Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutartinę civilinę atsakomybę ir teisę į nuostolių atlyginimą, naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-513-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00468-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.9; 2.5.10.5.1; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei M. Š., dalyvaujant tretiesiems asmenims S. Š. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutartinę civilinę atsakomybę ir teisę į nuostolių atlyginimą, naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 47 340 Lt (13 710,61 Eur) nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iki šiol tinkamai neįvykdė detaliojo plano rengėjo ir organizatoriaus pareigų, nustatytų 2005 m. susitarime su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kuri 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T11-353 patvirtino detaliojo plano žemės sklype (duomenys neskelbtini), sprendinių įgyvendinimą. Atsakovė, kaip detaliojo plano organizatorė, nevykdo pareigos organizuoti komunikacijų, apšvietimo ir kelių techninių projektų parengimą bei teismo sprendimo, kuriuo ji įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal parengtus vandentiekio, kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio suformuotų žemės sklypų techninius projektus įrengti savo lėšomis kvartalinius vandentiekio fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius iki ieškovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tam, kad anksčiau nurodytos komunikacijos būtų funkcionalios ir naudojamos pagal tikslinę paskirtį. Dėl atsakovės neveikimo jis patyrė 47 340 Lt (13 710,61 Eur) nuostolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį – priteisė ieškovui iš atsakovės 26 508 Lt (7677,25 Eur) nuostoliams atlyginti, bylos dalį dėl 600 Lt (173,77 Eur) nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T11-33 buvo patvirtintas atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, tikslas – žemės sklypo paskirties pakeitimas, padalijimas į namų valdų sklypus. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir atsakovė (planavimo organizatorė) sudarė susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) kaimo inžinerinių tinklų ir gatvių infrastruktūros plėtojimo, kuriuo atsakovė įsipareigojo parengti magistralinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų iki planuojamų žemės sklypų techninius projektus savo lėšomis, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, gavusi finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, planavo pagal parengtus planavimo organizatorių techninius projektus įrengti (duomenys neskelbtini) magistralinius vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus. Klaipėdos rajono savivaldybė 2007 m. balandžio 26 d. išdavė atsakovei statybos leidimą Nr. NS 07-57 naujai statybai, t. y. vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, elektros tinklų, vidaus kelio individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalui (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai ir žemės sklypų savininkai, tarp jų – ir ieškovas, kreipėsi su pretenzija į mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo planavimo organizatorę – atsakovę dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ragino ją kuo skubiau savo lėšomis parengti magistralinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki žemės sklypų techninius projektus, taip pat įrengti kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, kitus tinklus, įskaitant elektros tinklus, iki galo sutvarkyti privažiavimo kelius, atlyginti sklypų savininkams dėl jų įrengimo patirtus nuostolius. 2012 m. kovo 28 d. UAB „Inkomsta“ vykdė inžinerinių tinklų paklojimo darbus (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymu, atliko inžinerinių tinklų įrengimo darbus ir nutiesė privažiavimo kelią iki esamų sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už vietines sąmatas ieškovas sumokėjo 300 Lt (86,88 Eur). 2013 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, baigtumas 100 proc., (duomenys neskelbtini) pardavė M. V..

Teismas nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011, įsiteisėjusiu 2012 m. vasario 17 d., atsakovė įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal parengtus vandentiekio, kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki suformuotų žemės sklypų techninius projektus įrengti savo lėšomis kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius iki ieškovams priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) aštuonių mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartale (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad jeigu atsakovė neįvykdys sprendimo per nustatytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti tuos darbus (veiksmus) ir išsiieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji iki žemės sklypų užstatymo pradžios neįvykdė šių įsipareigojimų, byloje nustatyta, kad užstatymas prasidėjo jau 2006 m., 2007 m. ieškovas jau gyveno name. Civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 esanti ieškovo ir kitų žemės sklypų savininkų pretenzija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kvartale dalis gyvenamųjų namų jau buvo pastatyti ir žmonės juose gyveno jau 2009 m., o atsakovė savo įsipareigojimų kaip detaliojo plano organizatorė nebuvo įvykdžiusi, nors pagal sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, 2 punktą tai turėjo būti atlikta iki namų užstatymo pradžios. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, pripažino, jog ieškovas, norėdamas gyventi pastatytame name, turėjo spręsti vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros ir kitus klausimus, taigi turėjo išlaidų, kurių būtų neturėjęs, jei atsakovė laiku būtų įvykdžiusi savo prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo baustas už nelegalią statybą, be to, pagal galiojančius teisės aktus yra nustatyta galimybė įteisinti statybą.

Atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-208-838/2013 teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo reikalavimas pagal pateiktą 2012 m. kovo 14 d. UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą buvo atmestas ir ši sprendimo dalis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 20 d. priėmus Klaipėdos apygardos teismo nutartį, šioje byloje teismas sprendė, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko jau buvo spręstas klausimas teisme ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl šią civilinės bylos dalį nutraukė.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 19 602 Lt (5677,13 Eur) už gręžinį. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė tik 2013 m. kovo 4 d. gręžinio sąmatą. Šis įrodymas nėra pakankamas, nes iš pateiktos sąmatos nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas, įsirengdamas gręžinį, išleido tokią sumą (nepateiktos PVM sąskaitos faktūros, darbų perdavimo aktai apie atliktus darbus ar kt.). Be to, gręžinio sąmata atlikta 2013 m. kovo 4 d., o pats ieškovas teigė, kad gręžinį įsirengė anksčiau ir iš pateiktos sąmatos nėra aišku, ar gręžinio įrengimas apskaičiuotas pagal 2013 m. kainas ar ieškovo gręžinio įrengimo metu – 2007 m. Ieškovui teisme atstovavo kvalifikuotas teisininkas ir, atsakovės atstovui iškėlus klausimą dėl pateiktų įrodymų pakankamumo bei teismui paklausus, ar ieškovas neketina teikti papildomų įrodymų, tiek jis, tiek jo atstovas nepageidavo pateikti papildomų įrodymų. Teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 630 Lt (182,46 Eur) už nuotekų įrenginių priežiūrą, nes šie nuostoliai nepagrindžiami rašytiniais įrodymais. Teismas nurodė, kad ieškovas atsakovei nevykdant jos, kaip planavimo organizatorės, pareigų buvo priverstas savo sklype įrengti ne tik gręžinį, bet ir buitinių nuotekų valymo įrenginius ir dėl jų priežiūros bei įrengimo turėjo papildomų išlaidų, kurių būtų neturėjęs, jei atsakovė laiku ir tinkamai būtų įvykdžiusi savo, kaip detaliojo plano organizatorės, pareigas, todėl priteisė 2025 Lt (586,48 Eur) nuostolių, patirtų už nuotekų valymo įrenginio priežiūros paslaugas, 13 108 Lt (3796,34 Eur) nuostolių pagal UAB „Vandens siurbliai“ ieškovui išrašytas sąskaitas ir 300 Lt (86,88 Eur) nuostolių pagal UAB „Inkomsta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atlygimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą, tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovės 13 000 Lt (3765,06 Eur) nuostolių už gręžinio įrengimą ir 7500 Lt (2172,15 Eur) nuostolių už nuotekų valymo sistemos įrengimą atlyginimo; bylos dalį dėl 600 Lt (173,77 Eur) priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo kolegija nurodė, kad atsakovės, kaip detaliojo plano organizatorės, pareigos nustatytos šalių ir trečiojo asmens S. Š. 2006 m. balandžio 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punkte, pagal kurį pardavėjams paliekama prievolė parengti magistralinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, apšvietimo tinklų bei kelio iki planuojamų žemės sklypų techninius projektus; nustatyta, kad šiuos projektus ir kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius planavimo organizatorė įsirengia savo lėšomis. Visa tai organizatorė įsipareigojo parengti iki namų valdų žemės sklypų užstatymo pradžios. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011, kuris įsiteisėjo 2012 m. vasario 17 d., nustatyta, kad atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punkte prisiimtos prievolės neįvykdė, todėl teismo buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal parengtus vandentiekio, kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki suformuotų žemės sklypų techninius projektus įrengti savo lėšomis kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius iki ieškovams priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) aštuonių mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartale (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jeigu atsakovė neįvykdys sprendimo per nurodytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos darbus (veiksmus) ir išsiieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas. Ši atsakovės pareiga iš naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodytas teismo sprendimas, net ir praėjus daugiau nei vieneriems metams po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 įsiteisėjimo, nebuvo įvykdytas, todėl šio teismo sprendimo pagrindu ieškovas įgijo teisę atlikti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus darbus (veiksmus) ir išsiieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas (nuostolius). Nors statybos leidimas ieškovui buvo išduotas tik 2012 m. spalio 25 d., tačiau 2006 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo užstatymą jis pradėjo anksčiau (šios aplinkybės neginčija ir atsakovė). Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas negali reikalauti atlyginti išlaidų, patirtų iki statybos leidimo išdavimo, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principų reikalavimams – ieškovas, atsakovei neįvykdžius savo prievolės, turėjo imtis priemonių, kad savo gyvenamajame name, kuris buvo statomas žemės sklype, įsigytame pagal 2006 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, turėtų vandentiekį ir fekalinę kanalizaciją. Nors šie darbai buvo atliekami ir neturint statybos leidimo, tačiau galiojantys teisės aktai nustato galimybę įteisinti įrengtą vandentiekį ir fekalinę kanalizaciją. Jeigu atsakovė būtų laiku įvykdžiusi teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011, ieškovas neturėtų teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo, nes tiek gręžinys, tiek nuotekų valymo įrenginys būtų įrengti ieškovo rizika, nelaukiant teismo sprendimo įvykdymo. Kolegija sprendė, kad tarp atsakovės neveikimo – savo įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą nevykdymo – ir ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su vandentiekio ir nuotekų valymo įrenginių įrengimu, yra priežastinis ryšys, nes, atsakovei tinkamai vykdant savo prievoles, ieškovas šių išlaidų nebūtų patyręs (CK 6.247 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. A. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palink“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2014">3K-3-364/2014</a>).

Kolegija sprendė, kad išlaidas ieškovas patyrė iki 2013 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties su M. V. sudarymo, todėl turi teisę kreiptis dėl jų atlyginimo. Kolegijos teigimu, atsakovės ir Klaipėdos rajono savivaldybės susitarime ši nurodytus darbus tik planavo atlikti, esant tam tikroms sąlygoms, t. y. gavusi finansavimą. Tačiau kolegija sutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ji nebuvo įsipareigojusi atlikti valymo įrenginių priežiūros darbų bei įrengti vandens filtravimo sistemos, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 2200 Lt (637,16 Eur) už valymo įrenginių priežiūrą ir 2900 Lt (839,90 Eur) už vandens filtravimo sistemos įrengimą. Kolegija taip pat sutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentu dėl 13 108 Lt (3796,34 Eur) pagal UAB „Vandens siurbliai“ sąskaitas ir 300 Lt (86,88 Eur) pagal UAB „Inkomsta“ parengtas sąmatas nepagrįsto priteisimo. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2007 m. liepos 31 d. UAB „Vandens siurbliai“ 99 Lt (28,67 Eur) sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. VS6978, 2007 m. lapkričio 26 d. UAB „Vandens siurbliai“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, pagal kurią 6262,54 Lt (1813,76 Eur) skirta UAB „Kevija“, ir 2009 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VS032396, pagal kurią 6746,46 Lt (1953,91 Eur) skirta UAB „Kevija“, tačiau apeliacinės instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kaip šios sąskaitos yra susijusios su jo patirtomis išlaidomis, kas siejo ieškovą ir sąskaitose nurodytas bendroves 2007 m. liepos 31 d. ir 2009 m. birželio 26 d., nes ieškovo ir UAB „Kevija“ rangos sutartis Nr. 07/11-055 dėl gręžinio įrengimo pasirašyta 2007 m. lapkričio 5 d., darbai atlikti ir atliktų darbų aktas pasirašytas 2007 m. lapkričio 30 d. Įrodymų, kad apmokėjo šias UAB „Vandens siurbliai“ sąskaitas, ieškovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 300 Lt (86,88 Eur) už tai, kad UAB „Inkomsta“ ieškovui parengė sąmatas, nes šios ieškovo patirtos išlaidos nesusijusios su atsakovės prisiimtais įsipareigojimais ieškovui pagal 2006 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 8000 Lt (2316,96 Eur) už nuotekų valymo įrenginį, tačiau ieškovas pateikė įrodymus, kad pagal 2006 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą EKU Nr. 0000395 2006 m. gruodžio 4 d. pervedė 7500 Lt (2172,15 Eur), įrodymų, patvirtinančių 500 Lt (144,81 Eur) sumokėjimą UAB „Ekuva“, nepateikė, todėl kolegija sprendė ieškovui už nuotekų valymo įrenginį priteistą sumą sumažinti iki 7500 Lt (2172,15 Eur).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo kolegija nurodė, kad su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė papildomus įrodymus, jog pagal ieškovo ir UAB „Kevija“ 2007 m. lapkričio 5 d. Darbų rangos sutartį UAB „Kevija“ ieškovo sklype išgręžė gręžtinį šulinį ir įrengė vandens paleidimo sistemą. Darbų atlikimą patvirtina 2007 m. lapkričio 30 d. ieškovo ir UAB „Kevija“ pasirašytas atliktų darbų aktas, ieškovas už atliktus darbus UAB „Kevija“ sumokėjo 13 000 Lt (3765,06 Eur), šią sumą pervesdamas į UAB „Kevija“ vadovo sąskaitą 2007 m. gruodžio 22 d. Kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovei nevykdant savo, kaip detaliojo plano rengėjos ir organizatorės, pareigų ieškovas patyrė 13 000 Lt (3765,06 Eur) išlaidų vandens gręžiniui įrengti, tarp atsakovės neveikimo ir šių ieškovo patirtų išlaidų yra priežastinis ryšys.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovės 13 000 Lt (3765,06 Eur) nuostolių už gręžinio įrengimą ir 7500 Lt (2172,15 Eur) nuostolių už nuotekų valymo sistemos įrengimą atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl draudimo pridėti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė remiasi CPK 314 straipsniu, nurodo, kad kolegija nepasisakė dėl ieškovo teismui pateiktų naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme pagrindo, ignoravo atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu klausė tiek ieškovo, tiek jo atstovo, ar nebus prašoma pridėti papildomų įrodymų. Į šį teismo klausimą buvo gautas neigiamas atsakymas, todėl įrodymų trūkumo faktas buvo nustatytas bylos nagrinėjimo metu ir nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme negalėjo būti pridedami. Kolegijos sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovės 13 000 Lt (3 765,06 Eur) nuostolių atlyginimą už gręžimo įrengimą buvo priimtas šio reikalavimo nenagrinėjus pirmosios instancijos teisme, tai reiškia, kad kolegija apribojo atsakovės teisę į apeliaciją. Tai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsniui, pagal kurį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40/2007">3K-3-40/2007</a>). Atsakovė, pagrįstai įtardama, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovas galėjo pateikti suklastotus dokumentus (2007 m. dokumentuose nurodoma (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini), kuriai pavadinimas suteiktas tik 2009 m.), pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo ir gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo yra pradėtas.

2. Dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą nepagrįstumo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovo išlaidas, už kurias atsakingas pats ieškovas, be to, komunikacijos kvartalo gyventojams iki šiol nėra įvestos ne dėl atsakovės, o dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos neveikimo. Ieškovas savo gyvenamąjį namą pastatė pagal 2012 m. jam išduotą statybos leidimą, laikydamasis jam išduoto projektavimo sąlygų sąvado. Atsakovė buvo įsipareigojusi už savo lėšas suprojektuoti ir pastatyti kvartalinius inžinerinius tinklus iki sklypų užstatymo pradžios. Ieškovo sklypo užstatymo pradžia yra statybą leidžiančio dokumento išdavimo ieškovui data ir jo teisė reikalauti iš atsakovės susitarime su savivaldybe nustatytų įsipareigojimų atsirado tik 2012 m. spalio 25 d., kai ieškovui buvo išduotas statybos leidimas ir jo sklype buvo pradėtas užstatymas, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą iki 2012 m. spalio 25 d. statybos leidimo ieškovas negalėjo būti laikomas statytoju ir jo sklype namo statybos darbai nebuvo leidžiami. Ieškovas, apklausiamas teismo posėdyje, patvirtino, kad jo pastatyto namo projekte nurodytos vietinės komunikacijos. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais savivaldybės išduoda projektavimo sąlygų sąvadus, kuriuose nurodyta vandenį tiekti ir nuotekas tvarkyti centralizuotu būdu – jungiantis prie magistralinių tinklų. Kadangi atsakovės detaliuoju planu suplanuotą teritoriją prie magistralinių tinklų jungti numatoma tik perspektyvoje, esant sąlygai prisijungti prie magistralinių tinklų, tai kiekvienas statytojas, kuris įsigijo žemės sklypą iš atsakovės ir stato gyvenamąjį namą pagal jam išduotą statybos leidimą, gali įsirengti vietinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, įteisinti juos kaip laikinus statinius arba pateikti prašymą pakoreguoti projektavimo sąlygų sąvadą, nustatant vietinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius. Kiekvienas namo savininkas, statydamas namą, privalėjo laikytis gautų sąlygų, todėl pats ieškovas yra atsakingas už sprendimą projektuoti vietinius tinklus, statytojas pats atsakingas už šių tinklų įrengimą, todėl atsakovei negali kilti atsakomybė atlyginti ieškovo su tuo susijusias išlaidas.

3. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos. Atsakovė remiasi CK 6.247 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. P. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2006">3K-3-518/2006</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. A. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; kt.) nurodo, kad priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos turėjo įrodyti ieškovas. Būdama planavimo organizatorė atsakovė įsipareigojo savo lėšomis parengti tik magistralinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki planuojamų žemės sklypų techninius projektus, susitarime su savivaldybe nustatyta, kad šiuos projektus bei kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius planavimo organizatorė įrengia savo lėšomis. Taigi atsakovė neturi pareigos savo lėšomis vykdyti sklypų savininkų inžinerinių komunikacijų prijungimų prie jos lėšomis pastatytų kvartalinių tinklų. Atsakovės susitarime su savivaldybe taip pat nustatyta, kad gyvenamuosius namus ir jų priklausinius gyventojai galės įsiteisinti tik įrengus magistralinius fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklus bei kelius, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pagal skolininkės parengtus techninius projektus įrengs (duomenys neskelbtini) magistralinius vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus. Byloje nėra jokių duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė įrengė (duomenys neskelbtini) magistralinius vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir kad jie funkcionuoja. Iki tol, kol Klaipėdos rajono savivaldybė neįvykdys savo įsipareigojimų skolininkei pagal pasirašytą susitarimą ir jos pastangomis nebus įrengti (duomenys neskelbtini) magistraliniai fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, prie kurių ateityje bus galima jungti ir skolininkės pastatytus kvartalinius tinklus, nei ieškovo pastatytas gyvenamasis namas, nei kiti detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje pastatyti namai negalės būti pripažinti tinkamais naudoti.

4. Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Ieškovas gyvenamąjį namą 2013 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė M. V.. Visiems gyvenamuosius namus statantiems savininkams priklauso susisiekimo ir inžinerinių koridorių tiesimui skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini); ieškovas savo 1/5 dalį sklypo padovanojo M. V.. Ieškovas nebėra susijęs su atsakovės, kaip detaliojo plano organizatorės, plėtojamu kvartalu (duomenys neskelbtini), todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės įvykdyti įsipareigojimus įrengti bendrus inžinerinius tinklus ar reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovei naujasis namo savininkas M. V. jokių pretenzijų nereiškia, ieškovo pastatytas gyvenamasis namas yra baigtas 100 proc. ir turi vietinius inžinerinius tinklus. Už vietinių inžinerinių tinklų statybą atsakingas pats ieškovas, todėl atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas.

5. Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Šioje byloje kolegija neįvertino fakto, kad ginčo kvartale komunikacijos turi būti įvestos pagal atsakovės parengtus techninius projektus ir nėra teisinio pagrindo funkcionuoti kitiems, nenurodytiems detaliajame plane tinklams. Ieškovas turėjo galimybę įgyvendinti teismo sprendimu jam suteiktą teisę, šiuo metu ją bando įgyvendinti kitoje Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, tačiau negalėjo reikalauti atlyginti išlaidas, kurias patyrė dėl savo iniciatyva priimtų sprendimų. Klaipėdos rajono apylinkės teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti išlaidas komunikacijoms įrengti. Vykdant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011, komunikacijų įvedimo darbai turi būti faktiškai atlikti, po jų atlikimo turėtų būti pateikti įrodymai, patvirtinantys panaudotų lėšų poreikį atliktiems darbams apmokėti, ir tik tada gali būti kreipiamasi dėl šių jau patirtų išlaidų išieškojimo iš skolininkės (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nėra atlikęs jokių darbų (pareiškėjas negali vykdyti šių darbų, nes statybos leidimas statyti inžinerinius įrenginius išduotas atsakovės vardu ir jos užsakymu šie tinklai pastatyti), todėl jam negali būti priteistos išlaidos, patirtos vietinėms komunikacijoms įvesti.

6. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo, netinkamo motyvavimo. Nepaisydama aplinkybės, kad visi atsakovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės buvo susiję su įrodymų vertinimu, kolegija iš naujo netyrė įrodymų, nevertino ir nepasisakė dėl daugumos byloje surinktų įrodymų, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51). Kolegija išvadas grindė iš esmės vien tais įrodymais, kurių priimti neturėjo pagrindo, pažeidė įrodinėjimo pareigos taisykles. Skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, dėl kurių kolegija atmetė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus įrodymus.

Atsiliepimas į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateiktas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Milsa“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-18/2015). Nagrinėjamoje byloje keliamas sutartinės atsakomybės klausimas dėl atsisakymo vykdyti sutartį. Tokiu atveju turi būti nustatytos trys sąlygos šiai atsakomybei kilti: atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, ieškovui dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių.

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2003 m. balandžio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė su sutuoktiniu S. Š. pardavė ieškovui žemės sklypą. Šia sutartimi pardavėjai įsipareigojo parengti magistralinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo bei kelio iki planuojamų žemės sklypų techninius projektus. Šiuos projektus bei kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius planavimo organizatorė įsipareigojo įsirengti savo lėšomis. Visa tai organizatorė įsipareigojo parengti iki namų valdų žemės sklypų užstatymo pastatais pradžios (4.2 punktas). Bylą nagrinėjusių teismų yra konstatuota, kad atsakovė, kaip detaliojo plano organizatorė, savo įsipareigojimų neįvykdė iki gyvenamųjų namų užstatymo pradžios. Ieškovas, pasistatęs gyvenamąjį namą ir siekdamas jame gyventi, kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus natūra. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011, įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius savo sutartinį įsipareigojimą įvykdyti, o to nepadarius, ieškovams suteikė teisę atlikti tuos darbus (veiksmus) ir išsiieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja nuostolių, t. y. išlaidų, kurias patyrė dėl atsakovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, atlyginimo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės argumentu, kad ieškovas neturi teisės į nuostolių atlyginimą, nes jis patyrė reikalaujamas atlyginti išlaidas iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 įsiteisėjimo, taip pat iki leidimo statyti gyvenamąjį namą išdavimo 2012 m. spalio 25 d. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė tinkamai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir kad ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su vietinių vandens tiekimo ir nuotakų šalinimo tinklų įrengimu. Aplinkybė, kad ieškovui statybos leidimas buvo išduotas vėliau nei faktiškai pradėti gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbai, taip pat aplinkybė, jog savivaldybė neįvykdė savo planų ir nenutiesė magistralinių tinklų, nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimas gyvenamajam namui yra reikalingas, siekiant jame gyventi. Kaip byloje teismų nustatyta, ieškovas ir dar trys (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai, žemės sklypų savininkai, 2009 m. liepos 31 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, tačiau atsakovė kvartalinių vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitų tinklų bei privažiavimo kelių savo lėšomis neįrengė, pretenzija nebuvo patenkinta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepažeisdami teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, sprendė, kad tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo yra teisiškai reikšmingas ryšys, o atsakovei tinkamai vykdant savo prievolę, ieškovas ginčo išlaidų nebūtų patyręs.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo galimybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2005">3K-3-371/2005</a>). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, teikdamas apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (2007 m. lapkričio 5 d. ieškovo ir UAB „Kevija“ Darbų rangos sutartį Nr. 07/11-055, 2007 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovas už atliktus darbus sumokėjo 13 000 Lt (3765,06 Eur), šią sumą pervesdamas į UAB „Kevija“ vadovo sąskaitą), patvirtinančius, kad UAB „Kevija“ ieškovo sklype išgręžė gręžtinį šulinį ir sumontavo vandens paleidimo sistemą, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl jų priėmimas atitiko nutartyje nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamas proceso teisės normų taikymo teismų praktikoje taisykles. Ieškovas, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, nurodė, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ir tokio būtinumo aplinkybes motyvuotai pagrindė. Kasatorė ir jos atstovai su šiais įrodymais susipažino, atsiliepime į apeliacinį skundą dėl jų išdėstė savo argumentus. Pastebėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę atsakovei ir jos atstovams pareikšti poziciją dėl naujų įrodymų. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, nepažeidė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesudaro kasacijos pagrindo ir nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti kitokią išvadą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 13,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos priteistinos iš kasatorės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,35 Eur (trylika Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė