Dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-494/2009

Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės darbo ieškovo įstaigoje archyvare nuolatinio ar laikino pobūdžio ir terminuotos darbo sutarties, sudarytos nurodytam darbui dirbti, teisėtumo.

Ieškovė 2008 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2004 m. kovo 5 d. sudarytą darbo sutartį neterminuota, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 18 d. įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui – neteisėtu, priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė nuo 1993 m. gegužės 17 d. dirbo Panevėžio miesto savivaldybėje ekonomiste. 2004 m. kovo 2 d. ji parašė prašymą perkelti nuo 2004 m. kovo 12 d. į to paties skyriaus vyresniosios archyvarės pareigas, atleidžiant iš valstybės tarnybos. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 4 d. įsakymu ieškovė perkelta į vyresniosios archyvarės pareigas nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2005 m. kovo 12 d. Rejestro poskyrio išregistruotų įstaigų ir įmonių dokumentams archyviniam saugojimui parengti. 2004 m. kovo 5 d. su ieškove sudaryta terminuota darbo sutartis, kuri laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 12 d. iki 2008 m. birželio 31 d. buvo tęsiama šešis kartus. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 28 d. įsakymu darbo sutartis su ieškove nutraukta pasibaigus sutarties terminui. Dėl to, kad ieškovė nuo 2008 m. birželio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, ji atleista iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Kanceliarijos vyresniojo archyvaro pareigybė panaikinta nuo 2008 m. rugsėjo 29 d.

Ieškovės teigimu, 2004 m. kovo 5 d. darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad darbo sutartis terminuota, tai ji suprato vėliau, tačiau, nenorėdama prarasti darbo, rašė prašymus dėl darbo sutarties termino pratęsimo. Pasak ieškovės, vyresniosios archyvarės darbas, kurį ji dirbo nuo 2004 m. kovo 12 d., buvo nuolatinio pobūdžio, nes reikėjo tvarkyti archyvo bylas, išduoti pažymas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovės ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 5 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 854 neterminuota, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. AP 409 dėl M. P. atleidimo iš darbo – neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis su M. P. nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu; priteisė iš atsakovo ieškovei 6910 Lt išeitinę išmoką, taip pat vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką: nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 9324 Lt, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško įvykdymo – apskaičiuojant pagal vidutinį dienos darbo užmokestį, kuris yra 66,60 Lt. Teismas nurodė, kad pagal DK 109 straipsnio 2 dalį neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad vyresniojo archyvaro darbas buvo laikino pobūdžio, priešingai, didėjant darbo krūviui, savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu papildomai įsteigta vyresniojo archyvaro pareigybė. Teismas sprendė, kad ieškovės darbas archyve buvo nuolatinio pobūdžio, ji nebuvo išreiškusi valios nutraukti 1993 m. gegužės 17 d. prasidėjusius darbo santykius, todėl, tęsiantis neterminuotiems darbo santykiams, nebuvo pagrindo 2004 m. kovo 5 d. sudaryti terminuotą darbo sutartį. Dėl nurodytų motyvų teismas pripažino ieškovės ir atsakovo 2004 m. kovo 5 d. sudarytą darbo sutartį neterminuota, ieškovės atleidimą iš darbo dėl darbo sutarties termino pasibaigimo – neteisėtu; kadangi ieškovės darbo vieta neišliko, negrąžino jos į darbą, o priteisė penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 10 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundą: panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje tas faktas, kad per ieškovės darbo archyvare laikotarpį nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2008 m. birželio 31 d. terminuota darbo sutartis buvo pratęsta penkis kartus, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl neterminuoto ieškovės darbo pobūdžio. Įvertinusi tai, kad savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. kovo 4 d. įsakymu, perkeldamas ieškovę iš Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės pareigų į to paties skyriaus vyresniosios archyvarės pareigas, nustatė darbo sutarties terminą nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2005 m. kovo 12 d., o ieškovė pasirašė 2004 m. kovo 5 d. darbo sutartį, kurioje nustatytas darbo sutarties terminas iki 2005 m. kovo 12 d., teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovei terminuotos darbo sutarties sąlyga buvo žinoma, ji sutiko su šios sąlygos nustatymu ir jos neginčijo. Teisėjų kolegijos nuomone, terminuota darbo sutartis su ieškove buvo tęsiama dėl jos atliekamo darbo poreikio: laikotarpiui nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2005 m. kovo 12 d. – Rejestro poskyrio išregistruotų įstaigų ir įmonių dokumentų saugojimui archyve parengti; šis darbas nebuvo baigtas per nustatytą terminą, todėl ieškovė 2005 m. birželio 15 d. raštu paprašė atsakovą pratęsti darbo sutarties terminą, nurodydama, kad reikia baigti tvarkyti Rejestro tarnybos individualių įmonių registravimo ir likvidavimo dokumentus; savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu ieškovės darbo sutarties terminas pratęstas iki 2006 m. birželio 30 d.; vėliau terminuota darbo sutartis pratęsta dar kelis kartus pagal ieškovės prašymus, tačiau tai buvo siejama su jos atliekamo darbo poreikiu konkrečiu laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieškovės darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio, šio darbo poreikis buvo apribotas darbo apimties ir laiko, patvirtina tai, kad, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai ir atleidus ieškovę iš darbo, atsakovas 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu panaikino nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. vyresniojo archyvaro pareigybę; jeigu nurodytas darbas būtų buvęs nuolatinio pobūdžio, atsakovui nebūtų pagrindo panaikinti tokią darbo vietą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo 2004 m. kovo 5 d. sudaryta terminuota darbo sutartis nepažeidė DK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkerių metų termino, atitiko bendruosius terminuotos darbo sutarties principus ir sąlygas, o aplinkybė, jog ši sutartis buvo tęsiama ir tęsėsi daugiau kaip ketverius metus, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės dirbtą darbą buvus nuolatinio pobūdžio, nes bylos medžiaga to nepatvirtina.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 109 straipsnį, reglamentuojantį terminuotą darbo sutartį, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006, nurodyta: „Sudaryti terminuotą darbo sutartį paprastai yra naudingiau darbdaviui, darbuotojo teisės ir interesai, esant terminuotai darbo sutarčiai, tampa labiau pažeidžiami. Viešąjį interesą labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą užtikrinančios neterminuotos darbo sutartys, todėl terminuotų darbo sutarčių sudarymui įstatymas nustato tam tikrus imperatyvius reikalavimus. Pagal DK 109 straipsnio 2 dalį neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Tai reiškia, kad darbdaviui draudžiama pasiūlyti darbuotojui sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl darbo, kuris pagal savo esmę yra nuolatinio pobūdžio, ir įstatymai ar kolektyvinė sutartis nenumato galimybės sudaryti tokią sutartį. Bendriausia prasme darbas nėra nuolatinis, kai jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko. Vadinasi, kilus ginčui, ar darbas, kurį dirbti yra sudaroma darbo sutartis, laikytinas nuolatiniu ar laikinu, negali būti sprendžiama pagal sutarties šalių subjektyvius vertinimus. DK 109 straipsnio 2 dalyje nenumatyta galimybė sudaryti su darbuotoju terminuotą darbo sutartį vien tuo pagrindu, jog to pageidauja darbuotojas. Toks darbo sutarties šalių laisvės apribojimas yra pagrįstas darbuotojų teisių apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo terminuotoms darbo sutartims sudaryti. Darbdavys organizuoja darbą, esant ginčui dėl terminuotos darbo sutarties teisėtumo, jam tenka pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, arba kad konkrečiu atveju terminuotos darbo sutarties sudarymą leidžia įstatymas ar kolektyvinė sutartis“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. A., G. N. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-568/2005, paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad pagal bendrąją taisyklę darbas nuolat veikiančiose įmonėse, įstaigose yra nuolatinio pobūdžio ir paprastai darbo sutartys sudaromos neterminuotai. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos archyvas yra nuolat veikianti įstaiga, finansuojama iš savivaldybės biudžeto, jos darbuotojų darbo užmokesčio fondą ir skaičių lemia archyvo finansavimas, o ne konkretaus darbo poreikis konkrečiam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien atsakovo administracijos direktoriaus įsakymais, kuriuose nurodyta, kad terminuota darbo sutartis su ieškove sudaroma, o vėliau – tęsiama konkretiems archyvo tvarkymo darbams atlikti, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog darbas, kurį dirbo kasatorė, buvo nenuolatinio pobūdžio. Pagal kasacinio teismo praktiką pareiga įrodyti, kad darbas yra nenuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui, tačiau nagrinėjamu atveju darbdavys tokių įrodymų nepateikė.

2. Darbo kodekso komentare aiškinama, kad „Darbdaviui draudžiama pasiūlyti darbuotojui sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl darbo, kuris pagal savo esmę yra nuolatinio pobūdžio. Jeigu darbuotojas vis dėlto sutinka su tokiu darbdavio pasiūlymu, tokia sudarytos darbo sutarties sąlyga prieštaraus imperatyviosioms nuostatoms“. Toks imperatyviųjų įstatymo normų aiškinimas patvirtina, kad nors ieškovė sutiko pasirašyti terminuotą darbo sutartį, taip pat rašė prašymus šią sutartį pratęsti, darbo sutartis prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms ir negalėjo būti sudaryta, nes nuolat veikiančiame savivaldybės archyve atliekamas darbas negalėjo būti apribotas laiko – Rejestro poskyrio išregistruotų įstaigų ir įmonių dokumentai archyviniam saugojimui rengiami nuolat, vis atsiranda naujų išregistruotų įmonių ir įstaigų. Nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių darbo santykių laikinumą, todėl nebuvo jokio pagrindo terminuotai darbo sutarčiai sudaryti – su ieškove turėjo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 109 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas priėjo prie teisėtos ir pagrįstos išvados, kad ieškovės darbo poreikis buvo apribotas darbo apimties ir laiko, todėl terminuotos darbo sutarties sudarymas nepažeidė DK 109 straipsnio. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis remiamasi kasaciniame skunde, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: kasacinio teismo išnagrinėtose bylose pasisakyta dėl papildomo ugdymo pedagogų darbo pobūdžio, o nagrinėjamoje byloje atsakovės darbo pobūdis visiškai nesusijęs su švietimu ar ugdymu; be to, kasacinio teismo išnagrinėtose bylose konstatuota reikšminga aplinkybė, t. y. kad atsakovas tam pačiam darbui, netgi darbui su tos pačios rūšies būreliais, vienus pedagogus įdarbino neterminuotai, o su kitais sudarė terminuotas darbo sutartis; būtent ši aplinkybė, t. y. skirtingas tą patį darbą dirbančių asmenų traktavimas, darbuotojų diskriminavimas, lėmė, kad ieškovų darbas kasatorės įvardytose bylose pripažintas nuolatinio pobūdžio; nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Ieškovės atliktų darbų poreikis buvo apribotas darbo apimties ir laiko, tai patvirtina savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kurie tinkamai pagrindžia atsakovo įrodinėtą aplinkybę, kad kasatorės darbas buvo nenuolatinio pobūdžio. Kasatorės argumentai, kad jos darbas buvo nuolatinio pobūdžio, nes nuolat atsiranda išregistruojamų įmonių, yra nepagrįsti. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymui, buvo įsteigtas Juridinių asmenų registras, savivaldybės neteko juridinių asmenų registravimo funkcijų, reikėjo tik sutvarkyti archyvui neperduotas bylas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas kvalifikavo dėl skirtingo taikytinų teisės normų turinio aiškinimo ir tai lėmė nevienodų sprendimų priėmimą, kasacinis teismas pasisako, kaip turėjo būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms.

Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – darbo teisės normų, reglamentuojančių terminuotą darbo sutartį, aiškinimas ir taikymas šioje konkrečioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Sudarydamos terminuotą darbo sutartį, sutarties šalys sutaria dėl sutarties galiojimo laiko. DK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas: iki tam tikros kalendorinės datos (pvz., iki 2008 m. birželio 31 d.; vieneriems metams) arba iki tam tiktų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., iki tol, kol bus atliktas tam tikras darbas; kol kitas darbuotojas grįš iš tikslinių atostogų).

Darbo sutartis reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, palyginus su neterminuota darbo sutartimi, tam tikra prasme sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį (pavyzdžiui, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti darbuotoją, neįspėjęs apie atleidimą iš darbo ir nemokėdamas jam išeitinės išmokos (DK 126 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, terminuota darbo sutartis tam tikrais atvejais apriboja ir darbdavio teises (pavyzdžiui, nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbdavys gali tik ypatingais atvejais (DK 129 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad viešąjį interesą labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą užtikrinančios neterminuotos darbo sutartys, todėl terminuotoms darbo sutartims sudaryti įstatymo nustatyti tam tikri imperatyvūs reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006).

DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tik šiais atvejais: kai darbas nenuolatinio pobūdžio; kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais; įstatymų nustatytais atvejais (DK tokia išimtis įtvirtinta renkamiems ir renkamų organų skiriamiems darbuotojams, Įmonių bankroto įstatyme – darbuotojams, priimamiems dirbti įmonės bankroto proceso metu, kt.).

Nagrinėjamoje byloje kilo terminuotos darbo sutarties šalių ginčas dėl to, ar nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo. Kasatorės (ieškovės) teigimu, jos darbas atsakovo įstaigoje archyvare buvo nuolatinio pobūdžio, todėl su ja sudaryta terminuota darbo sutartis buvo neteisėta ir prieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Bylą nagrinėję teismai iš esmės vienodai nustatė bylos aplinkybes, tačiau skirtingai jas teisiškai kvalifikavo ir dėl to padarė priešingas išvadas dėl ieškovės darbo archyvare pobūdžio: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės darbas buvo nuolatinio pobūdžio, todėl ginčo šalių sudarytą terminuotą darbo sutartį pripažino neteisėta; apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes ieškovės darbas buvo apribotas darbo apimties ir laiko, todėl dėl šio darbo sudarytą terminuotą darbo sutartį nėra pagrindo pripažinti neteisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika nukreipta į tai, jog terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti pagrindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį, ir darbas, kurį dirbti sudaroma terminuota darbo sutartis, nėra nuolatinis – jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kyla ginčas dėl to, darbas, kurį dirbti sudaryta darbo sutartis, laikytinas nuolatiniu ar laikinu, šis ginčas turi būti sprendžiamas ne pagal subjektyvius šalių vertinimus ar šalių susitarimą laikyti darbo sutartį terminuota, o pagal atliekamo darbo pobūdį – nuolatinis jis ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar konkretus darbas yra nuolatinio ar nenuolatinio pobūdžio, lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad kai kyla ginčas dėl darbo sutarties termino sąlygos teisėtumo, pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A., G. N. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-568/2005). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, kad nagrinėjamu atveju darbdavys tokių įrodymų nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog darbas, kurį dirbo kasatorė, buvo nenuolatinio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas labai detaliai išanalizavo byloje surinktus faktinius duomenis dėl kasatorės (ieškovės) darbo archyvare pobūdžio, šio darbo poreikio, taip pat terminuotos darbo sutarties pratęsimo kelis kartus aplinkybes. Iš atsakovo pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 21 d. įsakymu buvo nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto skyriaus specialisto pareigybę, todėl 2004 m. sausio 7 d. raštu kasatorė buvo įspėta, jog bus atleista iš einamų pareigų (b. l. 79-82); 2004 m. kovo 2 d. kasatorė parašė prašymą perkelti ją į Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresniosios archyvarės pareigas nuo 2004 m. kovo 12 d., atleidžiant iš valstybės tarnybos; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 4 d. įsakymu kasatorė perkelta iš Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės į šio skyriaus vyresniosios archyvarės pareigas nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2005 m. kovo 12 d. tam, kad parengtų Rejestro poskyrio išregistruotų įmonių ir įstaigų dokumentus archyviniam saugojimui, o 2004 m. kovo 5 d. ginčo šalys sudarė terminuotą darbo sutartį nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2005 m. kovo 12 d. (b. l. 23, 24, 25-27); pagal 2005 m. vasario 24 d. kasatorės prašymą terminuota darbo sutartis buvo pratęsta iki 2005 m. birželio 30 d. (b. l. 32, 33); 2005 m. birželio 15 d. prašymu kasatorė paprašė pratęsti darbo sutarties terminą dėl to, kad reikia baigti tvarkyti Rejestro tarnybos individualių įmonių registravimo ir likvidavimo dokumentus; atsakovo 2005 m. birželio 27 d. įsakymu darbo sutarties terminas pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d., tam, kad būtų visiškai sutvarkytos įmonių archyvinės bylos (b. l. 34, 35); pagal 2005 m. gruodžio 19 d. kasatorės prašymą atsakovo 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu darbo sutarties terminas pratęstas iki 2006 m. birželio 30 d., o nuo 2006 m. sausio 3 d. kasatorė perkelta į Kanceliarijos vyresniojo archyvaro pareigas (b. l. 36, 37). Pagal kasatorės prašymus darbo sutarties terminas buvo pratęstas: 2006 m. birželio 23 d. įsakymu – iki 2007 m. birželio 29 d.; 2007 m. birželio 27 d. įsakymu – iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu – iki 2008 m. birželio 31 d.; suėjus nurodytam terminui, 2008 m. birželio 28 d. įsakymu nuspręsta nutraukti su kasatore terminuotus darbo santykius, tačiau dėl to, kad nuo 2008 m. birželio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kasatorė atleista iš darbo 2008 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 38-47, 49). Atsakovas, teikdamas paaiškinimus dėl kasatorės darbo archyvare pobūdžio ir su ja sudarytos terminuotos darbo sutarties pratęsimo aplinkybių, nurodė, kad nuo 2004 m. labai padaugėjo bankrutavusių, likviduotų įmonių dokumentų, kuriuos reikėjo perduoti saugoti savivaldybės archyvui, o įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl socialinio draudimo duomenų bazės sukaupimo iki 2009 m. sausio 1 d., daug asmenų kreipėsi dėl darbo stažo pažymų, ir dėl tuo laikotarpiu išaugusio darbo krūvio laikinai reikėjo papildomos archyvaro pareigybės Kanceliarijoje; šiam srautui sumažėjus, 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu nurodyta vyresniojo archyvaro pareigybė panaikinta.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje teismų nustatytomis šios konkrečios bylos aplinkybėmis, pripažįsta teisėta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorės darbas archyvare buvo nenuolatinio pobūdžio, nes priklausė nuo laikino poreikio sutvarkyti tam tikrus dokumentus, padėti rengti archyvo pažymas laikotarpiu, kai laikinai padidėjo archyvo darbuotojų darbo krūvis, taip pat kad terminuota darbo sutartis buvo pratęsta kelis kartus dėl kasatorės atliekamo darbo poreikio konkrečiu laikotarpiu. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais apeliacinės instancijos teismo motyvus, kad kasatorės darbo nenuolatinį pobūdį patvirtina ir ta aplinkybė, jog kai buvo sutvarkyti tam tikri archyviniai dokumentai ir archyve neliko didesnės darbo jėgos poreikio, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-1049 vyresniojo archyvaro pareigybė buvo panaikinta. Kasatorės argumentai, kad nuolatinį jos darbo pobūdį patvirtina tai, jog Rejestro poskyrio išregistruotų įstaigų ir įmonių dokumentai archyviniam saugojimui rengiami nuolat, nes vis atsiranda išregistruojamų įmonių, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Atsiliepime į kasacinį skundą teisingai pažymėta, kad kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, buvo įsteigtas Juridinių asmenų registras ir savivaldybės neteko juridinių asmenų registravimo funkcijų, todėl reikėjo tik sutvarkyti archyvui neperduotas bylas, o naujų išregistruotų juridinių asmenų bylų savivaldybė, netekusi juridinių asmenų registravimo funkcijų, neturėjo ir negalėjo turėti. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie teisėtos išvados, jog ginčo šalių sudaryta terminuota darbo sutartis nepažeidė DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasatorės argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006, išdėstytų teisės išaiškinimų dėl nuolatinio darbo pobūdžio. Kasaciniame skunde pacituoti įvardytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti teisės normų, reglamentuojančių terminuotą darbo sutartį, išaiškinimai yra bendro pobūdžio, tuo tarpu minėta, kad konkretaus darbo laikinas ar nuolatinis pobūdis nustatomas įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes. Kasatorė nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių, kaip apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios konkrečios bylos šalių ginčo aplinkybes, nukrypo nuo įvardytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų bendro pobūdžio išaiškinimų dėl terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių teisės normų. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo.

Kasatorė netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. A., G. N. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-568/2005. Nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės nėra esmingai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes: kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje spręsta dėl papildomo ugdymo pedagogų darbo pobūdžio ir nustatyta, kad, atsižvelgiant į nurodytų pedagogų darbo specifiką, į tai, jog būreliai, kuriems jie vadovavo, veikė nuolat, be to, nuolatinis ginčo darbo pobūdis buvo konstatuotas ir Valstybinės darbo inspekcijos išvadose; nagrinėjamoje byloje spręsta dėl archyvaro darbo pobūdžio ir nustatyta, kad kasatorės darbo poreikį lėmė būtinybė atlikti konkrečius dokumentų tvarkymo darbus, t. y. buvo objektyvi būtinybė patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad įvardytoje kasacinio teismo nutartyje esantys teisės išaiškinimai turėjo būti taikomi nagrinėjamos bylos aplinkybėms, o apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas be pagrindo jais nesivadovavo.

Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniame skunde nurodytais argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas