Kasacinio skundo Nr. 2P-875/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65401-2017-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio išteisintojo L. Ž. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį dėl L. Ž. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 1 dalį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos nesiėmus visų būtinų, galimų ir įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinat įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalių reikalavimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. 2P-875/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65401-2017-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio išteisintojo L. Ž. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį dėl L. Ž. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 1 dalį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos nesiėmus visų būtinų, galimų ir įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinat įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalių reikalavimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Taigi skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo negali pakeisti savu. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.).
Kasatorius ginčija L. Ž. atžvilgiu priimtą apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį motyvuodamas esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, pasak kasatoriaus, neatitinka šių BPK nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas L. Ž., įvertino ne visus įrodymus, iškreipė jų turinį, prasmę, įrodymus vertino atskirai, nesusiejant ir neanalizuojant jų visumos, nesiėmė priemonių ištirti naujų įrodymų, atmetė kaltinančius įrodymus.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame dėstomi argumentai iš esmės skirti paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo ir kartu pateikiant jų savąjį vertinimą ir teigiant, kad teismo išvados nepagrįstos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
