M. G. pagal BK 138 str., 64 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-144/2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.4.6.8; 2.1.6.1, 2.1.6.2; 1.1.8.6.2;

1.1.8.9.1; 1.1.8.11; 2.1.4.3.2.2 S

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,

gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. kasacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie Panevėžio apygardos teismo 2000 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir to paties teismo 2003 m. birželio 9 d. nutartimi sušvelnintos septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, perkvalifikavus veiką pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

M. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 29 d., apie 18.30 val., Biržuose, prie Žemaitės g. 64-ojo namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, pasivijęs ir ant žemės pargriovęs pro šalį einantį A. Ž., spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir ne mažiau kaip du kartus į plaštakas, taip padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, nosikaulio ir dešiniojo pleištakaulio akidubinės sienelės lūžius, taip nesunkiai sutrikdė A. Ž. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos jo procesinės teisės, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Bylos ikiteisminis tyrimas neišsamus, kasatorius reikalavo atlikti akistatą su nukentėjusiuoju, tačiau tai nebuvo padaryta, be to, pirmosiose apklausose nedalyvavo advokatas. Dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti klausimų nukentėjusiajam, buvo pažeistos jo teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 6 ir7 dalyse, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, padaryti BPK 1 ir 78 straipsnio pažeidimai. Nukentėjusiojo parodymai melagingi, tačiau teismas nesiėmė priemonių išreikalauti papildomų įrodymų. Kadangi nukentėjusiojo parodymai liko nepatikrinti ir jų nepatvirtina kiti įrodymai, jie negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir teismas negalėjo jais vadovautis.

Taip pat kasatorius nurodo, kad teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 62 straipsnio 1 dalyje, neteisingai kvalifikavo jo veiką (jo nuomone, veika atitinka BK 139 straipsnio 1 dalį) ir neteisingai subendrino bausmę.

Nuteistojo M. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).

Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo ir BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi

Pagal skundo turinį spręstina, kad kasatorius neginčija pačio sumušimo fakto nukentėjusiojo, jis tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis, jog jis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį iš chuliganiškų paskatų, jo teigimu konfliktas prasidėjo dėl nuketėjusiojo užgauliojimo, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šis kasatoriaus teiginys nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų (be jokios priežasties, įžūliais veiksmais, viešoje vietoje) užpuolė ramiai pro šalį einantį nepilnametį nukentėjusįjį A. Ž., sudavė jam smūgius į galvą rankomis, po to pargriuvusį spardė kojomis, šiais veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad M. G. veikė iš chuliganiškų paskatų teismas nustatė pagal nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojo J. K. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir liudytojas J. K. parodė, kad jiems einant pro stovinčius du vaikinus, vienas iš jų pradėjo juos be jokios priežasties užgaulioti ir artinosi prie jų, tada nukentėjusysis su liudytoju J. K. pradėjo bėgti į priešingas puses, liudytojas spėjo pabėgti, o nukentėjusysis ne – jį pasivijęs Žemaitės g. prie 64-ojo namo M. G. pradėjo mušti. Šiuos parodymus nukentėjusysis A. Ž. ir liudytojas J. K. patvirtino teisme, todėl teismas savo išvadas dėl M. G. kaltės padarius A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) grindė jų parodymais. Šių asmenų parodymai buvo patikrinti ir pagal kitų byloje esančių duomenų (liudytojų R. S., L. P., kasatoriaus M. G. parodymų, teismo medicinos specialisto išvados) kontekstą, taigi teismo išvada pagrįsta įrodymais, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 62 straipsnio taikymo

Kasatoriaus M. G. teiginys, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nepagrįstas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumą (pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą) gali nuspręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jis, įvertinęs M. G. duotus parodymus pagal visų byloje surinktų įrodymų kontekstą sprendė, kad M. G. savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę, teigė, kad nukentėjusysis pats prie jo kabinėjosi. Teismas sprendė, kad kaltininko gailėjimąsi ir prisipažinimą įvykdžius nusikalstamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sąlygotas ne savanoriškumu, o ikiteisminio bylos tyrimo organų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Teismui nenustačius M. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, taip pat byloje esant duomenų, kad M. G. buvo sulaikytas darant nusikaltimą ir buvo apramintas tik policijos pareigūnams panaudojus specialias priemones, sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo, nes skirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, teismas būtų galėjęs tik nustatęs BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių visumą, t. y. jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų taip pat nėra nustatyta.

Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Kasatoriaus M. G. teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo suvaržytos jo procesinės teisės ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą, nepagrįsti.

Pagal bylos duomenis M. G. buvo sulaikytas įvykio vietoje 2004 m. gruodžio 29 d. apie 19.00 val., tačiau tą dieną apklaustas nebuvo, nes nustatytas jam 2,42 prom. girtumas. Teisė turėti gynėją nuo pirmosios apklausos jam buvo išaiškinta 2004 m. gruodžio 30 d., BPK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surašytas protokolas. Sulaikytajam pageidaujant turėti gynėją jis buvo paskirtas ir dalyvavo byloje pagal 2004 m. gruodžio 30 d. orderį. Po to BPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka M. G. buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ir išaiškintos jo kaip įtariamojo teisės dalyvaujant gynėjui. Tą pačią dieną M. G. apklaustas kaip įtariamasis dalyvaujant gynėjui, kuris vėliau dalyvavo ir viso ikiteisminio tyrimo metu.

Pagal BPK 10 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 4 dalį įtariamasis turi teisę turėti gynėją nuo sulaikymo momento arba pirmosios apklausos, taigi M. G. teisės į gynybą nebuvo suvaržytos.

Nuteistojo M. G. teiginys dėl jo BPK 44 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatytų teisių pažeidimų, nepagrįsti. Pagal BPK 44 straipsnio 7 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo, be kitų teisių, turi teisę apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Prašymo apklausti liudytojus M. G. nebuvo pareiškęs, o pats juos apklausti turėjo galimybę teisminio bylos nagrinėjimo metu.

M. G., jo paties prašymu 2005 m. kovo 16 d. susipažinęs su bylos medžiaga, dalyvaujant gynėjui, pareiškė prašymą atlikti jo ir nukentėjusiojo akistatą. Šis jo prašymas 2005 m. kovo 16 d. prokuroro nutarimu BPK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka išnagrinėtas ir atmestas, konstatavus, kad nėra BPK 190 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo atlikti akistatą, nes šių asmenų parodymuose esminių prieštaravimų nėra. Apie šį nutarimą 2005 m. kovo 16 d. pranešta įtariamajam ir jo gynėjui, bei raštu išaiškinta teisė per septynias dienas apskųsti jį ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 178 straipsnio 3 dalis). Nei įtariamasis, nei jo gynėjas prokuroro nutarimo neapskundė, kaltinamasis aktas surašytas 2005 m. kovo 25 d., taigi įtariamajam nebuvo suvaržymų įgyvendinti savo procesines teises. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis A. Ž. bei liudytojai dalyvavo, todėl kaltinamasis M. G. turėjo galimybę apklausti šiuos asmenis.

Dėl BK 64 straipsnio taikymo

Kasatoriaus teiginys dėl neteisingo bausmių subendrinimo iš dalies pagrįstas. M. G. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 9 punktą laisvės atėmimu devyneriems metams. Ši bausmė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 13 d. nutartimi sumažinta iki septynerių metų šešių mėnesių. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pagrindu ir BPK 362 straipsnio tvarka M. G. iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai prieš ketverius metus ir 21 dieną. Naują nusikaltimą jis padarė 2004 m. gruodžio 29 d., t. y. nepasibaigus lygtinio paleidimo nuo neatliktos bausmės laikui, todėl teismas naujai paskirtą bausmę BK 64 straipsnio pagrindu bendrino pagrįstai, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje netinkamai suformulavo bausmių subendrinimo būdą. Teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis (pagal aprašomosios nuosprendžio dalies motyvus), dalį šiuo nuosprendžiu paskiros bausmės pridėjo prie visos ankstesniais teismų sprendimais paskirtos septynerių metų ir šešių mėnesių bausmės ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

M. G. dalį paskirtos bausmės buvo atlikęs. Taigi teismas nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo bendrinti ne su visa ankstesne teismų sprendimais paskirta bausme, bet su neatliktąja jos dalimi. Šiuo atveju neatliktoji bausmės dalis (ketveri metai ir 21 diena) didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, tai prie šios neatliktos bausmės dalies ir pridėtina dalis teismo paskirtos bausmės. Pagal teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę spręstina, kad teismas iš tikrųjų dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo prie neatliktos bausmės dalies, tik šį savo sprendimą netinkamai suformulavo, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartį pakeisti.

M. G., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 9 d. nutartimi perkvalifikavus veiką nustatytos septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies pridėti dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyneriems metams.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras Goda

Vytautas Masiokas

Lidija Liucija Žilienė