Dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimą ir teisę keisti ieškinio dalyką, pareikšti netiesioginį ieškinį, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-223-421/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02033-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;

3.1.14.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. M. patikslintą ieškinį atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, E. K., I. K. dėl skolininkų savo teisių neįgyvendinimo, tretieji asmenys antstolis R. S., antstolė R. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimą ir teisę keisti ieškinio dalyką, pareikšti netiesioginį ieškinį, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė Z. M. prašė teismo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) be atsakovų prašymų dėl senatvės pensijų jiems paskyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir paskirti atsakovams valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas vadovaujantis VSDFV Kauno skyriuje esančiomis netekto darbingumo pensijų bylomis Nr. 645690, Nr. 2021290.

3. Antstolės R. S. kontoroje yra vykdomas išieškojimas ieškovės naudai iš I. K. ir E. K. pagal tris vykdomuosius dokumentus, kurių bendra suma 9591,32 Eur. Antstolio R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas ieškovės naudai iš I. K. ir E. K. pagal du vykdomuosius dokumentus, kurių bendra suma 6337,19 Eur. Atsakovai I. ir E. K. jokio turto neturi, pajamų negauna. Neatlikus tam tikrų procedūrų, atsakovams buvo nutrauktas neįgalumo pensijų mokėjimas. Atsakovai yra sulaukę pensinio amžiaus, tačiau, nenorėdami vykdyti prievolių, nesikreipia į VSDFV Kauno skyrių dėl senatvės pensijų paskyrimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino.

5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus antstolių duomenis, nustatė, kad ieškovė turi neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovus I. ir E. K. ir jų prievolių ieškovei vykdymo terminas yra suėjęs. Atsakovai jokio turto ir (ar) pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreipiamas ieškovės naudai priteistų sumų išieškojimas, neturi, todėl jie laikytini nemokiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 2 dalies prasme.

6. Remiantis teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, spręsta, kad atsakovai I. ir E. K. savo turtinės teisės gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgyvendina nesant tam objektyvių priežasčių, piktybiškai vengia kreiptis dėl socialinio draudimo senatvės pensijos jiems paskyrimo ir tokiu savo neveikimu pažeidžia savo kreditorės (ieškovės) interesus išsiieškoti skolą iš jų. Teismas sprendė, kad, kreditorei įgyvendinus šias teises už atsakovus, atsakovai gautų pajamų ir jiems atsirastų galimybė vykdyti prievoles.

7. Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir SDPĮ) 14 straipsnį abu atsakovai yra įgiję teisę gauti senatvės pensiją, ši atsakovų turtinė teisė yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina (VSDFV pateiktos abiejų atsakovų valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų bylų kopijos). Teismas vertino, kad visi esminiai dokumentai, būtini pensijai paskirti, I. ir E. K. VSDFV buvo pateikti šių atsakovų netekto darbingumo pensijų bylose, tą teismo posėdyje patvirtino ir VSDFV Kauno skyriaus atstovė.

8. Teismas, atsižvelgdamas į SDPĮ 34 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą netekto darbingumo pensiją, įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų, sprendė, jog minėtas teisinis reguliavimas sudaro teisines prielaidas VSDFV Kauno skyriui vadovautis I. ir E. K. netekto darbingumo pensijos bylose esančiais duomenimis ir paskirti jiems socialinio draudimo senatvės pensiją.

9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

10. Kolegija nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos matyti, jog yra išskiriami du teisės į pensiją įgyvendinimo etapai: asmens, atitinkančio įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, valios išreiškimas ir šios pensijos paskyrimas bei piniginės išmokos apskaičiavimas ir išmokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad įgyvendinti teisę į pensiją gali tik tokią teisę turintis subjektas, o tokia teisė iki jos paskyrimo negali būti siejama su nuosavybe, nes neatitinka tradicinės nuosavybės sampratos, pavyzdžiui, teisės į pensiją negalima paveldėti ar kitaip perduoti kitam asmeniui. Tik nuo skolininko valios priklauso, ar įgyvendinti tokią teisę. Dėl to konstatuota, kad teisė į pensiją yra pripažintina su skolininko asmeniu susijusia teise, o tokiu atveju kreditorius negali reikšti netiesioginio ieškinio (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti įvykdomas. Asmeniui įgyvendinant savo teisę į pensiją, tarp jo ir VSDFV skyriaus susiformuoja ne civilinio, o administracinio pobūdžio teisiniai santykiai. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius yra viešojo administravimo subjektas, kuris veikia vadovaudamasis įstatymais ir poįstatyminiais aktais, todėl visa teisės į pensiją įgyvendinimo procedūra turi atitikti teisės normų reikalavimus.

11. Pažymėta, kad patenkinus ieškinį būtų pažeisti Socialinio draudimo pensijų ir skyrimo mokėjimo nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, 1, 2, 4 punktų reikalavimai, nes atsakovai I. K. ir E. K. nėra pateikę prašymo dėl pensijos skyrimo atsakovui VSDFV Kauno skyriui. Tokiu prašymu ne tik išreiškiama valia gauti pensiją, bet kartu institucijai suteikiami ir duomenys apie pareiškėjus, leidžiantys tą prašymą įvykdyti, pvz., duomenys apie asmens sąskaitą banke, į kurią turi būti pervesta apskaičiuota išmoka, ar kitas išmokėjimo būdas. Šiuo atveju patenkinus ieškinį toks sprendimas būtų neįvykdomas, nes atsakovas VSDFV Kauno skyrius, apskaičiavęs ir paskyręs atsakovams senatvės pensiją, negalėtų jos išmokėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu ieškovė Z. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismai savo sprendimuose pasisakė tik dėl reikalavimo, suformuluoto vienam atsakovui – VSDFV Kauno skyriui, tačiau neišsprendė ieškovės Z. M. reikalavimo įpareigoti atsakovus I. ir E. K. pateikti prašymus dėl pensijų gavimo, o pastariesiems neįvykdant teismo sprendimo, leisti ieškovei už atsakovus pateikti minėtus prašymus VSDFV Kauno skyriui. Neišnagrinėjus dalies ieškinio reikalavimų buvo pažeista ieškovės teisė į teisingą teismą bei proceso teisės normos. Ieškovė kelis kartus tikslino ieškinius: 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui patikslintą netiesioginį ieškinį, kuriame buvo suformuluoti alternatyvūs prašymai įpareigoti atsakovus I. K. ir E. K. pateikti prašymus „Sodrai“ dėl senatvės ar invalidumo pensijos apskaičiavimo, jeigu per nustatytą teismo terminą jie neįvykdys ir nepateiks „Sodrai“ prašymo dėl senatvės ar invalidumo pensijos apskaičiavimo, įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių be atsakovų prašymų apskaičiuoti ir paskirti senatvės ar invalidumo pensijas arba leisti ieškovei jų vardais pareikšti prašymus VSDFV Kauno skyriui dėl pensijų paskyrimo ir apskaičiavimo ir tam išduoti leidimą. 2017 m. gruodžio 27 d. ieškovė dar kartą pateikė teismui patikslintą ieškinio reikalavimą, kuriuo patikslino reikalavimą vienam iš atsakovų – VSDFV Kauno skyriui; kitų atsakovų atžvilgiu reikalavimai nebuvo tikslinti. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu išnagrinėjo tik 2017 m. gruodžio 27 d. gautą patikslintą netiesioginį ieškinį ir jį patenkino. Tačiau ieškovės ieškinio reikalavimai, suformuluoti ankstesniame 2017 m. rugpjūčio 10 d. procesiniame dokumente, liko neišnagrinėti. Ieškovė šių savo reikalavimų atsakovams I. K. ir E. K., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatsisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesprendė klausimo dėl ieškovės šių pareikštų reikalavimų atsakovams I. K. ir E. K. atsisakymo, netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti šį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

12.2. Nors teismai ieškovės reikalavimų atsakovams I. ir E. K. neišnagrinėjo, Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad visas ieškovės ieškinys buvo atmestas, todėl tokia teismo sprendimo rezoliucinė dalis užkerta kelią ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovams I. ir E. K., remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 293 straipsnio 3 dalis). Kauno apygardos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas atmetė ieškinį atsakovų I. ir E. K. atžvilgiu, todėl yra CPK 329 straipsnio pažeidimas.

12.3. Ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovams I. K. ir E. K., bei alternatyvus reikalavimas leisti ieškovei atsakovų I. K. ir E. K. vardu pareikšti prašymus VSDFV Kauno skyriui dėl pensijų paskyrimo ir apskaičiavimo ir tam išduoti ieškovei leidimą negali būti kvalifikuoti kaip netiesioginis ieškinys. Teismas turi pareigą išsiaiškinti ieškovės reikalavimų apimtį ir tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normą, neatsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytas materialiosios teisės normas ar procesinio dokumento pavadinimą. Šioje byloje buvo nustatytos visos faktinės aplinkybės, kurios leido pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovės pareikštą reikalavimą I. K. ir E. K. bei pirmiau nurodytą alternatyvųjį reikalavimą. Tai, kad per 15 metų teismo sprendimai, priimti ieškovės Z. M. naudai, yra nevykdomi, o jos reikalavimai I. ir E. K. šioje byloje liko neišnagrinėti, akivaizdžiai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

12.4. Piliečiai, sulaukę įstatyme nustatyto amžiaus bei atitinkantys SDPĮ nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus, turi turtinę teisę gauti iš valstybės senatvės pensiją. Atsakovai I. ir E. K. atitinka SDPĮ 14–16 straipsnių reikalavimus, todėl jie turi teisę gauti senatvės pensiją, tačiau sąmoningai nesikreipia dėl senatvės pensijos skyrimo, nes siekia išvengti prievolės ieškovei vykdymo.

13. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelis kartus pateikė patikslintus ieškinius, keisdama reikalavimus. Teismas visus patikslintus ieškinius priėmė, suteikė galimybę atsakovams pasisakyti dėl kiekvieno patikslinto ieškinio, nustatė atsakovams terminus atsiliepimams pateikti. Visi ieškiniai buvo įvardyti kaip netiesioginiai ieškiniai. Paskutinis patikslintas ieškinys pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d., jame buvo galutinai patikslinti ieškinio reikalavimai ir suformuluoti du reikalavimai, susiję su netiesioginio ieškinio instituto taikymu VSDFV Kauno skyriui. Taigi nagrinėjamoje byloje būtent ieškovės pateiktu paskutiniu patikslintu ieškiniu buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Iš paskutinio pareikšto patikslinto ieškinio ir jame suformuluotų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė galutinai patikslino ieškinio ribas ir pagal jos suformuluotus galutinius reikalavimus teisme buvo nagrinėjama byla. Jokių kitokių reikalavimų atsakovams I. K. ir E. K. ieškovė paskutiniu patikslintu ieškiniu nekėlė. Dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė nepateikė apeliacinio skundo, nekėlė kitų, neva neišnagrinėtų reikalavimų klausimo apeliacinės instancijos teisme, o priešingai, atsakovui VSDFV Kauno skyriui pateikus apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovė atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, ir prašė VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

13.2. Pažymėta, kad šių reikalavimų, kuriuos ieškovė nurodo kaip neišnagrinėtus, ji nekėlė nei patikslintame ieškinyje, nei pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl tokie reikalavimai negali būti kasacijos pagrindas šioje byloje. Teismai negali keisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, nes šiuos elementus formuluoja išimtinai ieškovas, todėl tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo bylą pagal suformuluotus reikalavimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio dalyko suformulavimo ir ieškovo teisės keisti ieškinio dalyką

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Vienas iš esminių civilinio proceso principų – proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis (taigi ir ieškovą) sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Analogiški reikalavimai įtvirtinti CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. To paties straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio. Ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas reglamentuojamas CPK 141 straipsnyje.

16. Ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad teismai savo sprendimuose pasisakė tik dėl reikalavimo, suformuluoto vienam atsakovui – VSDFV Kauno skyriui, tačiau ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus I. ir E. K. pateikti prašymus dėl pensijų gavimo, o pastariesiems neįvykdant teismo sprendimo, leisti ieškovei už atsakovus pateikti minėtus prašymus VSDFV Kauno skyriui teismas neišnagrinėjo; t. y. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik 2017 m. gruodžio 27 d. gautą patikslintą netiesioginį ieškinį, tačiau ieškinio reikalavimai, suformuluoti ankstesniame 2017 m. rugpjūčio 10 d. procesiniame dokumente, liko neišnagrinėti. Neišnagrinėjus dalies ieškinio reikalavimų, buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą bei proceso teisės normos. Ieškovė šių savo reikalavimų atsakovams I. K. ir E. K., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatsisakė, pirmosios instancijos teismas taip pat nesprendė klausimo dėl šių pareikštų reikalavimų atsakovams atsisakymo, netaikė CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatų ir tai esą sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Kasacinis teismas konstatuoja, kad šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

