Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselio negaliojimo pagrindus, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei procesinių terminų atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-220-378/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25820-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei,,Eteka“, V. N. dėl vekselio, vykdomojo įrašo ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir vykdymo atgręžimo; tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė,,Meat Lt“, notaras Tomas Petras Vėlyvis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselio negaliojimo pagrindus, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei procesinių terminų atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas A. V. prašė teismo: pripažinti negaliojančiu 2012 m. gruodžio 31 d. neprotestuotiną paprastąjį 122 136 Lt sumos vekselį, kurį jis išdavė UAB „Eteka“; pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notaro Tomo Petro Vėlyvio 2013 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą atsakovės UAB „Eteka“ naudai; pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Eteka“ ir V. N., dėl 87 869,03 Lt reikalavimo teisės perleidimo; taikant restituciją priteisti iš atsakovo V. N. jam išieškotą iš ieškovo 7267,48 Eur sumą ir 833,61 Eur vykdymo išlaidų atlyginimo.

3. Ieškovas nurodė, kad 122 136 Lt sumos vekselį UAB,,Eteka“ naudai 2012 m. gruodžio 31 d. jis pasirašė dėl suklydimo ir atsakovo V. N. pavartoto smurto. Kadangi ieškovas buvo skolingas UAB,,Meat Lt“, bet ne UAB,,Eteka“, mokėjimai pagal vekselį reikštų nepagrįstą UAB,,Eteka“ praturtėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnį teisė gali atsirasti tik iš teisėtų veiksmų, nustatytų CK 1.136 straipsnyje, tačiau negali atsirasti iš neteisės. Pripažinus vekselį negaliojančiu, negalioja reikalavimas bei vykdomasis įrašas pirmiau nurodyto vekselio pagrindu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2012 m. gruodžio 31 d. vekselį, išduotą ieškovo A. V. UAB,,Eteka“ naudai dėl 122 136 Lt sumos, negaliojančiu; pripažino negaliojančiu 2013 m. kovo 19 d. Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notaro T. P. Vėlyvio išduotą vykdomąjį įrašą atsakovės UAB,,Eteka“ naudai; pripažino negaliojančia 2014 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Eteka“ ir V. N. dėl 87 869,03 Lt reikalavimo skolininkui A. V.; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo V. N. 7267,48 Eur bei 833,61 Eur, iš viso 8101,09 Eur, ieškovui A. V. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. dirbo UAB,,Meat Lt“ direktoriumi. 2012 m. gruodžio 31 d. atlikus inventorizaciją, nustatytas 87 869,03 Lt vertės prekių trūkumas. Inventorizacijai vadovavo atsakovas V. N., įgaliojimo pagrindu atstovavęs bendrovės,,Meat Lt“ patronuojančiajai įmonei UAB,,Eteka“. Ieškovas pasirašė patikrinimo aktą ir vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2013 m. kovo 1 d. sumokėti UAB,,Meat Lt“ akcininkei UAB,,Eteka“ 122 136 Lt. Ieškovas teigia, kad vekselį pasirašė atsakovui pavartojus prieš jį fizinį smurtą. Dėl kūno sužalojimų ieškovas kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ši pranešė apie įvykį Vilniaus 2-ajam policijos komisariatui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnį dėl galimo atsakovo savavaldžiavimo. Vilniaus apylinkės prokuratūra 2014 m. sausio 16 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą.

6. Teismas nustatė, kad vekselio išdavimo momentu ieškovo ir atsakovės UAB,,Eteka“ nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Ieškovas, pasirašydamas vekselį UAB,,Eteka“ naudai ir būdamas UAB,,Meat Lt“ vadovas, turėjo suprasti, kad jis įsipareigoja atlyginti savo padarytą žalą bendrovei,,Meat Lt“ jos vienintelei akcininkei UAB,,Eteka“. Ieškovui A. V. ginčijant vekselį dėl suklydimo, svarbu jo paties buvęs supratimas, kieno naudai jis pasirašo vekselį ir dėl kokios savo prievolės. Ieškovas, siekdamas pripažinti vekselį sudarytu dėl suklydimo, turėjo pateikti įrodymus, kad jis suklydo dėl esminių vekselio sąlygų, tačiau to nepadarė, todėl teismas ieškinio reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu dėl suklydimo atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad smurto ir grasinimo ieškovui aplinkybės yra įrodytos byloje tiek ieškovo nuosekliais paaiškinimais, tiek jo tėvų ir buvusios žmonos byloje pateiktais liudijimais, iš kurių matyti, kad ieškovas vekselį pasirašė dėl atsakovo V. N. realaus grasinimo ir smurto pavartojimo prieš ieškovą. Tiek ieškovas, tiek liudytojai nuosekliai patvirtino, kad grįžęs į namus iš darbo ieškovas buvo susijaudinęs, ant veido buvo matyti sumušimo žymių, dėl sumušimo ieškovas kreipėsi į medikus tą patį vakarą. Iš byloje esančio paciento apžiūros protokolo 2012 m. gruodžio 31 d. 21 val. 10 min. matyti, kad ieškovas medikams nurodė, jog prieš 2–3 val. jis buvo sumuštas pažįstamo asmens darbe, protokole konstatuota nosies ir kaktos nubrozdinimai, mėlynė ir kaklo 10 cm įdrėskimas. Medikų nustatyti sužalojimai atitinka sužalojimų pobūdį, apie kurį paliudijo ieškovo tėvai ir buvusi žmona. Ieškovo pateiktų argumentų ir liudytojų paaiškinimų dėl sužalojimų atsakovas V. N. nepaneigė tinkamais įrodymais, todėl teismas padarė išvadą, kad būtent dėl atsakovo realaus grasinimo ir pavartoto smurto ieškovas buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselį nenaudingomis sau sąlygomis (CK 1.91 straipsnis). Ieškovas, įrodęs vekselio negaliojimą šiuo pagrindu, kartu nuginčijo prezumpciją, jog UAB,,Eteka“ buvo sąžininga vekselio turėtoja, todėl teismas sprendė, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu ir prieštaraujančiu CK 1.136 bei 1.137 straipsniams, nes iš neteisės teisė negali atsirasti. Pripažinęs vekselį negaliojančiu teismas pripažino negaliojančiu ir jo pagrindu notaro išduotą 2013 m. kovo 19 d. vykdomąjį įrašą.

8. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad, vekseliui negaliojant, UAB,,Eteka“ neturėjo reikalavimo teisės pagal jį, todėl negalėjo jos perleisti atsakovui V. N. Dėl to, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu abiem jos šalims buvo žinoma, jog ieškovas skolingas UAB,,Meat Lt“, o UAB,,Eteka“ neturi reikalavimo teisės į ieškovą, teismas sprendė, kad šalys buvo nesąžiningos ir toks perleidimas prieštaravo įstatymui (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, ieškovui teigiant vekselio išdavimo aplinkybes, t. y. jog jis vekselį išdavė dėl pavartoto prieš jį smurto, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio nuostatas ieškovas privalėjo jas įrodyti, o ne atsakovas turėjo įrodyti, jog tokių aplinkybių nebuvo. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, nurodydamas, jog šis neįrodė ir nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių. Be to, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik atskirais įrodymais – ieškovo paaiškinimais, liudytojų, t. y. ieškovo tėvų ir buvusios sutuoktinės, parodymais. Jie apie ieškovo nurodytas aplinkybes dėl smurto prieš jį pavartojimą žinojo tik iš paties ieškovo pasakojimo ir įvykyje nedalyvavo. Liudytoja V. A., buvusi UAB „Meat Lt“ buhalterė, nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl smurto. Be to, prie bylos prijungta baudžiamoji byla, kurioje buvo apklausti liudytojai, dalyvavę inventorizacijos atlikimo metu. Iš jų paaiškinimų matyti, kad jie nepatvirtino ieškovo nurodytų vekselio pasirašymo aplinkybių ir prieš jį vartoto smurto faktų. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Vien tas faktas, kad byloje yra pateikti medicinos įstaigos dokumentai, jog ieškovas kreipėsi dėl sumušimo, neįrodo, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovą. Į medikus ieškovas kreipėsi ne iš karto, todėl vienareikšmiškai vertinti, jog ieškovo patirti sumušimai tiesiogiai buvo padaryti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Teismas turėjo vertinti prejudicinius faktus, nustatytus baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodė, jog ieškovo teiginiai, kad raštas bei ginčijamas vekselis buvo gauti prievarta, yra paneigti byloje ištirtais įrodymais. Kolegija sprendė, kad, vertinant įrodymų visumą, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas pavartojo smurtą prieš jį ir vekselis buvo pasirašytas būtent dėl smurto pavartojimo.

11. Ieškovas vekselį ginčijo ir tuo pagrindu, kad jo nesiejo prievoliniai santykiai su UAB „Eteka“. Kolegija dėl šio ieškinio pagrindo pažymėjo, kad ieškovas padarė žalą įmonei UAB „Meat Lt“, o jos vienintelė akcininkė vekselio išdavimo metu buvo UAB „Eteka“. UAB „Meat Lt“ ieškovui nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl kolegija sprendė, kad ginčijamas vekselis ieškovo buvo išduotas esant realiam pagrindui. Tai, kad ieškovas sudarė susitarimus, siekdamas atlyginti žalą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, jau po vekselio išdavimo, kai UAB „Meat Lt“ bankroto administratorius pareiškė ieškinį ieškovui baudžiamojoje byloje, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijamas vekselis yra negaliojantis ir buvo išduotas nesant teisinio pagrindo. Atsakovas V. N. reikalavimo teisę į ieškovą įgijo galiojančio vekselio ir reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, t. y. esant teisiniam pagrindui, todėl atsakovas negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu.

12. Kadangi ieškovas ieškinio reikalavimo dėl atsakovų sudarytos 2014 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia negrindė CK 6.102 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija sprendė, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą bei perskirstyti apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Vekselis gali būti išduotas kreditoriui kaip pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonė, tačiau, atsižvelgiant į bendrovės ir akcininko turto atskirumą, vekselio, kaip pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, neturi pagrindo reikalauti reikalavimo teisę į skolininką turinčios įmonės akcininkas. Priešingu atveju vekselio įgijėjo sąžiningumas negali būti preziumuojamas ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas draudimas reikšti prieštaravimus pagal vekselių abstraktumo taisyklės išimtį turėtų būti netaikomas, nes akcininkas tokiu atveju vekselį yra įgijęs be teisinio pagrindo (CK 1.136 straipsnis). Tiek UAB,,Eteka“, tiek jos teisių pagal vekselį perėmėjas V. N. nuo pat reikalavimo pateikimo ieškovui išduoti vekselį svetimam jo deliktinei prievolei asmeniui elgėsi nesąžiningai ir ieškovui nenaudingai, nes taip jam buvo sukurta pareiga prievolę atlyginti dvigubai, t. y. atlyginti įmonei UAB,,Meat LT“ žalą ir dar sumokėti tokią pačią sumą UAB,,Eteka“. Šie veiksmai laikytini piktnaudžiavimu teise.

13.2. Baudžiamojoje byloje buvo nustatoma A. V. kaltė dėl UAB,,Meat LT“ turto iššvaistymo ir pasisavinimo, o aplinkybės, susijusios su vekselio išrašymu, nebuvo įrodinėjamos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje padarytomis išvadomis, spręsdamas dėl vekselio surašymo aplinkybių.

13.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas šalims, įpareigodamas atsakovą įrodinėti aplinkybę, kad jis prievartos ieškovui netaikė. Ieškovas įvykdė CPK 178 straipsnio reikalavimą įrodyti tai, ką teigia. Surinkti įrodymai patvirtina, kad: vekselis išreikalautas iš ieškovo siekiant užtikrinti skolos UAB,,Meat LT“ sumokėjimą; tol, kol buvo visi inventorizacijos komisijos nariai, fizinė prievarta ieškovui nebuvo taikoma; esant komisijos nariams vekselis išduotas nebuvo; UAB,,Meat LT“ darbuotoja K. Š. nurodė, kad baigus inventorizaciją V. N. darė spaudimą A. V. pasirašyti dokumentus ir kad šis nenorėjo to daryti, o visiems kitiems komisijos nariams išėjus, V. N. su ieškovu liko dviese. Medicininiai dokumentai patvirtina prievartos veiksmų pasekmes. Kadangi prievartos veiksmai atlikti, esant tuo pat metu patalpoje tik dviem asmenims, tai tokių veiksmų įrodinėjimas objektyviai buvo galimas tik netiesioginiais įrodymais ir pagal galimybes ieškovas juos surinko bei pateikė. Šie įrodymai niekaip neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tokie įrodymai gali būti nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, bet civilinėje byloje jie gali būti pakankami sandoriui kaip sudarytam dėl prievartos kvestionuoti, atsižvelgiant į tai, kad sudarytas ieškovui nenaudingas, jokia teisine norma nepagrįstas savarankiškas vekselio sandoris.

13.4. Atsakovas V. N. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė 2018 m. sausio 22 d., t. y. 16 dienų praleidęs CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas termino atnaujinimo klausimą išsprendė rezoliucija, pažeisdamas CPK 307 straipsnio 2 dalyje ir 78 straipsnyje nustatytas bei teismų praktikoje išplėtotas terminų atnaujinimo taisykles. Pagal nurodytas teisės normas praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2009">3K-3-191/2009</a>). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003). Nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas ir žymiai (daugiau nei pusę apskundimui skirto laiko termino), ir esant tik subjektyvioms, nuo atsakovo priklausančioms priežastims. Taigi nebuvo pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl apeliacinis skundas turėjo būti grąžintas atsakovui, o apeliacinis procesas – nutrauktas.

14. Atsakovas V. N. atsiliepime į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Ieškovas, teigdamas, kad vekselis išduotas nesant teisinio pagrindo, kaip vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70-706/2016">3K-3-70-706/2016</a>). Ieškovo teiginiai, kad, pasinaudojant išduotu vekseliu, iš jo siekiama išieškoti dvigubą prievolės sumą, neatitinka tikrovės, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad reikalavimus ieškovui nuosekliai reiškė tik BUAB „Eteka“ – 2013 m. kovo 19 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, teikė skundus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kreipėsi dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo ir jo perdavimo priverstiniam išieškojimui. BUAB „Meat Lt“ iki 2015 m. sausio 13 d. jokių reikalavimų ieškovui nereiškė, o vėliau baudžiamojoje byloje pateikė nepagrįstą ieškinį, nurodžiusi, kad atsitiktinai sužinojo apie ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo veikos. Taigi BUAB „Meat Lt“ neturėjo jokios informacijos apie ieškovo skolą jai. Ieškovo prisiimta rizika įvykdyti dalį prievolės netinkamam kreditoriui (BUAB „Meat Lt“) tenka tik jam pačiam ir negali lemti atsakovo turimo reikalavimo negaliojimo.

14.2. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir nustatė, jog atsakovas nei psichologinio, nei fizinio smurto prieš ieškovą nevartojo, o ieškovas vekselį pasirašė laisva valia, pripažindamas savo pareigą atlyginti padarytą žalą.

14.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nebuvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą apeliaciniam skundui pateikti. CPK 347 straipsnio 2 d. nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Todėl argumentai dėl atnaujinto procesinio termino negali būti nagrinėjimo kasaciniame teisme objektas, juolab kad atsakovas išsamiai pagrindė aplinkybes, dėl kurių nežymiai buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu

15. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 19 punktą).

16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-216/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-216/2007">3K-7-216/2007</a>; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311/2008">3K-3-311/2008</a>, kt.).

17. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzQtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-374-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-374-421/2016">3K-3-374-421/2016</a> 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS02OTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59-695/2016">3K-3-59-695/2016</a> 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota pozicija, kad vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433-378/2015">3K-3-433-378/2015</a>). Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-216/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-216/2007">3K-7-216/2007</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314/2010">3K-3-314/2010</a>; ir kt.).

21. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-181/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-181/2011">3K-3-181/2011</a>; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-605/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-605/2012">3K-3-605/2012</a>).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo UAB,,Meat Lt“ direktoriumi, su juo buvo pasirašytos materialinės atsakomybės ir komercinių bei technologinių paslapčių saugojimo sutartys; 2012 m. gruodžio 31 d. buvo atlikta inventorizacija, jos metu nustatytas 87 869,03 Lt prekių trūkumas; ieškovas pasirašė patikrinimo aktą ir vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2013 m. kovo 1 d. sumokėti UAB,,Meat Lt“ akcininkei UAB,,Eteka“ 122 136 Lt. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, kad vekselis išrašytas kaip žalos atlyginimo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tik ne pačiai šios prievolės kreditorei, o jos akcininkei, su kuria ieškovo jokie prievoliniai santykiai nesiejo. Ieškovas vekselį ginčijo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, t. y. prašė pripažinti jį negaliojančiu dėl to, kad vekselis buvo pasirašytas dėl realaus grasinimo ir smurto.

23. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, jog vekselį išdavė pavartojus prieš jį smurtą (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais ir medicinos įstaigos išduotais dokumentais, patvirtinančiais faktą, jog ieškovas buvo patyręs sumušimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog įrodymų visuma nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, be to, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, jog ieškovo paaiškinimai dėl smurto prieš jį pavartojimo ginčijamo vekselio išdavimo metu, yra paneigti.

24. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2011">3K-3-371/2011</a>; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-969/2015">e3K-3-420-969/2015</a>).

25. Pažymėtina tai, kad tais atvejais, kai ginčijamas sandoris, kuris galėjo būti sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, dažnai aplinkybės, sudarančios įrodinėjimo dalyką, įrodinėjamos netiesioginiais įrodymais, kurie turi būti įvertinti laikantis šios nutarties 24 punkte nurodytų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje sprendė, jog ieškovas įrodė, kad atsakovas V. N. prieš jį pavartojo realų smurtą ir dėl to ieškovas buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselį. Teismas konstatavo, kad smurto ir grasinimo pavartojimo prieš ieškovą aplinkybės yra įrodytos tiek paties ieškovo nuosekliais paaiškinimais, tiek jo tėvų ir buvusios žmonos byloje pateiktais liudijimais, iš kurių išplaukia, kad vekselio pasirašymo dieną ieškovas jį pasirašė esant atsakovo V. N. realiam grasinimui bei smurto pavartojimui prieš ieškovą. Tiek ieškovas, tiek liudytojai nuosekliai patvirtino, kad grįžęs į namus iš darbo jis buvo susijaudinęs, ant veido buvo matyti sumušimo žymių, dėl sumušimo ieškovas kreipėsi į medikus tą patį vakarą. Iš byloje esančio paciento apžiūros protokolo 2012 m. gruodžio 31 d. 21 val. 10 min. teismas nustatė, kad ieškovas medikams nurodė, jog prieš 2–3 val. jis buvo sumuštas pažįstamo asmens darbe, protokole konstatuota nosies ir kaktos nubrozdinimai, mėlynė ir kaklo 10 cm įdrėskimas. Teismas vertino šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad medikų nustatyti sužalojimai atitinka sužalojimų pobūdį, apie kurį paliudijo ieškovo tėvai ir buvusi žmona. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktų argumentų ir liudytojų paaiškinimų dėl sužalojimų atsakovas nepaneigė tinkamais įrodymais.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, yra nepagrįsta ir neatitinka pirmosios instancijos teismo argumentų. Šios nutarties 25 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados patvirtina, kad šis teismas apie ieškovo argumentų dėl prievartos prieš jį naudojimo pagrįstumą sprendė remdamasis ieškovo nurodytų įrodymų visuma – liudytojų parodymais ir medicinos įstaigos dokumentais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo pareigos paneigti ieškovo įrodytas aplinkybes ir tai atitinka CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

27. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sprendė, jog baudžiamojoje byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios šią proceso teisės normą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veikų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2008">3K-3-215/2008</a>; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

28. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pasisakyta dėl ieškovo kaltų veiksmų pasisavinant ir iššvaistant UAB „Meat LT“ turtą. Vekselio išdavimo teisėtumo aplinkybės civilinės teisės prasme nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl vekselio galiojimo klausimas turi būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, šis panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad panaikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), be to, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė kasaciniame teisme.

31. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi konstatavo, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 756 Eur žyminis mokestis, tačiau, tenkindamas atsakovo V. N. prašymą, atidėjo 406 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, o skundą tenkinęs, šią sumą valstybės naudai priteisė iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinus ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinys tenkinti, nurodyta žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo V. N.

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. sausio 15 ir 18 d. sprendimais suteikė ieškovui antrinę teisinę pagalbą skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą kasacine tvarka. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio nagrinėjant civilines bylas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Kadangi už kasacinį skundą buvo mokėtina 756 Eur žyminio mokesčio, tačiau, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovas nuo jo mokėjimo buvo atleistas, tenkinus ieškinį, ši žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo V. N. Iš viso iš šio atsakovo priteistina 1162 Eur žyminio mokesčio.

33. Iš atsakovo V. N. taip pat priteistinas 22,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir 12,54 Eur išlaidų, susidariusių kasaciniame teisme, atlyginimas, iš viso – 34,68 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš V. N. 1162 (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio ir 34,68 Eur (trisdešimt keturis Eur 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas