Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dividendų išmokėjimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-506-695/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01556-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. N. ir L. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. N. ir L. N. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Klaipėdos tranzito centras“, „Arikesa“ dėl dividendų ir palūkanų priteisimo, akcininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dividendų išmokėjimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai D. N. ir L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Klaipėdos tranzito centras“, UAB „Arikesa“, kurį patikslinę prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. kovo 14 d. atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ akcininkų sprendimą (protokolo Nr. VAS-14-01), kuriuo nuspręsta pakeisti ankstesnį 2012 m. balandžio 30 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, ankstesnį sprendimą paliekant galioti nepakeistą, priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ 70 320 Lt (20 366,08 Eur) skolą, kiekvienam po 35 160 Lt (10 183,04 Eur), 6990 Lt (2024,44 Eur) palūkanų, kiekvienam po 3495 Lt (1012,22 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvienam priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad yra atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ akcininkai, nuo 2008 m. gegužės 16 d. jiems nuosavybės teise priklauso po 12 vienetų bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių po 12 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kita 76 proc. akcijų dalis priklauso atsakovei UAB „Arikesa“. 2012 m. balandžio 30 d. UAB „Klaipėdos tranzito centras“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės finansinę atsakomybę už 2011 metus ir paskirstyti 500 000 Lt (144 810,01 Eur) bendrovės pelno dalį dividendams išmokėti, todėl ieškovams per vieną mėnesį (iki 2012 m. gegužės 30 d.) turėjo būti išmokėta 60 000 Lt (17 377,20 Eur) pelno dalis. Atsakovė įvykdė dalį prievolės, 2012 m. birželio 28 d. išmokėdama ieškovams po 15 840 Lt (4587,58 Eur) dividendų, liko skolinga 70 320 Lt (20 366,08 Eur). 2014 m. kovo 14 d. atsakovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ sušaukė naują akcininkų susirinkimą, jis priėmė sprendimą pakeisti 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą dėl dividendų išmokėjimo ir pelno paskirstymo už 2011 metus, nustatant 140 000 Lt (40 546,80 Eur) pelno dalį dividendams išmokėti, o nepaskirstytą pelną perkelti į kitus metus. Teigė, kad atsakovės finansinė padėtis nebuvo sunki, todėl bendrovė privalėjo išmokėti akcininkams dividendus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ieškovams po 35 160 Lt skolos (10 183,04 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; pripažino negaliojančiu 2014 m. kovo 14 d. atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą (protokolo Nr. VAS-14-01) dėl 2012 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pakeitimo, pelno dalies, paskirtos dividendams išmokėti, sumažinimo iki 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindų, nustatytų Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje – UAB „Klaipėdos tranzito centras“ nuosavas kapitalas sudaro 3 498 593 Lt (1 013 262,57 Eur), bendrovė vykdė ir toliau gali vykdyti pinigines prievoles, kurių vykdymo terminai yra suėję, ji negali būti pripažinta nemokia, nes ir išmokėjusi 70 320 Lt (20 366,08 Eur) dividendų ieškovams turės užtektinai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, nors atsakovė savo sprendimą ir grindė sunkia finansine padėtimi, tačiau 2014 m. kovo 14 d. susirinkimo metu nebuvo keičiami 2011 metų bendrovės finansiniai rodikliai, t. y. paskirstytino pelno, sudarančio daugiau kaip 5 000 000 Lt (1 448 100,09 Eur), suma nebuvo sumažinta, nebuvo nustatyta, jog 2011 metų finansinėje ataskaitoje būtų buvusios klaidos, netikslumai, dėl kurių turėtų būti keičiama paskirstytino pelno suma ar pats skirstymas, todėl sprendė, kad toks balsų daugumą turinčio akcininko vienašališkas sprendimas yra niekuo nepagrįstas. Teismas 2014 m. kovo 14 d. neeilinio UAB „Klaipėdos tranzito centras“ akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl 2012 m. balandžio 30 d. eilinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo dėl pelno paskirstymo, išmokėtinų dividendų sumos pakeitimo pripažino negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymų normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, kaip pažeidžiantį smulkiųjų bendrovės akcininkų teises ir teisėtus interesus.

Teismas įvertino, kad 2012 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimo nevykdė pats ieškovas ir pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus dividendų neišmokėjo nei per mėnesį, nei per visą savo darbo laikotarpį bendrovėje, kreipėsi su reikalavimu į teismą beveik po dvejų metų, todėl laikė, jog dalį atsakomybės dėl dividendų ilgo negavimo turi prisiimti ir patys ieškovai, taigi jų reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ palūkanas nuo neišmokėtų dividendų nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos laikė nepagrįstu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 6 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bendrovė tiek sprendimo dėl dividendų mokėjimo priėmimo metu, tiek akcininkų reikalavimo išmokėti paskelbtus dividendus pareiškimo metu turėjo ir turi labai didelių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, taigi pagal galiojančias Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d.) nuostatas negalėjo mokėti dividendų. Be to, atsakovės sunkią finansinę padėtį patvirtino ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iškelta bankroto byla, nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra pagrindų, draudžiančių ieškovams išmokėti dividendus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai D. N. ir L. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą; priteisti ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, susijusius su atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtine padėtimi, įsipareigojimų kreditoriams apimtimi, ir netinkamai taikė vėlesnę Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2012 m. kovo 1 d. Teismas suteikė perdėtą persvarą atsakovės parengtiems ir pateiktiems į bylą kreditorių sąrašams; neįsigilino į tai, koks turtas priklausė atsakovei sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu ir reikalavimo pateikimo metu; nesiaiškino, ar bankroto byla atsakovei nebuvo iškelta dėl neteisėtų pagrindinės akcininkės UAB „Arikesa“ veiksmų. Teismas privalėjo vertinti atsakovės turtinę padėtį reikalavimo išmokėti dividendus pateikimo metu (2013 m. gruodžio 30 d.), ir bylai nėra svarbios aplinkybės, kad atsakovei UAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byla iškelta vėliau. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė sušaukė naują akcininkų susirinkimą (2014 m. kovo 14 d.), o šis priėmė sprendimą pakeisti 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą dėl dividendų išmokėjimo ir pelno paskirstymo už 2011 finansinius metus, tik po ieškinio pateikimo (ieškinys pateiktas teismui 2014 m. vasario 10 d. – atsakovei neįvykdžius prievolinio įsipareigojimo išmokėti paskirstytus dividendus ieškovams, jos prievolė transformavosi į skolinį įsipareigojimą ieškovams kaip bendrovės akcininkams).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos. Ginčo dividendai buvo paskelbti UAB „Klaipėdos tranzito centras“ 2012 m. balandžio 30 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad svarstant dėl šių dividendų paskelbimo (paskyrimo) galimumo bei teisėtumo ginčo teisiniams santykiams turi būti taikoma Akcinių bendrovių įstatymo redakcija, galiojusi atitinkamo akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo metu, o dėl galimybės paskelbtus dividendus išmokėti, be kita ko, privaloma vadovautis ir ieškinio pareiškimo metu galiojančiomis Akcinių bendrovių įstatymo taisyklėmis. Ginčo teisiniams santykiams taikant Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, galiojusią iki 2012 m. kovo 1 d. (60 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tiek galiojusią nuo 2012 m. kovo 1 d. (59 straipsnio 6 dalies 1 punktas), procesinis sprendimas šioje byloje privalo būti toks pats – bendrovė negali skelbti, o paskelbtų dividendų išmokėti, jei ji turi neįvykdytų prievolių savo kreditoriams. Atsakovės teigimu, ieškovai neįrodė, kad ginčo dividendų paskelbimo metu bei reikalavimo juos išmokėti pateikimo metu neegzistavo Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto sąlygos, paneigiančios galimybę skelbti ir išmokėti dividendus. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės tiek sprendimo skelbti dividendus priėmimo metu, tiek akcininkų reikalavimo išmokėti paskelbtus dividendus pareiškimo metu turėjo ir turi labai didelių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorių ginčijamu 2014 m. kovo 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu neišmokėti dividendai buvo atšaukti ne tik mažiesiems akcininkams (ieškovams), bet ir kontrolinį akcijų paketą turinčiai akcininkei (UAB „Arikesa“). Atsakovės įsitikinimu, nėra jokių teisinių prielaidų neišmokėtus dividendus kvalifikuoti kaip paskolą su visomis iš jos teisinių santykių kylančiomis pasekmėmis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl akcininkų teisės į dividendus

Sprendžiant dėl įstatymo taikymo teismui nagrinėjant ginčą dėl sprendimo paskelbti ir išmokėti dividendus priėmimo teisėtumo, vadovaujamasi galiojančiais įstatymais. Akcininkų sprendimo priėmimo teisėtumui taikomos materialiosios, o ne proceso teisės normos, tai dėl jų veiksmų atitikties įstatymui sprendžiama pagal veiksmų atlikimo metu galiojusias teisines nuostatas – tą Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, kuri galiojo akcininkų sprendimo priėmimo metu.

Nagrinėjamoje byloje dėl 2012 m. balandžio 30 d. priimto visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo skirti ir išmokėti dividendus teisėtumo taikoma nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojusi Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti apribojimus sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimą, ir kitos šio ir kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios teisės į dividendus įgyvendinimą.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnį dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Dėl priimto sprendimo paskelbti ir išmokėti dividendus bendrovei atsiranda įsipareigojimas juos išmokėti, o akcininkui – reikalavimo teisė įvykdyti įsipareigojimą. Akcininkų sprendimas dėl dividendų paskelbimo ir išmokėjimo yra priimamas akcijų savininkų sprendimu balsų dauguma, bet ne jų visų vienodos suderintos valios aktu, todėl tai nėra sandoris.

Akcinės bendrovės sprendimas dėl dividendų paskelbimo ir išmokėjimo yra akcijų savininko veiksmas, su kuriuo Akcinių bendrovių įstatymas sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalis 6 punktas), t. y. atsiranda įsipareigojimas akcininkui. Toks akcijų savininko veiksmas yra teisinę reikšmę turintis juridinis faktas ir jis yra akcinės bendrovės prievolės atsiradimo pagrindas, nes prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Akcininkas, reikalaujantis priteisti dividendus, reikalauja įvykdyti prievolę.

Teismas, spręsdamas dėl tokio reikalavimo, turi patikrinti ar prievolė galioja, ar ji nenuginčyta. Jeigu akcininkų įsipareigojimas kaip prievolės atsiradimo pagrindas prieštaravo įstatymo imperatyvui – jis pripažintinas neteisėtu.

Nagrinėjamu atveju sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo metu (2012 m. balandžio 30 d.) nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojo Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri turi būti taikoma byloje. Joje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Be šios, joje yra ir kitos, šiai bylai neaktualios nuostatos.

Įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga jos veikla ir plėtra, nes tai jiems sukuria sąlygas gauti didesnės apimties įmonės pelno dalį (dividendą). Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į akcinėje bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendas ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Nors po sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo akcininkai patys tampa bendrovės kreditoriais, tačiau pirmenybė yra teikiama bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priimtų sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Tokia išvada išplaukia iš nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nuostatos ir dividendų paskirties paskirstyti pridedamosios vertės dalį, nes dividendams paskirstoma ta dalis, kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais nustatytu laiku. Tai svarbi kreditorių teisių apsaugos priemonė, kadangi visuotinai žinomi atvejai, kai įmonė net ir turėdama turto bei galimybių neatsiskaito su kreditoriais.

Toks reglamentavimas, kai draudžiama priimti sprendimą dėl dividendų skyrimo ir išmokėjimo neatsiskaičius su kreditoriais, rodo, kad siekiama paveikti akcinės bendrovės kaip skolininko veiksmus, kad sprendimo dėl dividendų skyrimo ir išmokėjimo priėmimo metu nebūtų pradelstų įsiskolinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata nereikalauja įsiskolinimų pagal pradelstas prievoles sieti su įsiskolinimo kreditoriams laipsniu ar įmonės valdomo turto apimtimi. Ja nereikalaujama, kad dėl sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo susidarytų, galėtų susidaryti ar būtų aiškiai numatoma nemokumo situacija. Pažymėtina, kad su nemokumo susidarymu susijusi aplinkybė buvo nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. kovo 1 d., bet ji nagrinėjamu atveju netaikytina.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6 dalį akcininkui nustatyta pareiga grąžinti bendrovei išmokėtus dividendus, jeigu jie išmokėti pažeidžiant imperatyviąsias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Jeigu akcininkas reikalauja priteisti dividendus, paskirtus akcinės bendrovės visuotiniu akcininkų susirinkimo sprendimu, o teisme nustatyta, kad yra Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto bent viena sąlyga (negalima priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, nes bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai suėję iki akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo), tai, atsižvelgdamas į Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatytą pareigą akcininkui grąžinti dividendus, jei jie išmokėti pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas ir esant iškeltai bankroto bylai teismo sprendimo metu, teismas turi pagrindą nepriteisti dividendų išmokėjimo, kaip nesąžiningai reikalaujamų kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu.

Pagal CK 1.137 straipsnį civilinės teisės įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai – civilinėmis teisėmis turi būti naudojamasi nepiktnaudžiaujant. Jei akcininkas, įmonei bankrutuojant, siekia prisiteisti dividendus, dėl kurių skyrimo ir išmokėjimo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvųjį draudimą, tai teismas turi teisę atsisakyti ginti akcininko teisę į dividendus ir jų nepriteisti.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sprendimų dėl dividendų sumažinimo bei dėl jų skyrimo ir išmokėjimo priėmimo metu (2014 m. kovo 14 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų surinkime buvo pakeistas 2012 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas skirti ir išmokėti bendrovės akcininkams 500 000 Lt (144 810,01 Eur) dividendų, nusprendžiant skirti 140 000 Lt (40 546,80 Eur) pelno dalį dividendams išmokėti) bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių (pagal 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Klaipėdos tranzito centras“ sudarytą Apyvartą bendrovė turėjo kreditorinių įsiskolinimų už 2 592 878,33 Lt (750 949,47 Eur); pagal 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą Apyvartą bendrovė turėjo kreditorinių įsiskolinimų už 3 016 158,24 Lt (873 539,80 Eur; 2012 m. balandžio 30 dieną, UAB „Klaipėdos tranzito centras“ savo kreditoriams buvo pradelsęs įsipareigojimų už l 737 985,30 Lt (503 355,33 Eur) sumą), kurių terminai suėję, todėl nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad šioje byloje nėra pagrindų, draudžiančių ieškovams išmokėti dividendus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nutartyje išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nuostatos. Patikrinusi apskųstą procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstos nutarties kasacinio skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui bei apskųstos teismo nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija pasisakyti dėl jų neturi teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetus, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikia įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, ji mažintina iki 600 Eur ir, netenkinus kasacinio skundo, priteistina iš kasatorių lygiomis dalimis atsakovės naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. spalio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 12,14 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos tranzito centras“ (j. a. k. 300004628) iš ieškovės L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos tranzito centras“ (j. a. k. 300004628) iš ieškovo D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,07 Eur (šešis Eur 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,07 Eur (šešis Eur 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas