Baudžiamoji byla Nr. 2K-209-1073/2021
Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00002-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 22 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota iš R. S. 4200 Eur ir automobilis „Fiat Scudo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti, išteisinti (arba byla jiems nutraukta) R. B., R. Š., R. B. ir A. S.. Dėl jų kasacinių skundų negauta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 22 d. nutartimi
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistųjų R. S. ir R. B. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. S. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tokiomis aplinkybėmis: jis, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; 2.3 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti nedenatūruotą etilo alkoholį; 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą draudimą Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, 2017 m. spalio 27 d., apytiksliai nuo 9 val., iš Kauno į Klaipėdą automobiliu „Fiat Scudo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno aštuonias 2,8 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 22,4 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Black widow“, bei tris šimtus trisdešimt šešias 3 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 1008 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“, šį nedenatūruotą etilo alkoholį, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9784,68 Eur, atgabenęs prie R. B. priklausančio garažo Nr. 677, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apie 11.30 val. realizavo R. B. ir R. Š..
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas ir iš dalies patenkintas prokurorės apeliacinis skundas, ir bylą jam nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas ir iš dalies patenkintas prokurorės apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai nustatė BK 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) įtvirtintos nusikalstamos veikos būtinojo požymio – dalyko, t. y. akcizais apmokestinamų prekių, vertę, todėl jis nuteistas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus teigimu, pagal jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 1992 straipsnio 1 dalies redakciją atsakė tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kasatorius nuteistas už tai, kad disponavo iš viso 344 pakuotėmis (po 2,8 litro ir 3 litrus), kuriose iš viso buvo 1030,40 l nedenatūruoto etilo alkoholio. Teismų sprendimuose nurodyta, kad šio etilo alkoholio kiekio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9784,68 Eur, t. y. ši suma 250 MGL dydį, galiojusį kasatoriui inkriminuotos veikos padarymo metu (9415 Eur), viršijo 369 Eur. Tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, ši vertė nustatyta neteisingai.
2.2. Kasatorius pažymi, kad 1030,40 l etilo alkoholio vertė, kuria rėmėsi teismai, yra nurodyta Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (9.32)11D-15886 (toliau – Muitinės raštas), pagal kurį 1030,40 l nedenatūruoto etilo alkoholio muitinė vertė – 1697,68 Eur, muitas – 362 Eur, akcizas – 6027 Eur, PVM – 1698 Eur, bendra vertė įskaičiavus visus nurodytus privalomus sumokėti importo mokesčius – 9784,68 Eur. Taigi muitinė etilo alkoholio vertę apskaičiavo iš 4 dedamųjų dalių: muitinės vertės, muito, akcizo bei PVM. BK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 199, 1991, 1992 ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Taigi, šio nusikaltimo dalyko vertė turi būti nustatoma iš 2 dedamųjų dalių, t. y. prie prekės muitinės vertės pridedant visus privalomus sumokėti mokesčius. Minėtoje normoje nėra išvardyti mokesčiai, kurie turi būti įskaičiuoti nustatant objekto vertę. Kasatoriaus teigimu, BK 212 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „privalomi sumokėti mokesčiai“ turi būti aiškinama taip, kad į vertę turi būti įskaičiuoti tie mokesčiai, kuriuos sumokėti atsiranda pareiga konkrečiu atveju – atsižvelgiant į dalyko pobūdį, jo radimo aplinkybes, įvertinant atskirus mokesčius nustatančiuose mokestiniuose teisės aktuose nurodytas taisykles ir kt. Jeigu nusikaltimo dalykas nėra tam tikro mokesčio objektas arba dėl kitų priežasčių neatsiranda pareiga mokėti konkretų mokestį, toks mokestis negali būti įtrauktas į prekės vertę BK 212 straipsnio 2 dalies prasme. Kasatorius neginčija, kad falsifikuotas etilo alkoholio mišinys yra akcizo objektas, tačiau mano, kad tai nereiškia, jog šis skystis automatiškai tampa PVM bei muito mokesčio objektu. Teismų sprendimuose nieko nepasisakyta, kodėl į objekto vertę įskaičiuotas ir muitas bei PVM.
2.3. Kasatoriaus įsitikinimu, šiuo atveju į nusikaltimo dalyko vertę muito mokestis buvo įtrauktas be pagrindo. Muitinės rašte nurodytas etilo alkoholio vertės skaičiavimas, įskaičiuojant muito mokestį, būtų teisingas tik tokiu atveju, jei etilo alkoholis būtų atgabentas į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiosios valstybės. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad kasatorius etilo alkoholį gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad falsifikuotas alkoholinis gėrimas buvo atvežtas į Europos Sąjungos teritoriją, o ne buvo pagamintas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, teismai nenustatė jokių aplinkybių, kad kasatorius būtų turėjęs pagrindą manyti, jog disponuoja į Lietuvą iš trečiosios valstybės neteisėtai atvežta preke. Taigi, toks etilo alkoholis nėra apmokestinamas muito mokesčiu, atitinkamai į alkoholio vertę neturi būti įskaičiuojamas muito mokestis – 362 Eur.
2.4. Nustačius, kad į nusikaltimo dalyko vertę neturi būti įskaičiuojamas muito mokestis, turi būti perskaičiuotas ir PVM. Muitinės rašte PVM skaičiuotas nuo apmokestinamosios vertės 8086,68 Eur. Nustačius, kad muito mokestis skaičiuotas nepagrįstai, PVM turi būti skaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės 7724,68 Eur ir tokiu atveju 21 proc. PVM sudaro 1622,18 Eur. Sudėjus visas vertės nustatymo dedamąsias, kurios yra įtvirtintos BK 212 straipsnio 2 dalyje, gaunama 1030,40 l etilo alkoholio vertė – 9346,86 Eur. Taigi, 1030,40 l etilo alkoholio vertė veikos padarymo metu nesiekė 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur), todėl už kaltinime kasatoriui nurodytą veiką nekyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, į etilo alkoholio vertę PVM apskritai neturėjo būti skaičiuojamas, nes neteisėtai pagaminto etilo alkoholio mišinys nėra PVM objektas. Nusikalstama veika nėra laikoma ekonomine veikla PVM įstatymo prasme, prekės, kurių apyvarta yra uždrausta, nėra apmokestinamos PVM.
2.5. Kasatorius nesutinka ir su teismų nustatyta aplinkybe, kad jis disponavo iš viso 1030,40 l nedenatūruoto etilo alkoholio. Kasatoriaus teigimu, nustatant ir įrodinėjant veikos, įtvirtintos BK 1992 straipsnyje, dalyką, pagal analogiją turėtų būti remiamasi kasacinio teismo praktika dėl BK 259, 260 straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų dalyko nustatymo taisyklių, nes abiejų kategorijų bylose tikslus dalyko nustatymas turi tokią pačią esminę teisinę reikšmę. Taigi ir šiuo atveju tikslus nusikalstamos veikos dalyko ir jo kiekio nustatymas turi esminę reikšmę, nes tik teisingai nustačius dalyko rūšį ir kiekį galima nustatyti jo vertę. Kasatorius pažymi, kad byloje specialistui tirti buvo pateiktos tik 4 iš įvykio vietos apžiūros metu paimtų 344 pakuočių su skysčiu ir buvo nustatyta, kad 4 pakuotėse yra etilo alkoholis. Tačiau nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai, kuriais būtų bandoma nustatyti, koks skystis buvo kitose 340 pakuočių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė tik prielaidą, kad kitose 340 pakuočių taip pat turėtų būti etilo alkoholis. Su tuo besąlygiškai sutiko ir abiejų instancijų teismai, nors kasatorius savo kaltės nepripažino ir nurodė nežinantis, koks buvo krovinio turinys. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų tikimybę, kad dalyje pakuočių buvo skystis, kuriame apskritai nebuvo alkoholio, nenustatytos ir skysčio gamybos bei supilstymo į pakuotes aplinkybės. Pagal muitinės atliktus skaičiavimus, vieno litro muitinė vertė – 9,49 Eur, atitinkamai vienos 3 l talpos pakuotės vertė – 28,47 Eur. Taigi, užtektų, kad bent 13-oje iš 344 pakuočių būtų buvęs ne alkoholis, o kitoks skystis, ir bendra krovinio vertė nesiektų 250 MGL dydžio. Šios aplinkybės proceso metu nebuvo tikrintos, abejonės dėl nusikaltimo dalyko rūšies ir kiekio liko nepašalintos.
2.6. Taip pat kasatoriui kyla abejonių dėl to, kad akcizo dydis buvo apskaičiuotas klaidingai. Kasatoriaus teigimu, Muitinės rašte nėra nurodyta jokia formulė, kaip buvo apskaičiuotas akcizo dydis, tačiau Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri galiojo veikos padarymo metu, nustatė, jog etilo alkoholiui taikomas 1665,04 Eur už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifas. Iš viso buvo paimta 1030,4 l etilo alkoholio. Keturiuose paimtuose mėginiuose etilo alkoholio koncentracija buvo atitinkamai 33,3 proc., 35,9 proc., 35,3 proc., 34,2 proc. Kadangi likusios 340 pakuočių nebuvo tirtos, net ir darant prielaidą, kad visose jose buvo etilo alkoholis, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), turi būti daroma prielaida, kad alkoholio koncentracija jose buvo mažiausia nustatyta – 33,3 proc. Taigi 1030,4 l mišinio galėjo būti apie 343 l gryno etilo alkoholio. Šį kiekį padauginus iš įstatyme nustatyto tarifo, akcizas būtų 5711 Eur. Atitinkamai turėtų būti perskaičiuotas PVM. Šioje byloje, kai inkriminuoto nusikalstamos veikos dalyko suma tik nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, tikslūs dalyko vertės, į kurią įeina ir akcizas, skaičiavimai yra itin svarbūs ir turi būti preciziški, nes nulemia, ar veika vertintina kaip nusikaltimas ar administracinis nusižengimas. Tokios aplinkybės dėl akcizo tinkamo apskaičiavimo proceso metu nebuvo tikrintos.
2.7. Teismai, padarydami išvadą dėl nusikaltimo dalyko egzistavimo, nors jo net nebuvo bandyta įrodinėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, t. y. sprendimą dėl kasatoriaus kaltės priimdami remdamiesi vien tik prielaida, padarė esminius BPK pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Šiuo atveju nenustačius būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – dalyko ir jo vertės, negalima konstatuoti ir nusikaltimo sudėties buvimo kasatoriaus veikoje. Todėl, jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų nenutraukti kasatoriui bylos, minėtas pažeidimas turėtų būti ištaisytas bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismui atliekant įrodymų tyrimą ir pavedus ištirti nusikaltimo dalyko sudėtį bei kiekį.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. BK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 1992 straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Prokuroras pažymi, kad akcizais apmokestinamų prekių (nedenatūruoto etilo alkoholio) muitinę vertę ir privalomus sumokėti mokesčius apskaičiavo ir pateikė kompetentinga institucija – Klaipėdos teritorinė muitinė, kurios 2017 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta, kad, apskaičiuojant sulaikytų dėl teisės aktų pažeidimo prekių (daiktų) vertę, buvo remtasi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir muitinio įvertinimo duomenų bazės duomenimis. Todėl, prokuroro manymu, kasatoriui inkriminuotų akcizais apmokestinamų prekių muitinė vertė ir privalomi sumokėti mokesčiai buvo apskaičiuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo abejoti specialaus tyrimo metu nustatyta alkoholio koncentracija ištirtuose skysčiuose, jų priskyrimu nedenatūruotam etilo alkoholiui ir akcizo mokesčiais apmokestinamam objektui ir kad nei nuteistieji, nei jų gynėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto išvados ir paaiškinimus davusių specialistų objektyvumu ir teisingumu.
3.3. Byloje nustatyta, kad buvo neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis – nedenatūruotu etilo alkoholiu, kuris buvo rastas analogiškose pakuotėse, todėl skiriant užduotį atlikti objektų tyrimą specialistui buvo pateiktos atsitiktine tvarka parinktos pakuotės su nedenatūruotu etilo alkoholiu. Prokuroras pažymi, kad ikiteisminį tyrimą koordinuojanti institucija, įvertinusi turimus duomenis, parenka vykdomo ikiteisminio tyrimo taktiką, eigą ir kryptis, taip pat tyrimui reikšmingus veiksmus, kurie turi būti atlikti, tačiau įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis. Teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet teisinių išvadų, daromų įvertinus byloje surinktus įrodymus, pagrįstumas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji (tarp jų ir kasatorius) Lietuvos Respublikoje neteisėtai disponavo kaltinime nurodytu nedenatūruoto etilo alkoholio kiekiu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 1992 straipsnio 1 dalies taikymo ir akcizais apmokestinamų prekių kiekio bei vertės nustatymo
5. Esminis kasacinio skundo argumentas – kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė BK 1992 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyko – akcizais apmokestinamų prekių kiekį ir vertę, tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Kasatoriaus teigimu, jo gabentų ir realizuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė nesiekia ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą šiomis prekėmis.
6. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad R. S. 2017 m. spalio 27 d. iš Kauno į Klaipėdą automobiliu „Fiat Scudo“ neteisėtai gabeno aštuonias 2,8 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 22,4 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Black widow“, bei tris šimtus trisdešimt šešias 3 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 1008 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“, ir šį nedenatūruotą etilo alkoholį, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 9784,68 Eur, realizavo kitiems asmenims.
7. Pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) atsakė tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką, nagrinėjamu atveju 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; 2.3 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti nedenatūruotą etilo alkoholį; 1995 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą draudimą Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Taigi, nusikalstamos veikos objektas yra minėtų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema; šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAxLTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-501-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-501-222/2015">2K-501-222/2015</a>, 2K-99-648/2016). Akcizais apmokestinamų prekių vertė, viršijanti 250 MGL, yra būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis. BK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 1992 straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tiek prekių (daiktų) kiekis, tiek ir jų vertė, tiesiogiai priklausoma nuo tikslaus prekių (daiktų) kiekio, yra faktinės aplinkybės, kurių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).
8. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais neigiamos teismų nustatytos aplinkybės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi šioje nutartyje, atsakant į nuteistojo R. S. kasacinio skundo argumentus, dėl akcizais apmokestinamų prekių – nedenatūruoto etilo alkoholio – kiekio ir vertės nustatymo tinkamumo pasisakytina tik tiek, kiek šių parametrų nustatymo veiksmai atitinka BPK reikalavimus.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyko – akcizais apmokestinamų prekių kiekis ir vertė žemesniųjų instancijų teismų nustatyti pagal R. S. ir kitiems nuteistiesiems suformuluotus kaltinimus ir gynybos versijas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis R. S., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, be kita ko, teigė, kad kvalifikuojant jo veiką buvo pritaikytas neteisingas MGL dydis. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmetė, konstatavo, kad kvalifikuojant R. S. veiką nebuvo pagrindo vadovautis nusikalstamos veikos padarymo metu dar negaliojusiu 50 Eur MGL dydžiu, ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. S. neteisėtai gabentų ir realizuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė buvo didesnė negu 250 MGL. Taigi, teismams teisingai nustačius ir išsamiai motyvavus šioje byloje taikytiną MGL dydį, kasatorius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, dalyką ginčija kitais dviem aspektais, t. y. teigia, kad jo gabento ir realizuoto nedenatūruoto etilo alkoholio tikslus kiekis nustatytas ir jo vertė apskaičiuota netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutikti su tokiais kasatoriaus teiginiais neturi pagrindo. Tiek akcizais apmokestinamų prekių kiekis, tiek ir jų vertė šioje byloje nustatyti laikantis BPK reikalavimų – remiantis specialiųjų žinių pagrindu pateiktais duomenimis (ekspertinių tyrimų išvadomis). Pažymėtina, kad, vadovaujantis tiek BPK 205 straipsnio 2 dalies, tiek 209 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ekspertiniai tyrimai yra atliekami kompetentingų institucijų vidaus taisyklėmis nustatyta tvarka bei metodais.
10. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad R. S. neteisėtai gabento ir realizuoto nedenatūruoto etilo alkoholio kiekis nustatytas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad automobilio „Fiat Scudo“ bagažinėje rastos iš viso 8 pakuotės su užrašu „Black widow“ ir 336 pakuotės su užrašu „Absolut Country of Sweden Blue Light“; 2017 m. gruodžio 8 d. Muitinės laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad talpyklose su užrašu etiketėse „Absolut Country of Sweden Blue Light“ ir „Black widow“ esančius skysčius galima laikyti nedenatūruotu etilo alkoholiu, pagamintu imituojant alkoholinį gėrimą, specialisto paaiškinimais, iš dalies liudytojų parodymais) ir nekelia abejonių. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad specialistui tirti buvo pateiktos tik 4 iš įvykio vietos apžiūros metu paimtų 344 pakuočių su skysčiu, tai neprieštarauja ekspertinius tyrimus atliekančių institucijų nuostatoms, pagal kurias nurodyta, kad, esant vienodų tyrimo objektų dideliam kiekiui, atlikti visų objektų tyrimą nėra privaloma. Antai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1B-1075 redakcija) patvirtintų Muitinės laboratorijos nuostatų 10.1 punkte nustatyta, kad muitinės laboratorijos specialistai „tiria prekių pavyzdžius (mėginius), nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus“. Panašių nuostatų galima rasti ir kitų ekspertinių įstaigų tyrimų atlikimo metodikose, skirtose didelių kiekių objektų tyrimui, kaip antai Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinėse rekomendacijose dėl alkoholinių skysčių ekspertinių tyrimų nurodyta, kad radus 10 ir daugiau talpyklų su alkoholiniu skysčiu rekomenduojama tyrimui pateikti atsitiktinės atrankos būdu atrinktas talpyklas. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, nes radus vienodus išorės požymius turinčias pakuotes su skysčiais specialistui tirti buvo pateiktos atsitiktinės atrankos būdu atrinktos pakuotės.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nustatant R. S. neteisėtai gabentų ir realizuotų akcizais apmokestinamų prekių – nedenatūruoto etilo alkoholio – vertę remtasi Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 18 d. raštu dėl muitinės vertės ir importo mokesčių nustatymo, kuriame nurodyta, kad pagal muitinio įvertinimo duomenų bazės 2017 m. spalio mėn. duomenis apskaičiuota, jog 1030,40 l nedenatūruoto etilo alkoholio, klasifikuojamo Kombinuotosios nomenklatūros 2208 90 99 subpozicijoje, nacionalinis papildomas kodas X107, muitinė vertė – 1697,68 Eur (1,65 Eur/l), muitas – 362 Eur, akcizas – 6027 Eur, PVM – 1698 Eur; bendra 1030,40 l nedenatūruoto etilo alkoholio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9784,68 Eur. Muitinės rašte taip pat nurodyta, kad prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 313/379 „Dėl informacijos pateikimo prekių muitinės vertės nustatymo klausimais tvarkos“ 2.2 punktu ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei remiantis Sąjungos muitų teritorijoje turimais (importuojančioje šalyje prieinamais) duomenimis. Kasatorius teigia, kad jo gabento ir realizuoto nedenatūruoto etilo alkoholio vertė apskaičiuota neteisingai, kartu pateikia kitokius savo atliktus skaičiavimus, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės apskaičiuota ir 2017 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta akcizais apmokestinamų prekių – nedenatūruoto etilo alkoholio – verte, kuri nustatyta laikantis visų tokio pobūdžio veiksmams atlikti priimtų taisyklių ir metodikų, t. y. pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.
12. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismų byloje nustatyta ir skundžiamuose nuosprendyje bei nutartyje nurodyta BK 1992 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyko – akcizais apmokestinamų prekių verte ir kiekiu. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai byloje surinktus įrodymus įvertino ir jų pagrindu nuteistojo veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes nustatė tinkamai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų. Darytina išvada, kad nustačius, jog R. S. neteisėtai gabentų ir realizuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, pagal nustatytas bylos aplinkybes jam baudžiamasis įstatymas – BK 1992 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.
13. Nesant BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistojo R. S. kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
