Baudžiamoji byla Nr. 2K-171/2011
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.1.2.2; 2.1.2.6 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš kabineto) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš buto) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš kabineto), 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš buto), galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 29 d. nuosprendis, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta jo dalis dėl daiktinių įrodymų konfiskavimo ieškiniui atlyginti ir daiktiniai įrodymai grąžinti nuteistajam R. K. ar jo nurodytam asmeniui. Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. kovo 26 d., nuo 16.30 iki 17.00 val., įsibrovęs į neužrakintą UAB „City Plaza“ kabinetą, esantį Kaune, Taikos pr. 141, pagrobė I. P. rankinę su joje buvusiais dokumentais (pasu, vairuotojo pažymėjimu, automobilio „Mazda“ registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu), dviem raktų ryšuliais, išorinių duomenų saugojimo laikmena (USB laikmena), automobilio rakteliu su signalizacijos pulteliu, aštuoniomis įvairiomis nuolaidų kortelėmis, pinigine, kurioje buvo 200 Lt, AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelė, taip padarė nukentėjusiajai 2043 Lt turtinės žalos.
R. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 26 d., nuo 17.00 iki 18.25 val., įsibrovęs į I. P. butą, esantį Kaune, Partizanų g.76- 94, pagrobė I. P. nešiojamą kompiuterį „Asus“ su dėklu, kompaktinių diskų dėklą, kompaktinius diskus, juvelyrinių dirbinių dėžutę, kurioje buvo papuošalų (šešios poros auskarų, trys žiedai, dvi grandinėlės, apyrankė, du pakabukai), moteriškas laikrodis ir pinigai (30 Lenkijos zlotų, 10 eurų, 6 Latvijos latai), taip padarė nukentėjusiajai 9410 Lt turtinės žalos.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir jį išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai, nesilaikydami BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų, išvadas dėl kasatoriaus kaltės padarant vagystes grindė ne patikimais, teisėtais būdais gautais duomenimis, o prielaidomis ir vogtų daiktų suradimo nuteistojo bute faktu. Kasatoriaus nuomone, jo veika atitinka BK 189 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už vogtų daiktų įgijimą.
Kasatoriaus teigimu, šioje byloje taip pat pažeistos BPK 2 straipsnio nuostatos, pagal kurias per trumpiausią laiką turi būti atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nes ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas daugiau kaip dvejus metus – apie įtarimą pranešta 2007 m. liepos 18 d., o nuteistas tik po trejų metų.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė A. J. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad baudžiamasis įstatymas nuteistojo R. K. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, įrodymai dėl jo kaltės teismų įvertinti išsamiai ir nešališkai, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Nors kasatorius teigia, kad pas jį kratos metu rastus nukentėjusiosios daiktus įsigijo, tačiau negalėjo paaiškinti nei iš ko, nei kada. Nuteistasis nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo pasirinktą gynybos versiją.
Prokurorės manymu, kasatorius nepagrįstai teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo pažeistos BPK 2 straipsnio nuostatos. Nuteistasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis 2007 m. liepos 18 d., ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas 2008 m. rugpjūčio 16 d. ir R. K. supažindintas su bylos medžiaga; apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2010 m. gegužės 13 d. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje užsitęsė nepateisinamai ilgai ar bylos tyrimas buvo vilkinamas.
Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalies, 302 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies) taikymo
Kasatorius, teigdamas, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, ginčija savo kaltę dėl abiejų I. P. turto vagysčių, motyvuodamas tuo, kad teismai jo kaltę pagrindė prielaidomis ir vogtų daiktų suradimo jo bute faktu. Taigi kasatorius iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir jų pakankamumą.
Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorius deklaratyviai nurodo, kad jo kaltė pagrįsta neteisėtu būdu gautais duomenimis taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimus, nes nenurodo, kokie duomenys gauti neteisėtu būdu, bei šio teiginio nepagrindžia teisiniais argumentais. Taigi šis kasatoriaus teiginys paliktinas nenagrinėtas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios I. P. parodymus, įvykio vietos apžiūros, kratų, atliktų R. K. bute, objektų apžiūros, objektų parodymo atpažinti protokolų duomenis, padarė išvadą, kad I. P. daiktų vagystes iš UAB „City Plaza“ kabineto ir iš I. P. buto padarė R. K..
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 26 d., nuo 16.30 iki 17.00 val., įvykdyta vagystė iš UAB „City Plaza“ darbo kabineto (pagrobta nukentėjusiosios I. P. rankinė, kurioje, be kitų daiktų, buvo jos buto raktai bei kai kurie dokumentai, kuriuose nurodytas adresas), o netrukus – tą patį vakarą nuo 17.00 iki 18.25 val. – pritaikant raktus įsibrauta į I. P. butą ir padaryta vagystė. Dauguma nukentėjusiosios I. P. daiktų (kompiuteris su krepšiu, kompaktinių diskų dėtuvė, automobilio rakteliai su signalizacijos pulteliu, išorinių duomenų saugojimo laikmena (USB jungtis), prisegta prie kabineto rakto, rankinis laikrodis, 13 vienetų įvairių juvelyrinių dirbinių, buto raktų ryšulys) ir dokumentai (I. P. pasas ir vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas) kratos metu buvo rasti R. K. bute ir šiuos daiktus I. P. atpažino. Be to, kratos metu kasatoriaus bute rastas priemonių, skirtų durims bei spynoms atidaryti, rinkinys. Kaltinamasis neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų vagysčių, teigdamas, kad bute rastus daiktus pirko iš dviejų nepažįstamų asmenų bei lombardo. Tokius kaltinamojo parodymus teismas motyvuotai atmetė. Teismas, įvertinęs tai, kad, pavogus nukentėjusiosios rankinę, kurioje buvo jos buto raktai ir dokumentai, kuriuose nurodytas gyvenamosios vietos adresas, tuoj pat panaudojant raktus buvo įsibrauta į nukentėjusiosios butą (spynos nepažeistos) ir padaryta vagystė, bei tai, kad R. K. bute kratų metu buvo rasta dauguma vogtų daiktų tiek iš UAB „City Plaza“ darbo kabineto, tiek iš nukentėjusiosios buto, visi pavogti raktai (darbo kabineto, buto ir automobilio) ir I. P. dokumentai, bei kasatoriaus parodymus apie minėtų daiktų įsigijimo aplinkybes, padarė išvadą, kad šias abi akivaizdžiai susijusias vagystes įvykdė R. K., t. y. įsibrovęs į patalpas pagrobė nukentėjusiosios I. P. turtą, dokumentus bei neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą (apklausęs nukentėjusiąją) ir patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. K. kaltės padarant nusikalstamas veikas ir teisingai jas kvalifikavo.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas bylos aplinkybes R. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš kabineto), 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš buto). Taigi baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai.
Dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo trukmės
Kasatorius R. K. nurodo, kad buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas. Pažymėtina, kad nuteistasis šį klausimą kėlė ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl bylos proceso trukmės nepasisakė. Teisėjų kolegija tokio pažeidimo nelaiko esminiu ir, siekdama proceso ekonomiškumo, pati ištaiso šią klaidą.
Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kaltinamo asmens teisė į jo bylos išnagrinėjimą teisme per kuo trumpiausią laiką numatyta BK 44 straipsnio 5 dalyje. Šios BPK nuostatos yra garantija užtikrinant asmenų teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, įtvirtintą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl vagysčių iš UAB „City Plaza“ darbo kabineto ir iš I. P. buto pradėtas 2007 m. kovo 26 d. Kasatoriui įtarimai dėl šių nusikalstamų veikų pareikšti 2007 m. liepos 18 d., ikiteisminis tyrimas pabaigtas 2008 m. liepos 16 d., t. y. praėjus vieneriems metams nuo pirmos įtariamojo apklausos. 2008 m. liepos 23 d. byla su kaltinamuoju aktu perduota apylinkės teismui, ji pradėta nagrinėti 2008 m. rugpjūčio 13 d., o nuosprendis priimtas 2010 m. gegužės 13 d., taigi teisminis bylos nagrinėjimas truko vienerius metus devynis mėnesius ir negalima teigti, kad byla buvo išnagrinėta operatyviai. Sprendžiant, ar nebuvo pažeista R. K. teisė į jo bylos išnagrinėjimą teisme per kuo trumpiausią laiką, būtina išanalizuoti priežastis, kodėl nuosprendis buvo priimtas tik 2010 m. gegužės 13 d. Esminė priežastis, dėl kurios užtruko šios bylos nagrinėjimas, buvo ta, kad tuo pačiu metu Kauno apygardos teisme, vėliau – ir Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama kita R. K. baudžiamoji byla, dėl kurios buvo daromos pertraukos tuo tikslu, kad kitoje byloje priimtas nuosprendis įsiteisėtų ir būtų galima subendrinti abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes. Beje, jokių procesinių suvaržymų nagrinėjamoje byloje R. K. nepatyrė (kardomoji priemonė suėmimas buvo paskirta kitoje byloje), be to, įvertinus aplinkybę, kad nei R. K., nei jo gynėjas neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo metu daromų pertraukų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeista R. K. teisė į jo bylos išnagrinėjimą teisme per kuo trumpiausią laiką.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Jonas Prapiestis
Vytautas Masiokas