17. Šios nutarties 15 punkte minėta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, ieškovei pareiškus netiesioginį ieškinį, kuriame I. ir E. K. buvo patraukti kaip atsakovai, buvo suformuluotas reikalavimas tik trečiajam asmeniui VSDFV Kauno skyriui, tačiau atsakovams I. ir E. K. materialinis teisinis reikalavimas nebuvo suformuluotas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą ieškinį, netinkamą šalį pakeičiant tinkama bei sumokant žyminį mokestį. Ieškovei pateikus 2017 m. vasario 12 d. patikslintą netiesioginį ieškinį, kuriame kaip atsakovas buvo patrauktas VSDFV Kauno skyrius ir šiam buvo pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o I. ir E. K. nurodyti kaip tretieji asmenys, pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimis ieškovei vėl buvo nustatyti terminai ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tikslinti atsakovus, apsvarstant galimybę kaip atsakovus patraukti I. ir E. K., jų atžvilgiu formuluojant ieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teisme 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 10 d. patikslintas netiesioginis ieškinys, kuriame buvo suformuluoti materialiniai teisiniai reikalavimai kaip atsakovams patrauktiems I. ir E. K. ir alternatyvus reikalavimas atsakovui VSDFV Kauno skyriui. 2017 m. lapkričio 14 d. pirmosios instancijos teisme vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė paprašė teismo nustatyti terminą ieškinio reikalavimams (ieškinio dalykui) patikslinti bei išreikalauti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus rašytinius įrodymus, reikalingus ieškinio dalykui patikslinti. Pirmosios instancijos teisme 2017 m. gruodžio 28 d. gautame paskutiniame patikslintame 2017 m. gruodžio 27 d. netiesioginiame ieškinyje, nors atsakovais buvo patraukti tiek I. ir E. K., tiek ir VSDFV Kauno skyrius, reikalavimai pareikšti tik VSDFV Kauno skyriui. Tiek iš 2018 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio protokolo (garso įrašo), tiek iš 2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio protokolo (garso įrašo) akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovė palaikė materialinius teisinius reikalavimus, pareikštus paskutiniame patikslintame 2017 m. gruodžio 27 d. netiesioginiame ieškinyje. Pažymėtina, kad šiame ieškinyje nenurodyta ir posėdžio metu ieškovė ar jos atstovė neteigė, kad ieškovė ne pakeičia, o papildo ieškinio dalyką (materialinį teisinį reikalavimą).

18. Šios nutarties 17 punkte nurodytų aplinkybių pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Ieškovei pasinaudojus teise pakeisti ieškinio dalyką, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tokius materialinius teisinius reikalavimus, kokie buvo pareikšti šioje byloje galutinai suformuluotame patikslintame ieškinyje, todėl kasacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė vieno iš byloje pareikštų reikalavimų, nėra pagrįstas bylos duomenimis ir nedera su šios nutarties 15 punkte nurodytais civilinio proceso principais. Pažymėtina, kad ieškinio dalyko pakeitimas, reiškiant kitą materialinį teisinį reikalavimą ir (ar) nukreipiant tokį reikalavimą prieš kitą atsakovą (atsakovus), negali būti tapatinamas su ieškinio reikalavimo atsisakymu. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad teismai neišnagrinėjo dalies ieškinio reikalavimų ir dėl to buvo pažeista ieškovės teisė į teisingą teismą bei proceso teisės normos, yra nepagrįsti.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, aiškinimo ir taikymo

19. Pagal CK 6.68 straipsnio, reglamentuojančio netiesioginį ieškinį ir jo pareiškimo sąlygas, 1 dalies nuostatą kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys); pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (to paties straipsnio 2 dalis); kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (3 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant 19 punkte nurodytą materialiosios teisės normą, yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Tačiau kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-686/2015).

21. Nagrinėjamoje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsakovų E. K. ir I. K. teisės į socialinio draudimo senatvės pensijas priverstinio įgyvendinimo.

22. Socialinio draudimo pensijų įstatyme socialinio draudimo senatvės pensija apibrėžiama kaip socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, sukakusiam šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turinčiam šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti (šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Taigi teisė į socialinio draudimo senatvės pensiją atsiranda asmenims, atitinkantiems įstatymo nustatytus reikalavimus. O tai reiškia, kad įstatymas, nustatydamas tam tikrus reikalavimus teisei į socialinio draudimo senatvės pensiją atsirasti (įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius ir pensijų draudimo minimalusis stažas), šią teisę sieja išimtinai su asmeniu.

23. Tai, kad teisė į socialinio draudimo pensiją įstatymo siejama išimtinai su asmeniu, patvirtina ir CK 5.1 straipsnio, reglamentuojančio paveldėjimo sampratą ir apibrėžiančio paveldėjimo objektus, 3 dalies norma, kurioje nustatyta, kad nepaveldimos neturtinės teisės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Šios nutarties 19, 20 punktuose minėta, kad kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises – kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareikštas netiesioginis ieškinys, kuriuo reikalaujama priverstinai įgyvendinti atsakovų teises į socialinio draudimo senatvės pensijas, o šios teisės yra išimtinai susijusios su atsakovų, kurie yra ieškovės skolininkai, asmeniu, apeliacinės instancijos teismas, nors ir remdamasis kitais argumentais, pagrįstai tokį ieškinį atmetė, nes ieškovė neturi tokio reikalavimo teisės. Taigi apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus kasacinis teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės Z. M. kasacinis skundas yra netenkinamas, tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos.

26. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 21,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš Z. M. (duomenys neskelbtini) 21,20 Eur (dvidešimt vieną Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas