Dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje

Civilinė byla Nr. 3K-3-510-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00745-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Ilonos Girdenienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Ilonos Girdenienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje; suinteresuoti asmenys: A. G. ir VĮ Turto bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje.

Pareiškėja antstolė I. Girdenienė prašė teismo vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 pakeisti pradinę skolininkę A. G. individualią gamybinę komercinę įmonę „Eglė“ nauju skolininku A. G. Vykdomoji byla pradėta pagal 1995 m. gegužės 25 d. Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-379/1995 dėl 364 018,60 Lt (105 427,07 Eur) skolos išieškojimo iš A. G. individualios gamybinės komercinės įmonės „Eglė“ išieškotojo VĮ Turto banko naudai. 2001 m. gruodžio 29 d. A. G. individuali gamybinė komercinė įmonė „Eglė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip likviduota įmonės savininko iniciatyva, todėl, antstolės teigimu, už likviduotos individualios įmonės prievoles atsakomybė tenka buvusiam įmonės savininkui A. G.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjos antstolės I. Girdenienės prašymą tenkino: vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 pakeitė skolininkę A. G. individualią gamybinę komercinę įmonę „Eglė“ skolininku A. G.

Teismas nurodė, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nustatytas dešimties metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nepasibaigė, nes vykdomasis raštas išduotas 1995 m. gegužės 25 d., o pateiktas vykdyti – 2002 m. balandžio 18 d. Išregistravus A. G. individualią gamybinę komercinę įmonę „Eglė“, tuo metu galiojusios redakcijos Įmonių įstatymo 7 straipsnis nustatė, kad individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu. CK 2.50 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas. Vykdymo procese išieškojimo iš individualios įmonės tvarką nustato CPK 673 straipsnis: kai individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimą antstolis nukreipia į savininko turtą. Kadangi A. G. individuali gamybinė komercinė įmonė „Eglė“ išregistruota savininko sprendimu, o ne dėl bankroto, savininko prievolė nepasibaigė, šios įmonės prievolė pereina jos savininkui. Tokią išvadą teismas grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. B. v. L. B. A., bylos Nr. 3K-3-616/2003; 2010 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-159/2010, išaiškinimais.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi, tenkinus suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą, Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjos antstolės I. Girdenienės prašymas pakeisti skolininką vykdymo procese atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad pagal CPK 596 straipsnį pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui perėjo skolininko materialiosios subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Skolininkė A. G. individuali gamybinė komercinė įmonė „Eglė“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2001 m. gruodžio 29 d. Įmonė, kaip juridinis asmuo, neegzistuoja ir nėra šios įmonės teisių ir pareigų perėmėjo. Todėl nėra asmens, kuris turėtų atsakyti pagal A. G. individualios įmonės „Eglė“ įsipareigojimus išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą, o skolininkės pakeitimas nėra galimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šie išaiškinimai taikytini ir kitais atvejais, kai teismo sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir T. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012). Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą. Nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, kai nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš to individualios įmonės savininko, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. skundą, bylos Nr. 3K-3-609/2013). Taigi antstolė neturi teisinio pagrindo nukreipti išieškojimo į individualios įmonės savininko turtą, nes byloje nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko A. G.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja antstolė I. Girdenienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Kasaciniame skunde nurodyti tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. L. B. A., bylos Nr. 3K-3-616/2003; 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-159/2010, išaiškinta, kad, likvidavus individualią įmonę įmonės savininko sprendimu, o ne bankroto procedūros būdu, prievolės likviduotos individualios įmonės savininkui nepasibaigia. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino individualios įmonės, likviduotos savininko sprendimu, teisinės padėties ir jos savininko atsakomybės ribas, konstatuodamas, kad šioje byloje nėra asmens, kuris turėtų atsakyti pagal A. G. individualios gamybinės komercinės įmonės „Eglė“ įsipareigojimus išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą, o skolininkės pakeitimas nėra galimas. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012). Vadovaujantis CK 2.112 straipsnio 1 dalimi asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalėjo ne tik viešai apie tai paskelbti, bet ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Likviduojant A. G. individualią gamybinę komercinę įmonę „Eglė“ neišviešintos įmonės neįvykdytos prievolės. A. G. individuali gamybinė komercinė įmonė „Eglė“ išregistruota 2001 m. gruodžio 29 d. įmonės savininko sprendimu. Tuo metu individualių įmonių veiklą reglamentavo Įmonių įstatymas. Šio įstatymo 7 straipsnis nustatė, kad individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo.

2. Pagal vykdymo procese išieškojimo iš individualios įmonės tvarką nustatantį CPK 673 straipsnį, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimą antstolis nukreipia į savininko turtą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad yra būtina pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartis dėl vykdymo proceso šalių pakeitimo, nes tik teismas gali pakeisti vykdymo procese išieškotoją ir skolininką (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Šiuo tikslu antstolė ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje išieškotoją ir skolininką. Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė išieškotoją, o 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi – skolininkę vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131. Atsisakęs pakeisti skolininkę apeliacinės instancijos teismas nutartyje neteisingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. skundą, bylos Nr. 3K-3-609/2013. Šioje nutartyje buvo nagrinėjama ir aiškinama kitokia situacija: individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o ši likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. A. G. individuali gamybinė komercinė įmonė „Eglė“ nepertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, įmonė likviduota ne bankroto procedūros būdu, o savininko A. G. sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo tapatinti šių dviejų atvejų. Išieškojimas galimas tik iš vykdomajame dokumente nurodytos skolininkės, todėl antstolė ir kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti skolininkę.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pritaria kasacinio skundo argumentams ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės už įmonės prievoles

Kasatorė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino individualios įmonės, likviduotos savininko sprendimu, teisinės padėties ir jos savininko atsakomybės ribas, konstatuodamas, kad šioje byloje nėra asmens, kuris turėtų atsakyti pagal A. G. individualios gamybinės komercinės įmonės „Eglė“ įsipareigojimus išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą, o skolininkės pakeitimas nėra galimas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos kasacinio skundo argumentus.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tačiau toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus, jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas, įgyja subsidiariąją prievolę atsakyti už įmonės skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl individualios įmonės teisinės padėties ir jos bei jos savininko atsakomybės, yra nurodęs, kad, kai ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), byloje reikalavimą atlyginti nuostolius pareiškia pagrindiniam skolininkui (įmonei), nereikšdamas jo subsidiariajam skolininkui (įmonės savininkui), teismas pagal aptartas teisės normas turi teisinį pagrindą priteisti iš įmonės patirtus nuostolius dengiant įmonės skolą, tačiau, nesant pareikšto reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš įmonininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta juridinių faktų, sukuriančių individualios įmonės savininko A. G. prievoles įmonės kreditoriams. Byloje nustatyta, kad vykdomoji byla pradėta pagal 1995 m. gegužės 25 d. Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-379/1995 dėl 364 018,60 Lt (105 427,07 Eur) skolos išieškojimo iš A. G. individualios gamybinės komercinės įmonės „Eglė“ išieškotojo VĮ Turto banko naudai. 2001 m. gruodžio 29 d. A. G. individuali gamybinė komercinė įmonė „Eglė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip likviduota įmonės savininko iniciatyva. Minėtas išieškojimas pradėtas vykdyti pagal įsiteisėjusį Plungės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo iš A. G. individualios gamybinės komercinės įmonės „Eglė“ VĮ Turto banko (tuomet Lietuvos akcinio inovacinio banko) naudai priteista 346 732 Lt (100 420,52 Eur) paskolos grąžinimo ir 17 336,60 Lt (5021,03 Eur) teismo išlaidų atlyginimo. Byloje įmonės savininkas A. G. nebuvo įtrauktas nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu. Minėtu teismo sprendimu iš A. G., kaip fizinio asmens, jokios pinigų sumos nebuvo priteistos. Nei šio teismo sprendimo, nei kito juridinio fakto pagrindu A. G. neatsirado prievolė padengti individualios įmonės skolas, jam neperėjo prievolė, siejusi individualią įmonę ir išieškotoją materialiuose teisiniuose santykiuose.

Dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese

Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y., perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008). Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. Kolyško pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. Dzikienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011).

Pirmiau nurodyta, kad kasacinio teismo praktikoje suformuluotos dvi skolininko pakeitimo vykdymo procese sąlygos: pirma, nustatomas buvusio skolininko teisių perėmėjas ir, antra, nustatoma naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. Kolyško pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad A. G. neperėjo prievolė, siejusi individualią įmonę ir išieškotoją materialiuose teisiniuose santykiuose. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Tokiu atveju antstolis neturi galimybės pasinaudoti teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutais, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis R. Vasiliauskas v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-333/2011). Taip pat kasacinio teismo pasisakyta, kad, nors šie išaiškinimai suformuluoti išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles bylose, tačiau jie taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.

Taigi, įvertinusi kasacinio teismo praktiką ir atsižvelgdama į teismų išnagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartimi atsisakydamas pakeisti skolininką vykdymo procese, kai skolininkė individuali įmonė likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, teisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl neturi pagrindo tenkinti kasacinį skundą. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji nekeistina (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 8,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. spalio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos antstolės Ilonos Girdenienės valstybei 8,04 Eur (aštuonis Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas