7.16. Dėl kaltinimo neaiškumo teismai pripažino G. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis nebuvo kaltinamas, – G. Ž. ir jo gynėjas gynėsi nuo kaltinimo, kurio objektyvieji požymiai, glaustai aprašant, pasireiškė tuo, kad G. Ž.: 1) paprašė Ž kooperatinės bendrovės direktoriaus J. J. pasirašyti 2010 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymą dėl 400 t šiaudų pardavimo AB „PE“; 2) paprašė ŽŪK „D“ direktoriaus pavaduotojo statybai M. Š. pasirašyti ŽŪK „D“ 2010 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlymą ir juos nuvežė į AB „PE“; 3) pasirašė 2010 m. gruodžio 9 d. Ž kooperatinės bendrovės pasiūlymą dėl skiedros pirkimo ir pateikė pasiūlymą AB „PE“. Kitaip tariant, G. Ž. buvo kaltinamas padėjimu piktnaudžiauti tarnyba vykdant šiaudų ir skiedrų pirkimus.

7.17. Biokuro pirkimas Nr. PK-K-025-01 kaltinamajame akte buvo kvalifikuotas kaip sukčiavimas ir piktnaudžiavimas tarnyba, šį kaltinimą pagrindžiantys duomenys buvo išdėstyti atskirai nuo 218-ojo kaltinamojo akto lapo. Tai, kad G. Ž. nebuvo kaltinamas šia nusikalstama veika, matyti iš kaltinimų, pateiktų V. M., D. M. ir kitiems asmenims, – jokie G. Ž. veiksmai nenurodyti, jis pats neįvardytas kaip grupės narys.

7.18. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies nėra aišku, kur baigiasi kiekvieno epizodo kaltinimo ribos G. Ž. atžvilgiu. Skundžiamo nuosprendžio 75, 76 punktuose dėstomos išvados dėl šiaudų pirkimo (sutarties Nr. 110-10K-3), 77, 78 punktuose – dėl skiedros pirkimo (sutarties Nr. PK-K19), 79, 80 punktuose – dėl biokuro (skiedros ir pjuvenų) pirkimo (sutarties Nr. PK-K-025-1). 81-ajame skundžiamo nuosprendžio punkte įvertinama, kas yra didelė žala. Iš tokios nuosprendžio struktūros neaišku, ar apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, laiko G. Ž. kaltu dėl biokuro pirkimo (Nr. PK-K-025-1).

7.19. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad G. Ž. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse buvo pripažintas kaltu dėl biokuro pirkimo (Nr. PK-K-025-1), tačiau apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nepašalino, nors iš 34-ojo skundžiamo nuosprendžio punkto lyg ir suprato, kad G. Ž. nebuvo dėl to kaltinamas.

7.20. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą, kaltinamajame akte, o pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą – teismo nuosprendyje, aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Pagal teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-223/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-223/2012">2K-223/2012</a>, 2K-268/2013, 2K-435/2013). Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad buvo padaryti esminiai BPK 219 straipsnio 3 punkto ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimai.

7.21. G. Ž. apeliaciniu skundu prašė atlikti dalies įrodymų tyrimą, apklausti A. L. ir G. P.. A. L. papildoma apklausa buvo svarbi dėl aplinkybių, susijusių su šiaudų kaupimu rudens laikotarpiu, t. y. su Ž kooperatinės bendrovės pajėgumais ir kitomis aplinkybėmis, o G. P. apklausa – dėl aplinkybių, susijusių su faktu, jog A. L. pastarajai nurodė galimą šiaudų pirkimo kainą, kurias teismai visiškai ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas netenkino prašymo, nurodydamas, kad G. P. sunku iškviesti. Tačiau pagal EŽTT praktiką tuo atveju, kai liudytojų neįmanoma apklausti arba neįmanoma, kad jie būtų apklausti dėl to, jog jie yra nežinia kur, valstybės institucijos turi imtis reikiamų pastangų jų dalyvavimui procese užtikrinti (1990 m. spalio 19 d. sprendimas byloje Delta prieš Prancūziją, peticijos Nr. 11444/85; 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Rachdad prieš Prancūziją, peticijos Nr. 71846/01). Apeliacinės instancijos teismas, nesiimdamas reikiamų pastangų prašomiems liudytojams apklausti, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę prašyti apklausti liudytojus.

7.22. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas G. Ž. kaltę, rėmėsi A. L. baudžiamojo proceso metu duotais parodymais, tačiau visiškai ignoravo G. Ž. parodymus apie jį teisinančias aplinkybes, kurias A. L. gali paliudyti, todėl nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti G. Ž. prašymą apklausti minėtą asmenį. Taip, iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nebuvo išsamiai išsiaiškintos visos nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingos aplinkybės. Be to, kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017). Apeliacinės instancijos teismas nekvietė A. L. į teismo posėdį, nesiėmė šalinti esamų prieštaravimų ir nepatikrino faktinių bylos aplinkybių.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato A. Kliunkos, nuteistosios D. M. gynėjo advokato M. Bliuvo, nuteistojo V. Š. gynėjo advokato M. Dūdos ir nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato G. Danėliaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

10. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

11. Nuteistųjų V. M., D. M. ir V. Š. gynėjų kasaciniuose skunduose, be kita ko, ginčijamos ir teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei jų pagrindu padarytos išvados dėl nuteistųjų dalyvavimo padarant jiems inkriminuotas piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamas veikas. V. M. gynėjas kasaciniame skunde neigia V. M. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, jo kaip organizatoriaus vaidmenį darant šias veikas bendrininkų grupe (teigia, kad V. M. nesitarė su kitais asmenimis daryti nusikalstamų veikų, grupei nevadovavo, nusikaltimų neorganizavo, jo kaip organizatoriaus vaidmens nepatvirtina jokie įrodymai), kritikuoja atliktą įrodymų vertinimą, padarytas išvadas ir pateikia savo nuomonę, kaip turėtų būti vertinami nuteistųjų V. M., D. M., G. Ž., taip pat liudytojų A. L., M. J., J. J., D. P., G. D., V. R., D. L. parodymai, savaip vertina pokalbių telefonu ir SMS žinučių turinį, teigdamas, kad jų turinys neinformatyvus. D. M. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad D. M. negalėjo bendrininkauti su V. Š., A. L. ir S. R., tartis su jais daryti kokius nors nusikalstamus veiksmus ir padėti A. L. ir V. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nes jų nepažinojo ir su jais nebendravo, taip pat nurodo, kad nenustatytas jos kaip padėjėjos vaidmuo bendrininkų grupėje. V. Š. gynėjas kasaciniame skunde pateikia savą įrodymų (liudytojų A. L. ir M. J. parodymų, kurie, jo nuomone, yra prieštaringi ir nenuoseklūs; pokalbių telefonu su V. M.) vertinimo versiją. Tokie kasacinių skundų argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BPK 219 straipsnio taikymo

12. Nuteistųjų V. M., V. Š. ir G. Ž. gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą teisme. Kasatoriai teigia, kad kaltinamasis aktas yra painus, suformuluotas sunkiai suvokiamais, gremėzdiškais sakiniais, susidedančiais iš kelių šimtų žodžių, apkrautas ne itin reikšmingomis detalėmis, dėl to nesuprantamas, be to, visų nuteistųjų veiksmai aprašyti bendrai, todėl sunku spręsti apie kiekvieno asmens veiksmų apimtį ir vaidmenį darant nusikalstamą veiką, t. y. kaltinimas nėra konkrečiai ir aiškiai apibrėžtas, todėl buvo suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą. Nuteistojo V. M. gynėjas taip pat nurodo, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus, nes jame nurodyta, kad V. M. veikė konkrečiai neapibrėžtu laiku, nurodytas itin ilgas veikos periodas, konkrečiai nenurodytose, nenustatytose vietose.

13. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392/2014">2K-392/2014</a>, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018 ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų analogiškus argumentus dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pripažino nepagrįstais ir padarė išvadą, kad kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamas veikas, išvardytos ne vien esminės šių veikų faktinės aplinkybės, tačiau detaliai aprašyti visų galimai organizuota grupe veikusių asmenų veiksmai, nurodytos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamų veikų požymius; kaltinimo apimtis didelė, tačiau tai nepatvirtina išvados, jog pats kaltinimas buvo nesuprantamas; iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame išdėstyti V. M., D. M., V. Š., G. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymai – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, – kurių pirmosios instancijos teismui užteko vertinant, ar šių asmenų veiksmuose yra kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai.

15. Pažymėtina, kad kaltinamojo akto apimtis yra itin didelė (45, 46 t.). Jame smulkiai aprašytos kaltininkams inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybės, atitinkančios BK straipsniuose, nustatančiuose baudžiamąją atsakomybę už šias veikas, įtvirtintus nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Kai kurių veiksmų, esančių nusikalstamos veikos sudėtine dalimi, atlikimo laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyti, todėl kaltinamajame akte nurodytas laiko intervalas ir kelios vietos, kuriose tie veiksmai buvo atliekami. Nusikalstamų veikų aplinkybės kaltinamajame akte aprašytos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, BK straipsniai, jų dalys, nustatantys atsakomybę už padarytas veikas, kiti BPK 219 straipsnyje nurodyti duomenys. Taigi kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, jo apimtis nesutrukdė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą.

16. Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad dėl sudėtingos kaltinamojo akto kalbos ir netinkamos jo struktūros buvo suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą. Kaltinamajame akte yra pakartotas pranešimuose apie įtarimą išdėstytas nusikalstamų veikų aprašymas. G. Ž. pranešimas apie įtarimą (39 t., b. l. 82–94) įteiktas 2015 m. liepos 27 d., V. Š. – 2015 m. liepos 29 d. (41 t., b. l. 155–177), V. M. – 2015 m. rugpjūčio 3 d. (43 t., b. l. 20–48). Kaltinamasis aktas kaltinamiesiems buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 21 d. (46 t., b. l. 181–184). Teisiamajame posėdyje byla buvo pradėta nagrinėti 2016 m. balandžio 25 d. (47 t., b. l. 160). Taigi kaltinamieji turėjo užtektinai laiko ir realią galimybę tiek savarankiškai, tiek padedami gynėjų išsiaiškinti pranešimuose apie įtarimą ir kaltinamajame akte išdėstytų jiems inkriminuotų veikų turinį, veiksmų, kurių padarymu kaltinami, apimtį ir vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Kilusius neaiškumus įtariamieji galėjo aiškintis su pranešimus apie įtarimą įteikusiu ikiteisminio tyrimo pareigūnu bei ikiteisminį tyrimą kontroliavusiu prokuroru. Kaltinimo esmę kaltinamieji galėjo aiškintis ir teisiamajame posėdyje (BPK 271 straipsnio 2 dalis).

Dėl BPK 255, 256 straipsnių taikymo

17. Nuteistųjų V. M. ir V. Š. gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, nes savo iniciatyva, iš anksto neinformavęs proceso dalyvių, kitaip nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, aprašė piktnaudžiavimo tarnyba faktines aplinkybes, taip pat perkvalifikavo V. M. ir V. Š. inkriminuotą piktnaudžiavimą tarnyba, padarytą veikiant organizuota grupe, į piktnaudžiavimą tarnyba, padarytą veikiant bendrininkų grupe.

18. Apeliacinės instancijos teismas analogiškus apeliacinių skundų argumentus atmetė, konstatuodamas, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytas aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, o nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavo pagal kitus BK straipsnius ir taip esmingai suvaržė jų teisę į gynybą.

19. BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, be kita ko, turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje įtvirtinta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedūra.

20. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015).

21. Nuteistojo V. M. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos, pakeitė veikos padarymo laiką (kaltinimuose buvo inkriminuota, kad nusikalstama veika pabaigta 2011 m. lapkričio 29 d., o teismas pripažino, kad veika pabaigta 2011 m. rugpjūčio 29 d.), nurodė kitą piktnaudžiavimo tarnyba tikslą, t. y. nustatęs, kad piktnaudžiaujant buvo siekiama, kad Ž kooperatinė bendrovė kartu su AB „PK O“ neteisėtai laimėtų konkursą, pašalino iš kaltinimo tiek piktnaudžiavimo, tiek pasikėsinimo sukčiauti bendrą tikslą – siekį apgaule Ž kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti didesnės nei 250 MGL vertės svetimą – AB „PE“ – turtą. Pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės taikomos tik tuo atveju, kai kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes reikia pakeisti iš esmės skirtingomis. Nusikalstamos veikos darymo laiko sutrumpinimas nereiškia, kad ši veikos faktinė aplinkybė keičiama iš esmės ir kad toks sutrumpinimas varžo kaltinamojo teisę į gynybą, nes tokiu atveju nuosprendžiu nustatytą nusikalstamos veikos darymo laiką apima kaltinamajame akte nurodytas veikos darymo laikas ir kaltinimo apimtis ne išplečiama, o siaurinama. Veikos tikslo – siekio apgaule užvaldyti svetimą turtą – pakeitimas siekiu neteisėtai laimėti konkursą taip pat nereiškia, kad ši aplinkybė buvo pakeista iš esmės skirtinga aplinkybe, nes bendriausia prasme veikos tikslas liko toks pat – gauti naudos Ž kooperatinei bendrovei. Taigi kasatoriaus nurodytos veikos faktinės aplinkybės buvo tik patikslintos, o ne pakeistos iš esmės skirtingomis, todėl šiuo atveju BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės neturėjo būti taikomos.

22. Kasaciniame skunde nuteistojo V. M. gynėjas cituoja atskiras kaltinamojo akto ir nuosprendžio nuostatas ir teigia, kad kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pakeitė iš esmės skirtingomis, nustatydamas naujas faktines aplinkybes. Skunde šios citatos neanalizuojamos, nenurodoma, kokios veikos faktinės aplinkybės ir kaip buvo keičiamos, taigi skunde nenurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nurodytas kasacinio skundo teiginys neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nenagrinėjamas (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

23. Nuteistųjų V. M. ir V. Š. gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, iš anksto neinformavęs proceso dalyvių apie tokią galimybę, kitaip, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, aprašydamas piktnaudžiavimo tarnyba faktines aplinkybes ir perkvalifikuodamas V. M. ir V. Š. inkriminuotą piktnaudžiavimą tarnyba, padarytą veikiant organizuota grupe, į piktnaudžiavimą tarnyba, padarytą veikiant bendrininkų grupe, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Šie kasacinių skundų argumentai iš dalies yra pagrįsti.

24. V. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (pirkimai AB „PE“), bei veiką, nurodytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (viešieji pirkimai PMoje). V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį už nusikalstamos veikos (pirkimai AB „PE“) padarymą veikiant ne organizuota, o bendrininkų grupe ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už nusikalstamos veikos (viešieji pirkimai PMoje) padarymą bendrininkaujant, o ne veikiant organizuota grupe. Taigi kaltinamajame akte nurodytas veikos kvalifikavimas pirmosios instancijos teisme buvo pakeistas: piktnaudžiavimo tarnyba atliekant pirkimus AB „PE“ atveju buvo pakeista bendrininkavimo forma. Pažymėtina, kad teismas apie galimybę perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką nagrinėjimo teisme dalyviams nepranešė, taip pat nepranešė kaltinamiesiems ir jų gynėjams apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, todėl buvo pažeisti BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), 256 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyti reikalavimai.

25. Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais (BPK 383 straipsnis). Nuosprendis ar nutartis gali būti naikinami ar keičiami ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų. Esminiai BPK pažeidimai yra tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Vertinant, ar nustatyti BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), 256 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatytų reikalavimų pažeidimai yra esminiai BPK pažeidimai, pažymėtina, kad pažeidus BPK 256 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatytus reikalavimus buvo suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). Toks pažeidimas atitinka pažeidimo, apibūdinto BPK 369 straipsnio 3 dalyje, požymius. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš karto po paskelbimo neįsiteisėja (BPK 336 straipsnio 1 dalis), bendrininkų grupė yra mažiau pavojinga bendrininkavimo forma nei organizuota grupė, taigi V. M. ir V. Š. veika buvo kvalifikuota pagal jų teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą, naują veikos kvalifikavimą nuteistieji galėjo ginčyti apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą nuteistieji ginčija kasaciniuose skunduose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistieji turėjo realią galimybę gintis nuo kaltinimo piktnaudžiavus tarnyba, padaryto bendrininkų grupe (pirkimai AB „PE“), todėl pirmosios instancijos teismo padaryti BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), 256 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatytų reikalavimų pažeidimai nepripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

26. Nuosprendyje pakeitus bendrininkavimo piktnaudžiaujant tarnyba formą (pirkimai AB „PE“), V. M. išteisinus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, V. Š. išteisinus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, pasikeitė ir nusikalstamos veikos, už kurią jie buvo nuteisti (piktnaudžiavimas tarnyba atliekant pirkimus AB „PE“), faktinių aplinkybių aprašymas. Pažymėtina, kad V. M. ir V. Š. vaidmuo padarant šiuos nusikaltimus (bendrininkų rūšis) nebuvo pakeistas: V. M. – organizatorius, V. Š.– vykdytojas, nebuvo pakeistas ir nuteistųjų veiksmų, sudarančių piktnaudžiavimo tarnyba turinį, aprašymas. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, apkaltinamajame nuosprendyje nustačius kitą bendrininkavimo formą, nei kaltinimo turinys, nei faktinės veikos aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis.

27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (viešieji pirkimai PMoje). Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad šią nusikalstamą veiką V. M. padarė veikdamas su organizuota grupe. Taigi šiuo atveju iš kaltinimo buvo pašalintas veikos kvalifikavimui reikšmingas bendrininkavimo formą apibūdinantis teisinis požymis – organizuota grupė. Toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimo būdas (pašalinant iš kaltinimo kvalifikavimui reikšmingą teisinį požymį ir juo apibūdintas faktines aplinkybes) kaltinamojo teisės į gynybą nevaržo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: „Situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta“ (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Dėl BPK 20 straipsnio taikymo

28. Nuteistųjų V. M., D. M., V. Š. ir G. Ž. gynėjai kasaciniuose skunduose teigia, kad vertindami įrodymus abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalyse įtvirtintus reikalavimus, nepašalintų abejonių nevertino kaltinamųjų naudai, teismų nuosprendžiai pagrįsti prielaidomis.

29. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018 ir kt.).

30. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad A. L., M. J. ir D. L., vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nepagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. M., D. M., V. Š. ir G. Ž. nusikalstamą veiką padarė veikdami ne organizuota, o bendrininkų grupe (pirkimai AB „PE“), V. M. ir D. M. – bendrininkaudami, o ne veikdami organizuota grupe (viešieji pirkimai PMoje). Kasatorių nuomone, dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad A. L., M. J. ir D. L. pirmosios instancijos teisme buvo apklausti būdami neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, jų parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisėtumo reikalavimo, todėl jais negalėjo būti grindžiami apkaltinamieji nuosprendžiai.

31. Apeliacinės instancijos teismas analogiškus apeliacinių skundų argumentus atmetė, konstatuodamas, kad prokuroro nutarimai vadovaujantis BK 39¹ straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. L., M. J. ir D. L. patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjų procesiniais sprendimais, yra įsiteisėję ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti; keliamos abejonės dėl šių kaip liudytojų apklaustų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo paaiškėjus, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta veikiant organizuota grupe, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryta procesinė klaida, neįspėjant apklausiamų liudytojų A. L. ir M. J. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nepaneigia šių liudytojų parodymų turinio.

32. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje nustatytu pagrindu specifika yra ta, kad nuo atsakomybės atleidžiamas asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui. Tai reiškia, kad visais atvejais nuo baudžiamosios atsakomybės toks asmuo atleidžiamas ikiteisminio tyrimo metu. Veikos teisinis vertinimas (kvalifikavimas) ikiteisminio tyrimo metu ne visuomet sutampa su teismo atliktu tos veikos teisiniu vertinimu (kvalifikavimu). Be to, konkretūs BK straipsniai, pagal kuriuos kvalifikuotina nusikalstama veika, paaiškėja tik teisiamajame posėdyje ištyrus ir teismui įvertinus įrodymus, nustačius veikos faktines aplinkybes, jas palyginus su BK normose nustatytais nusikalstamos veikos sudėties ir kitais veikos kvalifikavimui reikšmingais požymiais ir padarius išvadą, kad veikos faktinės aplinkybės atitinka tose normose įtvirtintus požymius. Ar veiką padarė organizuota grupė (nusikalstamas susivienijimas), ar asmenys bendrininkavo kitomis formomis, nustatoma priimant nuosprendį, įvertinus, be kita ko, ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parodymus. Nuosprendyje padaryta išvada, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, o ne organizuota grupė (nusikalstamas susivienijimas), kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, savaime nereiškia, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra gauti neteisėtu būdu, t. y. neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Tokio asmens parodymai gali būti pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų tais atvejais, kai BK 39¹ straipsnis pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, t. y. kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas nesant šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

33. V. M., D. M. ir V. Š. buvo kaltinami, be kita ko, tuo, kad organizuota grupe piktnaudžiaudami pasikėsino sukčiauti, siekdami apgaule Ž kooperatinės bendrovės naudai įgyti didelės vertės AB „PE“ turtą, t. y. padarę nusikalstamas veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Dalyvavimas organizuotoje grupėje yra sukčiavimą kvalifikuojanti aplinkybė (BK 182 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija)), todėl negalima teigti, kad A. L. ir M. J. ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti nesant BK 39¹ straipsnyje įtvirtintų sąlygų. V. M. ir D. M. taip pat buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (viešieji pirkimai PMoje). Pirmosios instancijos teismas V. M. veiką kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), D. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija). Teismas konstatavo, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. birželio 1 d. – 2011 m. sausio 7 d. ir priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė buvo galima tik sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymo atvejais. Pažymėtina, kad BK 25 straipsnio 3 dalies nuostata, jog organizuota grupė yra ir tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį nusikaltimą, buvo papildyta 2013 m. liepos 2 d. įstatymu. Taigi prokuroro 2014 m. gegužės 9 d. nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl D. L. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi, nutrauktas, buvo netinkamai taikoma BK 3 straipsnio 3 dalis, pagal kurią nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Nors D. L. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 3 straipsnio 3 dalis buvo pritaikyta netinkamai, nedarytina išvada, kad šiuo atveju BK 39¹ straipsnis buvo taikomas akivaizdžiai netinkamai, nes tuo pat metu vyko tyrimas ir dėl kitos V. M. ir D. M. padarytos nusikalstamos veikos, kuri buvo kvalifikuojama kaip padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje ir šios grupės nariams galėjo būti taikomas BK 39¹ straipsnis.

34. Nuteistųjų V. M. ir V. Š. gynėjai kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad liudytojų A. L. ir M. J. parodymai teisiamajame posėdyje neatitiko BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų, todėl negalėjo būti pripažinti tinkamais ir patikimais įrodymais, nes šie liudytojai nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir nebuvo prisaikdinti. Šie teiginiai grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atliktos Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos (2007 m. birželio 28 d.) bei kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008 nuostatomis, tačiau nenurodomos BPK normos, kurios, kasatorių nuomone, buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas A. L. ir M. J. apklausą pirmosios instancijos teisme neįspėjant jų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įvardijo procesine klaida, tačiau konkrečių pažeistų BPK normų nenurodė.

35. BPK nenustatyta speciali asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, apklausos teisme nagrinėjant bendrininkų bylą tvarka. 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asmuo, dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, teisiamajame posėdyje apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Pažymėtina, kad minėtoje apžvalgoje apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota aiškinant BPK nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2007 m. rugsėjo 1 d. 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1236 BPK 80 straipsnio 1 punktas buvo papildytas išlyga, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, „išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus“, o BPK 82 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, pagal kurią „asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse“. Šiomis taisyklėmis ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje apklausdamas atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, tačiau pažymėtina, kad liudytojo apklausos teisiamajame posėdyje tvarka reglamentuota BPK 277–282 straipsniuose ir kokios nors asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausos išimtys juose nenustatytos. Taigi ta aplinkybė, kad liudytojai A. L. ir M. J. (taip pat D. L.) teisiamajame posėdyje buvo apklausti būdami neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, reiškia, kad buvo pažeisti BPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokių liudytojų parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Jei liudytojas, prieš duodamas parodymus, neįspėjamas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, melagingų parodymų davimo atveju jis negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį, tačiau pažymėtina, kad, pagal BPK 217 straipsnio 6 dalį, jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio kodekso 212 straipsnio 7 punkte nustatytu atveju (kai įtariamasis BK 39¹ straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas), tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Taigi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, kuris teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas būdamas neįspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus pagal BK 235 straipsnį, parodymai vertinami pagal kaltinamojo (įtariamojo) parodymų vertinimo taisykles.

36. Visi kasatoriai kasaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atleistų nuo atsakomybės BK 39¹ straipsnyje nustatytu pagrindu liudytojų A. L., M. J. ir D. L. procesinio statuso ypatumus, parodymų turinį ir įrodomąją reikšmę kitų įrodymų kontekste, nepagrįstai suteikė jiems išskirtinę, prioritetinę reikšmę, o apeliacinės instancijos teismas, nors formaliai ir pasisakė dėl šių asmenų parodymų vertinimo ypatumų, skirdamas didesnį dėmesį jų parodymų patikimumui, realiai šiomis taisyklėmis nesivadovavo ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų.

37. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, reiškia, kad BPK įtvirtinamas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. BPK nenustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39¹ straipsnį, parodymus.

38. EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją, § 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00).

39. Analogiškos pozicijos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimo laikomasi ir kasacinėje praktikoje, kurią formuojant vadovaujamasi, be kita ko, EŽTT sprendimais. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus; kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Kasacinėse nutartyse taip pat išaiškinta, kad egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-239-303/2016). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a> ir joje nurodoma teismų praktika).

40. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. L., M. J. ir D. L. buvo apklausti labai detaliai, tačiau nuosprendyje jų parodymų įvertinimo motyvai neišdėstyti. Nuosprendyje tik nurodyta, kokios aplinkybės nustatomos asmenų, atleistų nuo atsakomybės, parodymais, ir pažymima, kad jų parodymus patvirtina ir papildo kitų asmenų parodymai bei patvirtina kiti įrodymai. Toks atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų vertinimo aprašymas nuosprendyje neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tačiau savaime tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vertindamas šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pagal kasacinės instancijos teismo suformuluotus kriterijus patikrino atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų vertinimo teisingumą ir padarė išvadą, kad A. L., M. J. ir D. L. parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, vertindamas juos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų nepažeidė, bei išdėstė tokio sprendimo motyvus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 55–59, 91–106 punktai). Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas ir vertindamas BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų A. L., M. J. ir D. L. parodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, atsižvelgė į atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu asmenų parodymų vertinimo ypatumus, suformuotus kasacinės instancijos teismo ir EŽTT jurisprudencijoje, ir grįsdamas jais savo išvadas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Taigi nuteistojo V. Š. gynėjo kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nors formaliai ir pasisakė dėl atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų vertinimo ypatumų, skirdamas didesnį dėmesį šių parodymų patikimumui, realiai kasacinės instancijos teismo suformuluotomis taisyklėmis nesivadovavo ir neištaisė su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, yra nepagrįsti.

41. Nuteistojo G. Ž. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą apklausti A. L. ir G. P., todėl vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nebuvo išsamiai išsiaiškintos visos nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad nuteistojo G. Ž. gynėjo prašymas apeliacinės instancijos teisme buvo išspręstas BPK nustatyta tvarka ir atmestas nurodant tokio sprendimo motyvus (53 t., b. l. 161), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad, vertinant įrodymus, buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinanti reikalavimą įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

42. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kasatorių ginamųjų kaltė padarius inkriminuotas veikas neįrodyta, nuosprendyje neišdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Šioje nutartyje jau minėta, kad kasacinės instancijos teismui įstatymu nesuteikti įgaliojimai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą pakeisti savu ir kad tokie skundų argumentai nėra kasacinės instancijos tesimo nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstytas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų turinys, tačiau motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas kai kuriuos įrodymus atmetė, neišdėstyti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai dėmesio skyrė įrodymų vertinimui ir nuteistųjų veikų kvalifikavimo motyvavimui, bei padarė išvadą, kad tai galima laikyti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimu, tačiau konstatavo, kad šis pažeidimas nelėmė neteisėto nuosprendžio priėmimo ar nuteistųjų teisės į gynybą pažeidimo, ir nepripažino jo esminiu BPK pažeidimu.

43. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnį teisingumą bei nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ir nuteistųjų veikas pagal BK 228 straipsnį kvalifikavo teisingai, konstatavęs BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, atitinkamus apeliacinių skundų argumentus atmetė, nuosprendyje išdėstydamas tokio sprendimo motyvus. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka BPK įtvirtintas nuostatas. Pagal BPK 329 straipsnio 4 punktą apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatytą esminį šio kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, nurodytus šio kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį. Vadinasi, jeigu apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padarytas BPK pažeidimas neatitinka BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų (nėra esminis BPK pažeidimas), pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK įtvirtintus reikalavimus. Būtent taip ir pasielgė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų V. M., D. M., V. Š. ir G. Ž. gynėjų apeliacinius skundus: padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų, įvertino teisiamajame posėdyje ir atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtus įrodymus ir nuosprendyje išdėstė jų vertinimo motyvus. Jeigu apeliacinės instancijos teismas to nebūtų padaręs, kasacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus, naikintų apeliacinės instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ir perduotų bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodydamas apeliaciniam teismui patikrinti teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimo teisingumą. Nagrinėjamoje byloje tokiam sprendimui nėra reikiamo teisinio pagrindo.

Dėl BK 24 straipsnio, 228 straipsnio 2 dalies taikymo (pirkimai AB,,PE“)

44. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistųjų V. M., D. M., V. Š. ir G. Ž. veiksmuose nėra nustatyti inkriminuojamos piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamos veikos ir bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. D. M. gynėjas nurodo, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turėjo būti nustatytos savanaudiškos paskatos, taip pat nustatyta, kad ji suvokė veikusi su bendrininkų grupe ir savo kaip padėjėjos vaidmenį darant nusikalstamą veiką. V. Š. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad V. Š. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį negalima, nes jis, kaip AB „PE“ generalinis direktorius, viešųjų pirkimų neorganizavo ir nebuvo atsakingas už viešųjų pirkimų tvarkos laikymąsi; jis, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, sudarė viešojo pirkimo komisiją, nustatė jai užduotis ir suteikė visus įgaliojimus; už viešųjų pirkimų procedūros pažeidimus atsakinga komisija, kurios pirmininkas buvo A. L.; teismai nepagrįstai V. Š. ir A. L. laikė bendravykdžiais, nes V. Š. negali atsakyti už kito asmens – A. L. – padarytus nusikalstamus veiksmus; nenustatyta, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė V. Š., jo kaltė išvedama iš A. L. padarytų pažeidimų. Be to, V. Š. veiksmuose nenustatytas siekis turtinės ar kitokios asmeninės naudos. G. Ž. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad G. Ž. nebuvo valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, jis negali atsakyti už kitų asmenų padarytus procedūrinius pažeidimus organizuojant biokuro viešuosius pirkimus, neatskleistas jo kaip padėjėjo vaidmuo, nenustatytas asmeninės naudos siekis.

45. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>). BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-7-84-489/2018). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jei sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>, 2K-100/2014, 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016). Teismų praktikoje piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos – suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-577/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-577/2011">2K-577/2011</a>, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017, 2K-189-1073/2019).

46. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

47. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2010 metų pavasarį V. M., D. M. ir G. Ž., siekdami turtinės naudos žemės ūkio kooperatyvui „RP“ (nuo 2010 m. liepos 13 d. Ž kooperatinei bendrovei), susitarė daryti nusikaltimą – palenkti AB „PE“ darbuotojus piktnaudžiauti tarnyba, kad jie organizuojamuose AB „PE“ biokuro (presuotų šiaudų, medžio skiedros kurui ir pjuvenų) viešuosiuose pirkimuose sudarytų išskirtines sąlygas ŽŪK „RP“ (vėliau – Ž kooperatinei bendrovė) neteisėtai laimėti pirkimus. Įgyvendindami minėtą susitarimą, jie įtraukė į šią neteisėtą veiklą AB „PE“ generalinį direktorių V. Š. ir per V. Š. – jo pavaldinį A. L., o vėliau – S. R., M. J. ir L. Ž. Buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, kurią sudarė trys piktnaudžiavimo atvejai: 1) V. M., V. Š. ir D. M., G. Ž. ir A. L. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu), veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo vykdant AB „PE“ biokuro pirkimus – presuotų šiaudų ne mažiau kaip 400 t pirkimą, pasirašant presuotų šiaudų 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 110-10K-3; 2) V. M., V. Š., D. M., S. R., G. Ž., A. L. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu), veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo vykdant AB „PE“ biokuro pirkimus – 10 000 erdmetrių kurui pirkimą, pasirašant skiedros kurui 2010 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PK-K19; 3) V. M., D. M., V. Š., S. R., A. L. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu), M. J. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu) ir L. Ž. (dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu), veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo vykdant AB „PE“ biokuro (skiedros ir pjuvenų) pirkimo konkursą bei pasirašant 2011 m. rugpjūčio 29 d. kuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PK-K-025-1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai aprašyti visi trys šios tęstinės nusikalstamos veikos atvejai ir atskleistas kiekvieno bendrininko vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką.

48. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad V. M. buvo nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba atliekant biokuro pirkimus AB,,PE“ – organizatorius. Teismas nustatė, kad V. M. suorganizavo AB „PE“ darbuotojų piktnaudžiavimą tarnyba, t. y. parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė su V. Š., jog pastarojo vadovaujamoje AB „PE“ veikianti Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisija sudarys išskirtines sąlygas, kurios padėtų ŽŪK „RP“ (nuo 2010 m. liepos 13 d. Ž kooperatinė bendrovė) laimėti viešuosius biokuro (presuotų šiaudų, medžio skiedros kurui, pjuvenų) pirkimus. V. M. vaidmuo padarant šią veiką pasireiškė nusikalstamos veikos plano parengimu, kitų asmenų palenkimu dalyvauti darant šią nusikalstamą veiką bei vadovavimu jiems. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šios nusikalstamos veikos nebūtų buvę be V. M. parengto plano ir veikos organizavimo, nes būtent jis buvo nusikalstamos veikos bendrininkų V. Š. ir A. L. (vykdytojų), D. M. ir G. Ž. (padėjėjų) veiksmų, nusikaltimo padarymo bei atsiradusių padarinių jungiamoji grandis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje paneigta nuteistojo V. M. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyta versija, kad V. M. apie V. Š. ir A. L. vykdomus veiksmus nieko nežinojo ir šioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, ir išvardyti įrodymų šaltiniai, pagal kuriuos daroma išvada, jog V. M. nuolatos bendravo su V. Š., pastarojo iniciatyva susitiko su S. R., domėjosi biokuro tiekimo klausimais, vengė tiesioginio bendravimo šiomis temomis telefonu (nuosprendžio 63 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus G. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, byloje užfiksuotų V. M. ir V. Š. pokalbių telefonu datas, Ž kooperatinės bendrovės pajų perleidimo datą (nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.), padaryta išvada, kad V. M. su G. Ž. (duomenys neskelbtini) miestelio šventės metu susitiko ne vasarą, kaip apeliaciniame skunde teigia V. M. gynėjas, o pavasarį.

49. Organizatorius, be kita ko, yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BPK 24 straipsnio 4 dalis). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, jame aprašytus nuteistojo V. M. veiksmus, darytina išvada, kad V. M. veika piktnaudžiavimo tarnyba atliekant biokuro pirkimus AB,,PE“ atveju teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

50. Byloje nustatyta, kad, prieš sudarant presuotų šiaudų 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 110-10K-3, V. M. susitarė su V. Š., kad AB „PE“ veikianti Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisija (vadovaujama A. L.) sudarys išskirtines sąlygas laimėti viešuosius biokuro (presuotų šiaudų, medžio skiedros kurui, pjuvenų) pirkimus ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinei bendrovei). D. M., maskuodama savo ir V. M. dalyvavimą AB „PE“ rengiamuose biokuro pirkimuose, 2010 m. gegužės 27 d. įregistravo UAB „PG“ ir šios bendrovės vardu nupirko nuo 2005 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. birželio 10 d. jokios veiklos nevykdžiusios ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinė bendrovė) 39 proc. pajų. G. Ž., būdamas ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinės bendrovės) valdybos pirmininkas, prieš parduodamas pajus D. M., žinojo, kad bendrovė jokios veiklos nevykdo. 2010 m. birželio 11 d. visuotiniame narių (pajininkų) susirinkime D. M., kaip UAB „PG“ atstovę, priėmus į ŽŪK „RP“ (Ž kooperatinę bendrovę) valdybos narius, jai buvo sudarytos sąlygos dalyvauti kooperatinės bendrovės visuotiniuose (pajininkų) susirinkimuose ir valdybos posėdžiuose, kartu su kitais pajininkais (tarp jų ir G. Ž.) priimti sprendimus dėl kooperatinės bendrovės valdymo ir komercinių pasiūlymų pateikimo į AB „PE“ organizuojamus biokuro viešuosius pirkimus. A. L. atskleidus G. Ž. Pirkimų tarnybos konfidencialią informaciją – presuotų šiaudų kainą, pastarasis nuo 2010 m. liepos 19 d. iki rugpjūčio 30 d. paprašė Ž kooperatinės bendrovės direktoriaus J. J. pasirašyti 2010 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymą dėl 400 t presuotų šiaudų pardavimo AB „PE“ ir ŽŪK „D“ direktoriaus pavaduotojo M. Š. pasirašyti 2010 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta aukštesnė nei Ž kooperatinės bendrovės pasiūlyme presuotų šiaudų pardavimo kaina, o šiems pasirašius, nuvežė pasiūlymus į AB „PE“ ir perdavė A. L.. Pastarajam neatlikus mažos vertės viešojo pirkimo organizavimo procedūros – neapklausus mažiausiai trijų tiekėjų, buvo parengta 2010 m. rugsėjo 30 d. AB „PE“ tiekėjų apklausos pažyma, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., organizuojant 400 t presuotų šiaudų pirkimą, buvo apklausti du tiekėjai ir kad, įvertinus šių tiekėjų pasiūlymus, tinkamiausia pripažinta Ž kooperatinė bendrovė, kuri neva pasiūlė mažiausią presuotų šiaudų kainą. Pagal šią tikrovės neatitinkančią pažymą buvo parengta ir pasirašyta presuotų šiaudų (nuo 400 iki 550 t) 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 110-10K-3. Taigi 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 110-10K-3 su Ž kooperatine bendrove buvo pasirašyta A. L. realiai neatlikus tiekėjų apklausos, o vykdant AB „PE“ generalinio direktoriaus V. Š. nurodymus ir proteguojant bendrovę, sudarant jai reikiamas sąlygas tiekti biokurą AB „PE“ priklausiusioms katilinėms.

51. Šios aplinkybės nustatytos ne tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. parodymais, bet ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo–rugsėjo mėnesį nuteistieji intensyviai bendravo tarpusavyje tiek telefonu, tiek susitikdami. V. M. buvo susitikęs su G. Ž., su juo žadėjo tęsti bendrus projektus, nurodė jam sutartu laiku nuvykti pas AB „PE“ generalinį direktorių (2010 m. kovo 29 d. telefono pokalbis), tai G. Ž. ir padarė ir apie tai V. M. informavo (2010 m. kovo 31 d. telefono pokalbis), 2010 m. liepos 8 d. V. M. teiravosi V. Š., kaip,,anie reikalai“, pastarasis atsakė, kad „labai sunkiai“, kad reikia ten „pajudinti iš naujo“ (2010 m. liepos 8 d. telefono pokalbis). 2010 m. liepos 19 d. V. Š. pasirašė įsakymą Nr. KK-202 komandiruoti 2010 m. liepos 19 d. A. L. į Šeduvą pas Pirkimų tarnybos viršininką (šios komandiruotės metu A. L. pirmą kartą V. Š. pageidavimu susitiko su G. Ž.). 2010 m. rugpjūčio 13 d. V. Š. telefonu informavo V. M., kad truputį „pajudino tuos reikalus“.

52. Byloje nustatyta, kad V. Š. nurodymu A. L. biokuro – 10 000 erdmetrių skiedros kurui – pirkimą organizavo tokiu būdu, kad pirkimo nugalėtoja būtų pripažinta Ž kooperatinė bendrovė. Tuo klausimu 2010 m. rudenį A. L. buvo susitikęs su G. P., taip pat kalbėjosi su G. Ž., informavo juos, kad AB „PE“ nupirktų iš Ž kooperatinės bendrovės skiedros kurui tokį kiekį, kokį jie galėtų patiekti, jeigu kooperatinė bendrovė, be savo pasiūlymo, pateiks ir dar kelių, jų pačių pasirinktų, tiekėjų pasiūlymus, kuriuose būtų nurodyta aukštesnė kaina nei ta, kurią nurodys Ž kooperatinė bendrovė. 2010 m. lapkričio mėn. A. L. gavo G. Ž. suorganizuotus tris pasiūlymus dėl skiedros kurui pirkimo (ŽŪK,,D“, UAB,,ŽR“ ir Ž kooperatinės bendrovės), tačiau jie neatitiko nei AB „PE“, nei Ž kooperatinės bendrovės interesų. Nepavykus gauti reikiamų pasiūlymų iš G. Ž., A. L. kreipėsi į S. R., pastarasis surinko penkis įmonių pasiūlymus, iš kurių Ž kooperatinės bendrovės pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Dėl to 2010 m. gruodžio mėn., pažeidžiant nustatytas procedūras, buvo sudaryta 2010 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PK-K19. Taigi byloje nustatyta, kad 10 000 erdmetrių skiedros kurui pirkimas buvo fiktyvus, parengti ir pasirašyti pirkimo dokumentai – AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokolas Nr. PK-K19-1, 2010 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokolas Nr. PK-K19-2, 2010 m. gruodžio 10 d. posėdžio protokolas Nr. PK-K19-3, 2010 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolas Nr. PK-K19-4, 2010 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolas Nr. PK-K19-5 ir 2010 m. gruodžio 14 d. šio pirkimo ataskaita – neatitiko tikrovės. Taip Ž kooperatinei bendrovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos organizuojamame biokuro – skiedros kurui viešajame pirkime Nr. PK-K19 dėl 10 000 erdmetrių medžio skiedros pristatymo į AB „PE“ priklausančias katilines.

53. Nepaisant to, kad Ž kooperatinė bendrovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal 2010 m. rugsėjo 9 d. sutartį Nr. 110-10K-3 ir 2010 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. PK-K19, neturėjo galimybių laimėti viešojo pirkimo konkurso ir parduoti per metus AB „PE“ 80 000 erdvinių metrų biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų), V. M., D. M., A. L., V. Š., S. R., M. J. ir L. Ž., veikdami bendrininkų grupe, siekė, kad Ž kooperatinė bendrovė laimėtų AB,,PE“ organizuojamame viešajame pirkime. Dėl to, 2011 metų pavasarį–vasarą AB „PE“ organizuojant naują konkursą dėl naujos katilinės aprūpinimo skiedra, buvo nuspręsta, jog Ž kooperatinė bendrovė, norėdama plėtoti biokuro verslą, konkurse turi dalyvauti kartu su kokia nors stipria įmone. V. Š. su S. R. susitarė, kad pastarasis suras akcinę bendrovę ir S. R. kartu su A. L. įkalbės jos vadovus dalyvauti konkurse kartu su Ž kooperatine bendrove. Be to, ir D. M. nurodė M. J. įtikinti S. R. surastos akcinės bendrovės vadovus dalyvauti konkurse kartu su Ž kooperatine bendrove; A. L. savo ruožtu turėjo parengti palankias sąlygas šioms abiem bendrovėms. A. L., S. R. ir M. J. susitikimo su AB „PK O“ atstovais metu iškėlė šiems sąlygas, kurioms esant jie galėtų dalyvauti ir laimėti AB „PE“ organizuojamą biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo konkursą. Šiems sutikus su sąlygomis, A. L., žinodamas, kad ši estų įmonė turi FSC sertifikatą dėl Saugojimo grandinės ir Kontroliuojamos medienos programų laikymosi, į biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo sąlygas įtraukė reikalavimą, kad tiekėjas turi turėti galiojantį FSC sertifikatą, taip apribodamas kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teises dalyvauti šiame konkurse ir pasiūlyti AB „PE“ pirkti biokurą (skiedrą kurui, pjuvenas) už vidutinę VKEKK kas mėnesį nustatomą biokuro žaliavos kainą ar kitą tiekėjų pasiūlytą kainą. Be to, A. L. šią konfidencialią informaciją – viešojo pirkimo sąlygas bei tai, kad į šio pirkimo sutarties priedą Nr. 1 „Techninė specifikacija“ įtraukė aukštus kuro kokybės reikalavimus, atskleidė M. J. dar iki oficialaus pranešimo „Valstybės žinių“ priede, kad šis apie jas informuotų AB „PK O“ ir su jais galutinai suderintų pirkimo sąlygas, kurias galėtų įvykdyti. Po to M. J. D. M. nurodymu kartu su S. R. ir A. L. dar kartą susitiko su AB „PK O“ atstovu, o 2011 m. birželio 10 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. 2011-06/MJ-01, sudarytą Ž kooperatinės bendrovės ir AB „PK O“. L. Ž. nuo 2011 m. birželio 3 d. iki birželio 14 d. parengė reikiamą Ž kooperatinės bendrovės pirminį pasiūlymą biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) pirkimui, kurį M. J. D. M. nurodymu pasirašė ir pateikė AB „PE“. A. L. komisijos nariams nurodė pakeisti skelbiamų derybų laiką konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, t. y. į skelbiamas derybas dėl biokuro kainos konkurso dalyviai UAB „B“ ir UAB „L“ buvo pakviesti derėtis pirmi, o Ž kooperatinė bendrovė kartu su AB „PK O“ – paskutiniai. Sužinojęs pirmųjų dalyvių pasiūlytas kainas, A. L. jas atskleidė M. J.. Dėl to Ž kooperatinė bendrovė kartu su AB „PK O“ derybų metu turėjo galimybę pasiūlyti mažesnę kainą. V. Š. nuolat buvo informuojamas apie aptariamus įvykius. Ž kooperatinei bendrovei ir AB „PK O“ neteisėtai laimėjus konkursą, V. Š., kaip AB,,PE“ generalinis direktorius, pasirašė 2011 m. rugpjūčio 29 d. kuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PK-K-025-1 su jungtinės veiklos bendrovių junginiu – Ž kooperatine bendrove ir AB „PK O“ – dėl skiedros kurui.

54. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad AB,,PE“ visais trimis atvejais vykdant biokuro (presuotų šiaudų, skiedros kurui, skiedros ir pjuvenų) pirkimo konkursus bei pasirašant 2010 m. rugsėjo 9 d. sutartį Nr. 110-10K-3, 2010 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. PK-K19 ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. sutartį Nr. PK-K-025-1, V. Š., kaip AB,,PE“ generalinis direktorius, ir A. L., kaip šios bendrovės Pirkimų tarnybos viršininkas, Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir viešojo pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininkas, būdami valstybės tarnautojui prilyginti asmenys, darydami tęstinę nusikalstamą veiką bendrininkų grupe su V. M., D. M., S. R., G. Ž., M. J. ir L. Ž. (veikdami skirtingomis asmenų sudėtimis), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. V. Š. ir A. L. nustatytais neteisėtais veiksmais, kurie nuosprendyje detaliai aprašyti, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos 5, 13, 14, 31, 75 punktų, 69.1 papunkčio, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 50, 93 punkto, AB „PE“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente, patvirtintame generalinio direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 92, išdėstytų nuostatų, be to, V. Š. pažeidė AB „PE“ administracijos darbo reglamento, patvirtinto generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 384 4, 18 punktų, o A. L. – AB „PE“ Pirkimų tarnybos viršininko pareiginės instrukcijos, patvirtintos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. įsakymu, 7 punkto nuostatas.

55. Didelė žala yra būtinasis nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis. Pagal teismų praktiką kiekvienu konkrečiu piktnaudžiavimo atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt.; neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>, 2K-361-895/2016, 2K-4-689/2019 ir kt.). Nuteistieji savo bendrais veiksmais padarė didelę žalą valstybei ir AB,,PE“, kurioje Panevėžio miesto savivaldybei priklauso 5 533 316 akcijų (iš viso yra išleista 9 298 615 vnt. AB „PE“ akcijų), nes organizuojant biokuro viešuosius pirkimus buvo sumenkintas AB „PE“ vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (biokuro tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti dalyvaujant AB „PE“ viešuosiuose biokuro pirkimuose, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas.

56. Pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad aptariama tęstinė nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba per AB,,PE“ vykdomus viešuosius pirkimus – nuteistųjų padaryta bendrininkų grupe. Nors byloje nėra labai detaliai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis V. M., G. Ž., D. M., V. Š. tarpusavyje aptarė nusikalstamų veikų detales, tačiau jų veiksmų kryptingumas veikiant Ž kooperatinės bendrovės naudai ir interesais patvirtina, kad visi jie suvokė, jog veikia bendrai, susitarę, turėdami bendrą tikslą, A. L. ir V. Š. piktnaudžiaujant tarnyba, įgyvendinti sumanymą, kad Ž kooperatinė bendrovė, nesąžiningai nugalėdama konkurentus ir laimėdama AB,,PE“ organizuojamus viešuosius pirkimus, gautų turtinę naudą. V. M., siekdamas išskirtinių sąlygų, padėsiančių Ž kooperatinei bendrovei laimėti viešuosius biokuro (presuotų šiaudų, medžio skiedros kurui, pjuvenų) pirkimus, suorganizavo AB „PE“ darbuotojų piktnaudžiavimą tarnyba (parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė su V. Š., kad šio vadovaujamoje AB „PE“ veikianti Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisija įgyvendins jo sumanymą). Šioje nutartyje jau minėta, kad būtent jis buvo nusikalstamos veikos bendrininkų V. Š. ir A. L. (vykdytojų), D. M. ir G. Ž. (padėjėjų) veiksmų, nusikaltimo padarymo bei atsiradusių padarinių jungiamoji grandis. Pažymėtina, kad byloje labai detaliai atskleistas kiekvieno bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką, nuteistųjų ryšys siekiant bendro sumanymo, kuris vėliau ir buvo įgyvendintas pasiekus norimą rezultatą, t. y. Ž kooperatinei bendrovei laimint viešuosius biokuro pirkimus. Nuteistojo V. Š. gynėjo kasacinio skundo teiginius, kad V. Š. niekaip nesusijęs su aptariama veika, kad nežinojo savo pavaldinio A. L. nusikalstamų veiksmų, paneigia teismų nustatytos aplinkybės. A. L. kontaktą su Ž kooperatinės bendrovės valdybos pirmininku G. Ž. ir kitais šios bendrovės atstovais užmezgė V. Š. nurodymu; būtent V. Š. nuolatos domėjosi AB „PE“ vykstančių konkursų eiga ir kaip tuose konkursuose dalyvauti sekasi Ž kooperatinei bendrovei. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog tai, kad V. Š. nedavė A. L. konkrečių nurodymų, nepaneigia V. Š. daryto neteisėto poveikio A. L.. Byloje nėra duomenų, kad A. L. iki kaltinime nurodytų įvykių būtų turėjęs kokių nors ryšių su Ž kooperatine bendrove ar su ja susijusiais asmenimis, taigi neturėjo ir jokio savarankiško motyvo proteguoti Ž kooperatinę bendrovę AB „PE“ vykdytuose pirkimuose ir jos naudai klastoti pirkimų dokumentus. Priešingai, bylos duomenys patvirtina glaudų V. Š. ryšį su V. M.. Tai ir nusikaltimo darymo metu užfiksuoti intensyvūs pokalbiai telefonu, dažni susitikimai, bendravimas V. M. aktualiomis temomis, be to, nustatyta ir tai, kad V. Š. buvo susitikęs ir su G. Ž.. Taigi V. Š., įgyvendindamas V. M. planą, turėjo motyvą skatinti neteisėtą pavaldinio (A. L.) elgesį.

57. Nuteistojo V. Š. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-1034 negali būti pripažintas leistinu ir tinkamu V. Š. kaltės įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad formaliai šis dokumentas neatitinka BPK 90 straipsnyje nustatytų specialisto išvadai kaip procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, tačiau jo patikimumas nekelia abejonių, todėl šis raštas laikytinas leistinu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 8 d. pasirašytame rašte Nr. 4S-1034 „Dėl pirkimų vertinimo“ nurodyti Vyriausybės 2003 m. kovo 3dd. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Pirkimų tvarkos ir kitų teisės aktų pažeidimai, kuriuos padarė perkančioji organizacija – AB „PE“, – vykdydama šiaudų ir skiedros pirkimus, ir už tuos pažeidimus atsakingi asmenys (25 t., b. l. 17–22). Pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį specialistas yra reikiamų specialiųjų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą (BPK 90 straipsnio 1 dalis). Teisinės žinios nėra specialiosios žinios BPK 89 straipsnio 1 dalies prasme. Aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo pats turi reikiamų teisinių žinių ir teisinius klausimus privalo spręsti pats. Nors minėtas raštas surašytas vykdant ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotį pateikti specialisto išvadą (25 t., b. l. 10 – 13), tačiau nei jo forma, nei turinys neatitika specialisto išvadai keliamų reikalavimų (BPK 90 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šis dokumentas neatitinka BPK 90 straipsnyje nustatytų reikalavimų yra teisinga. Įvertinus tai, kad minėtame dokumente sprendžiami konkrečių veiksmų teisinio vertinimo klausimai, darytina išvada, kad šis dokumentas gali būti traktuojamas kaip konsultacinė išvada, tačiau savarankiškos įrodomosios reikšmės jis neturi ir negali būti pripažintas įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas, minėtą raštą pripažindamas leistinu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, neatsižvelgė į tai, kad ją surašęs asmuo neatitinka BPK 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, todėl jo surašytas dokumentas neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas BPK 89 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas minėtą dokumentą pripažįstant įrodymu nevertintinas esminiu BPK pažeidimu, nes apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pats įvertino asmenų, dalyvavusių vykdant šiaudų ir skiedros pirkimus, veiksmus, konstatavo jų padarytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir už tai atsakingus asmenis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 75–80 punktai).

58. Padarant nusikalstamą veiką aktyviai kaip bendrininkai dalyvavo D. M. ir G. Ž.. Nustatyta, kad D. M. įsteigė UAB „PG“, šios įmonės vardu įgijo Ž kooperatinės bendrovės pajų ir kartu su šios bendrovės pajininkais priiminėjo sprendimus dėl komercinių pasiūlymų pateikimo AB „PE“ byloje nustatytomis išskirtinėmis sąlygomis, kurias sudarė bendrininkų grupės nariai A. L. ir V. Š.; davė nurodymą G. P. pasirašyti 2010 m. rugsėjo 9 d. presuotų šiaudų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 110-10K-3, G. Ž. surinktus pasiūlymus (2010 m. lapkričio 15 d. Ž kooperatinės bendrovės; 2010 m. lapkričio 15 d. UAB „ŽR“, 2010 m. lapkričio 16 d. ŽŪK „D“) nuvežti į AB „PE“ A. L.. Be to, D. M. nurodymu M. J. dalyvavo derybose su AB,,PK O“ atstovais, o po to pasirašė su jais jungtinės veiklos sutartį ir kt. Taip pat nustatyti neteisėti iš esmės tuo pačiu laikotarpiu atlikti G. Ž. veiksmai, prašant Ž kooperatinės bendrovės ir kitų kaltinime nurodytų bendrovių parašyti arba pasirašyti pasiūlymus dėl biokuro pardavimo kainų AB,,PE“, kuriuos G. Ž. vėliau perdavė AB,,PE“.

59. Nuteistosios D. M. gynėjo kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad UAB „PG“ įsteigimas, Ž kooperatinės bendrovės pajų įsigijimas šios bendrovės vardu, D. M. dalyvavimas Ž kooperatinės bendrovės pajininkų susirinkimuose bei valdybos posėdžiuose, priimant sprendimus dėl komercinių pasiūlymų pateikimo AB,,PE“, savaime nėra nusikalstama veika. Tačiau UAB „PG“ įsteigimas iš anksto sutarus, kad taip bus maskuojamas D. M. ir V. M. dalyvavimas biokuro versle, ir kiti nuosprendyje išdėstyti D. M. veiksmai (dalyvavimas priimant sprendimus dėl komercinių pasiūlymų pateikimo AB „PE“ išskirtinėmis sąlygomis, kurias sudarė bendrininkų grupės nariai A. L. ir V. Š., nurodymas G. P. pasirašyti 2010 m. rugsėjo 9 d. presuotų šiaudų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 110-10K-3, G. Ž. surinktus 2010 m. lapkričio 15 d. Ž kooperatinės bendrovės pasiūlymą dėl medžio skiedros kurui kartu su 2010 m. lapkričio 15 d. UAB „ŽR“ pasiūlymu dėl medžio skiedros kurui ir 2010 m. lapkričio 16 d. ŽŪK „D“ pasiūlymu dėl medžio skiedros nuvežti į AB „PE“ A. L.; susitarimas su M. J., kad jis kartu su kitais bendrininkų grupės nariais įtikins S. R. surastos akcinės bendrovės vadovus dalyvauti AB „PE“ organizuojamame biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) viešojo pirkimo konkurse kartu su Ž kooperatine bendrove, nurodymas M. J. pasirašyti L. Ž. parengtą dokumentą – Ž kooperatinės bendrovės pirminį pasiūlymą Nr. 11-16 biokuro (skiedros kurui ir pjuvenų) pirkimui Nr. PK-K025), atitinka nusikalstamos veikos padėjėjo veiksmus. Tokiais veiksmai D. M. šalino kliūtis A. L. piktnaudžiauti tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybė, jog D. M. nebuvo Ž kooperatinės bendrovės pajininkė, o veikė kaip UAB „PG“, kuriai priklausė minėtos bendrovės pajų dalis, atstovė, jos baudžiamosios atsakomybės nešalina.

60. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyti G. Ž. veiksmai (žinodamas, jog Ž kooperatinė bendrovė neturi 10 000 erdmetrių skiedros kurui ir pati tokio skiedros kiekio negalės pateikti į AB „PE“ katilines, siekdamas, jog po AB „PE“ fiktyviai organizuoto skiedros kurui pirkimo Ž kooperatinė bendrovė būtų pripažinta pirkimo nugalėtoja, susitaręs su S. R., pastarojo nurodymu pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis Ž kooperatinės bendrovės vardu surašytame 2010 m. gruodžio 9 d. pasiūlyme AB „PE“ skiedrai pirkti ir šį pasiūlymą perdavė AB „PE“ Pirkimų skyriaus viršininkui A. L., siekdamas, kad Ž kooperatinė bendrovė neteisėtai laimėtų šį 10 000 erdmetrių skiedros kurui viešąjį pirkimą; siekdamas, kad po AB „PE“ fiktyviai organizuoto presuotų šiaudų pirkimo Ž kooperatinė bendrovė būtų pripažinta pirkimo nugalėtoja, paprašė Ž kooperatinės bendrovės direktoriaus J. J. pasirašyti Ž kooperatinės bendrovės 2010 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymą dėl 400 tonų presuotų šiaudų pardavimo AB „PE“; paprašė ŽŪK „D“ direktoriaus pavaduotojo statybai M. Š. pasirašyti 2010 m. rugpjūčio 12 d. ŽŪK „D“ pasiūlymą dėl 400 tonų presuotų šiaudų pardavimo akcinei bendrovei „PE“) atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padėjėjo veiksmus. Kasaciniame skunde teigiama, kad šių veiksmų atlikimo metu G. Ž. buvo tiek Ž kooperatinės bendrovės, tiek ŽŪK „D“ valdybos narys, pirmininkas, todėl turėjo ir privalėjo veikti atstovaujamų ūkio subjektų naudai, dalyvauti pirkimuose. Šis teiginys būtų teisingas, jeigu AB „PE“ organizuojami presuotų šiaudų ir skiedros kurui pirkimai būtų vykdomi laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, jeigu G. Ž. ir Ž kooperatinei bendrovei iš anksto nebūtų žinoma maksimali kaina, kurią AB „PE“ gali mokėti už biokurą, t. y. jeigu dėl kitų bendrininkų atliktų veiksmų organizuojami pirkimai nebūtų fiktyvūs. Nustačius, kad dėl bendrininkų atliktų veiksmų biokuro pirkimo rezultatai buvo iš anksto nulemti, nurodyti G. Ž. veiksmai atitinka piktnaudžiavimo tarnyba bendrininko – padėjėjo – veiksmus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 28 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija).

61. Nuteistojo G. Ž. kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nuosprendžiuose nepateiktas G. Ž. kaip nusikalstamos veikos bendrininko – padėjėjo – teisinis vertinimas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktas padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų sąrašas yra išsamus. Vadinasi, nusikalstamos veikos padėjėjo veiksmai visada atliekami vienu ar keliais šioje normoje išvardytais būdais. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nurodyti konkretūs nuteistojo G. Ž. veiksmai, tie veiksmai įvardyti nusikalstamos veikos padėjėjo veiksmais, tačiau jų teisinis vertinimas nepateiktas, t. y. nenurodyta, kokiu BK 24 straipsnio 6 dalyje įvardytu būdu G. Ž. padėjo daryti nusikalstamą jo vykdytojams. Įvertinus nusikaltimo vykdytojo A. L. veiksmus (fiktyvių pirkimų dokumentų įforminimas) ir jam padėjusio G. Ž. veiksmus, darytina išvada, kad G. Ž. padėjo A. L. daryti nusikaltimą sudarydamas jam reikiamas sąlygas veikti, t. y. šalindamas kliūtis. BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyto padėjimo daryti nusikaltimą būdo nenurodymas nuosprendyje yra veikos teisinio vertinimo (kvalifikavimo) klaida, tačiau ši klaida nereiškia, kad baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 6 dalis – pritaikytas netinkamai ir kad dėl to priimtus nuosprendžius reikia keisti.

62. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu piktnaudžiavimas tarnyba atliekant biokuro pirkimus AB,,PE“ įvertintas kaip viena – tęstinė – nusikalstama veika, kurią sudaro trys piktnaudžiavimo atvejai, todėl nuteistojo G. Ž. gynėjo kasaciniame skunde cituojami nuosprendžio teiginiai Nepavykus G. Ž. padėti A. L. 2010 lapkričio mėnesį suorganizuoti skiedros kurui viešąjį pirkimą, A. L. <...> bei Liudytojas A. L. taip pat parodė, kad, nepavykus gauti reikiamų pasiūlymų iš G. Ž., jis (A. L.) susitiko su S. R., kuris surinko penkis įmonių pasiūlymus <...> nereiškia, kad kai kurie G. Ž. veiksmai turėjo būti vertinami kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką ar atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. G. Ž. nuteistas už tai, kad padėjo piktnaudžiauti tarnyba A. L. vykdant presuotų šiaudų pirkimą. Ši tęstinės nusikalstamos veikos dalis yra baigtas nusikaltimas, todėl ir visa G. Ž. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad dėl kaltinimo neaiškumo teismai pripažino G. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis nebuvo kaltinamas, ir kad iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies nėra aišku, kur baigiasi kiekvieno epizodo kaltinimo ribos G. Ž. atžvilgiu. Neaišku, ar apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, laiko G. Ž. kaltu dėl biokuro pirkimo (Nr. PK-K-025-1). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 26 punkte padaryta labai aiški išvada, kad iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika (pirkimai AB „PE“) buvo tęstinė, G. Ž. nusikalstamų veiksmų apimtis šioje nusikalstamoje veikoje buvo siauresnė nei kitų bendrininkų, vykdant biokuro pirkimą Nr. PK-K205 jis nedalyvavo, todėl, priešingai nei kitų bendrininkų, jo nusikalstami veiksmai pasibaigė anksčiau ir tai lėmė ne tik trumpesnį jo nusikalstamų veiksmų aprašymą, bet ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija).

63. Kasaciniame skunde nuteistojo G. Ž. gynėjas nepagrįstai teigia, kad G. Ž. negali atsakyti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes jis nebuvo valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-1034 jis nenurodytas kaip asmuo, atsakingas už AB „PE“ šiaudų ir skiedros pirkimų procedūrinius pažeidimus, nes tokius pažeidimus darė AB,,PE“ darbuotojas A. L.. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos padėjėjas. Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Taigi tais atvejais, kai nusikalstamos veikos subjektas yra tik specialiojo subjekto požymius atitinkantis asmuo, pvz., valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, jo daromos nusikalstamos veikos padėjėju gali būti ir tokių požymių neatitinkantis asmuo.

64. Nuteistojo G. Ž. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad iš teismų nuosprendžių matyti, jog naudos buvo siekta ne asmeniškai tiesioginiams šios nusikalstamos veikos vykdytojams V. Š. ir A. L., bet su jais niekaip nesusijusiam trečiajam asmeniui – Ž kooperatinei bendrovei, todėl G. Ž. veiksmuose nėra asmeninės naudos požymio, būtino norint veiką kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnį. Taip teigiant neįvertinamas nuteistojo V. M. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką bei jo ryšiai su nuteistuoju V. Š. ir Ž kooperatine bendrove. Be to, tokie argumentai nebuvo keliami apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacine tvarka, todėl nurodyti kasacinio skundo teiginiai yra paduoti dėl nuosprendžio dalies, kuri kasacine tvarka negali būti skundžiama pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, todėl paliekami nenagrinėti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

65. Kasaciniame skunde nuteistojo G. Ž. gynėjas teigia, kad biokuro pirkimus reglamentavo (ir šiuo metu reglamentuoja) ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtinta Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka, todėl A. L. negalėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų, nes šis įstatymas visam tirtam procesui nebuvo taikytas, ir tai reiškia, kad Vyriausybės nutarimu saugomas gėris yra mažesnis arba jo pažeidimas yra mažiau pavojingas, procedūrinis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs analogiškus apeliacinio skundo teiginius ir Pirkimų tvarkos nuostatas, padarė išvadą, kad Pirkimų tvarkos nuostatos iš esmės atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų turinį, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas nuteistiesiems V. M., D. M., G. Ž. ir V. Š. inkriminuotas pagrįstai.

66. Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 277 nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktu (preambulė). Pagal Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 277 priėmimo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams, atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti; šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė. Pirkimų tvarkos 29 punkte nustatyta, kad pirkimas atliekamas konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų, įprastos komercinės praktikos būdais, o Pirkimų tvarkos 31 punkte – kad perkančioji organizacija pirkimus, kurių vertė per finansinius metus mažesnė kaip 500 tūkst. litų, ir valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė branduolinio kuro pirkimus gali atlikti ir įprastos komercinės praktikos būdu – pagal įmonės patvirtintas taisykles, vadovaudamosi tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principais. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad nuteistiesiems Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas inkriminuotas pagrįstai, yra teisinga. Pažymėtina ir tai, kad Pirkimų tvarkoje detaliai reglamentuojama energijos ir kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka, šios tvarkos 90 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (komisijos nariai ir ekspertai), pažeidę šią tvarką, atsako pagal įstatymus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Vyriausybės nutarimu saugomas gėris yra mažesnis arba jo pažeidimas yra mažiau pavojingas nei Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas.

67. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuteistojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, V. Š. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, G. Ž. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija).

Dėl BK 24 straipsnio, 228 straipsnio 2 dalies taikymo (viešieji pirkimai VĮ PMoje)

68. V. M. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad V. M. negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimo organizavimą VĮ PMoje, nes D. L. nepadarė jokio piktnaudžiavimo tarnyba – viešojo pirkimo išskaidymas į dalis buvo teisėtas, ŽŪK,,D“ nebuvo proteguojamas, o kitos bendrovės dėl to iš konkurso nebuvo eliminuotos. Todėl nepadaryta jokios žalos, o už viešųjų pirkimų pažeidimus gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė. D. M. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nenustatė D. M. veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo piktnaudžiauti tarnyba požymių (suvokimo veikus bendrai su V. M. ir D. L., neatskleidė šių asmenų susitarimo daryti bendrai nusikalstamą veiką, nėra aišku, kuo pasireiškė D. M. veiksmai ir kaip jie paveikė konkurso eigą, rezultatus). Teigiama, kad darbų išskaidymas buvo teisėtas ir naudingas urėdijai, niekam žala nepadaryta.

69. Byloje nustatyta, kad, siekdami turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, t. y. kad Ž kooperatinė bendrovė galėtų įvykdyti planuojamą sudaryti skiedros kurui pirkimo–pardavimo sutartį dėl 10 000 erdmetrių skiedros kurui tiekimo į AB „PE“, V. M. parengė nusikalstamos veikos įgyvendinimo planą, o D. M. su D. L., derindama pageidaujamas pirkimo sąlygas, padėjo D. L. piktnaudžiauti jo, valstybės tarnautojui prilyginto asmens – VĮ PMos miškų urėdo, tarnybine padėtimi VĮ PMos organizuotame miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams viešojo pirkimo konkurse, sudarydamas sąlygas laimėti ŽŪK,,D“, kurio valdybos narys buvo G. Ž..

70. Iš byloje nustatytų aplinkybių, pokalbių telefonu ir SMS žinučių turinio matyti, kad iki konkurso paskelbimo urėdijoje V. M., D. L. ir G. Ž. susitikdavo, bendravo, kartu medžiojo. Aktualiu laikotarpiu V. M., D. L. ir D. M. intensyviai bendravo, vieno pokalbio metu V. M. informavo D. M., kad dėl visko susitarė ir reikalai turėtų pajudėti. Svarbu tai, kad V. M. tą pačią dieną (2010 m. lapkričio 29 d.) prieš D. L. pasirašant įsakymą Nr. SV-147 dėl komisijos organizuoti ir vykdyti pirkimo procedūras, miško kirtimo, medienos sortimentų ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimui 2011–2013 metams sudarymo, buvo susitikęs su D. L.. Po tą pačią dieną įvykusio šios komisijos posėdžio, kurio metu, be kita ko, nutarta pritarti pasirinktam miško kirtimo ir sortimentų ištraukimo ir kitos miško ūkinės paslaugos pirkimo 2011–2013 metams pirkimo būdui – supaprastinto atviro konkurso būdu per CVP IS, buvo patvirtintos konkurso sąlygos ir suteikti įgaliojimai komisijos pirmininkui R. K.. Tos pačios dienos vakarą V. M. telefonu informavo D. M., kad rytoj jai paskambins bičiulis, nurodė su juo susitikti; po šio pokalbio V. M. išsiuntė D. L. SMS pranešimą su jame nurodytu D. M. telefono numeriu. Kitą dieną (2010 m. lapkričio 30 d.) D. M. telefonu sutarė su D. L. susitikti. 2010 m. gruodžio 6 d. D. L. susitarė susitikti su V. M., o kitą dieną (2010 m. gruodžio 7 d.) D. L. paskambino R. K., kalbėjosi dėl urėdijoje vykdomo konkurso, nurodė R. K. pasiimti konkurso medžiagą ir pažadėjo su juo susitikti. Svarbu ir tai, kad išvakarėse prieš antrąjį viešojo pirkimo komisijos posėdį (2010 m. gruodžio 8 d.) D. M. susitiko su G. Ž.. Posėdžio metu komisija svarstė konkurso sąlygose nustatytus apribojimus tiekėjui pagal atskiras pirkimo dalis ir patikslino supaprastinto atviro konkurso 1-ojo konkurso sąlygų 1.6 punktą ir 2-ojo konkurso sąlygų lentelę 1-ojo pirkimo objekto daliai ir juos išdėstė naujai ir komisija nusprendė patikslintas konkurso sąlygas paskelbti CVP IS ir išsiųsti užsiregistravusiems tiekėjams. Pakeitime, be kita ko, buvo nurodyta, kad tiekėjai, teikiantys pasiūlymą dėl I ir (arba) III pirkimo objekto dalies, privalomai turės atlikti ir IV pirkimo objekto dalies paslaugas proporcingai paimtam pagrindinio naudojimo sortimentų kirtimo kiekiui. Vienam tiekėjui arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudarytai įmonei nebus suteikta daugiau kaip 25 procentai viso bendro urėdijos paslaugų kiekio; vieno tiekėjo paslaugų apimtys per metus gali didėti arba mažėti iki 30 proc. Tą pačią dieną, tiekėjams išsiuntus VĮ PMos raštą dėl konkurso sąlygų tikslinimo, D. M. telefonu susitarė 2010 m. gruodžio 9 d. susitikti su D. L.. Iš VĮ PMos viešojo pirkimo komisijos posėdžio, vykusio 2010 m. gruodžio 9 d., protokolo Nr. 3 matyti, kad konkurso sąlygos buvo pakeistos dar kartą. Komisija patikslino supaprastinto atviro pirkimo konkurso 1-ojo konkurso sąlygų 1.10 punktą ir 2-ojo konkurso sąlygų IV pirkimo objekto daliai kainos pateikimą ir naujai išdėstė 1.10 punktą: tiekėjai, kurie teiks pasiūlymus tik miškų ūkinėms paslaugoms atlikti, pateikia norimos atlikti ūkinės paslaugos kainą ir kiekį (atskira ūkinė paslauga atitinka vieną 1.5.1–1.5.12 punktą). Įvertinus pasiūlymus, miško ūkinėms paslaugoms bus sudaromos atskiros pasiūlymų eilės pagal atskiras miško ūkines paslaugas. Likęs miško ūkinių paslaugų kiekis išdalijamas tiekėjams vadovaujantis 1.8 ir 1.9 punktų reikalavimais. Komisija nusprendė patikslintas konkurso sąlygas paskelbti CVP IS ir išsiųsti užsiregistravusiems tiekėjams. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2010 m. gruodžio 9 d. po pietų D. M. bendravo telefonu su L. Ž., šiai paaiškino, kokiu būdu (elektroniniu) ir iki kada (2010 m. gruodžio 15 d. 10.00 val.) reikia viską suderinti, nurodė užsirašyti R. K. mobilųjį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo tarnybinio elektroninio pašto adresą; šio pokalbio metu D. M., be kita ko, nurodė turinti supaprastinto atviro konkurso sąlygas. 2010 m. gruodžio 14 d. užfiksuotas D. L. skambutis D. M., o 2010 m. gruodžio 15 d. V. M. D. M. išsiuntė tekstą su žinute „Laimejom“. 2010 m. gruodžio 21 d. D. L. nurodė G. R. naujiesiems rangovams, t. y. ŽŪK „D“, parinkti tokius plotus biokuro ruošimui, kad būtų lengva jį išvežti, šių plotų neskirti kitiems rangovams.

71. Abiejų instancijų teismai, įvertinę aptartas bylos aplinkybes, vykusio konkurso eigą, padarė teisingą išvadą, kad V. M. ir D. M., bendrininkaudama su D. L., padarė piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimą. D. L. inicijavo minėto konkurso sąlygų pakeitimą, vykdydamas bendrininkų susitarimą, siekdamas turtinės naudos ŽŪK „D“ ir konkurso sąlygas pritaikydamas pagal šios bendrovės poreikius. Be to, ŽŪK „D“ protegavimas neapsiribojo konkurso sąlygų pakeitimu, nes D. L. iki konkurso paskelbimo ir po jo ne tik teikė konsultacijas D. M., su ja tarėsi, bet taip pat davė neteisėtus nurodymus savo pavaldiniams veikti šios bendrovės naudai (pakeisti konkurso sąlygas, sklypus žabų kirtimui parinkti arčiau kelio).

72. Iš aptartų duomenų, nustatytų bendrininkų veiksmų visumos, matyti, kad V. M. ir D. M. atliko aktyvius veiksmus darant šią nusikalstamą veiką, padėjo G. Ž. ir L. Ž. rengiant dalyvavimo konkurse dokumentus ir siekė, kad būtent ŽŪK „D“ laimėtų minėtą konkursą. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog jie veikė minėtos bendrovės naudai. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, VĮ PMos Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams konkurso sąlygų perdavimas D. M. 2010 m. lapkričio 29 d., t. y. tą pačią dieną, kai jos buvo paskelbtos ir CVP IS sistemoje, savaime įstatymo nepažeidė, tačiau vėlesni jų bendri veiksmai lėmė BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą.

73. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad VĮ PMos organizuoto konkurso sąlygų išskaidymo faktas, vertinamas atskirai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių, nesudarytų pagrindo spręsti apie šio veiksmo neteisėtumą. Tačiau nagrinėjamu atveju šis veiksmas buvo atliktas ne siekiant naudos VĮ PMai ar siekiant pritraukti daugiau rangovų, bet siekiant sudaryti išskirtines galimybes konkurse dalyvauti bei jį laimėti ŽŪK „D“, kuris neturėjo reikiamų pajėgumų įvykdyti pirminių konkurso sąlygų. Bylos duomenys patvirtina, kad neteisėtai konkursą laimėjusi ŽŪK „D“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų VĮ PMai, dėl to pastaroji patyrė 4638,71 Eur (16 016,54 Lt) žalą.

74. Pažymėtina, kad viešųjų paslaugų paskirtis – rūpintis piliečiais ir gyventojais, užtikrinant ekonomiškai racionalų pagrindinius jų poreikius tenkinančių paslaugų teikimą. Šios paslaugos teikiamos plačiam asmenų ratui, jų įgyvendinimas yra valstybės vykdomos viešosios politikos dalis. Šių pirkimų tikslas – laikantis įstatymų reikalavimų sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant šio tikslo, įgyvendinamas ir kitas svarbus uždavinys – sąžininga rinkos dalyvių konkurencija, be to, ribojamos atskirų asmenų galimybės nepagrįstai pelnytis, korupcija, nepagrįstas viešųjų paslaugų branginimas. Kai valstybės tarnautojas ar teikiant viešąsias paslaugas jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekiant nepagrįsto atskirų asmenų pasipelnymo, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautriose srityse; vertinant neturtinės žalos dydį valstybei tokiu atveju neturi būti apsiribojama vien tik tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamų pareigų svarbos ar įstaigos, kuriai tas asmuo atstovauja, gero įvaizdžio vertinimu.

75. Byloje nustatyta, kad D. L., vykdydamas susitarimą su V. M. ir D. M., pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus bei pirkimo tikslą, reikalaujantį racionaliai naudoti pirkimui skirtas VĮ PMos lėšas, taip pat Miškų urėdo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-117, 10 punktą, reikalaujantį organizuoti miško urėdijos patikėjimo teise valdomo turto efektyvų naudojimą, siekdamas turtinės naudos ŽŪK „D“, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – VĮ PMos miško urėdo – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino perkančiosios organizacijos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir VĮ PMją kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino šios įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą. Dėl to pagrįstai konstatuota, kad nustatytais nusikalstamais V. M. ir D. M. veiksmais veikiant kartu su D. L. buvo padaryta didelė žala Lietuvos valstybei, VĮ PMai, nes organizuojant viešąjį pirkimo konkursą buvo sumenkintas VĮ PMos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema VĮ PMoje, be to, VĮ PMa patyrė ir 4638,71 Eur (16 016,54 Lt) žalą. Pažymėtina ir tai, kad V. M. nusikalstamai elgėsi, būdamas Lietuvos Respublikos Seimo narys, ir tai tapo žinoma visuomenei, tai sumenkino Lietuvos Respublikos Seimo – Tautos atstovybės ir valdžios institucijos autoritetą.

76. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuteistojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija).

Dėl BPK 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio taikymo

77. Nuteistųjų V. M. ir V. Š. gynėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka jo surašymui keliamų BPK 305 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad nėra nurodytos konkrečios V. M. nusikaltimų padarymo vietos ir laikas, jo, kaip organizatoriaus, veiksmai aprašyti abstrakčiai, kad atskirai neaptarti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, nenurodyti prieš kiekvieną iš jų surinkti įrodymai, pagrindžiantys inkriminuotų veikų padarymą, motyvai dėl visų kaltinamųjų kaltumo išdėstyti bendrai, kad apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų neištaisė, apeliacinių skundų argumentus atmetė taip pat bendrais argumentais, visus skundus analizuodamas ir vertindamas kartu su kitų nuteistųjų skundų argumentais dėl visų kalinamųjų pagal visas jiems inkriminuotas veikas.

78. Pažymėtina, kad, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą ir nuteistųjų veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnį teisingumą bei, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ir nuteistųjų veikas pagal BK 228 straipsnį kvalifikavo teisingai, konstatavęs BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, atitinkamus apeliacinių skundų argumentus atmetė, nuosprendyje išdėstydamas tokio sprendimo motyvus. Taigi kasacinės instancijos teismui nėra pagrindo dar kartą konstatuoti, kad, surašant nuosprendį, buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aiškinosi nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir nuosprendyje jas išdėstė tiek, kiek buvo įmanoma nustatyti pagal byloje esančius įrodymus. Taigi BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo nuosprendyje nurodyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

79. Nuteistojo G. Ž. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus A. L. bei G. P. buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad G. P. sunku iškviesti. Kasatoriaus nuomone, nesiimdamas reikiamų pastangų apklausti prašomus liudytojus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę prašyti apklausti liudytojus. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

80. Priimdamas sprendimą neatlikti įrodymų tyrimo nuteistojo G. Ž. gynėjo prašoma apimtimi apeliacinės instancijos teismas BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas gali būti atliekamas, tačiau BPK nenustatyta, kad, proceso dalyviams abejojant pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, tirti įrodymus apeliacinės instancijos teisme būtų privaloma. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Ši pareiga gali būti įvykdoma tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje įmanomų ištirti įrodymų tyrimą. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo atlikimo atmetimas tokioje situacijoje nereiškia, kad proceso dalyvių teisės yra neleistinai suvaržomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-507/2017).

81. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo G. Ž. gynėjo pareikštus prašymus išsprendė nepažeisdamas BPK 270 straipsnio nuostatų. Pagal BPK 270 straipsnį teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad visi nuteistojo G. Ž. gynėjo pareikšti prašymai buvo apsvarstyti ir atmesti motyvuojant tuo, kad liudytojai A. L. ir G. P. buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kaltinamasis ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti jiems klausimus, todėl dar kartą juos kviesti į posėdį ir aiškintis papildomas aplinkybes nėra pagrindo (53 t., b. l. 161). Dalies ar visų prašymų netenkinimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeista nuteistojo G. Ž. teisė į gynybą, suvaržant BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą jo teisę prašyti apklausti liudytojus.

82. Visi kasatoriai kasaciniuose skunduose vienokiu ar kitokiu aspektu pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 331 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus

83. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ja ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-697/2017, 2K-169-689/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus; tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-601/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-601/2011">2K-601/2011</a>).

84. Šioje nutartyje, atsakant į atskirus kasacinių skundų argumentus, buvo nurodomi ir vertinami ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai, išdėstyti atsakant į analogiškus apeliacinių skundų argumentus, bei konstatuota, kad kai kurie apeliacinės instancijos teismo sprendimai nebuvo pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir nuosprendyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinių skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo yra atmetami, ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, darytina išvada, kad patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, t. y. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.

85. BPK 331 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII pagrindinių nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio priėmimą. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos specifiką, pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos įrodymai patvirtina gerai organizuotą ir koordinuotą nusikalstamų veikų pobūdį (tęstinumą, pasiskirstymą vaidmenimis, bendrininkų intensyvų bendravimą ir tarpusavio veiksmų derinimą), todėl atmestini kaip nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad teismas privalėjo vertinti įrodymus ir pasisakyti dėl kiekvieno bendrininko atskirai. Konstatuotina, kad teismai savo vidinį įsitikinimą dėl atskirų kaltinamųjų kaltumo pagrįstai formavo vertindami visus duomenis, susijusius su nusikalstama bendrininkų grupės veikla, o ne vien tik atskirų epizodų detales, atskirų asmenų atliktus veiksmus, jų nesusiejant tarpusavyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, BPK 331 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nepažeidė.

86. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį BPK įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. M. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos, nuteistosios D. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos ir nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis