Baudžiamoji byla Nr. 2K-208-1073/2021
Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00005-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.2.3;
2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 19 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu:
G. J. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, nuteistajam paskirta sumokėti 20 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaityta viena para laikinojo sulaikymo.
S. Ž. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, nuteistajam paskirta sumokėti 20 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaityta viena para laikinojo sulaikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 19 d. nutartimi
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. J. F. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, kad, pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo, įtaka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 20 000 Eur grynųjų pinigų iš S. Ž., pažadėjęs paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui (įsiterpusio 0,4950 ha ploto kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų būdo žemės sklypo suformavimas prijungti prie UAB „S“ nuomos teise valdomo 0,1930 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) (toliau – Projektas) tokiomis aplinkybėmis: jis 2015 m. spalio 7 d. apie 13.10 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo su UAB „S“ ir UAB (duomenys neskelbtini) interesais veikiančiu S. Ž. metu, pažadėjęs pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo, įtaka paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų, vykdydami savo įgaliojimus, ir dėl to NŽT būtų priimtas sprendimas pritarti Projektui (t. y. kad būtų priimtas naujas sprendimas vietoj teisėto NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), tiesiogiai susitarė priimti neteisėtą nenustatyto dydžio piniginį atlygį iš S. Ž. už prašomą poveikį NŽT valstybės tarnautojams. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 15 d. apie 13.20 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitarė su S. Ž. dėl kyšio sumos, t. y. nurodė, kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 Eur grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, po to 2015 m. lapkričio 2 d. apie 13.25 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su S. Ž. susitarė, kad pusė kyšio sumos – 10 000 Eur grynųjų pinigų jis (G. J. F.) priims prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 Eur grynųjų pinigų priims, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti Projektui. Vykdydamas susitarimą su S. Ž. paveikti NŽT valstybės tarnautojus, jis 2016 m. sausio 15 d. 14.45 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame NŽT patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siekdamas išsiaiškinti, ar bus galimybė paveikti M. S., tuo metu laikinai ėjusią NŽT direktoriaus pareigas, kad būtų priimtas pageidaujamas sprendimas – patvirtintas pakartotinai pateiktas Projektas, perdavė jai susipažinti Projekto dokumentus, gautus iš S. Ž. 2015 m. spalio 7 d. vykusio susitikimo metu.
2. S. Ž. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, kad, pasinaudodamas savo pažintimi su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F., savo ir G. J. F. naudai netiesiogiai, per E. A., reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės – 100 000 Eur grynųjų pinigų – kyšio iš UAB „S“ atstovų, pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį – ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų, vykdydami savo įgaliojimus, priimant sprendimą pritarti žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui, bei siekdamas, kad NŽT direktoriaus patarėjas G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo, įtaka, paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų, vykdydami savo įgaliojimus, priimant sprendimą pritarti Projektui, tiesiogiai susitarė su G. J. F. duoti jam didesnės nei 250 MGL vertės – 20 000 Eur grynųjų pinigų – kyšį tokiomis aplinkybėmis: jis 2015 metų rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo su E. A. metu sužinojęs iš jo, kad NŽT nepritarė Projektui (t. y. buvo priimtas teisėtas NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), kuriuo yra suinteresuoti UAB „S“ atstovai, pažadėjo jam pasidomėti Projektu, vėliau 2015 m. spalio 7 d., susitikimo su E. A. savo darbo vietoje metu, S. Ž. paėmė šio Projekto dokumentus, pažadėjęs E. A., pasinaudodamas savo pažintimis su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F., sužinoti, ar yra galimybė paveikti NŽT darbuotojus, kad pakartotinai pateikus Projektą jam būtų pritarta. Vėliau S. Ž. savo darbo vietoje 2015 m. spalio 15 d. vėl susitiko su E. A. ir, siekdamas savo naudai gauti 80 000 Eur, o G. J. F. naudai – 20 000 Eur, netiesiogiai, per E. A., reikalavo 100 000 Eur grynųjų pinigų kyšio iš konkrečiai neįvardytų UAB „S“ atstovų, pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį – ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui.
3. Taip pat S. Ž. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas UAB „S“ ir UAB (duomenys neskelbtini) interesais, vykdydamas pažadą pasinaudodamas savo pažintimi paveikti G. J. F., o per jį – ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, 2015 m. spalio 7 d. apie 13.10 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F. metu, siekdamas, kad G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo, įtaka, paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui (t. y. kad būtų priimtas naujas sprendimas vietoj teisėto NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), tiesiogiai susitarė duoti G. J. F. nenustatyto dydžio neteisėtą piniginį atlygį (kyšį) ir perdavė jam iš E. A. gautus Projekto dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 15 d. apie 13.20 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitarė su G. J. F. dėl kyšio sumos, t. y. G. J. F. jam (S. Ž.) nurodė, kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 Eur grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, o savo dalį S. Ž. turi nustatyti pats. Po to jis (S. Ž.) 2015 m. lapkričio 2 d. apie 13.25 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su G. J. F. susitarė, kad pusę kyšio sumos – 10 000 Eur grynųjų pinigų jis (S. Ž.) duos prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 Eur grynųjų pinigų duos, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti Projektui. Taip S. Ž. savo naudai netiesiogiai, per E. A., reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės kyšio iš UAB „S“ atstovų ir tiesiogiai susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį G. J. F. už tai, kad jis, pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo, įtaka, paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. F. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Šioje byloje nusikaltimų padarymo faktai daugiausia buvo įrodinėjami kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, t. y. slapta kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, gautais duomenimis, tačiau atlikti tokius veiksmus nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nutarties, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti šiuos veiksmus. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutartyse techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, t. y. nutarčių rezoliucinėse dalyse nebuvo nurodyta, kad sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimas ir pratęsimas specialia tvarka, todėl šių nutarčių pagrindu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai yra neteisėti, o surinkti duomenys – 2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pokalbiai su S. Ž., vykę 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. vasario 19 d., visų telefoninių pokalbių įrašai – negalėjo būti pripažinti įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme. Bylą nagrinėjant teisme neišsiaiškinta, ar buvo faktinis pagrindas 2015 m. gegužės 29 d. pradėti prieš NŽT direktorę D. G. kriminalinės žvalgybos tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu vėliau slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo išplėsti prieš G. J. F. bei S. Ž.. Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinio pagrindo, prašydamas teismo išreikalauti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) prašymą ir prokuroro teikimą teismui, kurių pagrindu 2015 m. birželio 4 d. buvo priimta nutartis taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš NŽT direktorę D. G., teismo nutartį ir informaciją, koks sprendimas buvo priimtas atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tačiau pagal apeliacinės instancijos teismo prašymą į bylą pateikti dokumentai – 2015 m. gegužės 28 d. STT pažyma apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 29 d. nutarimas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą ir vėlesni nutarimai papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą naujais įtariamaisiais – nesuteikia galimybės spręsti apie faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimą, nes ne šių dokumentų pagrindu sprendžiamas slaptų veiksmų sankcionavimo klausimas. Taip apeliacinės instancijos teismas, neišreikalavęs visų būtinų dokumentų, kuriais remiantis vertinamas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo teisėtumas, nepatikrino, ar įrodymai, kuriais pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.
4.2. Teismai pažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimą nuosprendį grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat BPK 276 straipsnio nuostatas, nes nuosprendyje ir nutartyje išimtinai rėmėsi liudytojo E. A. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas BPK 80, 82 straipsniuose nustatyta tvarka kaip specialusis liudytojas, ir ignoravo vėlesnius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriais jis paneigė anksčiau duotus savo kaip specialiojo liudytojo parodymus. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik liudytojo E. A. apklausų metu užfiksuotų duomenų perrašymu, tačiau atskirai kiekvienos jo apklausos įrodomosios reikšmės neanalizavo ir nevertino. Apie tai, kad G. J. F. galėjo būti skirta tam tikra pinigų suma, buvo užfiksuota tik pirminiuose minėto liudytojo parodymuose.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pokalbių stenogramose ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. sausio 29 d. fonoskopinės ekspertizės akte Nr. 11-881(18) užfiksuotus duomenis, pripažino, kad žemės sklypo adresas ((duomenys neskelbtini)) pokalbių metu įvardytas tik fragmentiškai, rėmėsi STT surašytomis, o ne ekspertizės akte užfiksuotomis pokalbių stenogramomis, kurios nesutampa, jų neišanalizavo ir nesugretino. Kasatoriaus vertinimu, teismo argumentai apie žemės sklypo identifikavimą yra prielaidos.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir G. J. F. apeliacinio skundo argumentų dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose nebuvimo, taip pažeidė BK 15 straipsnio reikalavimus. Byloje surinkti įrodymai nepaneigia kasatoriaus parodymų apie tai, kad jis su S. Ž. susitikinėjo skolos išieškojimo klausimais, konsultavo jį sklypų formavimo, sujungimo klausimais, tačiau niekada jam nežadėjo atlikti neteisėtų veiksmų ir tai byloje neužfiksuota. Todėl tyčia kasatoriaus veiksmuose neįrodyta.
5. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Ž. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktus duomenis, padarė esminius BPK pažeidimus. Šioje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš S. Ž. pagrindą ir tęstinumą lėmė STT 2015 m. liepos 14 d. prašymas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro buvo prašoma kreiptis į teismą dėl G. J. F. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo, slapto patekimo į jo darbo vietą sankcionavimo trims mėnesiams nurodant, kad atliekant tyrimą dėl NŽT direktorės D. G. galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo buvo gauta informacijos apie NŽT direktorės patarėjo G. J. F. galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas NŽT vykdant viešųjų pirkimų konkursą ir pan. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ir nustatyti pirminį kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš S. Ž. ir G. J. F. faktinį pagrindą, kuris yra tapatus kriminalinės žvalgybos veiksmų, atliktų prieš D. G., pagrindui, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma išreikalauti STT prašymą ir prokuroro teikimą teismui, kurių pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. priėmė nutartį prieš NŽT direktorę D. G. taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vietoj prašomų dokumentų teismui pateikti dokumentai – 2015 m. gegužės 28 d. STT pažyma apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 29 d. nutarimas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą ir vėlesni nutarimai papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą naujais įtariamaisiais – išvadai apie buvusį faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindą nėra pakankami, nes ne jų pagrindu sprendžiamas slaptų veiksmų sankcionavimo klausimas. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino, kad 2015 m. gegužės mėn. – 2016 m. balandžio mėn. buvo atliekami ir tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš G. J. F., vėliau – ir prieš S. Ž., nors pateiktuose dokumentuose buvo nurodoma, kad nusikalstamų veikų požymiai S. Ž. veiksmuose dar nėra nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino S. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių apie tai, kad tokie kriminalinės žvalgybos veiksmai lėmė kasatoriaus teisės į privatų gyvenimą neproporcingą suvaržymą. Taip apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs bylos ir apeliacinio skundo, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-689/2020 suformuluotų reikalavimų išslaptinti informaciją, pagrindžiančią faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje turėtų galutinai atskleisti ir suformuluoti teisės taikymo taisyklę, ar kriminalinės žvalgybos duomenimis, kuriais galėtų būti tikrinami kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinis ir teisinis pagrindai, teismas apskritai gali remtis galutiniame procesiniame sprendime, jeigu tokie kriminalinės žvalgybos subjekto pateikti duomenys apie nusikalstamos veikos požymius nėra visiškai išslaptinti, ir kaip turėtų elgtis bylą nagrinėjantis teismas – vadovautis tokiais duomenimis darydamas išvadas ar ne.
5.3. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutartyse, sankcionuojant techninių priemonių panaudojimo prieš G. J. F. pratęsimą ir šių priemonių panaudojimą prieš S. Ž. bei jų pratęsimą, nebuvo įvardyta speciali techninių priemonių panaudojimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a> ir šio pažeidimo nelaikė esminiu, be jokio papildomo tyrimo tik formaliai konstatavęs, kad minėtose Šiaulių apygardos teismo nutartyse buvo padaryta rašybos klaida, netyręs, kodėl kriminalinės žvalgybos pareigūnai du kartus iš eilės vykdė teismo nutartis, kuriose yra esminių netikslumų, taip padarė esminį BPK pažeidimą, nes byloje esančius kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis vertino neišsamiai ir neobjektyviai. Taip nukrypta nuo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 suformuluotų reikalavimų nutarčiai, kuria sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka.
5.4. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu liudytojo E. A. parodymų vertinimu ir nurodo, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 40.6 ir 40.7 punktuose išdėstytas šio liudytojo parodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo visus duomenis vertinti kaip visumą, o ne fragmentiškai. Abiejų instancijų teismai liudytojo E. A. parodymais vadovavosi taip, tarsi jie būtų nuoseklūs ir papildantys vienas kitą, nors teisme buvo imtasi priemonių šio liudytojo parodymų patikimumui patikrinti juos pagarsinant BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kasatoriaus teigimu, teismai neturėjo pagrindo jo kaltę grįsti kaip specialiojo liudytojo apklausto E. A. 2016 m. balandžio 6 d. duotais parodymais, nesančiais visaverčiu, savarankišku įrodymų šaltiniu, nuosekliai ir kritiškai nenagrinėjo šio liudytojo parodymų kaitos ir to priežasčių, neatsižvelgė į parodymų prieštaringumą, į tai, kad kiti bylos duomenys (liudytojo R. J., nuteistojo S. Ž. parodymai) paneigia E. A. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas E. A. parodymų įrodomąją reikšmę, apsiribojo jo apklausose užfiksuotų duomenų perrašymu, tačiau atskirai kiekvienos apklausos įrodomosios reikšmės neanalizavo ir nevertino, netikrino, ar apklausiamas kaip specialusis liudytojas E. A. parodymus davė laisvai, ar jam nebuvo daromas poveikis.
5.5. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo atliktu fonoskopinės ekspertizės akto ir STT pateiktų pokalbių stenogramų vertinimu. Kasatoriaus teigimu, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje neįvertinti 2019 m. sausio 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-881(18) išvadų 2.3 ir 2.4 punktus komentavusių fonoskopijos eksperčių teiginiai dėl 2015 m. spalio 15 d. 13.20 val., 2015 m. lapkričio 2 d. 13.25 val. garso įrašų kokybės ir neįvardyti konkretūs G. J. F. bei S. Ž. pokalbiai, pagrindžiantys jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius bei pokalbių konspiratyvų pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų nepatikimumo dėl garso įrašų neištisinio pobūdžio ir galimo jų montavimo, o nutarties 40.19–41 punktuose nurodyti motyvai rodo, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neišsamiai.
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
6.1. Kasaciniuose skunduose iš esmės yra nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu atlikto nuteistųjų G. J. F. bei S. Ž. veiksmų teisinio vertinimo, nurodomos tokios pat kaip ir apeliaciniuose skunduose išdėstytos aplinkybės, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.
6.2. Byloje buvo pateikti, taip pat apeliacinio proceso metu papildomai išreikalauti duomenys, susiję su kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymu, kurių analizė ir visumos vertinimas leido teismams padaryti išvadą, kad prieš kasatorius atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai turėjo teisinį ir faktinį pagrindus. Visa būtina faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą pagrindžianti informacija byloje buvo išslaptinta. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš G. J. F. pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje NŽT direktorės D. G. atžvilgiu, o kriminalinės žvalgybos tyrimo byla prieš S. Ž. pradėta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus G. J. F. atžvilgiu vykdytoje kriminalinės žvalgybos byloje. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš abu kasatorius vykdyti gavus duomenų apie jų veiksmuose nustatytus galimų nusikalstamų veikų požymius. Duomenys, gauti atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu, patikrinti BPK nustatyta tvarka. Teismai pagrįstai nusprendė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutartimis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, nes tokią išvadą suponuoja nutarčių turinys. Nutarčių rezoliucinėse dalyse neįvardytas techninių priemonių panaudojimo būdas, t. y. specialia tvarka, nėra esminis proceso pažeidimas, jis nutarčių turinio bei teismo sprendimų esmės nepaneigia. Sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, jų turinys, apimtis, taikymo laikotarpis, naudotinų techninių priemonių rūšis, asmenys, prieš kuriuos veiksmai taikytini, teismų nutartyse yra aiškiai identifikuoti. Todėl 2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nuteistųjų pokalbiai, taip pat telefoninių pokalbių įrašai pagrįstai pripažinti įrodymais. Kriminalinės žvalgybos veiksmų proporcingumas teismų taip pat buvo įvertintas.
6.3. Teismai liudytojo E. A. parodymus išdėstė, išanalizavo ir atliko jų vertinimą visų byloje surinktų ir ištirtų duomenų kontekste, juos sugretino tarpusavyje. Kasatorių nesutikimas su teismų atliktu šio liudytojo parodymų vertinimu nekeičia teismų išvadų dėl jų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai atskleista, kodėl liudytojo E. A. parodymai vertinami kaip patikimi, išsamiai pasisakyta dėl apeliacinių skundų argumentų apie kitokį, nei atliktas pirmosios instancijos teismo, liudytojo E. A. parodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad jos, be kitų įrodymų, patvirtintos ir liudytojo E. A. parodymais. Aplinkybė, kad šio liudytojo parodymai neatitinka kasatorių subjektyvaus byloje surinktų įrodymų vertinimo, pati savaime nėra pagrindas daryti išvadą apie šių duomenų neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas gynybos procesinių teisių ginčyti ikiteisminiame tyrime liudytojų duotus parodymus pažeidimo nenustatė. Byloje taip pat negauta duomenų apie galimai neteisėtą ikiteisminio tyrimo pareigūnų poveikį liudytojams, jų skundus dėl neteisėtai paimtų parodymų ikiteisminio tyrimo metu.
6.4. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo 2019 m. sausio 29 d. ekspertizės akto išvadas, eksperčių paaiškinimus, taip pat apeliacinio proceso metu gautų, kriminalinės žvalgybos subjekto pateiktų kasatorių pokalbių stenogramas ir pirmosios instancijos teismo išvadų apie STT ir teismo eksperčių sudarytų stenogramų atitikimą nepaneigė. Teismas, atlikęs šių įrodymų analizę, konstatavo, kad kasatoriai pokalbių metu bendravo dėl žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo NŽT galimybių. Šią aplinkybę patvirtina pokalbių metu vartoti žemės sklypo apibūdinimai. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada pagrįsta ne prielaidomis, o konkrečiu kasatorių pokalbių turiniu. Įvertinęs pokalbių metu aptartas aplinkybes, teismas sprendė ir dėl jų konspiratyvaus pobūdžio. Kasaciniuose skunduose nurodomas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktu fonoskopinių ekspertizių metu gautų duomenų ir kasatorių pokalbių stenogramų vertinimu savaime nėra pagrindas daryti išvadą apie šių duomenų nepagrįstą pripažinimą įrodymais ir vertinimą nesilaikant BPK 20 straipsnio nuostatų. Priešingai, šie bylos duomenys įvertinti kartu su kitais kasatorių kaltę pagrindžiančiais duomenimis.
6.5. Priešingai nei teigiama G. J. F. kasaciniame skunde, kasatoriaus parodymai abiejų instancijų teismų buvo paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kasatorius padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir abiejų instancijų teismai jo veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį.
6.6. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, atsakė į visus apeliacinių skundų argumentus, juos aptarė ir motyvuotai atmetė. Kasatorių nesutikimas su šio teismo išvadomis nėra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
8. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
9. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. kasaciniuose skunduose dėstomi teiginiai ir argumentai, kuriais ginčijamos atskiros pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų (liudytojo E. A. parodymų, 2019 m. sausio 29 d. fonoskopinės ekspertizės akto ir pokalbių stenogramų) vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais
10. Esminis bendras abiejų kasacinių skundų argumentas – kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nepatikrino prieš G. J. F. ir S. Ž. atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio bei teisinio pagrindų ir nuosprendį bei nutartį grindė įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų.
11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pažymėtina, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, – prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas. Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas yra nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>, 2K-57-696/2017).
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir, tenkinęs nuteistųjų gynėjų prašymus, protokoline nutartimi kreipėsi į kriminalinės žvalgybos subjektą dėl duomenų, patvirtinančių kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš G. J. F. ir S. Ž. faktinį pagrindą, visų kriminalinės žvalgybos subjekto prašymų, prokurorų teikimų ir visų teismų nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai bei jų trukmės pratęsimai, išslaptinimo ir pateikimo. Vykdant šį teismo nurodymą buvo gauta: 2015 m. gegužės 28 d. pažymos apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 1, 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 1, 2015 m. liepos 3 d. pranešimo apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 1, 2015 m. liepos 13 d. nutarimo papildyti kriminalinės žvalgybos bylą naujais tiriamaisiais Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 1, 2015 m. spalio 14 d. nutarimo papildyti kriminalinės žvalgybos bylą nauju tiriamuoju Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 1, 2015 m. spalio 14 d. pažymos apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 1, 2015 m. gruodžio 2 d. pažymos apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 1, detaliai aprašyti apeliacinės instancijos teismo nutarties 11 punkte. Pateikti teismui visus kriminalinės žvalgybos subjekto prašymus, prokurorų teikimus ir visas teismų nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai bei jų trukmės pratęsimai, buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad būtų pažeistos KŽĮ 19 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 punkto, 10 straipsnio 1 dalies nuostatos.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių bei kriminalinės žvalgybos subjekto papildomai teismui pateiktų dokumentų turinį, nustatė, kad 2015 m. gegužės 29 d. buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla NŽT direktorės D. G. atžvilgiu, gavus patikimos informacijos apie jos galbūt rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ar 228 straipsnio 1, 2 dalyse, piktnaudžiaujant tarnyba, kyšininkaujant, inicijuojant viešųjų pirkimų plano atnaujinimą, įtraukiant naujus pirkimus, organizuojant viešuosius paslaugų pirkimus, stabdant sudarytų sutarčių paslaugoms pirkti vykdymą ir skubos tvarka organizuojant naują viešojo pirkimo konkursą, kartu su savo patarėju G. J. F. proteguojant susijusius asmenis, prekiaujant poveikiu. Šioje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje atliekant prieš D. G. sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauta informacija apie G. J. F. galbūt rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ar 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 228 straipsnio 1, 2 dalyse, ar 226 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 4 dalyje, proteguojant suinteresuotus asmenis planuojamame vykdyti NŽT viešųjų pirkimų konkurse naujiems lengviesiems automobiliams įsigyti, sudarant išskirtines sąlygas laimėti ir už tai gaunant neteisėtą atlygį. Dėl to kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo papildyta nauju tiriamuoju – G. J. F. ir prieš jį taip pat sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Atliekant prieš G. J. F. sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, be kita ko, gauta duomenų apie jo galbūt vykdomą prekybą poveikiu, padėjimą piktnaudžiauti NŽT tarnautojams ir (ar) jų papirkimą, veikiant S. Ž. ar su juo susijusių asmenų naudai, dėl pastarųjų norimo įsigyti valstybinės žemės sklypo, esančio šalia sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pripažinimo įsiterpiančiu, kai NŽT buvo pateikusi išvadą, kad minėtas sklypas neatitinka reikalaujamų sąlygų. Taip buvo gauta informacija ir apie S. Ž. galbūt rengiamas ir daromas nusikalstamas veikas – prekybą poveikiu, padėjimą papirkti. Dėl to kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo papildyta dar vienu tiriamuoju – S. Ž. ir prieš jį sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo detaliai išanalizuotos ir aprašytos skundžiamos nutarties 13 punkte.
14. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar buvo pirminis faktinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą NŽT direktorės D. G. atžvilgiu, neišreikalavo STT prašymo ir prokuroro teikimo teismui, kurių pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. priėmė nutartį prieš NŽT direktorę D. G. taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, pačios teismo nutarties, taip pat informacijos, koks sprendimas buvo priimtas kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o kriminalinės žvalgybos subjekto apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai nesuteikia galimybės spręsti apie faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimą. Šie teiginiai nepagrįsti. Kaip jau minėta, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, iš kriminalinės žvalgybos subjekto buvo gauti duomenys, kurie patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla NŽT direktorės D. G. atžvilgiu buvo pradėta gavus patikimos informacijos apie D. G. galbūt rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ar 228 straipsnio 1, 2 dalyse, ir siekiant surinkti bei užfiksuoti šių nusikalstamų veikų požymius. Vėliau šioje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje gavus duomenų apie G. J. F. bei S. Ž. galbūt rengiamas, daromas ar padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo atliekami ir prieš juos. Pažymėtina, kad, nustatant atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą, nėra būtinas visiškas visų turimų duomenų išslaptinimas, nes KŽĮ 8 straipsnyje nurodyta formuluotė, kad „kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, <...> arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis“, suponuoja minimalaus pagrindo buvimo standartą tokiems veiksmas atlikti. Antai iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje esančių ir papildomai išreikalautų duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjekto turimą informaciją tiek apie NŽT direktorės D. G., tiek ir jos patarėjo G. J. F. bei S. Ž. galbūt rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas pakako, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo prieš G. J. F. bei S. Ž. faktinį pagrindą, o kasaciniuose skunduose nurodyti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo dokumentai kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje D. G. atžvilgiu šiuo atveju yra pertekliniai. Taigi, priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje padarė viską, kad patikrintų prieš G. J. F. ir S. Ž. atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą, tuo tikslu išsireikalavo papildomą medžiagą, ją išanalizavo ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad toks pagrindas byloje nustatytas.
15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BPK 162 straipsnyje nurodytas informacijos apie privatų asmens gyvenimą, surinktos vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK nustatytas procesines prievartos priemones ikiteisminio tyrimo metu, panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje teisinis pagrindas – aukštesniojo prokuroro nutarimas. BPK nenustatytos duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, panaudojimo baudžiamojoje byloje sąlygos. Taigi, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, įtvirtintus BPK, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant, be kita ko, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija yra konstatavusi, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija, spręsdama situaciją, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, yra išaiškinusi, jog jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (įstatymo, galiojusio operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Tokiais atvejais būtina patikrinti, ar buvo teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
16. Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl NŽT direktorės D. G. galbūt daromų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ar 228 straipsnio 1, 2 dalyse, buvo gauta duomenų apie G. J. F. ir vėliau S. Ž. galbūt daromas ne mažiau pavojingas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Dėl to, siekiant gautus duomenis patikrinti, kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas ir dėl G. J. F. bei S. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas patikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinį pagrindą ir konstatavo, jog techninių priemonių naudojimas specialia tvarka ir sekimas, skirti slaptai G. J. F. ir S. Ž. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio, taip pat tarpusavio bendravimo kontrolei ir fiksavimui vykdyti nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. (G. J. F. atžvilgiu), nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. (S. Ž. atžvilgiu), buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 12 d. nutartimis. Šios nutartys priimtos pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Jovaišos 2015 m. liepos 14 d. teikimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. Mikelionio 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 12 d. teikimus. Byloje yra patvirtintos išslaptintų teikimų ir nutarčių kopijos, taip pat iš dalies išslaptintų kriminalinės žvalgybos subjekto prašymų, pagal kurių duomenis buvo parengti teikimai, kopijos.
17. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje, nors ir nurodoma, kad nutarčių, kuriomis sankcionuojamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas, rezoliucinėse dalyse turi būti nurodomi duomenys, būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti: t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitoks kontroliavimas), kartu pažymima, kad turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė, kad slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai aiškiai suprastų konkrečių slaptų tyrimo veiksmų apimtį, netaikydami asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimo didesne apimtimi, nei leido teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>).
18. Kasatoriai, ginčydami kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinį pagrindą, teigia, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutartimis nebuvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, todėl šių nutarčių pagrindu prieš G. J. F. ir S. Ž. atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai yra neteisėti. Analogiški argumentai buvo nurodyti ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė skundžiamos nutarties 16–18 punktuose. Šis teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie sudaro kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo prieš G. J. F. ir S. Ž. teisinį pagrindą, nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas prieš G. J. F., be kita ko, panaudojant technines priemones specialia tvarka, ir toks techninių priemonių panaudojimo būdas nurodytas nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarus pagrindus tęsti minėtų techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš G. J. F. ir taikyti prieš S. Ž., šios nutarties rezoliucinėje dalyje techninių priemonių panaudojimo (speciali) tvarka nenurodyta. Analogiškai ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarus pagrindus toliau taikyti prieš G. J. F. ir S. Ž. techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotas, be kitų veiksmų, techninių priemonių panaudojimo pratęsimas, nenurodžius panaudojimo (specialios) tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis pirmiau nurodytų kasacinės instancijos teismo išaiškinimų, padarė pagrįstą išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs kriminalinės žvalgybos subjekto prašymų pagrindu pateiktus prokurorų teikimus, remdamasis KŽĮ 10 straipsniu, 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutartimis sankcionavo būtent techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Tuo tarpu nutarčių rezoliucinių dalių formulavimo trūkumai nelaikytini esminiu pažeidimu, paneigiančiu pagrindą atliktų veiksmų metu surinktus duomenis vertinti kaip įrodymus byloje. Juolab kad minėtų nutarčių motyvuojamosiose dalyse yra aptarti pagrindai tęsti prieš G. J. F. ir S. Ž. techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir nėra duomenų, kad nutartyse nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus realizuojantiems pareigūnams būtų nesuprantama slaptų tyrimo veiksmų apimtis ar kad šioje byloje asmenų teisės į privatų gyvenimą buvo ribojamos didesne apimtimi, nei leido teismas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kriminalinės žvalgybos subjektui patikrinti pirminę informaciją, pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir atlikti teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus buvo teisinis bei faktinis pagrindai ir tokie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Priešingai nei teigiama nuteistojo S. Ž. kasaciniame skunde, šių veiksmų atlikimo proporcingumas apeliacinės instancijos teismo taip pat buvo aptartas ir įvertintas.
19. Taigi, darytina išvada, kad teismai šioje byloje patikrino tiek faktinį, tiek ir teisinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, atliko byloje esančių, o apeliacinės instancijos teismas – ir papildomai išreikalautų duomenų išsamią analizę ir, grįsdami nuosprendį bei nutartį G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, kurie, kaip matyti iš bylos, buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Dėl kitų kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
20. Abiejuose kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad teismai, grįsdami nuteistųjų kaltę, nepagrįstai rėmėsi liudytojo E. A. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip specialusis liudytojas, ir ignoravo vėlesnius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, o apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus, apsiribojo jų perrašymu, atskirai kiekvienos jo apklausos įrodomosios reikšmės neanalizuodamas ir nevertindamas. Šie argumentai nepagrįsti.
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu E. A. išties buvo apklaustas taikant BPK 80 straipsnio 1 dalyje bei 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus (t. y. kaip specialusis liudytojas). Tačiau skundžiamuose teismų sprendimuose nėra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas buvo apklaustas pažeidžiant minėtas įstatymo nuostatas ar kad jo parodymai buvo gauti neteisėtu būdu. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su bylos duomenų teisiamajame posėdyje ištyrimu ir patikrinimu. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant nurodytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, asmenų, apklaustų taikant BPK 80 straipsnio 1 dalyje bei 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus, parodymai taip pat gali būti pripažįstami įrodymais ir jais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis, tačiau šie parodymai turi būti patikrinti teisme.
22. Pažymėtina, kad asmens kaltumo įrodinėjimo principai lemia, jog parodymai, duoti tyrėjui ar prokurorui, ir parodymai, duoti teismui, yra skirtingos įrodomosios reikšmės. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-451/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-451/2013">2K-451/2013</a>, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).
23. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta ir taip, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206/2008">2K-206/2008</a>, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017 ir kt.). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. A. buvo apklaustas kaip liudytojas, o jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo ištirti ir patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad abiejų instancijų teismai analizavo liudytojo E. A. parodymus, gretino ir lygino juos su kitais bylos įrodymais ir išvadas dėl šių parodymų įrodomosios reikšmės darė visų byloje ištirtų įrodymų kontekste. Kasatoriai, aptardami liudytojo E. A. parodymus, cituoja tik tam tikras, selektyviai atrinktas šių parodymų ištraukas. Tuo tarpu teismai, nustatydami esmines faktines bylos aplinkybes, vertino šių parodymų visumą, juos tikrindami BPK nustatytais veiksmais ir šalindami prieštaravimus. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, šioje byloje nuteistųjų kaltė grindžiama ne išimtinai liudytojo E. A. parodymais, bet visuma byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų (taip pat kriminalinės žvalgybos duomenų, rašytinių bylos įrodymų), kuriuos tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad liudytojo E. A. parodymai neturėjo lemiamos reikšmės nuteistuosius pripažįstant padarius nusikalstamas veikas.
25. Kasaciniuose skunduose taip pat keliamas bendras klausimas dėl užfiksuotų nuteistųjų pokalbių garso įrašų stenogramų bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. sausio 29 d. fonoskopinės ekspertizės akto netinkamo vertinimo, darant išvadas, kad G. J. F. ir S. Ž. susitikimų metu buvo konspiratyviai bendraujama dėl žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo NŽT galimybių. Tačiau, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas bylos įrodymų iš naujo nevertina, o pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas tikrinamas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kuris ir išsprendžia, ar teisingai įvertinti įrodymai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo ir įvertino pilnas pokalbių stenogramas, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl stenogramose užfiksuotų G. J. F. ir S. Ž. pokalbių turinio vertinimo ir skundžiamoje nutartyje pateikė išsamius motyvus. Teisėjų kolegija nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo.
26. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Priešingai nei teigia kasatoriai, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo nuostatų laikėsi, t. y. patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, atsakė į esminius jų argumentus, išdėstydamas išvadas tiek dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinio ir faktinio pagrindų nustatymo, įrodymų vertinimo, tiek ir dėl G. J. F. bei S. Ž. nusikalstamų veikų kvalifikavimo, ir nutartyje paaiškino, kodėl apeliaciniai skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Taigi kasaciniuose skunduose nurodytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepadaryta.
Dėl tyčios (ne)buvimo nuteistojo G. J. F. veiksmuose
27. Nuteistasis G. J. F. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo jo veiksmuose subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.
28. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, šis teismas, pasisakydamas dėl G. J. F. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nutarties 30–39 punktuose išanalizavo byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius nuteistojo G. J. F. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas: nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. parodymus, liudytojų parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, ir nutarties 40–41 punktuose pateikė išsamų šių įrodymų vertinimą ir veikos kvalifikavimą. Tai, kad nutartyje nėra tiesiogiai įvardyta, kad pasisakoma dėl nuteistojo tyčios, nereiškia, kad G. J. F. kaltė (tyčia) buvo neaptarta ir neatskleista. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kad byloje surinkti įrodymai nepaneigia jo parodymų apie tai, jog jis su S. Ž. susitikinėjo skolos išieškojimo klausimais, konsultavo jį dėl sklypų formavimo, sujungimo, tačiau niekada jam nežadėjo atlikti neteisėtų veiksmų ir tai byloje neužfiksuota. Antai nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais, be kita ko, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme gautais kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotų nuteistųjų pokalbių pilnomis stenogramomis, patikimai nustatyta, kad G. J. F. susitikimų su S. Ž. metu bendravo dėl aktualaus žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo NŽT galimybių, o pats užfiksuotų nuteistųjų G. J. F. bei S. Ž. pokalbių konspiratyvumas, aptariamo klausimo tiesioginis neįvardijimas, slėpimas vartojant nedetalizuojančius terminus jau rodo sąmoningą norą slėpti pokalbio turinį ir kartu tyčią.
29. Taigi, patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, o kasaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir teismų išnagrinėti, baudžiamasis įstatymas – BK 226 straipsnio 3, 4 dalys – nuteistųjų G. J. F. bei S. Ž. padarytoms nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai.
30. Nesant BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistųjų kasaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
