Dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-665/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.7; 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. V. kasacinį skundą ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, J. V., G. B. V. ir J. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui K. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus dėl skolos priteisimo iš abiejų sutuoktinių, J. V., G. B. V. ir J. G., trečiajam asmeniui Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. V. prašė teismo nutraukti 1991 m. lapkričio 30 d. sudarytą santuoką dėl sutuoktinio atsakovo K. V. kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę, nustatyti dukters Skaistės, gimusios 1999 m. gegužės 19 d., gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukteriai išlaikyti po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Santuokoje įgytą turtą ieškovė prašė padalyti taip: jai priteisti 10 700 Lt vertės garažą, bokso Nr. 22, (duomenys neskelbtini) ir 3850 Lt vertės garažą, bokso Nr. 22a, (duomenys neskelbtini), o atsakovui - 4620 Lt vertės garažą, (duomenys neskelbtini) ir keturis automobilius – „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini), „VAZ 2101“ (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz 208“ (duomenys neskelbtini) ir „Audi 90“ (duomenys neskelbtini). Daiktų, skirtų namų ūkiui, ji dalyti nesutiko ir nurodė, kad kito dalytino turto nėra; priteisti jai iš atsakovo išlaikymą ieškovė nereikalavo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpina šeima, neteikia jokios materialinės paramos, nedirba, nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, o apsvaigęs nuo alkoholio, ją įžeidinėja, priekabiauja, naudoja fizinį smurtą, dėl to ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją ir teismo medicinos ekspertą. Atsakovo agresyvumas kelia grėsmę ne tik ieškovei, bet ir jų nepilnametei dukteriai. Savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas.

Atsakovas K. V. pareiškė ieškovei priešieškinį ir prašė teismo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės ieškovės L. V. kaltės, po santuokos nutraukimo jam palikti V., o ieškovei - jos pageidaujamą pavardę, dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tuo iš tėvų, su kuriuo ji pageidaus, dukteriai išlaikyti priteisti 200 Lt išlaikymą, mokant tam iš tėvų, pas kurį bus nustatyta dukters gyvenamoji vieta. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą atsakovas prašė priteisti tokia tvarka: 10 700 Lt vertės garažą, bokso Nr. 22, (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, 3850 Lt vertės garažą, bokso Nr. 22a, (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, ir 4620 Lt vertės garažą, bokso Nr. 263, (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, priteisti atsakovui; 20 000 Lt vertės medinį garažą, (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei; 1500 Lt vertės 1985 m. laidos automobilį „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, ir 300 Lt vertės 1976 m. laidos automobilį „VAZ 2101“ (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, priteisti ieškovei, o 2500 Lt vertės 1998 m. laidos automobilį „Mersedes Benz 208“ (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, ir 1000 Lt vertės 1985 m. laidos automobilį „Audi 90“ (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, priteisti atsakovui. Atsakovas taip pat prašė padalyti namų apyvokos daiktus tokia tvarka: 2600 Lt vertės salono baldus (minkštas baldų komplektas, vyšninės spalvos (kampas su sofomis, du foteliai, žurnalinis staliukas), 1100 Lt vertės sekciją (ruda, su antresolėmis, 4 dalių), 150 Lt vertės šviestuvą (5 lempų, stiklinis), 200 Lt vertės kiliminę dangą (tamsiai ruda, 20 kv. m), 500 Lt vertės kambario baldus (sofa-lova ir du foteliai), 150 Lt staliuką (trijų kojų, medinis, rudas), 100 Lt vertės šviestuvą (medinis, 5 lempų), 150 Lt vertės kiliminę dangą (ruda, 15 kv. m), 800 Lt vertės miegamojo baldus (dvigulė lova (medinė, natūralaus medžio, drožtinė, ruda), 450 Lt vertės spintą (trijų durų, su antresolėmis, ruda), 250 Lt vertės sekciją (dviejų dalių, su antresolėmis, ruda), 200 Lt vertės veidrodį (drožinėtas, natūralaus medžio, rudas), 650 Lt vertės televizorių „LG“, 100 Lt vertės staliuką televizoriui (rudas), 150 Lt vertės šviestuvą (medinis, 5 lempų), 100 Lt vertės kiliminę dangą (ruda, 18 kv. m), 300 Lt vertės prieškambario baldus (spinta drabužiams sudėti (dviejų dalių, raudonmedžio spalvos), 100 Lt vertės drabužių spintą (vienos dalies, su antresolėmis), 150 Lt vertės šviestuvus (trijų lempų), 1500 Lt vertės dulkių siurblį (plaunantis), 200 Lt vertės kiliminę dangą (marga, 20 kv. m), 900 Lt vertės virtuvės baldus (virtuvės komplektas (baltas, dešimt spintelių, praustuvas), 600 Lt vertės dujinė (4 degikliai), 50 Lt vertės garų surinktuvą (baltas), 350 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė“, 80 Lt vertės šviestuvą (1 lempos), 600 Lt vertės šaldiklį (žalias), 100 Lt vertės stalą (medinis, virtuvinis), 80 Lt vertės 4 kėdutes (natūralaus medžio), 200 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 150 Lt vertės balkone esančius daiktus (kilimą (raudonas, 6 kv. m), 650 Lt vertės iš vytelių pintą komplektą (staliukas, 2 foteliai), 600 Lt vertės kitą turtą (šildymo dujinės krosnelės su dujiniais balionais (viso 2 vnt.), 600 Lt vertės šiltnamio krosnį su vamzdžiais, 700 Lt vertės žoliapjovę, - iš viso turto už 15 560 Lt priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti 6500 Lt piniginę kompensaciją, 400 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną „Siemens“, 200 Lt vertės magnetolą „Šarp“, 900 Lt vertės treniruoklį ir 400 Lt vertės medžio apdirbimo stakles. Šeimos poreikiams tenkinti paimtus kreditus atsakovas prašė paskirstyti tokia tvarka: 10 000 Lt skolą J. G. ir 8000 Lt skolą G. B. V. pripažinti atsakovo asmenine skola, o 13 000 Lt skolą J. V. pripažinti ieškovės asmenine skola, ir priteisti atsakovui iš ieškovės 2500 Lt piniginę kompensaciją už jam pereinančią didesnę skolos dalį. Sau išlaikymo priteisti iš ieškovės atsakovas nereikalavo. Atsakovas nurodė, kad šalių santykiai komplikavosi, nes pradėjo smukti jo verslas, kartu - mažėti pajamos. Atsakovas vienas išlaikė šeimą, nes pajamų užteko ne tik žmonos ir dukters poreikiams tenkinti, bet ir namo statybai. Nemažai padėdavo ir jo artimieji. Nuo 2002 m. verslas (prekyba kiaušiniais turguje) tapo nepelningas, jiems reikėjo ieškoti kito darbo. 2003 m. atsakovas tapo bedarbis; jis prarado ne tik pajamas, bet ir žmonos supratimą ir paramą. Pinigai iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, buvo skolinami bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, J. V., G. B. V., J. Grigaravičienė prašė teismo priteisti iš abiejų sutuoktinių L. ir K. V. šių skolas: J. V. - 13 000 Lt, G. B. V. - 8 000 Lt, J. G. - 10 000 Lt, iki turto padalijimo, paliekant bendrą turtą, reikalingą skoloms padengti. Tretieji asmenys nurodė, kad paskolos buvo duotos abiem sutuoktiniams jų šeimos poreikiams tenkinti, todėl skolas turėtų grąžinti abu sutuoktiniai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 1 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, dalį trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, ieškinio, o atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – V., V., dukters S. V. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove, iš atsakovo dukteriai išlaikyti priteisė po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės, santuokoje įgytą turtą padalijo tokia tvarka: ieškovei pripažino nuosavybės teisę į 10 700 Lt vertės garažą, bokso Nr. 22, (duomenys neskelbtini), ir 3850 Lt vertės garažą, bokso Nr. 22a, (duomenys neskelbtini), o atsakovui pripažino nuosavybes teisę į 4620 Lt vertės garažą, bokso Nr. 263, (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės 1985 m. laidos automobilį „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės 1976 m. laidos automobilį „VAZ 2101“ (duomenys neskelbtini), 2500 Lt vertės 1998 m. laidos automobilį „Mersedes Benz 208“ (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės 1985 m. laidos automobilį „Audi 90“ (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui J. V. 13 000 Lt skolos, G. B. V. - 8000 Lt skolos ir J. G. - 10 000 Lt skolos. Kitą trečiųjų asmenų ieškinio dalį teismas atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimą.

Teismai nustatė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Tarp šalių nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismai tenkino ieškovės prašymą ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina (CK 3.174, 3.169 straipsniai). Atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteista po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nepilnametei dukteriai išlaikyti iki jos pilnametystės, todėl teismai, atsižvelgę į atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas mėnesines pajamas, priteisė iš atsakovo dukteriai išlaikyti 200 Lt periodinių išmokų (CK 3.192, 3.194 straipsniai). Teismai nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog priešieškinyje išvardyti kilnojamieji daiktai (namų apyvokos reikmenys) buvo įgyti šalims gyvenant santuokoje už bendras lėšas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių daiktų vertę. Taip pat nepagrįstas atsakovo reikalavimas dalyti medinį garažą (duomenys neskelbtini), nes atsakovas neįrodė, kad šis turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė; be to, reikalavimo dėl šio garažo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atsakovas nereiškė. Tai, kad atsakovas atliko garaže statybos darbus, nėra pagrindas laikyti, jog šis - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). Teismai tenkino ieškovės reikalavimą dalyti tarp šalių nekilnojamąjį turtą, atsižvelgdamas į jo vertę ir paskirtį. Teismai priteisė ieškovei didesnę nekilnojamojo turto dalį, nes šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (CK 3.123 straipsnis). Teismai, nagrinėdami trečiųjų asmenų ieškinį dėl skolos iš abiejų sutuoktinių priteisimo, nustatė, kad pinigai buvo skolinami atsakovui, skolas pasižadėjo grąžinti irgi atsakovas, o ieškovė paskolų sudarymo faktą neigia. Atsižvelgdami į tai, teismai konstatavo, kad iš paskolos sutarčių kylančios prievolės tretiesiems asmenims J. V.. G. B. V. ir J. G. yra asmeninės atsakovo prievolės (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas K. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl turto padalijimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad „daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, dalyti atsisakau“, tai prieštaravo CPK 382 straipsniui, 385 straipsnio 1 daliai, CK 3.59 straipsnio reikalavimams, todėl teismas nepagrįstai neįpareigojo ieškovės pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti šio turto sąrašą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnis). Byloje apklausti liudytojai, ieškovė, tretieji asmenys nurodė, kad santuokoje buvo įgyta nemažai namų apyvokos daiktų, garažo ir sporto inventoriaus, baldų (iš viso - už 15 560 Lt). Byloje nebuvo ginčijama, kad šis turtas yra pas ieškovę, taip pat šio turto vertė, todėl teismas neturėjo reikalauti iš atsakovo, kad jis pateiktų papildomus įrodymus (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad nustatinėjant automobilių ir namų apyvokos daiktų vertę buvo naudojamos laikraštyje nurodytos kainos, tačiau šis metodas teismus tenkino tik automobilių vertės nustatymo atveju; teismas neįpareigojo atsakovo patikslinti turto vertės. Šiuo atveju teismas privalėjo būti aktyvus aiškinantis, kokį bendrą turtą ieškovė atsisako dalyti. Neišsiaiškinus, kokį konkrečiai turtą ieškovė įvardijo kaip skirtą namų ūkio poreikiams tenkinti, neįmanoma padalyti santuokoje įgyto turto. Teismai, spręsdami reikalavimą dėl 20 000 Lt vertės medinio garažo (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe neteisingai taikė CK 3.88, 3.90 straipsnius, nes ieškovė nebuvo pateikusi duomenų, kad šis garažas būtų jos asmeninė nuosavybė. Priešingai, byloje įrodyta, kad atsakovas su savo tėvu statė šį garažą iš savo medienos ir lėšų po santuokos su ieškove sudarymo, todėl nereikėjo prašyti teismo pripažinti šį turtą šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas). Atsakovo pateikti medienos garažo statybai įsigijimo ir gabenimo dokumentai liko neįvertinti (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Šis garažas nėra registruotas kieno nors asmenine nuosavybe, o nuo statybos iki bylos nagrinėjimo juo naudojosi šalių šeima. Teismai netinkamai sprendė ir automobilių padalijimo klausimą, nes ieškovė iš viso neprašė dalyti automobilių, teismai juos visus priteisė atsakovui, tačiau atsakovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs; teismai nemotyvavo savo išvadų dėl automobilių padalijimo (CPK 263, 270 straipsniai).

2. Dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl prašymo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Ieškovė pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jam netekus darbo ieškovė neteikė materialinės pagalbos, kad priekaištavo ir moraliai atsakovo nerėmė. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neturi teisės įrodinėti ieškovės kaltės (CK 3.57 straipsnio 4 dalis). Atsakovo nurodyto reikalavimo neišsprendimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

3. Dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo. Byloje nustatyta, kad santuokos metu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, tačiau tuo metu ieškovė nedirbo ir pajamų neturėjo. Iš G. B. V. pasiskolintų pinigų buvo pirkti baldai, o iš J. G. - vykdomos statybos. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad paskolų sutarčių sudarymo metu padidėjo šeimos turtas. Atsakovo nuomone, nereikia įrodinėti aplinkybių, kad šeimos turto gausinimas, buities sąlygų gerinimas, verslo plėtojimas atitinka šeimos interesus (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismas, pripažinęs prievoles atsakovo asmeninėmis, turėjo daiktus ir nekilnojamąjį turtą, įsigytus iš skolintų lėšų, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe (CK 1.5 straipsnis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Skolinantis pinigus ieškovė dalyvavo, žinojo apie paskolas, pritarė sandorių sudarymui, kaip ir turto įsigijimui ir gyvenimo sąlygų gerinimui. Įstatyme nebuvo įtvirtintas reikalavimas, kad sutartį pasirašytų abu sutuoktiniai. Ieškovė neįrodė, kad paskolos buvo sunaudotos atsakovo asmeninių interesų tenkinimui. Teismui pripažinus (galioja prezumpcija įtvirtinta CK 3.88 straipsnio 2 dalis) garažus bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kuri buvo padalyta tarp sutuoktinių, skola (kuriai turėtų taip pat galioti ši prezumpcija) taip pat turėjo būti padalyta tarp sutuoktinių (CK 1.5 straipsnio 3 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, SŠK 25 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, J. V., G. B. V. ir J. G. sutinka, kad, teismui nusprendus, bylos dalis dėl jų reikalavimų būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, kad būtų iš naujo padalytas šalių turtas bei skolos. Tokio pobūdžio bylose teismas turi nustatyti turto balansą. Vienai iš šalių nurodant kilnojamąjį turtą, teismas turi nustatyti, ar yra tokio turto. Kadangi ieškovės paaiškinimai šioje byloje prieštaringi, teismai turėjo vertinti kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį pirmiausia turi būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. V. prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad ieškinio pareiškimas šioje byloje atitiko CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ape­liacinės instancijos teisme patvirtino, kad kitokio turto, be to, kuris yra nurodytas dokumentuose, nėra. Ieškovė neturi teisės dalyti šioje byloje turto, kuris yra jos tėvų nuosavybė. Visi ieškinio trūkumai buvo pašalinti vykdant teismo 2004 m. sausio 30 d. ir 2005 m. balandžio 4 d. nutartis dėl ieškinio patikslinimo. Medinis garažas (duomenys neskelbtini) pagal rašytinius duomenis, priklauso ieškovės tėvui, todėl negalėjo būti dalijamas, nes byloje nėra duomenų, kad jis įgytas šalių santuokos metu. Reikalavimas dėl automobilių padalijimo buvo išdėstytas pirminiame ieškinyje. Teismai įvertino byloje esančius duomenis ir nenustatė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo; apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl atsakovo prašymo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės. Faktų, kad paskolinti pinigai buvo reikalin­gi ir sunaudoti šeimos interesams, byloje nenustatyta. Pagal byloje esančius įrodymus, nėra priežastinio ryšio tarp skolų gavimo ir turto padidėjimo. Ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo skolas, todėl jai negali atsirasti prievolės prieš kreditorius (SŠK 25 straipsnio 2 dalis). Atsakovas neįrodė, kad paimtas paskolas panaudojo šeimos interesams, daugiau kaip 10 m. slėpė paskolų buvimo faktą, todėl darytina išvada, kad jis pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Kasaciniu skundu tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, J. V., G. B. V. ir J. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolų priteisimo - pripažinti, kad skolos tretiesiems asmenims yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priteisti tretiesiems asmenims pusę skolų sumų iš ieškovės, atitinkamai sumažinant iš atsakovo priteistą sumą, būtent - priteisti iš ieškovės J. V. 6500 Lt, G. B. V. – 4000 Lt, J. G. – 5000 Lt, atitinkamai sumažinant priteistas iš atsakovo sumas ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos iki 1999 m. balandžio mėnesio, t. y. šalims tvarkant bendrą ūkį ir esant geriems šalių tarpusavio santykiams. Teismo sprendime konstatuota, kad atsakovo lėšomis buvo atliekami namo apdailos darbai, statomi langai, durys, atlikti statybos darbai garaže, t. y. teismas pripažino, kad atsakovo valdomos lėšos buvo leidžiamos šeimos poreikiams tenkinti, investuojamos į šeimos turtą, nes buvo tvarkomas bendras ūkis. Dėl to pagal SŠK 25 straipsnio 2 dalį ir 2000 m. CK 3.88 straipsnio l dalies l punktą ir 2 dalį skolos, įgytos vieno iš sutuoktinių vardu, priskiriamos abiem sutuoktiniams, ir tai preziumuojama. Pareiga paneigti prezumpciją tenka jos nepripažįstančiai šaliai, šiuo atveju - ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. v. J. S., bylos N. 3K-3-151/2002; 2003 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2003; 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. N. B., bylos Nr. 3K-3-895/2002). Šioje byloje nėra duomenų, kad santuokos metu šalims vedant bendrą ūkį pasiskolintos lėšos buvo panaudotos kitaip, nei šeimos interesais, kad atsakovas būtų išleidęs šias lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi teismai netinkamai pritaikė teisės normas pagal nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad skolas turi grąžinti būtent atsakovas. Kai kuriuos faktus pripažino ir pati ieškovė, pvz., kad su atsakovu kartu pirko televizorių, šaldytuvą, žoliapjovę, tvarkė bendrą ūkį, puoselėjo aplinką, tačiau teismai visai nevertino palankių atsakovui aplinkybių. Teismai nepagrįstai atleido ieškovę nuo pareigos nuginčyti įstatymo nustatytas prezumpcijas, t. y. nuo pareigos įrodyti (ar bent įrodinėti), kad lėšos buvo panaudotos kitaip, nei šeimos interesais. Be to, galioja prezumpcija, kad sandorius sutuoktinis sudaro tada, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, o tai reiškia, kad aplinkybę, jog sutikimo nebuvo, turi įrodyti ieškovė. Byloje tokių įrodymų nepateikta. Teismų išvada, kad sutartys sudarytos nesant L. V. sutikimo, neįrodyta ir teismų nemotyvuota. Ginčijamais teismų procesiniais sprendimais atsakovui nepriteistas vertingas turtas, į kurį galėtų būti nukreipiami trečiųjų asmenų reikalavimai (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad nė vienas iš sutuoktinių neprašė teismo nukrypti nuo bendro lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas K. V. prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepriimant naujo sprendimo dėl trečiųjų asmenų pareikštų savarankiškų reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad įstatymuose yra įtvirtinta, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad šeimos vardu buvo skolintos lėšos verslui, namų apyvokos daiktams ir nekilnojamajam turtui pirkti, statyboms vykdyti. Dėl to pagrįstas trečiųjų asmenų teiginys, kad ieškovė, norėdama paneigti šią prezumpciją, privalėjo tai įrodyti (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pagrįsta trečiųjų asmenų pozicija, kad šiose bylose teismas turi būti aktyvus. Tačiau, atsakovo nuomone, skolos klausimo negalima nagrinėti atskirai nuo šeimos turto padalijimo, todėl ir ši bylos dalis turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad tretieji asmenys, skųsdami teismų procesinius sprendimus, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes iš esmės jų interesai nenukenčia – teismai priteisė jų suteiktas paskolas iš atsakovo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš trečiųjų asmenų paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pinigai buvo skolinami tuo metu, kai šeimos turtinė padėtis buvo gera, tai byloje įrodyta, todėl darytina išvada, kad šiuos pinigus atsakovas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, kad šalys iki santykių pablogėjimo tvarkė bendrą ūkį, gyveno ieškovės tėvui priklausančiame name, atsakovas padėjo įrengti namo aukštą, tvarkė aplinką ir t. t., nesusiję su atsakovo paimtomis iš trečiųjų asmenų paskolomis. Pirmosios instancijos teismas santuokoje įgytą turtą padalijo beveik lygiomis dalimis. Ieškovei tenkanti nekilnojamojo turto dalis turto vertės prasme priteista didesnė, nes su ja lieka gyventi nepilnametė duktė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

Ieškovė L. V. ir atsakovas K. V. santuoką sudarė 1991 m. lapkričio 30 d., šalims gyvenant santuokoje 1999 m. gegužės 19 d. gimė duktė Skaistė. Sutuoktinio pareigas pažeidė atsakovas, jis ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį bei psichinį smurtą – tai konstatuota Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu. Pripažinta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo tris garažus ir keturis automobilius, todėl šis turtas turi būti dalijamas. Kilnojamieji daiktai (namų apyvokos reikmenys) ir medinis garažas, esantys ieškovės tėvams priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini)nedalijami, nes nenustatytas jų įgijimo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktas. 1994 m. spalio 21 d., 1996 m. sausio 24 d., 1998 m. sausio 25 d., 1999 m. balandžio 5 d. paskolos sutartimis sukurtos prievolės (31 000 Lt sumai) yra asmeninės atsakovo K. V. prievolės ir jam tenka pareiga pagal jas atsiskaityti su kreditoriais – trečiaisiais asmenimis.

V. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos kolegija laikosi nagrinėdama atsakovo K. V. ir trečiųjų asmenų J. V., G. B.V. bei J. G. kasacinius skundus, todėl pasisako tik kasaciniuose skunduose akcentuojamais klausimais, t. y. dėl santuokos nutraukimo, bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo ir kreditorių reikalavimų.

1. Tiek ieškovė, tiek atsakovas akcentavo kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis ir, įvertinę byloje pateiktų įrodymų visumą, teismai konstatavo tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis). Tokią teismų išvadą nulėmė byloje pateikti išsamūs rašytiniai įrodymai, apklaustų liudytojų parodymai dėl atsakovo elgesio, lėmusio šeimos iširimą. Dėl tyčinių nusikalstamų atsakovo veiksmų, atliktų sutuoktinės (ieškovės) atžvilgiu, yra priimtas apkaltinamasis teismo 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendis, o tokio nuosprendžio priėmimo faktas reiškia asmens kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tik atsakovo kaltės konstatavimas dėl santuokos iširimo reiškia, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė fakto, kad santuokos iširimą būtų lėmę ir netinkami ieškovės veiksmai, vadinasi, priešinis atsakovo reikalavimas pripažinti ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo buvo nagrinėtas ir nepatenkintas. Dėl to atsakovo argumentas, kad jo reikalavimas pripažinti ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo buvo neišnagrinėtas, yra nepagrįstas – sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo priežasčių buvo išnagrinėti visi su tuo susiję reikalavimai. Pareikšto ieškinio patenkinimas visa apimtimi besąlygiškai lemia, kad priešinis reikalavimas dėl to paties fakto yra atmetamas.

2. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (CK 3.116 straipsnis). Byloje pateiktų įrodymų pagrindu teismai nustatė reikšmingus faktus, kad bendrąją jungtinę, todėl dalijamą, sutuoktinių nuosavybę sudaro trys garažai ir keturi automobiliai. Kad būtų dalijamas šis turtas, sutiko abi šalys, tačiau atsakovas reikalavo bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti ir padalyti taip pat įvairius namų apyvokos reikmenis ir medinį garažą, esančius ieškovės tėvams priklausančioje namų valdoje. Kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis pripažįstant, kad neįrodytos aplinkybes, jog namų apyvokos reikmenys bei medinis garažas, esantys ieškovės tėvams priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalijama. Atsakovo nurodomi namų apyvokos daiktai ir medinis garažas yra ieškovės tėvams priklausančioje namų valdoje, kurioje santuokos metu apsigyveno sutuoktiniai – ieškovė ir atsakovas. Nors atsakovas teigė, tačiau tam patvirtinti nepateikė įrodymų, kad jo nurodytus namų apyvokos reikmenis sutuoktiniai įsigijo ir medinį garažą pastatė santuokos metu, todėl jie turėtų būti dalijami (CPK 178 straipsnis). Remtis prielaida, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai galėjo ar turėjo įsigyti įvairių namų apyvokos reikmenų ir tuo pagrindu grįsti teismo sprendimą, negalima (CPK 263 straipsnis). Atsakovo nurodomo ir bendrajai jungtinei nuosavybei priskiriamo medinio garažo statybos leidimas 1997 m. vasario 6 d. buvo išduotas namų valdos savininkui P. P. ir statyba buvo vykdoma šiam asmeniui išduoto leidimo pagrindu (T. 2, b. l. 140). Aplinkybę, kad asmens privačioje namų valdoje esanti nuosavybė priklauso ne valdos savininkui, o kitiems asmenims – kaip nurodo atsakovas jam ir jo buvusiai sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise – turi būti neginčijamai įrodoma nuosavybės įgijimą patvirtinančiais įrodymais. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Dėl to pagrįstai tarp šalių buvo padalyti natūra tik trys garažai ir keturi automobiliai (CK 3.127 straipsnis). Visi šie objektai yra individualizuoti savarankiški civilinės apyvartos objektai. Teismas privalo padalyti visą turtą, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Reikalavimą dalyti garažus ir automobilius buvo pareiškę ir ieškovė, ir atsakovas bei kiekvienas iš jų pasiūlęs padalijimo variantus – tai užfiksuota jų pareikštuose reikalavimuose. Teismai tinkamu ir optimaliu turto padalijimo natūra variantu pripažino ieškovės pasiūlytą turto padalijimo variantą. Kaip toks turto padalijimo variantas pažeidžia atsakovo teises ir interesus, atsakovas kasaciniame skunde nenurodo. Tokiu būdu padalijus natūra bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą ieškovei paskirta turto už 13 550 Lt, atsakovui už 9920 Lt, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas. Toks turto padalijimas, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra galimas (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

3. Tačiau kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis pripažįstant, kad piniginės prievolės, prisiimtos šalims gyvenant santuokoje, yra asmeninės atsakovo prievolės ir jam vienam tenka pareiga atsiskaityti su kreditoriais. 1994 m. spalio 21 d., 1996 m. sausio 24 d., 1998 m. sausio 25 d., 1999 m. balandžio 5 d. paskolos sutartimis sukurtų prievolių 31 000 Lt sumai legitimumą bylą nagrinėję teismai pripažino. Tai, kad kreditoriai – tretieji asmenys - buvo finansiškai pajėgūs suteikti paskolas, patvirtina byloje pateikti įrodymai apie jų finansines galimybes ir atliktas pinigines operacijas – iš esmės visais paskolų sudarymo atvejais (išskyrus 1998 m. sausio 25 d. sutartį) tą pačią dieną arba keletą dienų prieš paskolos sutarties sudarymą iš kreditorių sąskaitų banko įstaigoje buvo nurašytos atitinkamos pinigų sumos, buvusios paskolos sutarčių dalykas (T. 2, b. l. 24-27, 93). Kreditoriaus J. V. finansines galimybes 1998 m. sausio 25 d. suteikti 13 000 Lt paskolą patvirtina 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis (T. 2, b. l. 21, 23).

Pagal paskolos sutarčių sudarymo metu galiojusio SŠK 25 straipsnyje nustatytą bendrą šeimos teisės principą sutuoktiniai pagal asmenines prievoles atsako asmeniniu turtu ir savo bendro turto dalimi, o pagal bendras prievoles – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios atsirado iki santuokos sudarymo, taip pat santuokos metu, tačiau susijusios su jo asmeniniu turtu arba jo asmeninių poreikių tenkinimu. Tuo tarpu prievolės, kurios atsiranda dėl disponavimo turtu abiejų sutuoktinių arba visos šeimos interesais, yra bendros sutuoktinių prievolės. Pagal bendras sutuoktinių prievoles jie atsako bendrai. Atsisakydami kreditorių reikalavimus pagal pateiktas paskolos sutartis pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, bylą nagrinėję teismai savo išvadas iš esmės grindė tik tuo faktu, kad nenustatyta, jog pasiskolinti pinigai buvo reikalingi šeimai ir panaudoti šeimos interesais. Tačiau taip pat nenustatyta, kad paskolos sutartys buvo sudarytos asmeniniais atsakovo interesais ir pagal šiuos sandorius gauti pinigai būtų buvę panaudoti asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, kas lemtų, kad prievolė yra asmeninio pobūdžio ir pagal ją atsakingas tik atsakovas. Ta aplinkybė, kad paskolos gavėju pagal paskolos sutartis nurodomas tik atsakovas, neteikia pagrindo išvadai apie asmeninės prievolės atsiradimą. Pagal šios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad iš su atsakovu sudarytų paskolos sutarčių atsiradusios prievolės yra bendros abiem buvusiems sutuoktiniams. Visos sutartys sudarytos sutuoktiniams gyvenant santuokoje, paskutinė sutartis sudaryta dar prieš penkerius metus iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Akivaizdus faktas, kad gyvendami santuokoje asmenys kuria bendrąją jungtinę nuosavybę (išskyrus atvejus, kai yra aiškiai išreikštas susitarimas turtą įgyti asmeninėn vieno iš sutuoktinių nuosavybėn), tam gali panaudoti tiek gautas pajamas, tiek kitų asmenų suteiktas paskolas. Nors byloje buvo teigiama, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai buvo sukūrę savo verslą, iš jo gavo pajamų, tačiau byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys pajamų iš verslo gavimą, o faktai, kad sutuoktiniai santuokos metu kūrė bendrąją jungtinę nuosavybę - įsigijo turto, kuris tarp jų buvo dalijamas, nustatyti. Vadinasi, nepateikus įrodymų apie sutuoktinių iš verslo turėtas pajamas ir kartu nustačius, kad sutuoktiniai įsigijo nuosavybės, galimas pripažinimas, kad turtui įgyti buvo panaudotos pagal sudarytas paskolos sutartis gautos paskolos. Dėl to ir gautos paskolos pripažintinos bendrąja sutuoktinių prievole ir nustatytina, kad pagal jas atsakingi abu sutuoktiniai. Nustatant kiekvieno iš jų atsakomybės dalis pagal prievoles, taikytina CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostata. Atsižvelgiama į tai, kad su ieškove lieka gyventi buvusių sutuoktinių nepilnametis vaikas, iš atsakovo dukteriai išlaikyti priteista palyginti nedidelė išlaikymo suma – po 200 Lt periodinėmis išmokomis, todėl ieškovei nustatytina ¼ dydžio pareiga prievolėje atsiskaityti su kreditoriais – trečiaisiais asmenimis bei atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nurodytais argumentais bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuria išspręstas prievolių kreditoriams ir bylinėjimosi išlaidų klausimai, keičiama (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuriomis nuspręsta dėl trečiųjų asmenų J. V., G. B. V. ir J. G. kreditorinių reikalavimų tenkinimo bei bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir išdėstyti taip:

- priteisti J. V. iš atsakovo K. V. 9750 Lt skolos, 292 Lt žyminio mokesčio, 375 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės L. V. - 3250 Lt skolos, 98 Lt žyminio mokesčio, 125 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti – iš viso 13 890 (trylika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt) Lt,

- priteisti G. B. V. iš atsakovo K. V. 6000 Lt skolos, 180 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės L. V. - 2000 Lt skolos, 60 Lt žyminio mokesčio – iš viso 8240 (aštuonis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt) Lt,

- priteisti J. G. iš atsakovo K. V. 7500 Lt skolos, 225 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės L. V. - 2500 Lt skolos, 75 Lt žyminio mokesčio – iš viso 10 300 (dešimt tūkstančių tris šimtus) Lt.

Kitas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Egidijus Laužikas

Virgilijus Grabinskas