Dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-512/2020

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02669-2018-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. sausio 31 d. gautu ieškovės G. O. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė G. O. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo ir patenkintas atsakovo priešieškinis – pripažinta nesudaryta 2013 m. spalio 29 d. ieškovės ir atsakovo paskolos sutartis.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės G. O. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai sprendė, kad šalis iš tikrųjų sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, t. y. nustatė, kad paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, tačiau, pažeisdami CK 1.87 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai netaikė pirkimo–pardavimo sandorio taisyklių; 2) pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad neturi teisės savo iniciatyva pakeisti apsimestinio sandorio į pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau, ieškovės nuomone, tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai; be to, ieškovės nuomone, teismų atlikta šalių teisinių santykių kvalifikacija savo esme atitinka ne apsimestinio, bet tariamojo sandorio nustatymą, o bylos aplinkybes paneigia, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių; 3) teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.875 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai tą pačią dieną sudarytą dovanojimo sutartį vertino atskirai nuo paskolos sutarties, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai; 4) apeliacinės instancijos teismas tik patvirtino pirmosios instancijos teismo tinkamą įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau teisės aiškinimo ir taikymo, teisinių santykių kvalifikavimo tinkamumo visiškai neanalizavo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti S. O. (a. k. duomenys neskelbtini) 338 (tris šimtus trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovę 2020 m. sausio 29 d. AB SEB bankas, mokėjimo dokumento Nr. 605.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas