Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-146/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5; 52.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Remada“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalis sieja iš 2006 m. kovo 27 d. buto statybos sutarties kilę teisiniai santykiai; ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 21 473,80 Lt skolos, 6308,73 Lt palūkanų už įmokų pagal sutartį mokėjimo terminų pažeidimą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pripažįsta, kad nesumokėta 15 554 Lt už buto statybą ir 1342 Lt už papildomus elektros skydelio perkėlimo darbus, tačiau ginčija, jog darbų pagal šalių sudarytą sutartį atlikimo terminas buvo nukeltas dėl atsakovo kaltės ir tokiu atveju jis negali remtis sutarties 7.3 punktu, kuriame nustatyta ieškovo pareiga mokėti netesybas, kai statybos darbai atliekami pažeidžiant terminus, ir atsakovo teisė reikalauti delspinigių bei juos įskaityti kaip priešpriešinės prievolės – sumokėti už atliktus statybos darbus – vykdymą. Ieškovas laikė, kad atsakovas pažeidė sutartyje nustatytas sąlygas, nes sprendinius dėl buto apdailos ir įrengimo suderino 2006 m. rugpjūčio mėnesį, nors sutartyje jiems pateikti įtvirtinti konkretūs terminai, tuo tarpu pagal sutarties 9.2 punktą iki 2006 m. rugsėjo 25 d. turėjo būti atlikta visa buto apdaila; ieškovas, pageidaujant atsakovui, keitė virtuvės sienų plyteles, grindų dangą, sienų dažus bei atliko papildomus darbus; buto įrengimo darbus atlikęs per 6 mėn. nuo projekto suderinimo, jis laikė nepažeidęs sutartyje nustatyto termino visiems buto apdailos darbams atlikti, terminas nusikėlė dėl atsakovo kaltės, šiam keičiant nuomonę dėl buto įrengimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti atsakovui nuosavybėn butą su visa apdaila Vilniuje (duomenys neskelbtini) ir vieną vietą automobilių požeminėje stovėjimo aikštelėje iki 2006 m. rugsėjo 25 d. (sutarties 9.2 punktas); atsakovas įsipareigojo suderinti su ieškovu buto projekto pakeitimus iki 2006 m. balandžio 24 d. (sutarties 5.2 punktas), buto apdailos pakeitimus – likus ne mažiau kaip 6 mėn. iki buto įrengimo termino (sutarties 5.3 punktas). Bylos duomenimis, ieškovas 2006 m. balandžio 6 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovui butą, kurio baigtumas sudarė 70 proc.; šiuo aktu ieškovas leido atsakovui įkeisti butą bankui paskolos gavimo tikslu, vėliau šalys patvirtino atsakovo 475 288 Lt skolą. Šalys 2006 m. liepos 19 d. patvirtino medžiagų–gaminių butui įrengti poreikio žiniaraštį. Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 22 d. pateikė ieškovui prašymą perkelti elektros skydelį ir vamzdyno kolektorių į buto koridoriuje prie lauko durų esančią nišą, tačiau ieškovas 2006 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo atsakovą, kad buto įrengimo projektas suderintas ir kad pagal atsakovo pageidavimą apskaičiuota elektros skydelio perkėlimo, apsaugos ir gaisro signalizacijų įrengimo darbų sąmata. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas pageidavimus dėl projekto pakeitimo turėjo suderinti iki 2006 m. balandžio 24 d. (sutarties 5.2 punktas), tuo tarpu, minėta, kreipėsi 2006 m. rugpjūčio 22 d.; pagal sutarties 5.3 punktą jis iki 2006 m. kovo 25 d. galėjo pateikti reikalavimų ir dėl buto apdailos, tačiau paskutiniai jų pareikšti 2006 m. gruodžio 6 d. ir 2007 m. sausio 15 d. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sutarties 9.2 punkte nustatytas buto visos apdailos atlikimo terminas pažeistas dėl atsakovo kaltės, todėl nelaikytinas ieškovo sutarties pažeidimu. Atsakovo vienašališką pranešimą apie prievolės pabaigą priešpriešiniu netesybų įskaitymu teismas laikė nepagrįstu; taip pat pripažino, kad atsakovas pažeidė sutarties 4.2 punkte nustatytą atsiskaitymų tvarką, todėl iš jo ieškovui priteistinos palūkanos. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys 2007 m. vasario 21 d. pasirašė bute atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame atsakovas pažymėjo esant neesminių trūkumų. Byloje pateikto papildomų susitarimų akto duomenimis, atsakovas patvirtino apsaugos–gaisro signalizacijos įrengimą už 1570,88 Lt bei 3542,53 Lt išlaidas apdailos medžiagoms, tačiau išlaidos, susijusios su elektros skydelio perkėlimo darbais už 1342 Lt, grindų pakėlimu vonioje už 699 Lt, dušo kabinos įrengimu už 929 Lt, elektros instaliacijos darbais už 2949 Lt, atsakovo nepatvirtintos; teismas laikė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 15 554 Lt skolos už buto statybą ir 1342 Lt už papildomus elektros skydelio darbus, tačiau netenkintinas reikalavimas dėl 4577 Lt priteisimo už kitus papildomus darbus, nes išlaidos jiems atlikti ieškovo nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas priėmė tokį sprendimą: priteisė iš atsakovo ieškovui 16 896 Lt skolos, 4186,08 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 27 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą; panaikino tą sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 4186,08 Lt palūkanų, ieškinį dėl šios dalies atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog nesumokėta 15 554 Lt už buto statybą ir 1342 Lt už papildomus elektros skydelio perkėlimo darbus, tačiau laiko, kad jo prievolė pasibaigė priešpriešiniu netesybų įskaitymu; atsakovo vertinimu, ieškovas kaltas dėl pavėluotai atliktų sutartyje nustatytų darbų, todėl turi mokėti atsakovui netesybas, kuriomis mažintina šio skola; elektros skydelio perkėlimo į kitą vietą išlaidų atsakovas taip pat neprivalo atlyginti, nes jos atsirado dėl ieškovo netinkamai atliktos pareigos informuoti, todėl esą atsakovas pavėluotai sužinojo apie skydelio įrengimo vietą gyvenamajame kambaryje. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties 9.2 punkte nustatytas visos buto apdailos terminas pažeistas dėl atsakovo kaltės. Kolegija pažymėjo tą aspektą, kad ieškovas yra verslininkas, taigi stipresnė teisinio santykio šalis, tuo tarpu atsakovas – vartotojas, turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Įsigyjamas brangus turtas ilgam laikui nuolatiniams poreikiams tenkinti, kolegijos vertinimu, suponavo pareigą asmeniui, kuris šį butą stato ne tik sau, bet ir savo šeimai, laiku vykdyti sutartyje nustatytas pareigas ir domėtis atliekamais darbais, pageidavimus išdėstyti iš anksto, t. y. elgtis pagal rūpestingam, apdairiam asmeniui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad elektros skydelis ir vamzdyno kolektorius paprastai įrengiami iki apdailos darbų, jų vieta numatoma iš anksto, yra susijusi su viso gyvenamojo namo įrengimu, todėl atsakovas, norėdamas pasirinkti individualų, jį geriau tenkinantį sprendimą, turėjo pareigą iš anksto domėtis ir informuoti ieškovą; nesutikęs su standartiniu sprendimu po to, kai įrengimas buvo sumontuotas, atsakovas, netinkamai atlikęs pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, neteko teisės reikalauti perkėlimo išlaidų atlyginimo, taip pat reikalauti, kad atsakomybė dėl pažeistų sutarties vykdymo terminų tektų ieškovui. Kolegija padarė išvadą, kad, buto apdailos projektą užbaigus derinti 2006 m. rugsėjo 28 d., atsakovas dėl jo pakeitimų kreipėsi 2006 m. gruodžio 6 d. ir 2007 m. sausio 15 d., todėl tokiu atveju nėra pagrindo ieškovą pripažinti kaltu dėl sutarties 9.2 punkte apdailos darbams atlikti nustatytų terminų pažeidimo; atsakovas negali remtis sutarties 7.3 punktu, kuriame nustatyta ieškovo pareiga mokėti netesybas, kai statybos darbai atliekami pažeidžiant terminus, ir reikalauti delspinigių bei juos įskaityti kaip priešpriešinės prievolės – sumokėti už atliktus statybos darbus – vykdymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl netinkamo CK 6.206 straipsnio nuostatų taikymo, ginčo teisinio santykio netinkamo kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius negali remtis sutarties 7.3 punktu, kuriame nustatyta ieškovo pareiga mokėti netesybas, kai statybos darbai atliekami pažeidžiant terminus, ir reikalauti delspinigių bei juos įskaityti kaip priešpriešinės prievolės – sumokėti už atliktus statybos darbus – vykdymą, yra teisiškai nepagrįsta. Kasatorius teikė nurodymus dėl darbų keitimo ne iki sutartyje ieškovui nustatyto prievolės įvykdymo termino, bet jam pasibaigus; tai reiškia, kad kasatoriaus reikalavimai neturėjo įtakos termino praleidimui ir kad prievolės įvykdymo terminas buvo pažeistas dėl ieškovo neveikimo, t. y. dėl jo kaltės. Dėl to teismas netinkamai taikė CK 6.206 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kitos šalies sutarties nevykdymo teisines pasekmes; kita vertus, netinkamas pirmiau nurodytos CK normos taikymas reiškėsi tuo, kad teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus padarytų sutarties pažeidimų, kurie, teismo vertinimu, buvo pagrindas nelaikyti ieškovo pažeidusiu prievolės įvykdymo terminą, nenustatė, ar tokie kasatoriaus pažeidimai galėjo nulemti tai, jog ieškovas negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties, ar jie buvo priežastiniu ryšiu neatskiriamai susiję su ieškovui tenkančios pareigos tinkamo įvykdymo galimybe. Nebuvo pagrindo teismo išvadai, kad kasatorius nepagrįstai neveikė, nepateikdamas visos ieškovui reikalingos informacijos, ar ją keitė nuo medžiagų–gaminių poreikio žiniaraščio patvirtinimo iki sutartyje nustatyto termino, taip trukdė ieškovui įvykdyti prievolę laiku; teismo nutartyje nurodytas kasatoriaus 2006 m. gruodžio 6 d. raštas inicijuotas dėl ieškovo pateiktos naujos informacijos, bet ne dėl kasatoriaus sprendimo pakeisti apdailos medžiagas; ieškovas 2006 m. lapkričio 24 d. rašte siūlė kasatoriui pasirinkti kitas medžiagas, nes esą anksčiau pasirinktų nėra prekyboje. Tokia aplinkybė patvirtina, kad ieškovas laiku neįsigijo kasatoriaus nurodytų medžiagų, tačiau nereiškia kasatoriaus noro, esą kilusio po visų pageidavimų dėl apdailos ieškovui išsakymo, keisti medžiagas. Kasatoriaus inicijuotas 2007 m. sausio 15 d. pageidavimas reiškė, kad nuspręsti, ar pasirinkti sienų dažai tinkami, jis galėjo tik po to, kai buvo nudažytas tam tikras sienų plotas; be to, dažymo darbai buvo tik pradėti, vadinasi, pradėti, pasibaigus sutartyje nustatytam buto įrengimo terminui. Be to, teismai netyrė, ar pirmiau nurodytuose kasatoriaus raštuose išdėstytų reikalavimų įgyvendinimas galėjo nulemti ieškovo negalėjimą tinkamai įvykdyti sutartį.

2. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą nustatančių CPK 176, 185 straipsnių nuostatų netinkamo taikymo ir aiškinimo, 331 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo. Teismas tinkamai neištyrė įrodymų, kurių pagrindu padarė išvadas dėl kasatoriaus teisių ir pareigų, todėl nenustatė bylai išspręsti esminės reikšmės turinčių aplinkybių: 1) kasatoriaus pateiktuose planuose nenustatyta elektros skydelio ir vamzdyno kolektoriaus buvimo vietos, jų įrengimas neaptartas ir kituose sutarties dokumentuose; vien tik planų (elektros įvado, sienų ir lubų apšvietimo ir jungiklių, santechnikos, pertvarų) buvimas teismo nepagrįstai prilygintas faktui, kad kasatorius buvo tinkamai informuotas apie elektros skydelio ir vamzdyno kolektoriaus numatytą vietą bute; 2) kolegijos išvada, kad kasatoriui iki apdailos projekto suderinimo buvo žinomos elektros skydelio ir vamzdyno kolektoriaus įrengimo aplinkybės, pagrįsta byloje nenustatyta aplinkybe; kasatorius įrodinėjo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie pirmiau nurodytų elektros skydelio ir vamzdyno kolektoriaus numatomą įrengimą („standartinį sprendimą“), tačiau kolegija nenustatinėjo, kokios būklės apdailos projekto derinimo metu buvo elektros skydelis ir vamzdyno kolektorius, kokiu metu ieškovas juos įrengė; to nenustačius, nebuvo pagrindo išvadai, kad kasatorius apdailos projekto derinimo metu objektyviai turėjo ir galėjo suprasti, jog konkrečiose buto vietose bus įrengti tokie įrenginiai. Dėl to kolegija nepagrįstai sprendė, kad kasatoriui tenka elektros skydelio ir vamzdyno kolektoriaus perkėlimo išlaidos, nes jis esą nesutiko su standartiniu sprendimu po to, kai šis buvo įgyvendintas; 3) kolegijos išvada, kad elektros skydelis buvo įrengtas gyvenamojo kambario sienoje dėl kasatoriaus nerūpestingumo ir nepakankamo bendradarbiavimo, grindžiama vartotojo protingumo kriterijumi, nepagrįstai jį saistant įsigijamo turto vertės ir įsigijimo tikslų. Kolegijos išvada padaryta, neišsiaiškinus, ar kasatorius, kaip vidutinis vartotojas, neturintis specialių žinių, galėjo turėti objektyvios informacijos apie buto įrengimą, jo inžinerines sistemas; teismas šių aplinkybių neišsiaiškino, tuo tarpu kasatorius įrodinėjo, kad planus parengė profesionali architektė, ieškovo darbuotoja, kuri sužymėjo įrenginius, pagal kasatoriaus pageidavimą įrengtinus bute; nei iš sutarties, nei iš kitų dokumentų neišplaukia, kad kasatorius būtų informuotas apie jo bute įrengtinus elektros skydelį ir vamzdyno kolektorių. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad kasatorius dar iki šių įrenginių įrengimo turėjo objektyviai pagrįstą pareigą žinoti apie pirmiau nurodytų įrenginių jo bute įrengimą ir domėtis su tuo susijusiomis aplinkybėmis. Kasatorius kreipėsi į ieškovą dėl įrenginių perkėlimo iš karto po to, kai jam objektyviai tapo aišku, kad jie bus įrengti ir kur bus įrengti. Pripažintina, kad kolegijos išvados pirmiau nurodytu klausimu pagrįstos ne byloje surinktais ir ištirtais įrodymais dėl tam tikro fakto buvimo, bet prielaidomis, kurios nepatvirtina tam tikro fakto buvimo. Dėl to kolegija nepagrįstai, pažeidžiant CPK 176, 185, 263 straipsnių reikalavimus, ginčo santykiui taikė teisės normas, pagal kurias laikė esant kasatoriaus padarytą prievolės pažeidimą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Be to, kolegija neįvykdė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų.

3. Dėl CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, kasatoriaus lūkesčius, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį ir prasmę, kasatoriaus teisinį statusą bei į šalių veiksmus, vykdant sutartį, todėl netinkamai kvalifikavo ginčo santykį. Teismas ignoravo aplinkybę, kad, sprendžiant, kuri ginčo šalis yra atsakinga už buto apdailos termino praleidimą, būtina atsižvelgti į tai, jog vartotojo ir verslininko sutartis sudaryta pagal ieškovo, t. y. verslininko, pasiūlytą projektą; dėl šios priežasties nenustatyti tikrieji šalių, sudarant sutartį, ketinimai, jų lūkesčiai, kitos svarbios aplinkybės, pavyzdžiai, tai, kad, derinant buto apdailos projektą, ieškovui atstovavo profesionali architektė, ir tai suponavo kasatoriui pagrindą manyti, jog informacijos su atstove derinimas ir pasirinktų apdailos sprendinių užfiksavimas jos parašu yra tinkamas ir galutinis sutarties prievolės pateikti ieškovui reikalingus duomenis įvykdymas, taip pat manyti, kad ieškovui nebus reikalingas papildomas darbų atlikimo terminas. Kolegijos nutartyje pripažinta aplinkybė, kad ieškovas, būdamas verslininkas, yra stipresnė ir atsakingesnė šalis, nebuvo tinkamai atskleista kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, todėl suponavo nepagrįstą išvadą dėl kasatorius nebendradarbiavimo, vykdant sutartį; tokia teismo pozicija neatitinka CK 6.193 straipsnio 2, 4 dalyse nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių; ieškovas dėl kasatoriaus nurodymų įgyvendinimo privalėjo jį informuoti apie būtinybę konkrečiam laikui nukelti buto apdailos terminą. Teismo išvada, kad kasatorius nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, padaryta motyvuojant, jog butas yra brangus, todėl kasatorius esą turėjo būti rūpestingas, turėti daugiau žinių dėl buto įrengimo, domėtis klausimų sprendimu; toks sutarties šalių pareigų ir teisių aiškinimas rodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog kasatorius, turėdamas tikslą, kad žinių šioje srityje spragos nebūtų kliūtis sutarčiai tinkamai įvykdyti, bendravo su ieškovo atstove, minėta, profesionale architekte, kuri privalėjo pateikti visą buto apdailos derinimui reikalingą informaciją ir ją gauti iš kasatoriaus. Dėl to iš kolegijos išvadų neišplaukia, kad kasatorius turėjo pareigą papildomai domėtis ir teikti informaciją ieškovui. Kolegija niekaip nemotyvavo, kodėl, sprendžiant dėl šalių pareigų vykdymo ir atsakomybės, svarbesne sąlyga laikė kasatoriaus, t. y. silpnesnės sutarties šalies, pareigą papildomai domėtis elektros skydelio ir vamzdyno kolektoriaus įrengimu, nei ieškovo, stipresnės sutarties šalies, pareiga tinkamai informuoti vartotoją apie numatytus „standartinius sprendimus“, kuriuos jis turėtų įvertinti apdailos projekto rengimo metu. Ieškovas nesilaikė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytų sutarčių vykdymo principų, pažeidė įstatymo jam nustatytą pareigą informuoti. Be to, sutartyje aiškiai nenustatyta, kaip turi būti atliekami ir įforminami buto projekto ir apdailos projekto pakeitimų derinimai. Šią aplinkybę teismai turėjo vertinti ieškovo, pateikusio sutarties tekstą ir kaip profesinę veiklą vykdančio asmens, nenaudai ir kasatoriaus naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

4. Dėl nepagrįstai netaikytų CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatų, vertinant ieškovo veiksmus. Ginčas kilo iš sutarties, kurios viena šalis – ieškovas, yra verslininkas. Bylos duomenimis, jis neįvykdė sutartimi prisiimtos prievolės per sulygtą darbų atlikimo terminą. Bylą nagrinėję teismai turėjo teisinį pagrindą vertinti ieškovo veiksmus, taikant CK 6.256 straipsnio 4 dalį.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus įrodymus ir jų neįvertino. Iš kasatoriaus raštų byloje matyti, kad jis teikė prašymą dėl elektros skydelio ir kolektoriaus perkėlimo po to, kai buto apdailos ir buto projektai buvo suderinti; vadinasi, nesutikęs su standartiniu sprendimu dėl pirmiau nurodytų įrenginių buvimo vietos po to, kai šie buvo įgyvendinti, kasatorius turi atlyginti jų perkėlimo išlaidas. Šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, laiku pateikti pageidavimus ir domėtis atliekamais darbais. Bylos duomenimis, kasatorius nesilaikė sutartyje nustatytų terminų buto apdailos ir buto projekto pakeitimams pateikti. Kasatorius neteko teisės reikalauti įrenginių perkėlimo išlaidų atlyginimo, nes neįvykdė pareigos iš anksto domėtis įrenginių vieta ir pranešti ieškovui, jeigu nesutiko su standartiniu sprendimu dėl jų įrengimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl CK 6.193, 6.206 straipsnių nuostatų taikymo

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2006 m. balandžio mėn. ieškovo architektė parengė ir pateikė kasatoriui elektros įvado, sienų ir lubų apšvietimo, sienų ir lubų apšvietimo jungiklių vietos, šildymo sistemos, santechnikos planą, taip pat pertvarų planą su baldų išdėstymu (b. l. 16-24). Medžiagų–gaminių (butui įrengti) poreikio žiniaraštis patvirtintas 2006 m. liepos 19 d., kasatorius 2006 m. gruodžio 6 d. ir 2007 m. sausio 15 d. pareiškė paskutinius reikalavimus dėl buto apdailos (b. l. 38, 39). Atsižvelgdami į tai, teismai sprendė, kad darbų pagal sutartį atlikimo terminas buvo nukeltas dėl kasatoriaus kaltės ir todėl šis negali remtis sutarties 7. 3 punktu, kuriame nustatyta ieškovo pareiga mokėti netesybas, kai statybos darbai atliekami pažeidžiant terminus, ir reikalauti delspinigių bei juos įskaityti kaip priešpriešinės prievolės – sumokėti už atliktus darbus – vykdymą. Kasatorius laiko, kad tokios bylą nagrinėjusių teismų išvados nepagrįstos, nes teismai nenustatinėjo, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis 2006 m. gruodžio 6 d. ir 2007 m. sausio 15 d. buvo pareikšti pageidavimai; be to, kasatorius nurodo, kad pageidavimai pareikšti po 2006 m. rugsėjo 25 d., t. y. pasibaigus ieškovui nustatytų buto apdailos darbų atlikimo terminui, todėl, kasatoriaus nuomone, neteisingai ginčo santykiui taikytos CK 6.206 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo motyvais negali sutikti, nes bylą nagrinėję teismai svarstė ir pasisakė dėl apdailos darbų atlikimo termino nukėlimo, mokėjimo už atliktus statybos darbus vykdymo; teisėjų kolegija neturi pagrindo priešingoms išvadoms pirmiau nurodytais klausimais daryti.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, kasatoriaus lūkesčius ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, aiškinant sutartį, būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis); sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį; jeigu sutarties šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ prieš A. B. firmą „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ prieš UAB „Beltateksas“, bylos Nr 3K-3-203/2007, ir kt.) Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino šalių 2006 m. kovo 27 d. sudarytą buto statybos sutartį, vertino šios sutarties sąlygas ir padarė pagrįstą išvadą, jog sutarties 4 punkte nustatyta mokėjimo tvarka neatskiriama nuo konkrečių darbų etapų atlikimo, todėl, nukėlus vienos sąlygos vykdymą, nusikelia ir susijusios pareigos vykdymas (CK 6.207 straipsnis). Ieškovas vykdė darbus, gavęs kasatoriaus sutikimus ir nurodymus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į kasatoriaus nuomonės pakitimus dėl buto apdailos, todėl padarė pagrįstą išvadą dėl visos apdailos atlikimo termino pažeidimo ne dėl ieškovo kaltės.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą nustatančių CPK 176, 185 straipsnių nuostatų taikymo ir aiškinimo, 331straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą dėl visos apdailos atlikimo termino pažeidimo ne dėl ieškovo kaltės būtų neištyrę įrodymų, kurių pagrindu padarė išvadas dėl kasatoriaus teisių ir pareigų, nenustatė bylai išspręsti esminės reikšmės turinčių aplinkybių.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo šalims paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamais kasacinio skundo argumentais kasatorius atitinkamas bylos aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme. Ne tik ieškovas, bet ir kasatorius, kaip kita ginčo santykio šalis, turėjo aktyviai bendradarbiauti bei kooperuotis, laiku pateikti pageidavimus bei domėtis atliekamais darbais. Tai, kad kasatorius yra vartotojas, neatleidžia jo nuo pareigos būti rūpestingam ir apdairiam, sudarant bei vykdant sandorį.

Kasatorius, norėdamas pasirinkti individualų, jį geriau tenkinantį sprendimą dėl įrengimų vietos, turėjo pareigą iš anksto domėtis ir informuoti apie tai ieškovą, tačiau to laiku nepadarė, nesilaikė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos vykdant sutartį, todėl neteko teisės reikalauti atlyginti įrenginių perkėlimo išlaidas ir atsakyti už praleistus terminus.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrįstai nurodo į CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą, todėl šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir atmestinais.

Dėl CK 6.256 straipsnio nuostatų taikymo

CK 6.681straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, jeigu pagal sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibūdinama kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovas pagal vartojimo sutartį visada yra verslininkas, tai jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Analizuojant ginčui išspręsti reikšmingas CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakomybė dėl apdailos darbų atlikimo termino nukėlimo bei pareiga sumokėti už elektros skydelio ir vamzdyno kolektoriaus perkėlimo darbus tenka kasatoriui; be to, šis, kaip vartotojas, turintis teisininko specialybę, turėjo suvokti vartojimo sutarties instituto reikšmę ir teisėtų vartotojo interesų apsaugą, tuo tarpu ginčą nagrinėjęs teismas patikrino pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą ir padarė tinkamą išvadą, kuria abejoti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti kasacinio skundo argumentai šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos apskųsto procesinio sprendimo teisėtumui, todėl nenagrinėtini.

Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė