Baudžiamoji byla Nr. 2K-105/2011 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01275-2008-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1;
1.1.10.1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ketverių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vienerius metus ir šešis mėnesius vairuoti transporto priemones.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. P. priteista 54 777,43 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš R. J. nukentėjusiajai I. P. priteista 50 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš civilinių atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir R. J. priteista solidariai penkių procentų metinių palūkanų iš kiekvieno nuo priteistos iš jų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Tuo pačiu nuosprendžiu R. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistojo R. J., nukentėjusiosios I. P. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 18 d., apie 23.45 val., Marijampolė-Daukšiai-Šventragis 3,023 km, vairuodamas V. J. priklausantį automobilį „BMV 530D“ (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,83 promilės girtumas), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133 punktų reikalavimus, t. y., nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, važiavimo bei meteorologines sąlygas, kelio posūkyje nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į E. K. sodybos tvorą. Eismo įvykio metu kartu su R. J. važiavusiam K. P. plyšo kepenys, padaryta daugybinių šonkaulių lūžimų su pasieninės pleuros pažeidimu ir nukraujavimu į pleuros ir pilvo ertmes, dėl to šis mirė.
Nuteistasis R. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį, taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos įstatymų taikymo praktikos, teismų priimti sprendimai yra neteisingi, R. J. paskirta neindividualizuota ir akivaizdžiai per griežta bausmė. Anot kasatoriaus, teismai nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, lengvinančias jo atsakomybę, nepagrįstai neįvertino jo vertybinės orientacijos, požiūrio į padarytą nusikaltimą, šeimą, darbą, tai, kad po įvykio naujų KET pažeidimų jis nėra padaręs, nenurodė įtikinamų teisinių argumentų, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą (R. J. dirba, gyvena su motina, kurios sveikata silpna, jai reikalinga pagalba, materiali pagalba reikalinga ir nukentėjusiosios šeimai, dirbdamas kiekvieną mėnesį atlygina padarytą žalą, nukentėjusioji prašo teismo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės); teismas neanalizavo, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas paveiktų jo teigiamus socialinius ryšius, asmenybę. Pasak kasatoriaus, individualizuojant bausmes, svarbiausią reikšmę turi teisiamojo asmenybės įvertinimas. R. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai ir paskirtos bausmės, kuri savo dydžiu neviršijo maksimalaus laisvės atėmimo bausmės už neatsargų nusikaltimą dydžio, nustatyto BK 75 straipsnio 1 dalyje, vykdymas gali būti atidėtas.
Kasatorius nurodo, kad, nagrinėdamas bylą, teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik parinkdamas bausmę, tačiau ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas privalo kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo klaidų nepašalino, nepateikė pakankamų motyvų, kodėl laiko teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti vien tik paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir kad BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasatoriaus nuomone, yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tuo tarpu teismai nenurodė konkrečių ir aiškių motyvų, kodėl už neatsargaus nusikaltimo padarymą būtent laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 331 straipsnį, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą (5.6 punktas).
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į nuteistojo R. J. kasacinį skundą prašo šį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad bausmė nuteistajam paskirta tinkamai, įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o BK 75 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai kvalifikavo padarytą veiką, bausmę paskyrė laikydamasis BK 54 straipsnyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų, nuteistojo skundą išnagrinėjo išsamiai, į visus esminius skundo argumentus atsakė. Teismų nustatytos aplinkybės neigiamai apibūdina kasatoriaus asmenybę tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos darymo metu ir po jos, tad tinkamai spręsta dėl bausmės tikslų pasiekimo, skiriant tik realią laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas, motyvuodamas sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio, pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis tris kartus yra teistas, buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vėl šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus – vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.
Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl pagrindo atidėti bausmės vykdymą
Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai netaikyto bausmės vykdymo atidėjimo atmestini. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas priešingą išvadą pažymėjo, kad nėra išnykęs R. J. teistumas. Apeliacinės instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymą nuteistajam R. J. argumentavo tuo, kad jis yra baustas už greičio viršijimą administracine tvarka, tris kartus teistas, įvykio metu vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Kasacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pažymėtina, kad, nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų net ir tada, kai nuteistasis anksčiau yra nusikaltęs, turi neišnykusį teistumą, tačiau šios aplinkybės neabejotinai turi didelę reikšmę vertinant asmenybę ir formuojant išvadą, ar kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-303/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Aplinkybių, kurios rodytų pagrindą kitaip vertinti nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir dėl to atidėti bausmės vykdymą, byloje nėra. Į kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes buvo tinkamai atsižvelgta nustatant skirtinos bausmės dydį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, atsisakydami taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl paskirtos bausmės griežtumo
Kasacinio skundo argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje bausmės dydis R. J. nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius – žuvo žmogus; KET pažeidimai susiję su meteorologinių sąlygų, vietovės reljefo neįvertinimu ir greičio viršijimu; R. J. buvo baustas anksčiau administracine tvarka už greičio viršijimą, administracinis baustumas įvykio metu nebuvo išnykęs, automobilį vairavo neblaivus; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota, pripažintos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai); įvertinta jį apibūdinanti medžiaga byloje (tiek tai, kad jis darbovietės teigiamai charakterizuojamas, tiek ir jo ankstesni trys nuteisimai, iš kurių, beje, vienu atveju buvo taikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, teistumas neišnykęs, veikos padarymas nebuvo atsitiktinis teisės aktų nesilaikymo atvejis). Bylos medžiaga rodo, kad bausmė kasatoriui tinkamai individualizuota, į BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes atsižvelgta, nė viena nuteistojo nurodyta aplinkybė, jo manymu, svarbi bausmei nustatyti, ignoruota nebuvo. BK 281 straipsnio 6 dalis, pagal kurią nuteistas R. J., numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. R. J. paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir dviem mėnesiams. Konstatuotina, kad pagrindo išvadai, jog R. J. paskirta pernelyg griežta bausmė, nėra.
Dėl kitų argumentų
Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 331 straipsnio pažeidimų deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl paliktini nenagrinėti.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo bei panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami teismų procesiniai sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Viktoras Aidukas
Olegas Fedosiukas
