V. S. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-19-511/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23752-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S. ir V. S. gynėjos advokatės Jolantos Žukauskienės kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties.

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu E. S. ir V. S. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudomis.

Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš E. S. ir V. S. solidariai R. K. 278 Eur turtinei žalai atlyginti ir po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 18,43 Eur žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutartimi nuteistųjų E. S. ir V. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. S. ir V. S. nuteisti už tai, kad 2018 m. gegužės 20 d. apie 20 val. Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie Ančios upės paplūdimio, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, veikdami kartu, tyčia kumščiais sudavė keturis smūgius R. K. į veidą bei ne mažiau kaip vieną kartą jam įspyrė, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nosies paviršinio sužalojimo (odos nubrozdinimo) bei sudaužė jo 278 Eur vertės mobilųjį telefoną „Huawei Smart“, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistųjų E. S. ir V. S. gynėja advokatė J. Žukauskienė prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, nesant E. S. ir V. S. veiksmuose nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje, sudėties. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami nuteistųjų E. S. ir V. S. veikas pagal BK 284 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai pripažino, kad kilo šiame straipsnyje nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Teismai nenustatė, kad įvykio vietoje, be nukentėjusiojo, nuteistųjų ir su nuteistaisiais automobiliu važiavusios A. S., buvo kitų pašalinių žmonių, kurie įvykį matė ar girdėjo, ir kad įvykis jiems sukėlė neigiamas emocijas, išgąstį, sumaištį. Nors teismai formaliai nurodė, kad padariniai yra būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, požymis, tačiau nei nuosprendyje, nei nutartyje kilusių padarinių ir juos patvirtinančių įrodymų neaprašė, nedetalizavo ir nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas kilusius padarinius siejo su tuo, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, o apie nuteistųjų tyčios turinį sprendė atsižvelgdamas į smurto pobūdį, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį, jų lokalizaciją, nuskalstamų veiksmų intensyvumą. Tačiau šioje byloje E. S. ir V. S. buvo kaltinami ir nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, o ne nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ar sužalojimą. Viešosios tvarkos pažeidimo padarinių konstatavimas iš esmės reiškia, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismai nenustatė, kad nuteistųjų veiksmai būtų pavojingi kitiems asmenims ar aplinkai, o nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas galėtų būti vertinamas kaip kitos nusikalstamos veikos požymis. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo motyvavo tuo, kad nuteistieji nukentėjusiajam sužalojimus padarė pašalinio asmens – A. S. akivaizdoje. Tačiau pastaroji yra nuteistojo V. S. sutuoktinė ir, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, konflikto metu ji sėdėjo automobilyje, konflikto nematė ir negirdėjo, taigi jokių emocijų ji nepatyrė, tokiu būdu viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką dėl BK 284 straipsnio taikymo, o apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį, nepagrįstai rėmėsi kasacinėse nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra analogiškos ir skiriasi nuo šioje byloje nustatytųjų, pateiktais išaiškinimais.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes E. S. ir V. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Kasatorės teiginys, kad įvykio vieta yra nevieša, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nors nenustatyta, ar nusikalstamos veikos padarymo metu paplūdimyje prie Ančios upės ar ant kelio buvo kitų asmenų, tačiau tai nereiškia, kad nusikaltimas padarytas ne viešoje vietoje. Nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje, be nukentėjusiojo ir nuteistųjų, buvo su nuteistaisiais automobiliu važiavusi A. S.. Tuo tarpu veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Be to, atsakomybė pagal šį straipsnį nustatyta už alternatyvius veiksmus, pasireiškiančius įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pavyzdžiui, suduodant kitiems asmenims smūgius. Byloje nustatyta, kad nuteistieji elgėsi įžūliai – be jokios aiškios priežasties tyčia sudavė keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, ne mažiau kaip vieną kartą jam įspyrė. Remiantis teismų praktika, nežymų sveikatos sutrikdymą, koks ir konstatuotas nukentėjusiajam, viešosios tvarkos pažeidimo norma apima, todėl tokio masto sveikatos sutrikdymas, padarytas pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai nekvalifikuotinas.

3.2. Įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą E. S. ir V. S. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį, nustatytos laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Nuteistiesiems priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie leido teismams padaryti pagrįstas nuteistųjų kaltumą patvirtinančias išvadas. Teismai įvertino reikšmingas konflikto kilimo ir eigos aplinkybes, nuosprendis pagrįstas įrodymų visuma, teismų išvados pakankamai išsamiai motyvuotos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistųjų E. S. ir V. S. gynėjos advokatės J. Žukauskienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 284 straipsnio taikymo

5. Kasaciniame skunde nesutinkama su E. S. ir V. S. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį, nurodant, kad byloje nenustatyta, jog dėl nuteistųjų veiksmų kilo šiame straipsnyje nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

6. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

7. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

8. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

9. Nagrinėjamoje byloje teismams išsamiai išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visetą nustatyta, kad E. S. ir V. S. viešoje vietoje – Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie Ančios upės paplūdimio, išlipę iš automobilio, be jokios aiškios priežasties užpuolė keliu ėjusį R. K. ir jį sumušė, t. y. tyčia kumščiais sudavė keturis smūgius R. K. į veidą bei ne mažiau kaip vieną kartą jam įspyrė, taip nežymiai jį sužalojo, be to, sudaužė jo mobilųjį telefoną. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis V. S. nukentėjusiojo nepažinojo, o nuteistasis E. S. jį pažinojo tik iš matymo, tarpusavio konfliktų neturėjo.

10. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-229/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-229/2011">2K-229/2011</a>, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-652/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-652/2007">2K-652/2007</a>, 2K-452/2011).

11. Bylą nagrinėję teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad E. S. ir V. S. veiksmai – smūgių nukentėjusiajam į veidą sudavimas viešoje vietoje buvo įžūlūs, tokiais veiksmais nuteistieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, be nukentėjusiojo ir nuteistųjų, įvykio vietoje taip pat buvo su nuteistaisiais automobiliu važiavusi A. S.. Nors pastaroji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sėdėjo automobilyje, jokio konflikto nematė ir negirdėjo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog nukentėjusysis nuteistųjų buvo sumuštas konflikte nedalyvavusio asmens akivaizdoje, be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad bet kuriuo metu viešoje vietoje, kurioje vyko konfliktas, – paplūdimyje prie Ančios upės ar ant kelio, galėjo atsirasti ir kitų asmenų, kurie dėl nuteistųjų veiksmų patirtų nepatogumų.

12. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, E. S. ir V. S. elgesys su iš esmės nepažįstamu asmeniu, viešoje vietoje be jokios dingsties naudojant prieš jį fizinį smurtą, sugadinant jo turtą, patvirtina, kad nuteistieji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir E. S. bei V. S. veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

14. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų E. S. ir V. S. gynėjos advokatės Jolantos Žukauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis