G. K. pagal BK 300 str., 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-154-1073/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08490-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 3000 Eur (60 MGL dydžio) bauda.

Priteista iš G. K. R. B. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei UAB „LB“ 557,20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, kuriai sumokėti praleistas terminas, jas skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 29 d., būdamas (duomenys neskelbtini), į įmonės,,S EU“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) sąskaitos faktūros Nr. 1024 blanką įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ši sąskaita faktūra išrašyta R. B. dėl mokėtinos 49 999 Norvegijos kronų sumos už 2017 metais atliktus darbus (duomenys neskelbtini), nurodant pervesti pinigus į banko sąskaitą Nr. 28013208508, taip tikrą dokumentą suklastojo ir šį žinomai suklastotą dokumentą, pateikdamas skolų išieškojimo ir administravimo UAB,,LB“, su kuria 2018 m. lapkričio 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl suklastotame dokumente nurodytos sumos išieškojimo iš R. B., panaudojo.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2. Kasaciniais skundais, kurie iš esmės identiški, nuteistasis G. K. ir jo gynėjas advokatas A. Leonavičius prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą G. K. nutraukti. Kasatoriai skunduose nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas G. K. apkaltinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisingi.

2.2. Teismai nepagrįstai G. K. veiksmus pripažino atitinkančiais BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Nuteistasis neturėjo tyčios klastoti dokumentą ir po to jį panaudoti, jo tyčia neįrodyta. Kaltinime nurodytą sąskaitą G. K. išrašė R. B. už tai, kad pagal žodinį susitarimą atliko šiai priklausančio buto remonto darbus, o skolų išieškojimo bendrovei ją perdavė todėl, kad R. B. geruoju nesutiko su juo atsiskaityti. G. K. vykdė remonto darbus R. B. bute kaip Norvegijoje individualią įmonę „S EU“ (kurios veikla yra statybos, apdailos darbų atlikimo paslaugos) įsteigęs asmuo, todėl, siekdamas gauti atlygį už atliktus darbus, išrašė kaltinime nurodytą sąskaitą. Taigi, išrašydamas sąskaitą, G. K. neturėjo tikslo ką nors klastoti, joje nurodytą pinigų sumą, konvertuotą Norvegijos kronomis, sudaro pinigai, išleisti įrangai įsigyti, ir atlygis už atliktus darbus. Aptariamoje situacijoje tarp nuteistojo ir R. B. susiklostė civiliniai santykiai dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Bandydamas atgauti iš kito asmens savo uždirbtus pinigus už to asmens nekilnojamojo turto remontą, G. K. nusikalstamos veikos nepadarė. Ar jo pasirinktas būdas skolai atgauti buvo tinkamas, ar G. K. R. B. suteiktos paslaugos remontuojant jos butą yra atlygintinos, turi spręsti teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų.

2.3. Teismai, vertindami teisiamajame posėdyje ištirtus bylos įrodymus, padarė esminį BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą, nes neįvertino esminės faktinės aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki rugpjūčio 28 d. jis atliko kitam asmeniui (R. B.) nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbus ir tam panaudojo ir savo asmenines lėšas. Ignoruodami šią aplinkybę teismai akcentavo tik tai, kad tuo laikotarpiu nuteistasis ir R. B. gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, nors nuteistasis šį faktą kategoriškai neigia. Jeigu šią bylą išnagrinėję teismai kaip atskaitos tašką dėl G. K. kaltės buvimo ar nebuvimo būtų pasirinkę pačius buto remonto darbus, o ne gilinęsi į tai, ar tuo laikotarpiu G. K. ir R. B. gyveno kaip šeima, byloje surinkti įrodymai būtų įvertinti visiškai kitaip ir pati išvada dėl G. K. kaltės būtų kitokia. Jis nekaltas dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo, nes sąskaitai faktūrai išrašyti panaudojo tikrą blanką ir į jį melagingų duomenų neįrašė. Tuo metu G. K. galėjo išrašyti sąskaitą Norvegijoje registruotos įmonės „S EU“ vardu ir, norėdamas atgauti savo išleistus bei uždirbtus pinigus, ją panaudoti. Tai nėra nuginčyta ir civilinėje byloje Nr. E2-l360-931/2020, kurios sprendimas analizuojamas apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

2.4. Akivaizdu, kad atlikus remonto darbus buvo pagerinta R. B. priklausančio nekilnojamojo turto – buto būklė, o G. K., nebūdamas šio buto savininkas ar bendraturtis, iš to jokios naudos neturėjo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad už darbus buto savininkė su juo atsiskaitys. Net jeigu šie asmenys, nors ir nesudarę santuokos, kurį laiką ir gyveno kaip šeima, tai nereiškia, kad santykiams nutrūkus G. K. neturi teisės reikalauti to, kas teisėtai jam priklauso.

2.5. Teismai priėmė neteisingus sprendimus ir dėl to, kad neatsižvelgė į tai, jog pirmojo susitikimo metu tyrėja pareiškė, kad darbus R. B. bute jis atliko ne kaip Lietuvoje dirbantis asmuo, o kaip Norvegijoje registravęs veiklą asmuo. Tuo metu jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Jau pirmos apklausos metu buvo aišku, kad R. B. yra pateikusi popieriaus lapą, įvardijamą kaip teismo sprendimas, siekdama jį apšmeižti ir išvengti mokėjimo už suteiktas paslaugas (šį dokumentą ji panaudojo ir ankstesnėje byloje, dėl smurto panaudojimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Nuteistajam buvo žinoma, kad tokio sprendimo, jog jis yra bankrutavęs, nėra.

2.6. Tyrėjai, neatsižvelgdami į G. K. prašymą, siuntė tris užklausas Interpolui dėl G. K. bankroto (dėl jo, kaip Lietuvos Respublikos, o ne Norvegijos piliečio) (2 t., b. l. 1–10). Teismai sprendimuose užsimena tik apie dvi užklausas. 2019 m. gegužės 7 d. atsakyme į pirmąją 2019 m. balandžio 9 d. užklausą (kurioje buvo teiraujamasi, ar buvo priimtas sprendimas kelti bankrotą ir ar buvo galima išrašyti sąskaitas faktūras) nurodyta, kad buvo sprendimas dėl bankroto, tačiau G. K. gali teikti sąskaitas net ir įmonės „S EU“ vardu. Pakartotinė užklausa išsiųsta 2019 m. liepos 5 d., joje, šiurkščiai pažeidžiant liudytojo apklausą reglamentuojančias BPK 188, 275 ir kitų straipsnių nuostatas, suformuluotas klausimas, „ar po teismo sprendimo apie bankrotą sąskaita faktūra turi juridinę galią“, nes G. K. turi teismo sprendimą, kuriame parašyta, kad byla yra nutraukta 2014 m. gruodžio 11 d. Kyla įtarimų, kad Interpolo pareigūnai, gavę tokią užklausą, kurioje nurodyta, jog turi visus teismo sprendimus, atsakė nesigilindami. Būtent šį atsakymą ir naudojo teismai, nors tai yra šiurkštus nuteistojo atžvilgiu padarytas pažeidimas. Gavę tokį atsakymą ikiteisminio tyrimo pareigūnai G. K. apkaltino (žodžiu) pavadindami jį melagiu. G. K. toliau tvirtinant, kad jis Norvegijoje nėra bankrutavęs, ir iškeliant klausimą, ar yra teismo sprendimas, kad jis yra bankrutavęs, pareigūnai Interpolui išsiuntė trečiąją užklausą su prašymu pateikti tokio sprendimo kopiją, dokumentus apie bankroto bylą. Atsakyme į šią užklausą aiškiai nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu bankroto byla nutraukta, o tai iš esmės pagrindžia pirmąją užklausą, kad G. K. gali teikti sąskaitas už savo atliktus darbus, ir paneigia antrąją užklausą, kuria rėmėsi teismai, kad yra bankrutavęs.

2.7. Tai paneigia teismų išvadą, kad G. K., rašydamas sąskaitą (kaip Norvegijos pilietis), ją suklastojo. Reikšminga tai, kad Interpolo buvo klausiama, ar sąskaita buvo išrašyta Norvegijos piliečio, tačiau kaltinamasis aktas surašytas G. K., kaip Lietuvos Respublikos piliečiui. Taip buvo pažeistos G. K. teisės, nes jis nuteistas kaip Lietuvos Respublikos pilietis (a. k. (duomenys neskelbtini)), o ne kaip Norvegijos pilietis (a. k. (duomenys neskelbtini)).

2.8. Teismų sprendimuose nurodomas sugyventinių statusas, tačiau nekreipiama dėmesio į tai, kad santykių statusą gina (jeigu nebuvo sugyventiniai) CK 3.229 straipsnis, tai taip pat prieštarauja CK 3.7 punktui. Teismai, ignoruodami trečiąjį Interpolo atsakymą, neatsižvelgė į G. K. šeiminę padėtį nuo 2014 metų (2 t., b. l. 38). Duomenyse apie bankroto bylos skolininką yra įrašyta, kad jis gyvena su trimis mokyklinio amžiaus (8, 10, 12 metų) vaikais, tokio amžiaus vaikų R. B. neturėjo. Taip pat, sprendžiant dėl sugyventinių statuso, neatsižvelgta į G. K. pridėtus teismo sprendimus dėl vaikų išlaikymo (2015 metais su G. K., 2016 metais su buvusiu sutuoktiniu). Visą laiką R. B. teigė, kad yra vieniša ir viena augina vaikus. Tai patvirtina ir G. K. pridėti dokumentai iš valstybinių institucijų (2015–2017 m. pažymos apie šeimos sudėtį ir kt.), dokumentai su kaimynų parašais (namų knygos), įrodantys, kad iki 2017 metų G. K. negyveno kartu su R. B. Be to, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra registruota sutartis tarp G. K. ir R. B., kad 2017 metais G. K. lankėsi ar buvo remontuojamame bute nuomininko teisėmis, bet ne kaip sugyventinis. Ši sutartis buvo sudaryta dėl G. K. daiktų ir įrankių saugumo. Šios sutarties 2.1.3 punkte nurodyta atlyginti nuomininkui (t. y. G. K.) jo turėtas būtinąsias (dokumentais pagrįstas) nuomojamo buto pagerinimo išlaidas. Šiuo atveju R. B. pasirašydama įsipareigojo atlyginti būsto pagerinimo išlaidas. Tai dar kartą įrodo, kad G. K. nesuklastojo R. B. išrašytos sąskaitos, o veikė pagal sutartį, galėdamas tai atlikti (Interpolo pirmasis ir trečiasis atsakymai).

2.9. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir citavo Vilniaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. E2-1360-931/2020, nekreipė dėmesio į tai, kad jame aiškiai nurodyta, jog G. K., pasirašydamas sutartį su skolų išieškojimo bendrove, tinkamai vykdė reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir informavo ieškovę, t. y. UAB „LB“, apie skolininkę, ryšius su ja bei atliktus remonto darbus, todėl ir UAB „LB“ ieškinys, pareikštas G. K., atmestas. Tai patvirtina, kad nuteistasis turėjo teisę sudaryti sutartį su UAB „LB“ dėl skolos perleidimo. Todėl nesuprantama, kodėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neatsižvelgta į tai, kad R. B. iš tiesų yra skolininkė ir su G. K. nėra atsiskaičiusi, taip pat kad reikalavimo dėl skolos perleidimo sutartis, kurią pasirašė UAB „LB“ ir G. K., nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, t. y. ir sąskaita, kurią G. K. pateikė pasirašydamas šią sutartį, civiline teisine prasme nėra pripažinta neteisėta ir negaliojančia. Teismai, ignoruodami nuteistojo teiginius, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo suabejota jo išrašytos sąskaitos patikimumu, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl G. K. kaltumo.

2.10. Galima ginčyti G. K. pasirinktą būdą, kuriuo jis norėjo iš R. B. gauti už remonto darbus priklausantį atlygį, tačiau tai nelaikytina nusikaltimu, nes fakto, kad G. K. ir R. B. kurį laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nepakanka padaryti išvadai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Buto remonto darbus G. K. iš tikrųjų atliko, o iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. FM/03063/040/LT/19 turinio matyti, kad jis gali įmonės „S EU“ vardu išrašyti sąskaitą, tai nagrinėjamu atveju jis ir padarė, sąskaitoje įrašė tikrovę atitinkančius duomenis. Kaip minėta, žodžiu buvo susitarta ir aptarta, kad reikės atlikti buto remontą (šį faktą nurodė ir R. B.), vien dėl to 2017 metais teko palikti ten savo sugyventinę ir grįžti į Lietuvą, 2017 m. sausio mėn. prisiregistravo darbo biržoje, kad nereikėtų mokėti „Sodrai“ privalomo sveikatos draudimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino G. K. parodymų dalies, kurioje jis nurodė, kokiomis aplinkybėmis jis remontavo R. B. priklausantį butą.

2.11. Už atliktus buto remonto darbus turi būti atsiskaityta, taip pat turi būti atlygintos išlaidos už statybinių medžiagų, santechnikos įrangos įgijimą, nes tam G. K. naudojo savo asmenines lėšas, kaip investiciją R. B. priklausančio nekilnojamojo turto būklei pagerinti. Tai turi būti padaryta nepaisant net ir tos aplinkybės, kurią neteisingai nustatė teismai, kad 2017 metais G. K. ir R. B. buvo sugyventiniai.

2.12. Turi būti atsižvelgta į tai, kad net ir nutraukiant santuoką yra dalijamas sutuoktinių turtas, keliami klausimai dėl kompensavimo už negautą turto ar turtinių teisių dalį, o nesant faktinės santuokos ir santykiams tarp kurį laiką kartu gyvenusių asmenų nutrūkus, klausimai dėl kartu įgyto turto, įgytų turtinių teisų ar kompensavimo mechanizmo už suteiktas paslaugas, pagerintą kitos šalies turtinę padėtį lieka atviri ir šalims nesutariant ginčas sprendžiamas teisme civiline tvarka. Nagrinėjamu atveju ne tik neteisingai ir nepagrįstai nuteistas nekaltas žmogus, bet iš esmės atimta teisė savo pažeistas teises dėl prarastų lėšų ir negautų pajamų apginti civilinio proceso tvarka.

8. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Kasatorių argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir BPK pažeidimų nepagrįsti. Skundžiamuose teismų sprendimuose nekvestionuojama, kad G. K. atliko remonto darbus, teismai pagrįstai, remdamiesi bylos įrodymais, atmetė nuteistojo teiginius, kad jo Norvegijoje registruota įmonė nėra bankrutavusi ir kad remonto darbus jis atliko svetimam žmogui.

3.2. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir surašė nuosprendį laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas grindė teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

4. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą civilinės ieškovės UAB „LB“ įgaliotas asmuo T. Š. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

4.1. Išsamiai ištyrę bylos įrodymus teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia įrašė į įmonės „S EU“ sąskaitos faktūros Nr. 1024 blanką tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ši sąskaita faktūra išrašyta R. B. dėl mokėtinos 49 999 Norvegijos kronų sumos už 2017 metais atliktus darbus (duomenys neskelbtini), nurodant pinigus pervesti į banko sąskaitą Nr. 28013208508, taip tikrą dokumentą suklastojo, ir šį žinomai suklastotą dokumentą pateikdamas skolų išieškojimo ir administravimo bendrovei, t. y. civilinei ieškovei, su kuria 2018 m. lapkričio 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl suklastotame dokumente nurodytos sumos – 49 999 Norvegijos kronų išieškojimo iš R. B., taip žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Tokia išvada teisinga, nuteistasis, neatskleisdamas esminių aplinkybių, kad jis ir R. B. buvo sugyventiniai, suklaidino civilinę ieškovę, kuri, žinodama tikrąją situaciją, 2018 m. lapkričio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties su nuteistuoju nebūtų sudariusi.

4.2. Pagal teismų praktiką, dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-35/2011">2K-7-35/2011</a>). Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės. Būtent pats nuteistasis pasirinko netinkamą savo elgesio variantą, siekdamas atgauti iš buvusios sugyventinės šiuos galimai bendriems ūkio poreikiams tenkinti panaudotus pinigus ir suklastodamas 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą bei ją panaudodamas padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

5. Atsiliepimu nukentėjusioji R. B. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Abiejų instancijų teismai teisingai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai G. K. pripažino kaltu bei paskyrė jam bausmę. Viso bylos proceso metu nukentėjusioji pateikė teisingus parodymus apie savo santykius su nuteistuoju ir buto remonto aplinkybes. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai tėra nuteistojo gynybinė pozicija, ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismai padarė teisingą išvadą, kad G. K., išrašydamas sąskaitą faktūrą R. B., t. y. dokumentą, suteikiantį reikalavimo teisę į šiame dokumente nurodytą pinigų sumą (49 999 Norvegijos kronas), ir joje nurodydamas, kad R. B. privalo jam sumokėti už 2017 metais atliktus buto remonto darbus, nors susitarimo tarp jųdviejų dėl atlygintino paslaugų (darbų) atlikimo nebuvo, suklastojo įmonės „S EU“ apskaitos dokumentą – sąskaitą faktūrą.

5.2. Teismai taip pat teisingai nustatė, kad G. K. ir nukentėjusioji nuo 2012 metų iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. gyveno kartu, o nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. gyveno viename būste, vedė bendrą ūkį, taip paneigdamas G. K. parodymus, kad jis su R. B. niekada kartu negyveno ir kad jų nesiejo bendri šeiminiai santykiai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato A. Leonavičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato A. Leonavičiaus kasaciniuose skunduose dėstomi teiginiai ir argumentai, kuriais ginčijamos atskiros pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

9. Pažymėtina ir tai, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Todėl kasacinio skundo teiginiai apie neva vykdytą skirtingų asmenų (G. K. kaip Lietuvos Respublikos piliečio (a. k. (duomenys neskelbtini)), o ne kaip Norvegijos piliečio (a. k. (duomenys neskelbtini)) baudžiamąjį persekiojimą, kurie nebuvo pateikti apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159/2013">2K-159/2013</a>). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzUtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-175-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-175-303/2015">2K-7-175-303/2015</a>).??????Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-35/2011">2K-7-35/2011</a>, 2K-65-697/2020).??????

11. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad dokumentų klastojimas padaromas tiesiogine tyčia. Taigi tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis, o teismo nuosprendyje turi būti pateikti tokias teismo išvadas patvirtinantys argumentai. Primintina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą.

12. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi kiekvienu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020 ir kt.).

13. Kasatoriai skunduose iš esmės neigia kaltės požymio buvimą nuteistojo veikoje, šie skundai grindžiami trimis argumentų grupėmis – t. y. ginčijant baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes civilinės bylos sprendimais, neigiant sugyventinių statuso buvimą bei teisinės pagalbos pagrindu gautų dokumentų turinio vertinimu, tačiau byloje surinkta, teismų patikrinta ir įvertinta medžiaga paneigia tokią kasatorių poziciją. Tokia išvada grindžiama šiais argumentais:

14. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, nors ir citavo Vilniaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. E2-1360-931/2020, nekreipė dėmesio į tai, kad jame aiškiai nurodyta, jog G. K., pasirašydamas sutartį su skolų išieškojimo bendrove, tinkamai vykdė reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir informavo ieškovę, t. y. UAB „LB“, apie skolininkę, ryšius su ja bei atliktus remonto darbus, todėl ir UAB „LB“ ieškinys, pareikštas G. K., atmestas. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtu teismo sprendimu, daro išvadą, kad kasatorių teiginiai dėl šio teismo sprendimo yra iškreipiantys jo turinį. Pažymėtina, kad teismo sprendimas atmesti UAB „LB“ ieškinį pagrįstas ne argumentu apie sandorio galiojimą, o nurodant, kad pateiktų ieškovės (UAB „LB“) įrodymų nepakanka ieškinio pagrįstumui užtikrinti ir ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pagrįsti teismo pareikštą reikalavimą atsisakyti ieškinio, todėl neturėjo teisinių prielaidų ieškinį tenkinti. Atitinkamai šiame sprendime yra teigiama, kad pateikta 2017 m. lapkričio 29 d. sąskaita faktūra (kurios suklastojimo faktas ginčijamas) Nr. 1024 nelaikytina įrodymu civilinėje byloje.

15. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia ir UAB „LB“ byloje esanti 2019 m. vasario 12 d. vienašališko sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo pretenzija, kurioje nurodoma, kad sąskaita, iš kurios kildinama reikalavimo teisė, galimai išrašyta nepagrįstai, todėl reikalavimo teisė gali būti negaliojanti, atitinkamai apie šias aplinkybes G. K. įmonės neinformavo prieš sudarant reikalavimo perleidimo sutartį ar vėliau.

16. Bylos duomenims prieštarauja ir kasatorių teiginiai dėl sugyventinių statuso nebuvimo. Atsižvelgtina į teismų argumentus šiuo klausimu, o būtent apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad „iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad G. K. ir R. B. gyveno kartu nesusituokę, bendrai tvarkė šeimos ūkį Lietuvoje bei Norvegijoje, bendrai kūrė turtą (remontavosi įsigytą būstą), tai darė iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, planavo ir kūrė šeimą, jiems gimė du bendri vaikai, kartu augino ir R. B. sūnų. Šios išvardytos bylos aplinkybės teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti G. K. ir R. B. sugyventiniais. Sutuoktinių, sugyventinių arba partnerių statusas reiškia, kad, asmenims gyvenant kartu, namų remonto darbai, atliekami iš bendrų šeimos lėšų, yra laikomi šeimos būsto gerinimu. Būsto remontas ar kiti būsto renovacijos darbai, kurie gerina būsto kokybę, yra laikomi ne vieno asmens interesais. Tokie interesai susiję su sutuoktinio, partnerio ar šeimos nario interesais ir yra atliekami šeimos labui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDctNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-47-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-47-695/2020">e3K-3-47-695/2020</a>), todėl nėra laikomi atskiru darbų atlikimo faktu, dėl kurio vienas iš asmenų galėtų reikalauti atitinkamo atlyginimo iš bendrų šeimos lėšų.“ Pripažintina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nuosekliai ir išsamiai įvertinus byloje surinktus duomenis, kritiškai įvertinus tiek G. K., tiek ir R. B. parodymus bendrame kitų surinktų duomenų kontekste, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti.

17. Kasatoriai vėlgi klaidingai vertina teisinės pagalbos pagrindu Norvegijos institucijų pateiktus dokumentus dėl įmonės bankroto – juose aiškiai nurodoma, kad įmonė yra bankrutavusi ir jokie veiksmai jos vardu negali būti vykdomi. O kasatoriaus minimas bylos nutraukimas yra ne bankroto bylos nutraukimas, o tyrimo dėl galimai netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo nutraukimas (2 t., b. l. 28). Todėl konstatuotina, kad kasatoriaus argumentai yra pagrįsti ydinga medžiagos interpretacija, todėl atmestini.

18. Kaip minėta, kaltės požymis yra grindžiamas ir kitais objektyviais bylos duomenimis, būtent aplinkybėmis, kad, suprasdamas apie įmonės bankrotą bei sandorių jos vardu sudarymo negalimumą, nuteistasis ne tik išrašė bankrutavusios įmonės vardu 2017 m. lapkričio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1024, tačiau ją pateikė UAB „LB“ kaip reikalavimo teisių į R. B. skolą perleidimo pagrindą pagal 2018 m. lapkričio 22 d. sutartį, o UAB „LB“ savo ruožtu jos pagrindu pradėjo civilinę teiseną su R. B. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia ne tik sąmoningą siekį neteisėtais būdais – suklastojant dokumentą – susigrąžinti galimai į remontą įdėtas lėšas, bet ir šio dokumento patekimą į teisinę apyvartą, o tai visiškai patvirtina privalomųjų BK 300 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties požymių buvimą G. K. veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju žemesniųjų instancijų teismų baudžiamasis įstatymas buvo taikytas netinkamai ar buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos netinkamiems teismų sprendimams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinius skundus.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Pranas Kuconis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė