Baudžiamoji byla Nr. 2K-207-788/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51244-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.2; 2.3.2.2.13 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. I. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu:
G. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, G. I. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (vieneri metai du mėnesiai devyniolika dienų), t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį, ir G. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 29 d.
A. Š. (A. Š.) nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. 23.41 val. iki 2019 m. gruodžio 3 d. 16.07 val., tai yra viena diena, ji prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 29 d.
Dėl nuteistojo A. Š. kasacinių skundų negauta.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartimi nuteistųjų G. I. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. G. I. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, būtent: 2019 m. gruodžio 2 d. apie 16.49 val., veikdami bendrininkų grupe, iš UAB „A“ priklausančio neužrakinto angaro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo lentynos paimdami pagrobė UAB „A“ priklausantį bendros 3584,41 Eur vertės turtą – 2084,41 Eur vertės perforatorių „Hilti TE 30-A36“ ir 1500 Eur vertės perforatorių „Hilti TE 30-A36“.
1.2. G. I. ir A. Š. taip pat pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, būtent: 2019 m. gruodžio 2 d. apie 16.58 val., veikdami bendrininkų grupe, iš UAB „A“ priklausančio neužrakinto angaro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo lentynos paimdami pagrobė UAB „A“ priklausantį bendros 6109,16 Eur vertės turtą: 2000 Eur vertės montažinį pistoletą „Hilti BX3“, 1500 Eur vertės perforatorių „Hilti TE 30-A36“, 1500 Eur vertės perforatorių „Hilti TE 30-A36“, 1109,16 Eur vertės akumuliatoriumi valdomą įrankį „BX 3-ME A22“.
1.3. A. Š. taip pat pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, būtent: jis 2019 m. gruodžio 2 d. apie 18.26 val. iš UAB „A“ priklausančio neužrakinto angaro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo lentynos paimdamas pasikėsino pagrobti UAB „A“ priklausantį bendros 4680 Eur vertės turtą – 2340 Eur vertės 2 vnt. lazerinių nivelyrų „Hilti PER 30-HVS“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas minėtos bendrovės darbuotojų.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. I. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį: atskiras nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią dvejų metų laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos. Atliktą bausmės dalį (suėmimo laiką vykdant 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį) nuo 2020 m. gegužės 8 d. prašo įskaityti į paskirtos bausmės laiką. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, t. y. netinkamai kvalifikuota veika ir neteisingai subendrintos bausmės, paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė ir į paskirtą bausmę neįskaitytas suėmimo laikas pagal 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo faktinio suėmimo dienos vykdant 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį, o nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, skelbiant 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį.
2.2. Teismas vieną tęstinę veiką kvalifikavo kaip dvi atskiras veikas. Kasatorius taip pat nurodo, kad į parduotuvę – angarą jis pateko pro pagrindines duris, kurios padarytos iš medžiagos ir visada būna atviros, t. y. patekimas į vidų nebuvo ribojamas, ten nebuvo jokių draudžiamųjų, įspėjamųjų ženklų, viduje buvo pirkėjų. Išsirinkęs reikalingą įrangą (perforatorius), kasatorius suprato, kad iš karto visko nepakels, todėl paėmė vieną iš dviejų lagaminų, kurį galėjo pakelti, o kitą lagaminą paliko angare atskirai, kad nunešęs pirmąjį grįžtų pasiimti antrojo. Veika nevyko spontaniškai, nes, atėjęs pirmą kartą į angarą ir pamatęs lagaminus su instrumentais, jis iš anksto suplanavo, kad visko per vieną kartą neišsineš, teks grįžti dar, todėl ir atidėjo antrąjį lagaminą į šoną, kad grįžęs galėtų jį paimti. Nunešęs ir padėjęs vienus lagaminus, po 8 ar 10 minučių G. I. grįžo į angarą-palapinę paimti antro didelio lagamino su perforatoriumi. Todėl ši veika, vadovaujantis BK 63 straipsnio 10 dalimi, turėjo būti kvalifikuota kaip tęstinė.
2.3. Teismas nuosprendyje neteisingai pripažino G. I. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pasunkindamas jo padėtį, nes įtarimai jam buvo pareikšti ir byla perduota į teismą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teismas savo nuožiūra pakeitė kaltinimą, neatsižvelgdamas į nusikaltimo sudėtį, todėl neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir neteisingai pritaikė bausmės skyrimo pagrindus.
2.4. Kasatorius prašo teismo iš naujo įvertinti BK 54 straipsnyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nurodo, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai pripažino dėl jo savo kaltę, nusikaltimą padarė dėl sunkios finansinės padėties, turi mažamečių vaikų. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik neigiamas aplinkybes – teistumus ir bendrininkavimą.
2.5. Nagrinėjamoje byloje teismas privalo laikytis BK 63, 64 straipsniuose nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrinta bausmė turi būti paskirta tokia, kokia būtų priėmus vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-519/2013, 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-6-303/2017, 2A-4-303/2018 ir kt.). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės ir nepateikė motyvuoto atsakymo, kodėl būtent tokiais būdais subendrino G. I. paskirtas bausmes.
2.6. Kasatorius taip pat prašo iš naujo subendrinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. ir 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, į bausmės laiką įskaitant atliktą dalį nuo faktinio jo sulaikymo momento vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir įvertino jas remdamiesi baudžiamojo proceso reikalavimais; apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pateikė tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų teismo išvadų vertinimo. Teismo nutartis pagrįsta įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Jokio netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK pažeidimų nekonstatuotina.
3.2. Aptardamas įsibrovimo sąvoką, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įsibrovimas gali būti ne tik slaptas, įveikiant kliūtis, bet ir nereikalaujantis įveikti ar pašalinti kliūtis. Teismų praktikoje kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir tokie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-555/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-555/2010">2K-555/2010</a>). Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, kad apeliantai neturėjo leidimo patekti į UAB „A“ priklausantį tentinį angarą. Iš bylos medžiagos matyti, kad angaras stovi aptvertoje įmonės teritorijoje (ji aptverta visa, yra tik vienas įvažiavimas), taigi akivaizdu, jog ji nėra viešosios paskirties, turi savininką. Apklaustas UAB „A“ atstovas A. Š. parodė, kad angare yra sandėliuojama įvairi technika, prietaisai, kurie yra nuomojami ir pardavinėjami. Pašaliniai asmenys į angaro patalpą gali patekti tik palydint įmonės atstovui – vadybininkui ar padalinio vadovui. Kvalifikuojant veiksmus padaryta pagrįsta išvada, kad esminis momentas šiuo atveju yra tai, jog abu nuteistieji objektyviai suprato patenkantys į svetimoje teritorijoje esantį uždarą angarą, į kurį užeiti jie neturėjo savininko sutikimo, tai yra pateko be savininko žinios ir leidimo. Toks patekimas į nurodytą patalpą pagrįstai įvertintas kaip įsibrovimas į patalpą, nuteistųjų veiksmus kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
3.3. Vertinant skundo argumentus dėl neva tęstinės veikos, pažymėtina, kad tęstinės veikos atveju yra būtina turėti bendrą sumanymą pagrobti būtent apibrėžto dydžio svetimą turtą. Tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-59/2015).
3.4. Nagrinėjamoje byloje tiek iš A. Š., tiek iš G. I. parodymų buvo matyti, kad jie į angarą pateko neturėdami jokio konkretaus sumanymo. Pavykus pirmą kartą nepastebėtiems išnešti lagaminus su įrankiais, nuteistieji nusprendė dar kartą sugrįžti į angarą, o A. Š. grįžo dar ir trečią kartą. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime G. I. parodė, kad „noras vogti kilo spontaniškai, kai pamatė kartu su A., jog teritorija nėra saugoma ir lengvai bei nepastebėtai galima išeiti iš teritorijos“. Taigi tokie apeliantų parodymai aiškiai rodo, kad jie į angarą pateko neturėdami išankstinio sumanymo pagrobti konkretaus dydžio svetimą turtą. Be to, tokie parodymai paneigia bendrą sumanymą pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą. Priešingai nei konstatuotina tęstinės nusikalstamos veikos atveju, nagrinėjamoje byloje nei A. Š., nei G. I. savo veiksmų nesuvokė kaip vienos (vientisos) nusikalstamos veikos ir, darydami pirmą veiksmą (įsibraudami į angarą 2019 m. gruodžio 2 d. apie 16.49 val.), neturėjo jau susiformavusio (pradinio) sumanymo ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (veiksmų). Taigi visiškai pritartina teismo išvadai, kad nenustatyta klaidų nuteistųjų A. Š. ir G. I. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant kaip atskirus nusikaltimus (nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai, nustatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje), o A. Š. 2019 m. gruodžio 2 d. apie 18.26 val. įsibrovimą į UAB „A“ priklausantį neužrakintą angarą kvalifikuojant pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
3.5. Nuteistajam G. I. atskirai už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės ir subendrintoji bausmė yra teisingos ir atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus, bausmės paskirtį bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Pažymėtina, kad teismas nuosprendyje daug dėmesio skyrė bausmės individualizavimui, reikšmingų aplinkybių konstatavimui ir jų vertinimui. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo išdėstytu duomenų, reikšmingų bausmei skirti, vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog baudžiamojoje byloje netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.
3.6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 54 straipsnio reikalavimus įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad pagrobti daiktai buvo sugrąžinti), taip pat išsamiai išanalizavo G. I. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Priešingai nei tvirtina nuteistasis, nusikalstamų veikų padarymui bendrininkaujant bei ankstesniems teistumams išskirtinė reikšmė nebuvo suteikta, šios aplinkybės buvo vertinamos visų aplinkybių kontekste. Pagrįstai vertinta tai, kad prie neigiamo nuteistojo asmenybės vertinimo, leidimo nuteistąjį charakterizuoti kaip labiau pavojingą prisidėjo aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant, tai rodo ir didesnį nusikalstamų veikų pavojingumą. Sutiktina su motyvuota teismų išvada, kad laisvės atėmimo, kaip bausmės rūšies, parinkimą nulėmė tai, jog G. I. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir užsienio valstybėse, be to, sistemingai vykdė ir administracinius nusižengimus, jam skirtų administracinių baudų nemoka, už padarytus ankstesnius nusikaltimus jam ne vieną kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau panaikintas, nuteistajam jau teko atlikti laisvės atėmimo bausmes. Tokie duomenys apie kaltininką kartu su kitomis BK 54 straipsnio 2 dalies 1–4, 6–8 punktuose nurodytomis aplinkybėmis įvertinti teisingai ir sudarė pagrindą už šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas paskirti G. I. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis abiem atvejais nustatytas žymiai mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Visiškai pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, visiškai atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Išnagrinėjus visas aplinkybes, susijusias tiek su kasatoriaus padarytomis veikomis, tiek su jo asmenybe, nėra abejonių, jog G. I. paskirtos bausmės tikslų negalima pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
3.7. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad jam šioje byloje paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos BK 63 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir to paties teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu atveju G. I. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, jam paskirta subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas trejiems metams, paskiriant teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus (2020 m. vasario 12 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. kovo 5 d., bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas). Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Iš to išplaukia, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimus apeliantas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo ir anksčiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes teisingai bendrino, taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas, ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Bausmes bendrinant BK 64 straipsnio pagrindu, į subendrintos bausmės laiką neįskaitoma bausmė ar jos dalis, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi visiškai pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo G. I. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
5. Kasatorių argumentai dėl pagrindo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio suėmimo dienos vykdant ankstesnį G. I. priimtą nuosprendį yra nepagrįsti.
6. Nagrinėjamoje byloje G. I. nuteistas už nusikalstamus veiksmus, padarytus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) metu (pagal ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį). Tokiais atvejais naujai paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Naujai paskirtos subendrintos bausmės pradžią teismas nustato pagal faktinį jos atlikimo pradžios laiką. Tais atvejais, kai nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis yra suimtas ir jam skiriama subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas nustato bausmės laiko skaičiavimo pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Turint galvoje, kad bendrinama tik neatliktos bausmės dalis pagal pirmiau priimtą nuosprendį, teismas neturi pagrindo nustatyti ankstesnį naujai paskirtos subendrintos bausmės skaičiavimo pradžios laiką. Tokiu atveju nėra ir pagrindo į subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką.
7. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi G. I. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį. Prieš skelbdamas naują nuosprendį, teismas iš Alytaus pataisos namų gavo informaciją, kad nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikas yra vieneri metai du mėnesiai devyniolika dienų (3 t., b. l. 48). Teismas dalį šio laiko (vienerius metus) pridėjo prie naujai paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas visiškai pagrįstai bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 29 d.
Dėl kaltinimo keitimo ir BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo
8. Kaip teigia kasatorius, jam buvo neteisingai inkriminuotas įsibrovimo į patalpą požymis ir veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tokią poziciją kasatorius grindžia tuo, kad įtarimai jam buvo pareikšti ir byla perduota į teismą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. neinkriminuojant šio požymio, ir kad teismas neturėjo pagrindo pasunkinti jo teisinę padėtį perkvalifikuodamas jo veikas į BK 178 straipsnio 2 dalį. Šie argumentai nepagrįsti.
9. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Iš šio teisinio reguliavimo išplaukia, kad kaltinimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs atitinkamą pagrindą tokiam procesiniam veiksmui. Nurodytu atveju teismas privalo pranešti kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).
10. Nagrinėjamoje byloje teisėja, nustačiusi, kad kaltinamųjų veikos kaltinamajame akte, tikėtina, buvo neteisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nes iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstamus veiksmus jie padarė įsibrovę į UAB „A“ priklausantį angarą), paklausė prokuroro nuomonės dėl pagrindo atitinkamai pakeisti kaltinimą. Prokuroras išreiškė poziciją, kad kaltinimas turi būti keičiamas kaltinamųjų veikas kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Išklausiusi priešingas kaltinamųjų gynėjų pozicijas, teisėja informavo proceso dalyvius apie tai, kad kaltinimas gali būti keičiamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat paklausė proceso dalyvių, ar dėl to turėtų būti papildomai apklausti liudytojai. Tokių pageidavimų proceso dalyviai neturėjo, prašymų padaryti pertrauką pasirengti gynybai neišsakė. Savo baigiamojoje kalboje prokuroras prašė nuteistųjų veikas kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o kaltinamųjų gynėjai pateikė argumentus, kad jų veikos turi būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. neinkriminuojant įsibrovimo į patalpą požymio (3 t., b. l. 37–43). Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl kaltinamojo teisės gintis ir teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, pažeidimo, taip pat dėl kaltinimo keitimo procedūros nesilaikymo.
11. Nekelia abejonių ir tai, kad teismas pagrįstai kvalifikavo kasatoriaus nusikalstamus veiksmus kaip padarytus įsibraunant į patalpą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116/2007">2K-116/2007</a>, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.). Kaip matyti iš bylos duomenų, angaras stovi aptvertoje įmonės teritorijoje, jame sandėliuojama įvairi technika, instrumentai ir prietaisai. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniuose skunduose pateiktus argumentus, akivaizdu, kad bet kuris pašalinis asmuo, norintis patekti į šį uždaroje teritorijoje stovintį angarą, turi turėti tam atitinkamą pagrindą, o ne eiti savavališkai, be savininko žinios. Taigi, nors vagystės metu į angarą buvo patekta neįveikiant jokių kliūčių, teismai, kvalifikuodami kasatoriaus patekimą į nurodytą patalpą turint tikslą pagrobti ten esančius instrumentus kaip įsibrovimą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo
12. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 2K-P-412/2007).
13. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-693/2015, 2K-12/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-454/2008, 2K-307/2007, 2K-146/2008 ir kt.).
14. Nagrinėjamoje byloje teismai nesilaikė minėtų nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių ir tai pripažintina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
15. Pažymėtina, kad G. I. nuteistas už tai, jog, veikdamas kartu su A. Š., dešimties minučių laikotarpiu (2019 m. gruodžio 2 d. nuo 16.49 val. iki 16.58 val.) du kartus iš to paties angaro pagrobė tam pačiam savininkui priklausančius statybos įrankius. Pirmosios instancijos teismas gynybos poziciją dėl tęstinės vagystės atmetė remdamasis kaltinamojo G. I. parodymais, kad „jis grįžo vėl į angarą, nes buvo paprasta paimti daiktus, jis nenorėjo į angarą antrą kartą eiti, bet kažkodėl taip įvyko ir jis nuėjo, gal dėl paprastumo arba gobšumo norėjo paimti daugiau įrankių“. Iš to teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo veikiama bendra tyčia, nes tyčia padaryti naują nusikalstamą veiką susiformavo tik po to, kai pavyko pagrobti daiktus užėjus pirmą kartą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir savo išvadą argumentavo G. I. duotais parodymais, kad „noras vogti kilo spontaniškai, kai pamatė kartu su A., jog teritorija nėra saugoma ir lengvai bei nepastebėtai galima išeiti iš teritorijos“, kad jis angare ėmęs „bet ką, kas pasitaikė“, antrą kartą grįžo, nes „atrodė viskas labai paprasta – ir paimti, ir prieiti, tuos daiktus paimti, net nežiūrėjau, kas ten buvo, viskas spontaniškai buvo, <...> į paimtų lagaminų turinį mes nepasižiūrėjome, iškart pasišalinom, <...> grįžau į angarą, nes buvo paprasta paimti tuos daiktus; nenorėjau aš antrą kartą eiti, bet kažkodėl nuėjau <...>“. Pasiremta ir nuteistojo A. Š. parodymais, kad „užėję į palapinės vidų, sugalvojome, kad pavogsim po vieną raudonos spalvos lagaminą, kuriame buvo statybiniai įrankiai, kokie tiksliai, nepamena, <...> paėmę nurodytus lagaminus kartu su Gražvydu nuėjome į netoli esančią aikštelę, kurioje stovėjo priekaba. Šituos du lagaminus užkišau po priekaba ir nusprendėme, kadangi labai lengvai išnešėme lagaminus su įrankiais, vėl grįžti į tą palapinę ir pavogti dar lagaminų. Todėl grįžome vėl į palapinę ir jau kiekvienas išnešėme po du lagaminus su statybiniais įrankiais.“ Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tokie apeliantų parodymai aiškiai rodo, kad jie į angarą pateko neturėdami išankstinio sumanymo pagrobti konkretaus dydžio svetimą turtą, jų tyčia dar kartą eiti į angarą ir vogti įrankius susiformavo tik po to, kai pirmasis kartas pagrobti įrankius baigėsi sėkmingai.
17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, turint galvoje nusikalstamų veiksmų trumpalaikiškumą, tą pačią pagrobimo vietą ir analogišką būdą, tą patį grobiamo turto savininką, argumentai, kuriais atmestas G. I. gynybos prašymas kvalifikuoti jo veiksmus kaip vieną vagystę, nėra įtikinami ir jo padarytos veikos tęstinumo nepaneigia. Pvz., teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai nesukonkretintas sumanymas pagrobti kuo daugiau turto iš tos pačios saugomos teritorijos, net ir esant kelių savaičių tarpams tarp atskirų epizodų, buvo teismų įvertintas kaip neprieštaraujantis tęstinės vagystės sampratai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir kitose turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/204, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje teismų pabrėžtas sumanymo atsiradimo spontaniškumas, tyčios apibrėžtumo dėl grobiamų įrankių rūšies ir vertės nebuvimas nelaikytini esmine kliūtimi pripažinti turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tęstinumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad sumanymas dar kartą eiti į angarą kilo nuteistiesiems dėl to, jog jie pirmojo karto metu suprato, kad turto grobimas iš angaro yra saugus ir paprastas, o jų tikslas buvo užvaldyti kuo daugiau be priežiūros paliktų vertingų instrumentų. Be to, iš bylos aplinkybių neišplaukia patikima išvada, kad nuteistųjų tyčia kartoti nusikalstamus veiksmus susiformavo jau visiškai pabaigus vagystę, o ne jos darymo metu. Konstatuotina, kad faktinės bylos aplinkybės ir teismų pateikti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai nepaneigia gynybos pozicijos dėl nusikalstamos veikos tęstinumo.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini perkvalifikuojant G. I. veikas į vieną tęstinę vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant už šią veiką naują bausmę ir ją subendrinant su bausme, G. I. paskirta ankstesniu teismo nuosprendžiu.
Dėl bausmės
19. Kasatoriaus argumentai dėl neteisingos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia išvados dėl BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti jam bausmės rūšį. Skirdama nuteistajam G. I. bausmę už perkvalifikuotą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti, taip pat vadovaujasi tokia pat išvada, kad nuteistajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Bendrindama šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teisėjų kolegija prideda tokią pat neatliktos bausmės dalį, kurią buvo pridėjęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl kasacinio skundo nepadavusio nuteistojo teisinės padėties
20. Nors dėl nuteistojo A. Š. kasacinis skundas nepaduotas, tačiau BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Konstatavus, kad byloje G. I. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, tokia pat išvada darytina ir dėl A. Š. padarytų veikų. Tačiau teismų nustatytų A. Š. veiksmų, už kuriuos jis yra nuteistas, perkvalifikavimas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką lemtų išvadą dėl didelės vertės vagystės padarymo ir BK 178 straipsnio 3 dalies (sunkus nusikaltimas) taikymo, o tai reikštų, kad jo teisinė padėtis būtų pabloginta. Pagal BK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką nustatantį įstatymą tik tuo atveju, kai to prašoma paduotame skunde. Nesant tokio skundo, teismų sprendimai dėl A. Š. nuteisimo nekeistini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį.
Du nusikaltimus, už kuriuos G. I. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti G. I. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
