R. T. pagal BK 220 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-143/2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.18.5.;

2.6.4.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Algirdo Riepšo, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant L. Baužienei,

dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,

nuteistajai N. T.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. T. ir N. T. kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

R. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 28 MGL dydžio (3500 Lt) bauda;

R. T. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties;

N. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 24 MGL dydžio (3 000 Lt) bauda.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. nutartis, kuria nuteistųjų R. T. ir N. T. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją, prašiusią jos skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio R. T. skundą atmesti, o N. T. skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

R. T. nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės savininku ir direktoriumi, pagal 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir atskaitomybės pateikimą laiku, pažeisdamas minėto įstatymo 4 ir 20 straipsnių nuostatas, neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų ir organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, nurodydamas įmonės vadybininkei N. T. mokėti atlyginimus pagal neoficialų žiniaraštį, be apskaitos naudoti pinigines lėšas, kuri šiuos nurodymus įvykdė. Dėl tokių R. T. veiksmų negalima iš dalies nustatyti R. T. individualios įmonės 2000 m. – 2001 m. kovo mėn. veiklos.

N. T. nuteista už tai, kad būdama R. T. individualios įmonės vadybininke, pažeisdama 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, įvykdė apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizatoriaus R. T. nurodymus pagal neoficialų žiniaraštį mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams. Dėl tokių N. T. veiksmų negalima iš dalies nustatyti R. T. individualios įmonės 2000 m. kovo mėn. – 2001 m. kovo mėn. veiklos.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. nutartį ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojų A. V., B. P., V. L., V. D., A. P., D. M., S. V., J. J., S. M. parodymais, nes šie parodymai neįrodo jo kaltės padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Jis nedavė jokio nurodymo savo įmonėje apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą, nesitarė to daryti su įmonės vadybininke N. T. Tai patvirtina ir pati nuteistoji N. T. Teismo nuosprendyje nustatyta išvada dėl jo kaltės yra nepagrįsta, nekonkreti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, rašytiniams įrodymams bei specialisto išvadai. Nuosprendyje pažeistos BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nes neišdėstyta, kokios sumos įmonės darbuotojams buvo išmokėtos pagal oficialų ir tariamą neoficialų žiniaraštį – sąsiuvinį „Algos“. Nuosprendyje nekonkretizuotos darbo užmokesčio sumos, jų dydis, išmokėjimo laikas ir aplinkybės. Nesurinkta jokių įrodymų, kad 2000 m. – 2001 m. kovo mėn. laikotarpiu jis būtų padaręs nusikalstamą veiką. Toks nuosprendis pažeidžia BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 268 straipsnyje numatytas jo teises.

Nepagrįsta ir teismo išvada, jog jis neišsaugojo individualios įmonės prekių bei paslaugų įsigijimo ir pardavimo dokumentų. Tokią teismo išvadą paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir aplinkybė, kad dėl reviziją atlikusių revizorių aplaidumo nebuvo laiku ir tinkamai įvertinti paimti iš įmonės buhalteriniai dokumentai, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo surasti ir prijungti prie baudžiamosios bylos. Byloje nepasinaudota galimybe paimti reikiamus dokumentus priešpriešinio patikrinimo metu iš UAB „V.“ ir UAB „S.“, kas leistų visiškai nustatyti R. T. individualios įmonės ūkinę, komercinę ir finansinę veiklą 2000 – 2001 metų laikotarpiu.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neįvertino visų jo apeliaciniame skunde išdėstytų prieštaravimų, neaptarė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties ir nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasaciniu skundu nuteistoji N. T. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendį dėl jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. nutartį ir ją išteisinti.

Kasatorė skunde nurodo, kad teismų sprendimai naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, be to, kad teismas pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies, 268 straipsnio, 301 ir 305 straipsnių nuostatas. Nuteistoji N. T. savo kasacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir nuteistasis R. T. Taip pat nurodo, kad ji nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Nuteistojo R. T. kasacinis skundas atmestinas, o nuteistosios N. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. nutarties dalis naikinama ir šioje dalyje byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 3 punktas).

Dėl nuteistojo R. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kitų atvejų, už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. T., būdamas individualios įmonės savininku ir direktoriumi, organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įmonės darbuotojams 2000 m. kovo mėnesį – 2001 m. kovo mėnesį atlyginimus mokėjo pagal neoficialų žiniaraštį, kur išmokėto darbo užmokesčio dydis nesutapdavo su nurodytu oficialiame žiniaraštyje. Pagal veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio nuostatas visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Šie įstatymo reikalavimai R. T. individualioje įmonėje buvo pažeisti, o iš byloje esančių specialistų išvadų, ekspertizės akto, specialistų ir eksperto paaiškinimų ir kitų įrodymų, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, matyti, kad dėl netinkamai apskaitomo ir išmokėto darbo užmokesčio 2000 m. kovo mėn. - 2001 m. kovo mėn. buvo sumažintos įmonės sąnaudos ir veiklos rezultatas, kurie tuo laikotarpiu nustatomi iš dalies. Kasatoriaus argumentai, kuriais jis abejoja, kad įmonės realios veiklos rezultatai nebuvo nustatyti dėl tyrimą atlikusių pareigūnų kaltės, nepagrįsti ir prieštarauja bylos duomenims.

Kolegijos nuomone, esant tokioms nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, teismas teisingai nuteistojo R. T. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

Nuteistieji nusikalstamą veiką padarė galiojant 1961 m. BK.

R. T. kaltinimas dėl apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalį ir 323 straipsnio 2 dalį pareikštas 2002 m. kovo 12 d., o N. T. kaltinimas pagal 1961 m. BK 323 straipsnio 2 dalį pareikštas 2002 m. kovo 14 d. 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas už šį nusikaltimą numatė penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminą.

Vadovaujantis 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000m. rugsėjo 26 d., Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu R. T. ir N. T. nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos. R. T. pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o N. T. pagal 2000 m. BK 222 straipsnio 1 dalį.

Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra aštuoneri metai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis).

Pagal aukščiau paminėto įstatymo 13 straipsnį, kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni, reikia vadovautis senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49, ir 50 straipsnių taisyklėmis. Baudžiamosios atsakomybės senatis skaičiuojama nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nuteistųjų nusikalstama veika baigta 2001 m. kovo mėnesį, o apkaltinamasis nuosprendis dėl jų priimtas 2005 m. balandžio 29 d. Taigi, pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės senatį nuteistiesiems R. T. ir N. T. nėra.

Dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies ir 305 straipsnio taikymo

BPK 305 straipsnio nuostatos reglamentuoja aprašomosios nuosprendžio dalies surašymą. Kasatoris R. T. mano, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Jis teigia, kad pripažįstant ji kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje neišdėstyta, kokios sumos įmonės darbuotojams buvo išmokėtos pagal oficialų ir neoficialų žiniaraštį. Tokiu būdu, jo manymu, yra pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šis kasatoriaus teiginys nepagrįstas.

BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja byloje nustatyti, ar įmonėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens realios veiklos ir kt. Visi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalingi nusikaltimo sudėties požymiai nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti. Nėra pagrindo teigti, kad teismas turėjo nustatyti tai, ko, kaip numato BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija, nustatyti visiškai ar iš dalies negalima.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas BPK 305 straipsnių nuostatų ir nuteistojo R. T. teisės į gynybą nepažeidė.

Kasatoriaus R. T. argumentai dėl BPK 268 ir 301 straipsnių nuostatų pažeidimo yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

Dėl N. T. apeliacinio skundo išnagrinėjimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nuteistoji N. T., priėmus dėl jos apkaltinamąjį nuosprendį, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismo išvada, jog ji būdama R. T. sutuoktine ir įmonės darbuotoja, betarpiškai dalyvavo įmonės veikloje – organizavo gamybos procesą, disponavo įmonės piniginėmis lėšomis, išmokėdavo atlyginimus be oficialaus žiniaraščio, žinojo apie vedamą sąsiuvinį su užrašu,,Algos“ yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, ji nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Toks BPK reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis negali būti laikoma teisėta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad R. T. IĮ įmonė turėjo savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą, o nuteistoji N. T. dirbo šioje įmonėje vadybininke. Pagal Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą teismams apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad N. T. nors pati nebuvo tiesiogiai atsakinga už buhalterinę apskaitą, tačiau veikdama susitarusi su R. T. ir betarpiškai atlikdama veiksmus, kurie sudaro jai inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, tapo nusikaltimo subjektu, todėl teisingai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kolegijos nuomone, neišsamus bylos aplinkybių bei N. T. apeliacinio skundo argumentų (dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje subjekto) išnagrinėjimas sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nutartį, todėl šioje dalyje nutartis naikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1, 5 punktais,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. T. kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. nutarties dalį, kurioje N. T. apeliacinis skundas atmestas ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Jonas Algirdas Riepšas

Valerijus Čiučiulka

Viktoras Aidukas