Baudžiamoji byla Nr. 2K-145/2011
(Proceso Nr. 1-72-1-00319-2009-5)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1. (S)
2011 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį dvylikai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš T. Č. ir K. M. solidariai priteista nukentėjusiajai A. R. 3197,71 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai B. S. – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo T. Č. gynėjo apeliacinis skundas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir K. M., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą,
n u s t a t ė :
T. Č. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su K. M., 2009 m. spalio 1 d., tarp 00.00 val. ir 4.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), V. S. gyvenamojo namo prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. S. metu tyčia sudavė kojomis, rankomis bei plastikiniu indu V. S. mažiausiai 24 smūgius į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. S. odos nubrozdijimus abiejų ausų kaušeliuose, abiejose kaktos pusėse, dešinėje smilkininėje srityje, nosies paviršiuje, abiejuose skruostuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešinėje pažandėje, pasmakrės kairėje pusėje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, krūtinės kairėje pusėje ir abiejuose klubuose, kraujosruvas odoje bei poodyje kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokuose, abiejų ausų kaušeliuose, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejose plaštakose ir abiejuose klubuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje momens - smilkinio bei kairėje smilkininėje srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, nosies kaulų skeveldrinį lūžimą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, kairio raktikaulio lūžimą, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių bei kairės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžimus ir kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, abiejų plaučių krūtinplėvės bei audinio plyšimus, dėl to V. S. nuo šių sužalojimų visumos, lėmusios nukraujavimą į kūno ertmes ir audinius bei trauminį šoką, mirė.
Nuteistojo T. Č. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutartį ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl T. Č. paskirtos bausmės, paskiriant minimalią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.
Kasatorius pažymi, kad nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Lazdijų rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 4 d. nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 122 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 122 straipsnį už lytinį santykiavimą bei pasikėsinimą lytiškai santykiauti su nepilnamečiu T. Č.. Žmogui, patyrusiam seksualinę prievartą, lieka trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės, viena iš ilgalaikių pasekmių – keršto troškimas prieš smurtautoją. Byloje nustatyta, kad T. Č. su nužudytuoju bendravo, juos jungė bendras girtavimas, tačiau, bendraujant su skriaudiku ir būnant tokios psichologinės būsenos, tereikėjo menkos dingsties T. Č. vaikystės nuoskaudoms pratrūkti. Tokia dingstimi tapo E. L. skundas dėl V. S. seksualinio priekabiavimo, kuris sukėlė nuteistojo negailestingo smurto prieš V. S. protrūkį. Kasatorius mano, kad T. Č. veiksmus prieš V. S. lėmė keršto troškimas už patirtą skriaudą, o šioje konkrečioje situacijoje toks motyvas yra pozityvus, parodantis ir V. Č., ir jo padarytos veikos mažesnį pavojingumo laipsnį, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir paskirti minimalią BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Kasatorius mano, kad teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
Atsiliepimais į nuteistojo T. Č. gynėjo kasacinį skundą nukentėjusiosios A. R. ir B. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė T. Č. gynėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimuose pažymima, kad faktas, jog prieš dešimtį metų T. Č. patyrė seksualinį V. S. smurtą, nesuteikė nuteistajam teisės žudyti. Už savo padarytą nusikaltimą V. S. teismo buvo pripažintas kaltu ir atliko jam paskirtą bausmę.
Atsiliepimu į nuteistojo T. Č. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo T. Č. padarytą veiką. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. Č. dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė bausmių skyrimo nuostatų (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys) ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes bei paskyrė bausmę BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad T. Č. smurtavo ne dėl praeityje patirtos seksualinės V. S. prievartos ar šio asmens neteisėtų veiksmų prieš E. L., o dėl agresijos, kurią sukėlė nesaikingas alkoholio vartojimas. Kasacinio skundo argumentai dėl T. Č. padarytos veikos motyvų nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, išskyrus faktą dėl V. S. teistumo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi BPK 320 straipsnio nuostatų, išsamiai išnagrinėjo T. Č. gynėjo apeliacinį skundą, atsakė į visus esminius jo argumentus ir pagrįstai šį atmetė. Nuosprendis ir nutartis yra pagrįsti ir teisėti, jų keisti nėra pagrindo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės dydžio
BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nuteistajam T. Č. už V. S. nužudymą, padarytą kartu su nuteistuoju K. M., teismas paskyrė laisvės atėmimą dvylikai metų.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų, o šio straipsnio 2 dalyje – kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriant T. Č. bausmę už V. S. nužudymą Baudžiamojo kodekso reikalavimai nebuvo pažeisti, visos reikšmingos skiriamos bausmės dydžiui aplinkybės (BK 54 straipsnio 2 dalis) buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį T. Č. paskirtą bausmę sumažinant iki BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios bausmės kasatorius motyvuoja tuo, kad T. Č. nužudė V. S. jam kerštaudamas dėl vaikystėje patirtos seksualinės prievartos, tačiau teismas, pažeisdamas BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, į tai neatsižvelgė. Kasatoriaus argumentai atmestini. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas, nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančio Lazdijų rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 14 d. nuosprendžio matyti, kad V. S. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 122 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 122 straipsnį už 1998 m. įvykdytą lytinį santykiavimą ir pasikėsinimą lytiškai santykiauti su nepilnamečiu T. Č.. Šis faktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo analizuojamas ir, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes bei įvertinus ištirtų įrodymų visumą, padaryta išvada, kad konflikto tarp T. Č. ir nužudytojo V. S. priežastis buvo girtavimo metu kilę nesutarimai, agresyvumą bei intensyvaus smurto naudojimą lėmęs besaikis alkoholio vartojimas. Įvertinus abiejų nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir kitus duomenis, byloje nustatyta, kad nuteistasis, veikdamas kartu su K. M., mirtį sukėlusius sužalojimus V. S. padarė praėjus daugiau kaip dešimčiai metų po patirtos lytinės prievartos, kad iki nužudymo tarp jų buvo susiklostę draugiški santykiai, jie nuolat bendravo, kartu girtavo, T. Č. likdavo nakvoti šio namuose. Nusikalstamos veikos padarymo dieną T. Č., pasikvietęs savo pažįstamus, o vėliau ir savo draugę E. L., girtauti taip pat atvyko pas V. S., jo namuose jis ir buvo nužudytas. Tie patys, kaip ir kasaciniame skunde, argumentai buvo nurodomi ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos, į apelianto argumentus priimtoje nutartyje motyvuotai atsakė bei paaiškino, kodėl jie yra nepagrįsti ir atmestini (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad, nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, nužudymo pavojingumo reikšmė negali būti sumenkinama, teikiant prioritetą kitoms BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas intensyvus, su tam tikromis pertraukomis, susijusiomis su girtavimo tęsimu, ilgą laiką trukęs smurtas, nukentėjusysis buvo mušamas ir spardomas į įvairias kūno vietas, taip pat į galvą, krūtinę, pilvą, smurto veiksmai nutraukti nukentėjusiajam jau neberodant gyvybės požymių. V. S. mirė nuo mažiausiai 24 trauminiais poveikiais jam padarytų sužalojimų (muštinių žaizdų galvoje, veido kaulų, dauginių šonkaulių lūžių ir kt.) visumos, nulėmusios ūmų nukraujavimą į kūno ertmes ir kūno audinius bei trauminį šoką. Skiriant T. Č. bausmę buvo tinkamai įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atsižvelgta į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, į nuteistojo, kaip bendravykdytojo, vaidmenį darant nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes bei kitas byloje nustatytas reikšmingas bausmės dydžio nustatymui aplinkybes.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog T. Č. bausmė paskirta nesivadovaujant bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis) bei nesilaikant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Benediktas Stakauskas
Aldona Rakauskienė
