Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-531-684/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01784-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 118.8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ ieškinį atsakovui „Totalchem Trading S.A.“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl bylos nutraukimo likvidavus atsakovą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo ir atsakovo vienintelio akcininko veiksmų sąžiningumo vertinimo.

Ieškovė BUAB „SNORAS Development“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „Totalchem Trading S.A.“, prašydama pripažinti 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. kovo 15 d. UAB „SNORAS Development“ ir atsakovo „Totalchem Trading S.A.“ sudarytas reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją. Ieškinys pareikštas actio Pauliana pagrindu. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. kovo 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis atsakovas už 3 938 000 Eur perleido ieškovei 3 975 945,83 Eur dydžio reikalavimo teises į trečiąjį asmenį BAB banką SNORAS. Sutartys prieštaravo ieškovės veiklos tikslams bei turėjo įtakos jos nemokumui, sudarydamos jas, šalys elgėsi nesąžiningai.

Atsakovas „Totalchem Trading S.A.“ pareiškė prašymą bylą nutraukti, nes atsakovas yra likviduotas ir išregistruotas iš Panamos Respublikos registro (CPK 293 straipsnio 8 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nurodytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas nustatė, kad „Totalchem Trading S.A.“ neeilinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2013 m. rugpjūčio 14 d., metu nutarta nutraukti „Totalchem Trading S.A.“ veiklą. Panamos Respublikos viešame registre nurodyta, kad „Totalchem Trading S.A.“, įregistruoto 2006 m. vasario 20 d., veikla nutraukta 2013 m. rugpjūčio 21 d. Teismui įpareigojus pateikti papildomus duomenis apie galimą atsakovo teisių perėmimą, ieškovė tokių duomenų nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovas „Totalchem Trading S.A.“ yra likviduotas, jo teisių perėmėjo nėra, todėl, civiliniam procesui tapus netikslingam, civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 8 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti papildomus duomenis apie galimą atsakovo teisių perėmimą, tačiau ji duomenų apie „Totalchem Trading S.A.“ teisių perėmėją nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo reorganizuotas ar pertvarkytas. Priešingai, iš Panamos Respublikos viešo registro matyti, kad jo veikla nutraukta 2013 m. rugpjūčio 21 d., t. y. atsakovas buvo likviduotas. Duomenų, kad atsakovas savo teises perleido kokiems nors asmenims, byloje nėra. Ieškovės teiginiai, kad aiškinantis galimą teisių perėmimą turėjo būti aktyvesnis teismas, yra nepagrįsti ir nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus teismas šia linkme atlikti turėjo, bet neatliko. Kadangi nagrinėjamoje byloje neliko proceso šalies, tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovei. Ieškovės argumentai, kad siekiami susigrąžinti minėtomis reikalavimų perleidimo sutartimis perduoti pinigai galėjo buvo perimti vienintelio atsakovo akcininko E. K., šią dieną yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, ir paaiškėjus šioms aplinkybėms, bylos baigtis atsakovo „Totalchem Trading S.A.“ atžvilgiu nesikeistų, šio atsakovo atžvilgiu byla turėtų būti nutraukta. Kita vertus, net jei bylos teismas ir nenutrauktų, ieškinį, nepaisant juridinio asmens likvidavimo, tenkintų, akivaizdu, kad tokio sprendimo įvykdymas nebūtų galimas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovėas BUAB „SNORAS Development“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl civilinės bylos nutraukimo pagrįstumo

Kasatorės teigimu, įstatymas leidžia nutraukti bylos nagrinėjimą tik tuo atveju, jei likvidavus juridinį asmenį neleidžiamas teisių perėmimas, tačiau teismas, gavęs duomenų, kad juridinis asmuo, dalyvaujantis kaip bylos šalis, yra išregistruotas, pirmiausia turi nustatyti, ar atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra įmanomas jo materialiųjų teisių perėmimas. Tik nustatęs, kad nagrinėjamoje situacijoje likviduojamo juridinio asmens teisių perėmimo nėra ir negali būti dėl objektyvių aplinkybių, teismas gali ir turi civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Šiuo atveju, kasatorės nuomone, teismas, nustatęs, kad atsakovo teisių perėmimas yra leidžiamas ir galimas, tačiau tai nebuvo padaryta paties juridinio asmens iniciatyva, teisinio pagrindo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą neturėjo. Kasatorės teigimu, svarbu įvertinti ir tirti juridinio asmens išregistravimo aplinkybes, kurios šiuo atveju rodo, kad ieškinys buvo pareikštas dar veikiančiam juridiniam asmeniui, dėl kurio veiklos nutraukimo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu sprendimas buvo priimtas vėliau. Be to, atsakovo atstovas atstovavimo veiksmus tęsė, todėl kyla klausimas dėl atstovavimo ir atsiskaitymo aplinkybių.

Dėl bendraatsakio įtraukimo ir procesinių teisių perėmėjo

Kasatorė nurodo, kad ji buvo pateikusi prašymą įtraukti vienintelį atsakovo „Totalchem Trading S.A.“ akcininką bendraatsakiu byloje. Kasatorės nuomone, atsižvelgiant į atsakovo veiklos nutraukimo aplinkybes (sprendimas likviduoti priimtas skubiai, kasatorės teigimu, siekiant išvengti prievolės įvykdymo), E. K. turi atsakyti pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Akcininko įtraukimas į bylos nagrinėjimą padėtų išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su atsakovo veiklos pabaiga ir teisių perėmimu. Kasatorė nurodo, kad atsakovo likvidavimo metu įmonė turto turėjo, todėl šis turtas turėjo būti perimtas (Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi vienintelis atsakovo akcininkas buvo E. K., todėl konstatuotina, kad būtent šis asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti atsakovą, turėjo perimti jo turtą ir atitinkamai jis laikytinas atsakovo teisių perėmėju. Taip pat kasatorė pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nutartyje nurodydamas, jog bylos nutraukimas CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu neatima iš ieškovės teisės reikšti ieškinį kitiems jos pasirinktiems atsakovams atskiroje byloje, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti asmens materialiųjų teisių ir pareigų, kas atitinka absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl įrodinėjimo pareigos

Kasatorė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ji turėjo pateikti informaciją apie Panamos Respublikos, kurioje buvo registruotas ir išregistruotas atsakovas, teisinį reglamentavimą, nes ieškovė savo reikalavimo negrindė Panamos Respublikos teise, jos taikymas nėra pagrįstas ir jokiais ieškovės ir atsakovo sudarytais susitarimais. Kasatorės teigimu, tokius duomenis turėjo pateikti atsakovas arba susirinkti pats teismas. Be to, bylą nagrinėję teismai nevertino viešojo intereso reikšmės šioje byloje, nes ieškinį pareiškė ieškovės bankroto administratorius gindamas kreditorių interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui buvo žinoma apie AB banko SNORAS bankroto bylą, kas patvirtina jo nesąžiningą elgesį ginčijamų sandorių sudarymo metu. Be to, teismai visiškai nevertino atsakovo likvidavimo aplinkybių, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo atstovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovo atstovo teigimu, tam, kad likvidavus bylos šalimi esantį juridinį asmenį būtų galimas tolesnis bylos nagrinėjimas, reikia nustatyti likviduoto asmens teisių perėmėją, o tam yra būtinas subjektas, kuris būtų realiai perėmęs materialines teises. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų apie subjektą, galėjusį perimti materialines atsakovo teises pagal ieškovės ginčijamą sandorį. Teismas neturi pareigos rasti teisių perėmėją, o turi pareigą patikrinti, ar byloje nurodomas teisių perėmėjas realiai yra perėmęs tam tikras teises. Šiuo atveju niekas atsakovo teisių neperėmė, ieškovės ir atsakovo sandoris buvo įvykdytas, atsakovas neturėjo jokios egzistuojančios prievolės ar reikalavimo teisės ieškovei, taigi materialinės teisės, kylančios iš ginčo šalių sandorio, niekam nebuvo perleistos ir likvidavus atsakovą niekam neperėjo. Atsakovo atstovo teigimu, nėra svarbu, kokiu pagrindu likviduojamas juridinis asmuo. Šiuo atveju, atsakovui nusprendus nutraukti veiklą ir atsiskaičius su kreditoriais, nebuvo jokių įstatymo draudimų nutraukti veiklą atsakovą likviduojant, todėl nepriklausomai nuo to, ar atsakovo atveju teisių perėmimas būtų leidžiamas ar ne, atsakovo teisių perėmimo nėra. Priverstinis atsakovo teisių perėmimas nėra galimas. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad atsiliepimą teikia nesant atstovavimo santykių, tačiau atsižvelgdamas į būtinų veiksmų atlikimą likvidavus atsakovą ir vadovaudamasis profesinės etikos principais.

Atsakovo atstovas nurodo, kad nuo ieškovės siekiamos nuginčyti sutarties sudarymo iki ieškinio pareiškimo praėjo net pusantrų metų, manytina, kad per šį ilgą laiką atsakovas gautus pinigus naudojo savo veiklai, o ne perdavė akcininkui. Taip pat pažymėjo, kad net iki likvidavimo atsakovas neturėjo jokios galiojančios prievolės ieškovei, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo akcininkas E. K. turi subsidiariai atsakyti pagal atsakovo nesamas prievoles. Taip pat atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nesprendė dėl jokių atsakovo akcininko teisių ir pareigų, todėl ieškovės pareiškimas apie tariamą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą yra nepagrįstas ir nesąžiningas.

Atsakovo atstovo teigimu, byloje būtent ieškovė teigė, kad galimas atsakovo teisių perėmimas, todėl ji pati ir turėjo teismui pateikti duomenis apie teisinį reguliavimą Panamos Respublikoje. Byloje nebuvo tarptautinės sutarties ar įstatymų nurodyto atvejo, nustatančio užsienio teisės taikymą, todėl teismui nebuvo pareigos ex officio aiškinti Panamos Respublikos teisę. Be to, tai, kad tam tikrose bylose teismas turi būti aktyvesnis, nereiškia, jog ginčo šalis nebeturi įrodinėti aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Byloje nebuvo nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas būtų likviduotas nesąžiningai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės bylos nutraukimo likvidavus juridinį asmenį, atsakovą byloje

LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Jei neatitinkamos teisės kreiptis į teismą prielaidos (pavyzdžiui, asmens, paduodančio pareiškimą teismui, teisnumas, bylos priskirtinumas teismo kompetencijai) ir (ar) tinkamos šios teisės įgyvendinimo sąlygos (pavyzdžiui, pareiškimas teismui turi atitikti įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus, byla turi būti teisminga teismui), teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnis). Tam tikrais atvejais net ir teisėtai pradėjus procesą gali atsirasti aplinkybės, dėl kurių priimti sprendimo dėl ginčo esmės bus neįmanoma. Jei šios aplinkybės paaiškėja vėliau, bylą iškėlus, priklausomai nuo to, ar dėl susidariusių aplinkybių ginčo išspręsti iš esmės ir priimti sprendimo negalima tik tame procese ar apskritai, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas arba byla yra nutraukiama.

Ieškovas ir atsakovas yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese besinaudojantys plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas).

Pažymėtina, kad, juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės kreipimosi į teismą momentu buvo atitiktos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, t. y. į teismą kreipėsi bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius reikalaudamas pripažinti negaliojančiomis ieškovės atstovaujamos įmonės ir atsakovo reikalavimo perleidimo sutartis. Tuo metu atsakovas vis dar buvo veikiantis subjektas, tačiau netrukus buvo priimtas sprendimas jį likviduoti. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi CPK 293 straipsnio 8 punktu, bylą nutraukė, tačiau kasatorė nesutinka su tokiu teismų sprendimu teigdama, kad teismas visų pirma turėjo sustabdyti bylą ir išsiaiškinti, ar buvo įmanomas procesinių teisių perėmimas.

Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje firma Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2008">3K-3-367/2008</a>).

Nagrinėjamu atveju kasatorė teigia, kad likviduoto atsakovo teises ir pareigas galėjo perimti buvęs jo vienintelis akcininkas, kuris, atsižvelgiant į atsakovo veiklos nutraukimo aplinkybes (sprendimas likviduoti priimtas skubiai, kasatorės teigimu, siekiant išvengti prievolės įvykdymo), turi atsakyti pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tuo remdamasi kasatorė prašė E. K. įtraukti į bylą bendraatsakiu, tačiau bylą nagrinėję teismai tokį prašymą atmetė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant teisių perėmimui, likviduoto asmens teises ir pareigas perėmęs asmuo toliau byloje dalyvauja atsakovo vietoje, o ne kaip neegzistuojančio atsakovo procesinis bendrininkas, bedraatsakis. Kaip pažymėta pirmiau, juridinio asmens likvidavimo atveju jo teisės ir pareigos kitam asmeniui pereina tik išimtiniais atvejais. Ieškovė, teigdama, kad šiuo atveju susiklostė būtent tokia situacija, turėjo pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti papildomus duomenis apie galimą atsakovo teisių perėmėją, tačiau ieškovė šių duomenų nepateikė. Kasatorės teigimu, aiškinantis galimą teisių perėmimą turėjo būti aktyvesnis pats teismas, nes atsakovas buvo užsienio valstybėje, Panamos Respublikoje, registruotas juridinis asmuo, o užsienio teisės turinio aiškinimasis yra teismo pareiga. Pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, visų pirma šalys, siekdamos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, turi pateikti įrodymus. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik tinkamo atsakovo nustatymo klausimas, neanalizuojant pareikšto reikalavimo turinio. Taigi šiuo atveju ieškovei negalėjus pagrįsti, kodėl būtent vienas ar kitas asmuo yra tinkamas atsakovas byloje, buvo neįgyvendintos teisės kreiptis į teismą sąlygos.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, spręsdami dėl neįtraukto į bylą asmens, vienintelio atsakovo akcininko E. K. (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2010">3K-3-103/2010</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismai nenustatinėjo, ar E. K. yra tinkamas atsakovas byloje, o tiesiog sprendė, kad dėl jo įtraukimo į bylą kaip likviduoto atsakovo teisių ir pareigų perėmėjo nėra surinkta pakankamai įrodymų. Taigi tai, kad jis buvo minimas teismų procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse įrodymų rinkimo, pateikimo ir jų pakankamumo vertinimo kontekste, jokiu būdu neteikia pagrindo daryti išvadą, kad buvo spręsta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, ieškovė, bendradarbiaudama su teismu, turėjo pateikti reikalingus įrodymus tinkamai šaliai nustatyti. Tuo atveju, jei ieškovė būtų susidūrusi su objektyviais sunkumais nustatyti, pavyzdžiui, kokiais atvejais pagal Panamos Respublikos teisę yra galimas likviduoto juridinio asmens teisių perėmimas, ji būtų galėjusi prašyti teismo šiuos duomenis surinkti savo iniciatyva. Tačiau teismo funkcija yra spręsti ginčą tarp egzistuojančių šalių, o ne pačiam ieškoti, kas galėtų atsakyti pagal ieškovės pareikštą reikalavimą. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir nesudarytų dirbtinių sąlygų vilkinti bylą.

Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ją panaikinti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas