Baudžiamoji byla Nr. 2K-6-1073/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29034-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.6; 1.2.14.12.1; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo ir nuteistojo T. K. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus kasacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžių.
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Į šios bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. laikas.
T. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Į šios bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 14 d. laikas.
A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Į šios bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. laikas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, kaip nusikaltimo priemonės konfiskuoti automobiliai „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat išspręsti klausimai dėl daiktinių įrodymų, nurodytų šiame nuosprendyje, konfiskavimo, sunaikinimo ir perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai bei jų teisėtiems savininkams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistųjų M. K., T. K. ir jų gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliaciniai skundai atmesti, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintas ir panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį bei dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. K. išteisintas pagal minėtus BK straipsnius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad M. K. ir T. K. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė pasitelkdami bendrininką – padėjėją A. K., tačiau šios nuosprendžio dalys dėl A. K. kasacine tvarka neskundžiamos. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. K. ir T. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagrobė didelės vertės svetimą turtą, būtent: M. K. ir T. K., veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti didelės vertės svetimą turtą – statybines medžiagas. Vykdydami iš anksto aptartą nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstę užduotimis, atlikę pasirengimo veiksmus, įsigiję ir parengę transporto priemones, kurios registruotos ir draustos kitų asmenų vardais, įsigiję ir naudodami tik radijo ryšio priemones tarpusavio ryšiui palaikyti ir koordinuoti, iš anksto sutarę dėl vietų, kur bus slepiamas pagrobtas turtas, sutarę, kada ir kur bus pasitelkti bendrininkai, iki vagystės pradžios apžiūrėjo M. Z. priklausančioje gyvenamojo namo statybvietėje (duomenys neskelbtini) laikomas 18 tonų stogo čerpių bei A. B. priklausančioje gyvenamojo namo statybvietėje (duomenys neskelbtini) laikomas lauko apdailos plytas ir stiklo vatą. M. K. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo 2017 m. birželio 10 d. apie 18 val. susitarė su J. M., kuris apie vagystę nieko nežinojo, kad šiam priklausančiame kluone galės pasidėti stogo čerpes. Tada M. K. 2017 m. birželio 11 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarė su G. B., kuris apie vagystę nieko nežinojo, kad prie jam priklausančio garažo galės palikti statybinėmis medžiagomis pakrautus mikroautobusus. M. K. iš anksto pasirūpino transporto priemonėmis, kuriomis bus gabenamas pavogtas turtas: krovininiais mikroautobusais „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių savininku dokumentuose nurodytas K. Š.. M. K. pasirūpino šių transporto priemonių draudimo polisais: „Citroen Jumper“ draudimo polisas išpirktas nuo 2017 m. birželio 1 d., o „Mercedes Benz“ – nuo 2017 m. birželio 10 d., vieno mėnesio laikotarpiams Moldovos piliečio I. T. (I. T.) vardu. Be to, 2017 m. birželio 10 d. 18.34 val. UAB „Viada“ degalinėje Marijampolėje, J. A.-Brazaičio g. 2, M. K. įsigijo minėtoms transporto priemonėms skirtas kelių vinjetes parai laiko, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 11 d., bei pasirūpino nuotolinio susisiekimo priemonėmis – radijo stotelėmis, kurias naudojo tarpusavio ryšiui palaikyti rengiantis ir vykdant nusikalstamą veiką. Nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 11 d. tamsiu paros metu, nuo 23.30 iki 06.00 val., iš sodybos teritorijos (duomenys neskelbtini) M. K. ir T. K., veikdami organizuota grupe kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė M. Z. priklausančias 18 tonų stogo čerpių, kurių bendra vertė 7000 Eur, ir jas ne mažiau kaip per penkis kartus suvežė minėtais krovininiais mikroautobusais į J. M. priklausantį kluoną, (duomenys neskelbtini), o jas iškrauti ir paslėpti, prisijungę prie vykdomos nusikalstamos veikos, padėjo pasitelkti bendrininkai – du tyrimo metu nenustatyti asmenys.
2. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. birželio 12 d. tamsiu paros metu, nuo 23.00 iki 05.30 val., iš sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini) M. K. ir T. K., veikdami organizuota grupe, pagrobė A. B. priklausančias 9 paletes lauko apdailos plytų, 4323 Eur vertės, ir 43 vnt. stiklo vatos „Paroc“ pakuočių, 618,5 Eur vertės. Minėtus pavogtus daiktus sukrovė į anksčiau minėtus mikroautobusus ir paliko prie G. B. priklausančio garažo (duomenys neskelbtini). Pavogtas statybines medžiagas 2017 m. birželio 12 d. nuo 16 iki 18 val. pervežė į T. L. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), kurias, prisijungę prie vykdomos nusikalstamos veikos, padėjo iškrauti ir paslėpti pasitelkti bendrininkai – du tyrimo metu nenustatyti asmenys. Iškraunant minėtas statybines medžiagas, 2017 m. birželio 12 d. apie 20 val. M. K. ir T. K. buvo sulaikyti, o du tyrimo metu nenustatyti asmenys iš įvykio vietos pabėgo. Taip M. K. ir T. K. pagrobė nukentėjusiesiems M. Z. ir A. B. priklausantį didelės vertės – 11 941,5 Eur turtą.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
3. Kasaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėjas advokatas M. Bliuvas išdėsto alternatyvius prašymus: 1) pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir perkvalifikuoti šią veiką pagal BK 189 straipsnio 2 dalį bei paskirti švelnesnę ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, priimta M. K., naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK bendrojoje dalyje nustatyto bendrininkavimo organizuota grupe ir 178 straipsnio 3 dalies. Šis teismas nuteistojo M. K. veiksmus nepagrįstai įvertino kaip vieną tęstinę veiką ir padarė esminius BPK nuostatų pažeidimus, nes rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų leistinumo ir teisėtumo reikalavimų, priimtą naują nuosprendį grindė prielaidomis bei spėjimais ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-380-942/2015).
3.2. Kasatoriaus teigimu, jo ginamojo veiksmuose yra aiškūs požymiai nusikalstamos veikos, nurodytos BK 189 straipsnyje. Aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo ir šios veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-351/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-351/2012">2K-351/2012</a>, 2K-282/2012, 2K-147-511/2016), kasatorius teigia, kad byloje nėra ginčo dėl įvykdytos nukentėjusių asmenų turto (statybinių medžiagų) vagystės, tačiau pažymi, jog šiuo atveju nėra neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad būtent kasatoriaus ginamasis dalyvavo vagystėje, pagrobė nukentėjusiųjų turtą, taip norėjo veikti ir veikė tiesiogine tyčia. Teismai neginčijamai nenustatė asmens, įvykdžiusio tokią vagystę, ir tik formaliai konstatavo, kad M. K. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau skundžiamuose nuosprendžiuose nurodyti kasatoriaus ginamojo veiksmai bei įvykio aplinkybės nepatvirtina jo tiesioginio dalyvavimo vagystėje ir buvimo nusikalstamos veikos padarymo vietose. Kasatoriaus teigimu, tokie duomenys patvirtina, kad jo ginamasis turėjo tyčią ir siekė įgyti bei įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, tačiau nepatvirtina vagystės objektyviosios pusės sudėties požymių.
3.3. Aptardamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirto A. A. S. pateikto vaizdo įrašo turinį, liudytojos A. B. parodymus, įvykių vietų 2017 m. birželio 12 d. apžiūros protokoluose užfiksuotą informaciją, slapto sekimo metu surinktus duomenis, kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje neužfiksuoti jokie pėdsakai, patvirtinantys jo ginamojo buvimą įvykio vietose, ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent M. K. pavogė nukentėjusiųjų turtą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas kasatoriaus ginamajam apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas M. K. apeliacinį skundą, savo sprendimus dėl jo (M. K.) kaltės pagrindė tik prielaidomis bei spėjimais, jo veiksmuose neatskleidė objektyviųjų ir subjektyviųjų vagystės požymių, taip nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos nuostatų besąlygiškai įrodyti asmens kaltumą, teismo išvadas pagrįsti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, patikrintais ir įvertintais įrodymais, bet ne prielaidomis ir (ar) spėjimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-7-398/2013, 2K-523/2014, 2K-155-693/2015 ir kt.). Taip teismai pažeidė asmens teisę į teisingą bei nešališką teismą ir pareigą būti aktyviam (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.).
3.4. Tai, kad kasatoriaus ginamojo veiksmuose yra visi nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymiai, reiškia, kad teismai turėjo spręsti klausimą dėl jam pareikšto kaltinimo pakeitimo pagal požymius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 189 straipsnio atitinkamoje dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-259/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-259/2008">2K-259/2008</a>, 2K-185/2009, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-1/2011, 2K-213/2013, 2K-362/2013, 2K-284/2014, 2K-7-88/2014, 2K-79-895/2015, 2K-114-489/2016, 2K-145-697/2017). Taip pat teismai turėjo spręsti dėl bendrininkavimo (atitinkamos rūšies) instituto nuostatų taikymo, nes įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271/2006">2K-271/2006</a>, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-145-697/2017). Kasatorius pažymi, kad jo ginamasis M. K. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus ir prisipažino įgijęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – nežinomų asmenų pagrobtas statybines medžiagas (stogo čerpes ir apdailos plytas). Kasaciniame skunde aptariami M. K. parodymai (apie minėtų daiktų įsigijimo iš asmens, vardu Aurimas, ir jų saugojimo aplinkybes, radijo stotelių ir pirštinių paskirtį bei naudojimą) ir teigiama, kad tai patvirtina jo tyčią bei siekį įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą. Kasatorius teigia, kad jo ginamasis nežinojo ir nesigilino į tai, kaip ir kada toks turtas buvo gautas, kam jis priklausė, tik iš bendravimo su Aurimu žinojo, kad minėtas turtas gautas nusikalstamu būdu. Be to, jis teikė priemones (leido naudotis autobusiukais, nupirko kelių vinjetes) ne vagystei vykdyti, o tik statybinėms medžiagoms jam pristatyti. Kasatorius teigia, kad autobusiukų davimo tikslas ir tyčia buvo juos panaudoti nusikalstamu būdu gautoms prekėms (statybinėms medžiagoms) atvežti ir joms įgyti, jos buvo iškraunamos kitiems asmenims priklausančiose sodybose ne turint tikslą jas paslėpti, bet todėl, kad M. K. neturėjo kur laikyti tokio kiekio statybinių medžiagų. Kasatoriaus ginamojo poziciją, kad jis įgijo pagrobtas prekes iš asmenų, kurie būtent ir įvykdė jų vagystę, patvirtina jo rankinėje rastos popieriaus skiautės su jose užrašytais telefonų numeriais, kurie priklauso asmenims, susijusiems su įvairių vagysčių vykdymu. Be to, teisminio proceso metu pirmosios instancijos teismas buvo įspėjęs proceso dalyvius, kad veika gali būti kvalifikuota pagal kitą BK straipsnį, t. y. 189 straipsnį, ir kaltinimą palaikęs prokuroras pritarė, kad galimas ir kitoks kaltinimas bei spręstinas klausimas dėl jo (kaltinimo) pakeitimo. Kasatoriaus nuomone, tokios aplinkybės patvirtina, kad jo ginamojo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnį.
3.5. Be to, net ir nepripažinus M. K. veiksmuose nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymių, jo veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip viena tęstinė veika, bet pagal BK 22 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo pagrobti M. Z. priklausančias čerpes) ir 22 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo pagrobti A. B. priklausančias lauko apdailos plytas ir stiklo vatą). Abiejų instancijų teismai nepagrįstai kvalifikavo M. K. veiksmus kaip vieną tęstinę veiką, nepasisakė ir nevertino byloje kaltintų ir nuteistų asmenų tariamo bendro sumanymo pagrobti statybines medžiagas, nenurodė, kaip pasireiškė jų tariama vieninga tyčia. Aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl tęstinės veikos kvalifikavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-433/2012), kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai visiškai nevertino M. K. inkriminuoto nusikaltimo sumanymo turinio, nenustatė, ar buvo iš anksto numatyta ir planuojama pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, ar kiekvienu atveju vagystę įvykdžiusių asmenų tyčia susiformuodavo iš naujo, nes turtas buvo pagrobtas iš dviejų skirtingų, viena nuo kitos gerokai nutolusių (daugiau nei 10 km) vietų, buvo pagrobtas skirtingiems savininkams priklausantis turtas, pagrobtas turtas skiriasi savo požymiais ir verte. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl vieningos tyčios paneigia bylos duomenys, kad M. K. tarėsi skirtingais laikotarpiais (2017 m. birželio 10, 11 ir 12 d.) dėl pagrobto turto sandėliavimo vietų pas J. M., G. B. ir T. L.. Dėl to kasatorius teigia, kad teismai, konstatuodami, jog padaryta tęstinė nusikalstama veika, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip nepagrįstai inkriminuotas didelės vertės požymis ir dirbtinai pasunkinta nuteistųjų baudžiamoji atsakomybė (teisinė padėtis). Kasatorius aptaria ir nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, bei teigia, kad šio baudžiamojo įstatymo taikymas nagrinėjamoje byloje taip pat negalimas, veika turi būti kvalifikuojama kaip dvi atskiros BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, nes M. K. veiksmuose nėra vieningos tyčios, didelės vertės ar jokių kitų vagystę kvalifikuojančių požymių. Tai, kad kasatoriaus ginamasis neneigia, jog nenustatytiems asmenims leido naudotis mikroautobusais, nupirko kelių vinjetes bei susitarė dėl statybinių medžiagų sandėliavimo vietų, patvirtina, kad tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip padėjimas (BK 24 (skunde nurodoma – 22) straipsnio 6 dalis) padaryti vagystes. Kartu tai reiškia, kad abiejų instancijų teismai nesilaikė reikalavimo išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis), neišnaudojo visų galimybių nustatyti tiesą byloje ir keisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą atsižvelgiant į byloje įrodytas aplinkybes (BPK 256 straipsnis), skundžiamuose nuosprendžiuose padarė nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias bei prieštaraujančias išvadas, neteisingai kvalifikavo M. K. įvykdytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, bet ne pagal BK 189 straipsnio atitinkamą dalį ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.6. Aptardamas BK 25 straipsnio 3 dalies požymius, teismų praktikos nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160-303/2018">2K-160-303/2018</a>), kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai nepagrindė tariamo M. K. veikimo organizuota grupe ir nenurodė, kaip jis veikė tokia grupe, nenustatė ir neatskleidė nė vieno tokiai grupei būdingo požymio, nepagrindė tariamo M. K. suvokimo priklausant organizuotai grupei, nenurodė, kokius vaidmenis ir užduotis atliko kiti tariamos organizuotos grupės nariai, taip pat turėjo būti nustatyta, kaip konkrečiai pasireiškė organizuotos grupės sukūrimas, jos veikimas, asmenų tarpusavio susitarimas bendrai veikti, tokios grupės organizuotumo lygis, tarpusavio ilgalaikiai ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, veiksmų intensyvumas. Skundžiamuose nuosprendžiuose nėra nurodyti duomenys, patvirtinantys, kad M. K. būtų tapatinęsis su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, taip pat apie tvirtus, besitęsiančius, ilgalaikius jo ir kitų asmenų ryšius ar kitus organizuotai grupei būdingus požymius. Kasatoriaus ginamajam pareikštame kaltinime buvo inkriminuotas veikimas organizuota grupe su T. K., pasitelkus bendrininkus A. K. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. K. išteisinus, M. K. liko nuteistas už veikimą organizuota grupe su T. K., pasitelkiant du tyrimo metu nenustatytus bendrininkus. Be to, kaltinime ir skundžiamuose nuosprendžiuose vagystę organizuota grupe įvykdę asmenys nurodomi tik M. K. ir T. K., o tyrimo metu nenustatyti du asmenys buvo pasitelkti ir prie veikos prisijungė tik iškraunant pagrobtas statybines medžiagas, ir nėra nurodyta, kad šie nenustatyti du asmenys būtų veikę organizuota grupe, nenurodyti jų vaidmenys, ryšiai su nuteistaisiais, neįvardijama, kokias užduotis jie atliko. Kasatoriaus teigimu, toks tariamo veikimo organizuota grupe aprašymas yra ydingas ir savaime paneigia inkriminuotą organizuotos grupės požymį. Dėl to kasatorius teigia, kad jo ginamajam organizuotos grupės požymis inkriminuotas nepagrįstai, nesant būtinų organizuotos grupės požymių, taip netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
3.7. Be to, M. K. nepagrįstai pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kuri paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavus M. K. padarytą nusikalstamą veiką. Kasatorius nurodo, kad BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalių, kurių požymiai ir yra M. K. veiksmuose, sankcijose yra nurodytos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (bauda, laisvės apribojimas). Tai, kad jo ginamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, ši veika nepriskiriama prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, ji nėra padaryta organizuota grupe, patvirtina pagrindą skirti jam (M. K.) švelnesnę bausmę.
3.8. Kasatorius teigia ir tai, kad, net ir nenustačius M. K. veiksmuose nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymių, jo veiksmai gali būti kvalifikuoti tik kaip padėjimas įvykdyti dvi atskiras vagystes pagal BK 24 (skunde nurodoma – 22) straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, taip pat yra nurodytos ir kitos alternatyvios bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas). Be to, padėjimas atlikti nusikalstamą veiką nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį asmeniui turėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė, todėl ir dėl šios veikos yra visos sąlygos skirti M. K. švelnesnę bausmę.
3.9. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo ir tai, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai grindžiami liudytojo pareigūno E. D. parodymais apie tai, jog, pareigūnams gavus du pranešimus dėl galimai įvykdytos statybinių medžiagų vagystės, buvo atliekamas mikroautobusų „Mercedes Benz“, „Citroen Jumper“ ir asmenų stebėjimas bei sekimas. Tačiau šio liudytojo nurodytas ilgalaikis vietovės stebėjimas, asmenų (tarp jų ir M. K.) bei transporto priemonių sekimas nėra reglamentuojami BPK 168 straipsnio 1 dalyje, ir sekimas yra procesinė prievartos priemonė, kurios atlikimas turi būti sankcionuotas ir kuri taikoma tik pagal griežtai BPK 160, 160¹ straipsniuose nustatytą tvarką bei taisykles. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio atlikto slapto mikroautobusų ir asmenų sekimo teisėtumą bei leistinumą, dėl šios procesinės prievartos priemonės nebuvo priimtas nei ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, šių veiksmų taikymo teisėtumas niekaip nebuvo patvirtintas, protokolo dėl atliktų slapto sekimo veiksmų, atitinkančio BPK 160 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat nėra. Dėl to kasatorius teigia, kad pradėjus ikiteisminius tyrimus buvo atlikti nesankcionuoti, pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, procesiniai prievartos veiksmai, o procesinės prievartos priemonės – slapto sekimo – metu gauti duomenys buvo įforminti ne atskiru protokolu, kaip to reikalauja BPK, o pareigūno tarnybiniu pranešimu ir liudytojo apklausos protokolu. Kartu tai reiškia, kad liudytojo E. D. parodymai ir jo apklausos protokole užfiksuoti duomenys apie slaptą vietovės, transporto priemonių ir asmenų stebėjimą bei sekimą negali būti laikomi įrodymais, ir teismai priimtuose nuosprendžiuose šiais duomenimis negalėjo remtis, nes tokie duomenys gauti ir užfiksuoti pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, t. y. renkant ir fiksuojant nurodytus duomenis buvo pažeistas įrodymų leistinumo ir teisėtumo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 4 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk2LTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-496-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-496-746/2015">2K-496-746/2015</a>). Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai turėjo patikrinti, ar minėto liudytojo E. D. parodymuose ir apklausos protokole nurodyti duomenys buvo gauti ir užfiksuoti įstatyme nurodytu būdu; ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka; remdamiesi tokiais parodymais, nepagrįstai netyrė, nesiaiškino ir nevertino, ar šie duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, ar renkant tokius duomenis nebuvo pažeista tokių duomenų gavimo tvarka. Taip teismai, netyrę teisinio ir faktinio pagrindo atlikti pirmiau nurodytus veiksmus, nepatikrinę procesinių prievartos priemonių metu gautų duomenų teisėtumo ir leistinumo bei remdamiesi šiais duomenimis priimant nuosprendžius, pažeidė ir BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus.
2. Kasaciniame skunde nuteistojo T. K. gynėjas advokatas L. Kuprusevičius išdėsto alternatyvius prašymus: 1) pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl T. K. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį bei paskirti švelnesnę ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šio kasacinio skundo beveik visi argumentai yra analogiški nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinio skundo argumentams, todėl pasikartojantys argumentai nekartojami ir nurodomi tik papildomi teiginiai. Nuteistojo T. K. gynėjo advokato kasaciniame skunde papildomai nurodoma, kad:
4.1. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka kitos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. jos patvirtina, kad T. K. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. K. turėjo tyčią padėti ir jis padėjo savo broliui M. K. įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą – stogo čerpes, padėdamas jas iškrauti J. M. sodyboje. Be to, nuosprendžiuose nurodyta, kad tik M. K. iš anksto atliko nusikalstamos veikos padarymo pasirengimo veiksmus (parengė transporto priemones, pasirūpino vietomis, kur bus paslėptas pagrobtas svetimas turtas), tačiau nenurodyta, kaip dar, be padėjimo iškrauti stogo čerpes J. M. sodyboje, pasireiškė T. K. dalyvavimas nurodytuose veiksmuose bei statybinių medžiagų vagystėje. Dėl to kasatorius teigia, kad jo ginamajam visiškai nepagrįstai inkriminuoti visi M. K. atlikti veiksmai. Be to, teismų išvadas dėl T. K. dalyvavimo M. Z. priklausančių stogo čerpių vagystėje paneigia liudytojo J. M. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Kartu šie parodymai patvirtina, kad T. K. tikslas bei tyčia šiuo atveju buvo tik padėti broliui M. K. įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą – stogo čerpes, jas padedant iškrauti J. M. sodyboje.
4.2. Taip pat papildomai nurodoma, kad skundžiamuose nuosprendžiuose nenurodyti jokie motyvai ir duomenys, patvirtinantys T. K. dalyvavimą A. B. priklausančių statybinių medžiagų vagystėje. Kasatoriaus nuomone, nuosprendžiuose nurodyta aplinkybė dėl T. K. kaltės (kad jis buvo sulaikytas vos tik atvykęs prie T. L. sodybos, kurioje buvo rastos A. B. priklausančios statybinės medžiagos) niekaip neįrodo jo ginamojo tiesioginio dalyvavimo A. B. priklausančių statybinių medžiagų vagystėje. Be to, T. K. pareikštame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis neva pervežė statybines medžiagas į T. L. priklausančią sodybą, paneigta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo išteisintas A. K.. Kasatorius nurodo, kad šis teismas pripažino teisinga aplinkybę, jog A. K. atvyko pas T. K. pakalbėti apie savo planuojamas vestuves; tuo pačiu norėjo pakalbėti ir su M. K., tuo metu buvusiu T. L. sodyboje, dėl to kartu su T. K. ir važiavo į minėtą sodybą, kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Dėl to kasatoriui nesuprantama, kodėl jo ginamasis pripažintas kaltu bei nuteistas dėl A. B. priklausančių statybinių medžiagų vagystės, kai tokiomis pačiomis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis kartu su T. K. į T. L. sodybą atvykęs ir kartu mašinoje buvęs A. K. dėl šios vagystės išteisintas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad T. K. dalyvavo vagystėje, buvo nusikalstamos veikos padarymo vietose, jo veiksmuose nenustatyta vagystės objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, todėl ši veika kasatoriaus ginamajam negalėjo būti inkriminuota.
4.3. Papildomai kasatorius aptaria BK 24 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bei savo ginamojo parodymus ir teigia, kad T. K. veikė tyčia ir siekė padėti broliui M. K. įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, padedant jį iškrauti J. M. sodyboje, be to, jis suprato, kad jo brolis ketina įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, ir tai žinodamas sutiko jam padėti, iškraudamas šį turtą M. K. nurodytoje vietoje – J. M. sodyboje. Dėl to kasatorius teigia, kad jo ginamojo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, bet pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, kaip padėjimas įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą. Kartu kasatorius teigia, kad, nenustačius T. K. veiksmuose padėjimo įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą požymių, turi būti svarstoma dėl T. K. padarytos veikos kvalifikavimo ne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip vienos tęstinės veikos, bet tik pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo pagrobti M. Z. priklausančias stogo čerpes). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad T. K. būtų prisidėjęs prie A. B. priklausančių statybinių medžiagų vagystės, būtų padėjęs jas transportuoti ar iškrauti.
4.4. Papildomai kasatorius teigia, kad jo ginamajam paskirta neteisinga ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, be to, padėjėjo veiksmai paprastai vertinami švelniau nei tiesioginio vykdytojo, todėl ir sankcijos padėjėjui yra taikomos švelnesnės. Be to, atsižvelgiant į kasatoriaus ginamojo viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus, pripažinimą savo kaltės dėl padėjimo broliui M. K. įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą – stogo čerpes, jas padedant iškrauti M. K. nurodytoje J. M. sodyboje, į tai, kad atliko tik padėjėjo veiksmus, tokia nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kad netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą buvo nepagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės požymis, kasatoriaus nuomone, egzistuoja pagrįstas pagrindas šiuo atveju skirti T. K. švelnesnę ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, net ir neįžvelgus T. K. veiksmuose padėjimo įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą požymių, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuoti tik kaip padėjimas įvykdyti vieną, M. Z. priklausančių stogo čerpių, vagystę pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje taip pat yra nurodytos alternatyvios bausmės, nes minėti veiksmai – padėjimas atlikti nusikalstamą veiką – nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį asmeniui turėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į nuteistųjų M. ir T. K. gynėjų advokatų M. Bliuvo ir L. Kuprusevičiaus kasacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
5.1. Abiejuose kasaciniuose skunduose keliami analogiški reikalavimai, nurodomi tie patys teismų padaryti įstatymų pažeidimai ir šie teiginiai grindžiami analogiškais argumentais, tačiau, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą, kasaciniuose skunduose nurodomas BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas dėl liudytojo E. D. parodymų pripažinimo įrodymu byloje paliktinas nenagrinėtas, nes tai nebuvo skundžiama apeliaciniuose skunduose ir šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtas.
5.2. Abiejų kasatorių teiginiai dėl abiejų instancijų teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir iš esmės pažeistų BPK nuostatų grindžiami tik nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje ištirtų įrodymų. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad teismai būtų vertinę įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir (ar) būtų netinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, surašė apkaltinamąjį nuosprendį nepažeisdamas BPK nuostatų ir pagrindė teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurie aptarti nuosprendžio 3–10 lapuose, bei šių įrodymų analize, išdėstyta nuosprendžio 10–14 lapuose.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal pateiktus nuteistųjų bei jų gynėjo apeliacinius skundus, patikrino bylą tiek, kiek buvo juose prašoma, ir naujame nuosprendyje pagrįstai atmetė šių skundų argumentus dėl kasatorių ginamiesiems inkriminuotos veikos perkvalifikavimo. Priešingai nei teigia kasatoriai, teismas naujame nuosprendyje aptarė byloje ištirtus įrodymus, pateikė pagrįstas išvadas, pagrįstai rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažyminčia, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, teismas gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismas pritaria apkaltinamojo nuosprendžio motyvams dėl M. ir T. K. kaltės bei jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Taip pat teismas pagrįstai atmetė ir apeliacinių skundų argumentus dėl inkriminuoto vagystės požymio, svetimo turto pagrobimo veikiant organizuota grupe ir pagrindė savo išvadą dėl inkriminuotos veikos pripažinimo tęstine veika. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas apkaltinamajame nuosprendyje paminėtas aplinkybes, pagrįstai pateikė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų visumą, kuri sudaro nuoseklią grandinę, atitinkančią proceso metu nustatytą faktinių aplinkybių visumą, patvirtinančią T. ir M. K. veikimą organizuota grupe pagrobiant didelės vertės svetimą turtą. Teismas pagrįstai atmetė ir apeliacinių skundų argumentus dėl paskirtų bausmių. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nuosprendyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą nuteistųjų M. ir T. K. bei jų gynėjo advokato L. Platūkio apeliacinius skundus atmesti. Apibendrindama prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teismas šią bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. Bliuvo ir nuteistojo T. K. gynėjo advokato L. Kuprusevičiaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl
5. Kasatoriai skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių BPK nuostatų pažeidimų, nes teismas priimdamas sprendimą rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų leistinumo ir teisėtumo reikalavimų. Tokiais duomenimis kasatoriai laiko liudytojo pareigūno E. D. parodymus apie tai, jog, pareigūnams gavus du pranešimus dėl galimai įvykdytos statybinių medžiagų vagystės, buvo atliekamas mikroautobusų „Mercedes Benz“, „Citroen Jumper“ ir asmenų stebėjimas bei sekimas. Tačiau šio liudytojo nurodytas ilgalaikis vietovės stebėjimas, asmenų (tarp jų ir M. K.) bei transporto priemonių sekimas nėra reglamentuojami BPK 168 straipsnio 1 dalyje, ir sekimas yra procesinė prievartos priemonė, kurios atlikimas turi būti sankcionuotas ir kuri taikoma tik pagal griežtai BPK 160, 160¹ straipsniuose nustatytą tvarką bei taisykles.
6. Sprendžiant pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimą yra svarbios šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės. Pirma – tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas – „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami. Antra – nors BPK 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismų praktika rodo, kad šios normos nereikia suprasti tiesiogiai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai tam tikri duomenys yra gaunami ne tik įstatymų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048, bet ir žemesnės teisinės galios aktų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 46V patvirtintų Ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklių (2005 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 4V redakcija) ir kt. Šiuo atveju svarbu, kad žemesnės teisinės galios aktai būtų priimti vadovaujantis įstatymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2006). Trečia, kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, taip pat ne kartą konstatuota, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių, tokių kaip teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą, apribojimu. Todėl tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir nurodytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-P-94-895/2015, 2K-338-511/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad duomenys buvo renkami įstatyme nenurodytu būdu ar kad jų rinkimui būtų reikalinga taikyti specialią rinkimo tvarką.
7. Aptariamoje byloje kai kurie Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmai, kuriuos jie atliko nustatydami nusikalstamą veiką padariusius asmenis, buvo panašūs į BK reglamentuojamą slaptą sekimą: kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai, patikrinę aplink įvykių vietas esančių vaizdo kamerų įrašus bei liudytojų žodinius parodymus, nustatė, kad minėtos vagystės galimai buvo padarytos naudojant krovininius mikroautobusus „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių naudotojai buvo T. K. ir M. K.; vėliau atlikus aplink įvykio vietą esančių vietovių apžiūrą buvo nustatyta nurodytų transporto priemonių buvimo vieta, atliekant šios vietovės stebėjimą buvo siekiama nustatyti asmenis, kurie atlydėjo ir (ar) atvairavo transporto priemones. Kai buvo pastebėti jų pasiimti atvykę asmenys, jie buvo nulydėti į prekių iškrovimo vietą. Taigi, įvykių eiga rodo, kad pareigūnų veiksmai buvo atliekami viešose vietose, truko apie penkias valandas, jų tikslas buvo nustatyti tiek pavogtų prekių buvimo vietą, tiek asmenis, kurie galimai atliko šias veikas, tai visiškai atitinka pareigūnų įgaliojimus, kuriuos apibrėžia jų veiklą reglamentuojantys dokumentai, t. y. Policijos įstatymo 5, 6, 21, 22, 25, 26 ir kt. straipsniai, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 5-V-915 redakcija) patvirtintų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų 11 punktas ir kiti poįstatyminiai aktai bei šių pareigūnų pareiginės instrukcijos.
8. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018) yra teigiama, kad pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas, ir jeigu juo nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro. Jeigu stebint objektą renkama informacija apie Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (BPK 160, 160¹ straipsniai). Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai stebėjo viešas teritorijas, jose paliktas transporto priemones bei asmenis, atvykusius jų pasiimti. Šie veiksmai nebuvo fiksuoti naudojant vaizdo ar garso įrangą. Šiais veiksmais nebuvo renkama informacija apie kokio nors žmogaus privatų gyvenimą ar apie kokias nors kitas Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes. Todėl darytina išvada, kad tokiais veiksmais policijos pareigūnai realizavo jų veiklą reglamentuojančių norminių aktų nustatytą teisę ir pareigą imtis visų priemonių, kad būtų išaiškinta nusikalstama veika ir nustatyti ją įvykdę asmenys (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 1 dalis, 171, 172 ir kt. straipsniai). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareigūnų surinkti duomenys buvo gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ar jiems rinkti būtų reikalinga speciali tvarka.
Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo
9. Kasatoriai skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK bendrojoje dalyje nustatyto bendrininkavimo organizuota grupe ir 178 straipsnio 3 dalies. Šie skundų teiginiai grindžiami tuo, kad šis teismas nepagrįstai nuteistųjų veiksmus įvertino kaip vieną tęstinę veiką, neatskleidė organizuotos grupės požymių, priimtą naują nuosprendį grindė prielaidomis bei spėjimais ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorių teigimu, jų ginamųjų veikos atitinka BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius arba turėtų būti kvalifikuotos kaip atitinkančios BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius.
10. Atmestinas kasatorių argumentas dėl jų ginamųjų veikų atitikties BK 189 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes jis prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nors M. K. teigė, kad jo tikslas buvo įsigyti nusikalstamu būdu įgytas prekes, o T. K. teigė, kad jis šioje veikoje būtent ir padėjo broliui, tačiau šie kasatorių teiginiai yra pagrįsti tik jų parodymais, kurie susiformavo ir keitėsi priklausomai nuo situacijos byloje. Pirmos jų kaip įtariamųjų apklausos metu 2017 m. birželio 13 d. M. K. kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, versija dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo iškelta M. K. 2017 m. rugsėjo 7 d. papildomos apklausos metu, kurioje jis nurodė, kad 2017 m. gegužės mėn. sutiko iš matymo pažįstamą Aurimą ir šis pasiūlė pigiau pirkti vogtų statybinių medžiagų. Ta pati situacija kartojosi ir T. K. atveju – pirmos jo kaip įtariamojo apklausos metu buvo atsisakyta duoti parodymus, o sava įvykių versija suformuluota 2017 m. rugsėjo 7 d. papildomoje jo kaip įtariamojo apklausoje. Tuo tarpu iš bylos medžiagos nustatyta, kad stogo čerpės M. Z. pristatytos tik 2017 m. birželio 7 d., A. B. apdailos plyteles įsigijo 2017 m. gegužės 27 d., o „Paroc“ vatą – 2017 m. birželio 8 d. (2 t., b. l. 23, 24, 29), taigi žymiai vėliau, nei buvo „tartasi“ dėl vogtų prekių įgijimo. Todėl teismai pagrįstai šią versiją atmetė kaip prieštaraujančią bylos medžiagai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus kitus bylos duomenis, kurie bus aptarti vėliau, dėl šios dalies pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad įvertinus M. K. ir T. K. parodymų nenuoseklumą neabejotina, jog vadovautis vien tik jais, sprendžiant jų kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Iš nagrinėjamos bylos duomenų visumos akivaizdu, jog nuteistųjų M. K. ir T. K. pozicija skirtingose proceso stadijose keitėsi, ji nebuvo nuosekli, jų parodymai dėl esminių nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių nesutapo su kitais bylos duomenimis.
11. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga ir žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismai, pripažindami veiką tęstine ir atitinkančia BK 178 straipsnio 3 dalyje aptartos nusikalstamos veikos požymius, sprendimus iš dalies grindė prielaidomis, todėl jie yra keistini. Tokios išvados yra pagrįstos toliau pateikiamais motyvais.
12. Teismai netinkamai aiškino organizuotos grupės požymį. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, konstatuojama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-37-942/2015, 2K-297-222/2016, 2K-269-648/2017 ir kt.). Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas nustato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
13. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, Baudžiamajame kodekse išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.
15.1. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Atitinkamai susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.).??????
15.2. Organizuota grupė laikoma pavojingesne bendrininkavimo forma nei paprastas bendrininkavimas, kai nusikaltimai padaromi iš anksto susitarusių asmenų. Organizuotos grupės nariai iš anksto pasirengia nusikaltimui, suderina nusikaltimo planą ir kitas nusikaltimo detales, pasiskirsto vaidmenimis, yra organizatoriai, padėjėjai, vykdytojai. Atlikdami jiems skirtus uždavinius, jie įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą. Taigi aptartais požymiais yra apibrėžiamas aukštesnis nei bendrininkų grupės organizuotumo lygis, kuris pasireiškia detalesniu ir išankstiniu veikos planavimu, pasirengimu ir išankstiniu susitarimu, užduočių ir vaidmenų pasiskirstymu. Teismų praktikoje nurodyta, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius??? (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, 2K-178-303/2019).
14. Atitinkamai teismų praktikoje akcentuojama, kad įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Be to, turi būti įvertinti ne tik kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai. Pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo bei dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcxLTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-571-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-571-976/2015">2K-571-976/2015</a>, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017).
15. Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino pagrįstais kaltinimus, kurie buvo suformuluoti taip: „M. K. ir T. K., veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti didelės vertės svetimą turtą – statybines medžiagas. Vykdydami iš anksto aptartą nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstę užduotimis, atlikę pasirengimo veiksmus, įsigiję ir parengę transporto priemones, kurios registruotos ir draustos kitų asmenų vardais, įsigiję ir naudodami tik radijo ryšio priemones tarpusavio ryšio palaikymui ir koordinavimui, iš anksto sutarę dėl vietų, kur bus slepiamas pagrobtas turtas, sutarę, kada ir kur bus pasitelkti bendrininkai, iki vagystės pradžios apžiūrėjo M. Z. priklausančioje gyvenamojo namo statybvietėje (duomenys neskelbtini) laikomas 18 tonų stogo čerpių bei A. B. priklausančioje gyvenamojo namo statybvietėje (duomenys neskelbtini) laikomas lauko apdailos plytas ir stiklo vatą.“ Tačiau jokiais bylos duomenimis nėra nustatyti ir įrodyti šie kaltinime aptarti veikos požymiai – išankstinis susitarimas, planavimas, pasiskirstymas vaidmenimis, statybviečių išankstinė apžiūra. Šiuos kaltinimus bandoma pagrįsti techniniu pasirengimu, t. y. tinkamų transporto priemonių turėjimu, jų apdraudimu vagystės periodams, vinječių transporto priemonėms išpirkimu vagystės dienoms, techninių priemonių nuotoliniam bendravimui turėjimu. Bylos duomenimis, vagysčių planavimo, techninio pasirengimo joms požymiai yra visiškai nustatyti M. K. veiksmuose, o nenustatytų asmenų atžvilgiu pasitvirtino dalyvavimas įgyvendinant vagystę, tuo tarpu T. K. veiksmuose įrodytu pripažintinas dalyvavimas vagystės iš M. Z. statybvietės veikoje. Tačiau T. K. žinojimas apie galimą nusikalstamą veiką, atvykimas į (duomenys neskelbtini) miestelį ir prisijungimas prie automobilių kolonos bei radijo stotelės jo automobilyje radimas nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą apie jo dalyvavimą ar bent dalies veiksmų atlikimą vagystėje iš A. B. statybvietės, todėl darytina išvada, kad byloje nenustatyta jokių tiesioginių duomenų, o surinkti netiesioginiai įrodymai nesudaro neabejotinos ir logiškos įrodymų grandinės, kuri leistų spręsti apie subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių buvimą T. K. veikoje vagystės iš A. B. statybvietės veikoje.
16. Byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą apie veikų atlikimą esant bendrininkų grupei – bylos duomenimis yra nustatyta, kad jos įvykdytos esant ne mažiau kaip dviem vykdytojams, esant susitarimui ir faktiniam dalies veiksmų, būtinų vagystėms sėkmingai padaryti, realizuoti, taigi konstatuotina, kad vagystė iš M. Z. statybvietės padaryta M. K. ir T. K. veikiant bendrininkų grupe su dviem nenustatytais asmenimis, o vagystė iš A. B. atveju – M. K. veikiant bendrininkų grupe su dviem nenustatytais asmenimis.
17. Netinkamai teismai aiškino tiek tęstinumo požymį, tiek draudimo bloginti nuteistųjų padėtį principo turinį šioje byloje.
18. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007). Taip pat nurodytoje teismų praktikoje pažymėta, kad tęstiniam svetimo turto grobimui keliamas dar vienas reikalavimas – grobimas turi vykti iš vieno šaltinio.
19. Nagrinėjamu atveju teismai tinkamai nustatė, kad vagystės buvo įvykdytos tapačiais veiksmais, iš esmės analogišku būdu ir aplinkybėmis, tačiau bylos duomenimis be pagrįstų abejonių nustatytas tik M. K. ir dviejų nenustatytų asmenų dalyvavimas abiejose vagystėse, o T. K., bylos duomenimis, yra susietas tik su vagyste iš M. Z. statybvietės. Atitinkamai teismai sureikšmino vienarūšį nusikaltimo dalyką (statybines medžiagas), tačiau, kaip teisingai pažymi kasatoriai, šiems atvejams tinkamai kvalifikuoti svarbūs duomenys – skirtumai laiko ir vietos požiūriu, skirtingi statybviečių savininkai (skirtingas turto šaltinis), tyčios padaryti antrąją veiką kilimas po pirmosios atlikimo, tai įrodo liudytojų parodymais teismų nustatyti duomenys apie M. K. susitarimą palikti plyteles ir vatą kitą dieną po pirmosios vagystės, – teismų buvo vertinti atsietai nuo kitų bylos duomenų ir neatitinka suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl šios teismų sprendimų dalys koreguotinos.
20. Teismai taip pat netinkamai aiškino draudimo bloginti nuteistųjų padėtį principo turinį šioje byloje tuo aspektu, kad nurodė, jog veikos perkvalifikavimas iš tęstinės veikos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį į dvi atskiras pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pablogins nuteistųjų padėtį. Tačiau veikos perkvalifikavimas iš vieno sunkaus nusikaltimo į du nesunkius, net ir esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, niekaip negali bloginti nuteistųjų padėties, ypač kai viso proceso metu tokios alternatyvos buvo svarstomos ir gynybos nuosekliai prašomos.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, tai sutrukdė teismams tinkamai pritaikyti įstatymą, todėl teismų sprendimai keistini.
22. Konstatuotina, kad vagystės iš M. Z. ir A. B. statybviečių turi būti kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, įvykdytos veikiant bendrininkų grupe, – vagystės iš M. Z. atveju M. K. ir T. K. veikiant bendrininkų grupe su dviem nenustatytais asmenimis, o vagystės iš A. B. atveju – M. K. veikiant bendrininkų grupe su dviem nenustatytais asmenimis, o T. K. ši bylos dalis nutrauktina, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, veikos padarymas bendrininkų grupe tiek M. K., tiek T. K. pripažintina kaip jų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, svarbias bausmės individualizavimui, t. y. į tai, kad M. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, o T. K.– vieną nesunkų nusikaltimą, įvertinus nuteistųjų asmenybes, kad M. K. anksčiau teistas 6 kartus, o T. K. – 5 kartus; kad M. ir T. K. paskutinį kartą – 2016 m. vasario 18 d. – buvo nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už didelio kiekio akcizais apmokestinamų prekių disponavimą; kad nustatytos dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jiems skirtinos didesnės nei sankcijos vidurkyje už nurodyto nusikaltimo padarymą nustatytos laisvės atėmimo bausmės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,
n u t a r i a :
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžius:
Perkvalifikuoti M. K. nusikalstamą veiką iš vienos tęstinės nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, į dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Skirti M. K. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (M. Z. turto vagystė).
Skirti M. K. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (A. B. turto vagystė).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir M. K. skirti galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Perkvalifikuoti T. K. nusikalstamą veiką iš vienos tęstinės nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, į nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (M. Z. turto vagystė), ir skirti jam už šį nusikaltimą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
T. K. baudžiamosios bylos dalį dėl A. B. turto vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis) nutraukti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kitas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
