Civilinė byla Nr. e3K-3-429-916/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16844-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.16.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir pripažinti nuomos teises bei pagal akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos miesto savivaldybė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl nuomos teisės į valstybinį žemės sklypą tęstinumo pripažinimo, pasikeitus šio žemės sklypo patikėtiniui, ir šios teisės pabaigos.
2. Ieškovė prašė pripažinti jai nuomos teises į valstybinį žemės sklypą, sudarantį 0,1031 ha teritoriją pagal 2011 m. kovo 29 d. sudarytą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį; įpareigoti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių sudaryti su ieškove susitarimą, kuriuo būtų įformintas šio valstybinio žemės sklypo patikėtinio pasikeitimas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) 2011 m. kovo 29 d. sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei iki 2019 m. gruodžio 21 d. išnuomota 0,5817 ha uosto žemės, esančios valstybiniame žemės sklype. Šis ieškovei nuomojamas 0,5817 ha plotas susidėjo iš atskirų sklypų, prie sutarties pridėtame plane pažymėtų Nr. 1–5 (0,0038 ha; 0,2737 ha; 0,0034 ha; 0,0436 ha; 0,2572 ha žemės plotas).
4. 2013 m. gegužės 28 d. atidalijimo būdu buvo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69, visa jam priklausanti 0,1031 ha teritorija pateko į ieškovei pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį išnuomotą 0,2737 ha teritoriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 buvo pripažinta, kad baigėsi valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teisė valdyti, naudoti 0,1283 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 2101/0010:68) ir 0,1031 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 2101/0010:69) bei jais disponuoti ir šių sklypų patikėtine tapo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pasikeitus dalies sklypo savininkei, ieškovė su Direkcija 2014 m. vasario 24 d. sudarė susitarimą Nr. 1 prie 2011 m. kovo 29 d. sutarties, kuriuo įformintas sklypo patikėtinio pasikeitimas bei patikslintos pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį ieškovės nuomojamos teritorijos ribos, kurias Direkcija valdo patikėjimo teise. Ieškovė, pasirašiusi susitarimą su Direkcija, tikėjosi, kad analogiškas susitarimas, pasikeitus sklypo patikėtiniui, bus sudarytas ir su Nacionaline žemės tarnyba, kuriai 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu perduota patikėjimo teisė valdyti sklypą, ieškovei išnuomotą iki 2019 m. gruodžio 21 d. Tačiau atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba vengė įforminti sklypo patikėtinio pasikeitimą, nepripažindama ieškovės nuomos į žemės sklypą tęstinumo.
5. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimą; pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą, kurio pagrindu iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas juridinis faktas apie 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutartimi ir vėlesniais jos pakeitimais įregistruotą nuomos teisę valstybiniam žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69, plotas 0,1031 ha; įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą atkurti Nekilnojamojo turto registre iki 2016 m. gruodžio 28 d. buvusius duomenis apie valstybiniam žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69, plotas 0,1031 ha, įregistruotą nuomos sutartį Nr. 20-62/2011ž ir vėlesnius jos pakeitimus.
6. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ir administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktODcwLTU4My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-870-583/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-870-583/2017">eI-870-583/2017</a> pagal pareiškėjos atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Ši byla sujungta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-1503-998/2017. Skundas grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinys.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu tenkino ieškinį bei skundą, pripažino ieškovei nuomos teises į valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69, sudarančią 0,1031 ha teritoriją pagal 2011 m. kovo 29 d. sudarytą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį, įpareigojo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių sudaryti su ieškove susitarimą, kuriame būtų įformintas valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69, plotas 0,1031 ha, patikėtinio pasikeitimas; panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimą, pripažino negaliojančiu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą išregistruoti juridinį faktą, įpareigojo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą atkurti Nekilnojamojo turto registre iki 2016 m. gruodžio 28 d. buvusius duomenis apie valstybiniam žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69, plotas 0,1031 ha, įregistruotą nuomos sutartį Nr. 20-62/2011ž ir vėlesnius jos pakeitimus; priteisė ieškovei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 4069,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, jog, Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 pakeitus žemės sklypo patikėtinį, šalys susitarė nutraukti nuomos santykius dėl 0,1031 ha žemės sklypo nuomos. Vadovaudamasis rašytiniais įrodymais teismas priėjo prie išvados, kad nuomos sutarties šalys (ieškovė ir Direkcija), priėmus minėtą Vyriausybės nutarimą, aptarė tik teises ir pareigas dėl Direkcijai kaip patikėtinei likusio žemės ploto. Kadangi ieškovė ir Direkcija 2011 m. kovo 29 d. sutartimi susitarė išnuomoti ieškovei iki 2019 m. gruodžio 21 d. 0,5817 ha uosto žemės, esančios valstybiniame žemės sklype, unikalus 2101-0010-0001, kadastro Nr. 2101/0010:1, apie tai buvo išviešinta, tai Nacionalinei žemės tarnybai tapus 0,1031 ha valstybinės žemės patikėtine, jai kartu perėjo ankstesniojo valstybinės žemės nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį.
9. Dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos argumentų, kad 0,1031 ha valstybinės žemės sklypas įgijo kitokį teisinį statusą, teismas pažymėjo, kad, viena vertus, Nacionalinės žemės tarnyba nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, kita vertus, nėra objektyvių duomenų, jog ieškovė žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį.
10. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre juridinis faktas 2016 m. gruodžio 28 d. išregistruotas nurodant kelis išregistravimo pagrindus: Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 1055, 2016 m. spalio 4 d. nuomos sutartį. Minėtu Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 buvo pripažinta, kad baigėsi Direkcijos patikėjimo teisė valdyti, naudoti ginčo sklypą ir juo disponuoti ir sklypo patikėtine tapo Nacionalinės žemės tarnyba. Šiame nutarime neaptarta, kad nutraukiama ieškovės ir Direkcijos sudaryta 2011 m. kovo 29 d. sutartis, nenurodyta išregistruoti nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro. Priimtu nutarimu Lietuvos Respublika ir toliau liko žemės sklypo savininkė bei nuomotoja, pasikeitė tik sklypo patikėtinis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1055 pagrindu atsakovė VĮ Registrų centras negalėjo išregistruoti juridinio fakto apie nuomos sutartį.
11. Ieškovės ir Direkcijos 2016 m. spalio 4 d. sudaryta nuomos sutartimi nuomotoja (Direkcija) perdavė nuomininkei (ieškovei) 4786 kv. m žemės plotą, esantį Direkcijos teritorijoje. Sutarties 36.7 punktu šalys nustatė, kad 2011 m. kovo 29 d. sutartis su pakeitimais neteko galios nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos. Teismas sutarties 36.7 punktą aiškino kompleksiškai su 2011 m. kovo 29 d. sutartimi ir jos pakeitimais. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. vasario 24 d. susitarimu Nr. 1 buvo patikslintos 2011 m. kovo 29 d. sutartimi nuomojamos teritorijos ribos, kurias patikėjimo teise valdo Direkcija. Taigi teismas sprendė, kad 2016 m. spalio 4 d. nuomos sutartimi šalys aptarė teises ir pareigas dėl tos žemės dalies, kurią Direkcija valdo patikėjimo teise, dėl po 2014 m. vasario 24 d. susitarimo likusios galioti 2011 m. kovo 29 d. sutarties atskirai nepasisakyta. Dėl to teismas padarė išvadą, kad VĮ Registrų centras, priimdama sprendimą išregistruoti juridinį faktą, neįsigilino į 2011 m. kovo 29 d. sutarties pakeitimus, neįvertino, kad pagal pakeitimus nepasibaigė nuomos santykiai dėl 0,1031 ha žemės sklypo, kuris patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai.
12. Remdamasis tokiais argumentais, teismas konstatavo, kad teritorinis registratorius neturėjo pagrindo išregistruoti juridinį faktą – 2011 m. kovo 29 d. sutartį dėl 0,1031 ha žemės sklypo, todėl skundą tenkino.
13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir skundą atmetė.
14. Kolegija nurodė, kad ieškovė ir Direkcija 2011 m. kovo 29 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovei iki 2019 m. gruodžio 21 d. išnuomota 0,5817 ha uosto žemės, esančios valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. 2101-0010-0001, kadastro Nr. 2101/0010:1); nuomojamas 0,5817 ha plotas susidėjo iš atskirų teritorijų: 0,0038 ha, 0,2737 ha, 0,0034 ha, 0,0436 ha, 0,2572 ha žemės ploto. Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu patvirtintas teritorijos tarp Pilies gatvės, AB „Baltijos“ laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės, Klaipėdoje, detalusis planas, kuriame buvo planuojamos ieškovės pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį nuomojamos teritorijos. 2013 m. gegužės 28 d. suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69), visa jam priklausanti 0,1031 ha ploto teritorija pateko į ieškovės pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį išnuomotą 0,2737 ha teritoriją. Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 pripažinta, kad baigiasi Direkcijos patikėjimo teisė valdyti, naudoti 0,1283 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 2101/0010:68) ir 0,1031 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 2101/0010:69) bei jais disponuoti, o šių sklypų patikėtine tampa Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
15. 2014 m. vasario 24 d. ieškovė su Direkcija sudarė susitarimą Nr. 1 prie 2011 m. kovo 29 d. sutarties, kuriame šalys, atsižvelgdamos į priimtą Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 1055, susitarė, jog ieškovei perduodamas už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas 4786 kv. m žemės sklypas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, o ieškovė įsipareigojo naudoti jį pagal sutartį, laiku mokėti uosto žemės mokestį; šalys taip pat susitarė, kad susitarimas galioja, kol galios šalių sudaryta 2011 m. kovo 29 d. sutartis su pakeitimais, ir šis susitarimas yra jos neatskiriama dalis.
16. Ieškovės su Direkcija 2016 m. spalio 4 d. sudaryta nuomos sutartimi šalys susitarė, kad už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas perduodama 4786 kv. m žemės plotas, esantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, o ieškovė įsipareigojo naudoti jį pagal paskirtį, laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį. Ši sutartis sudaryta 50 metų laikotarpiui. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutartis, pakeista 2012 m. vasario 22 d. susitarimu, 2012 m. liepos 3 d. susitarimu, 2012 m. spalio 24 d. susitarimu, 2013 m. spalio 16 d. susitarimu, 2014 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. 1, 2014 m. lapkričio 21 d. susitarimu Nr. 2, 2015 m. liepos 22 d. susitarimu Nr. 3, 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimu Nr. 4, netenka galios nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos (2016 m. spalio 4 d. pasirašyta sutartis įsigaliojo).
17. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nei sklypo perdavimo patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai metu, nei Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1055, nei ieškovės ir Direkcijos 2014 m. vasario 24 d. susitarime Nr. 1 nebuvo nurodyta, kad netenka galios 2011 m. kovo 29 d. sutartis ar kad minėtos sutarties nuostatos nebetaikomos ginčo žemės sklypui. Tačiau kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ir Direkcija 2016 m. spalio 4 d. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovei buvo išnuomotas Direkcijos patikėjimo teise valdomas žemės sklypas. Šios sutarties 36.7 punktu šalys susitarė, kad nuo minėtos sutarties pasirašymo (2016 m. spalio 4 d.) nustojo galioti 2011 m. kovo 29 d. sutartis su jos pakeitimais. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad nuo 2016 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.562 straipsnio 6 punkto pagrindu pasibaigė 2011 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutartis. Kadangi ieškovė į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu sudaryti susitarimą kreipėsi 2016 m. spalio 25 d., ieškinį teismui pareiškė 2016 m. gruodžio 21 d., t. y. nebegaliojant 2011 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutarčiai, tai kolegija pripažino, jog atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti susitarimą. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus dėl nuomos teisių pripažinimo, kolegija šį reikalavimą atmetė.
18. Kolegija nurodė, kad dėl ginčo žemės sklypo sudaryta nuomos sutartis 2016 m. gruodžio 28 d. išregistruota nurodant kelis išregistravimo pagrindus. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1055 nesudarė teisinio pagrindo išregistruoti juridinį faktą, nes šiame nutarime nuspręsta tik dėl valstybinės žemės patikėtinio pasikeitimo.
19. Tačiau konstatuota aplinkybė, kad nuo 2016 m. spalio 4 d. pasibaigė 2011 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutartis CK 6.562 straipsnio 6 punkto pagrindu, kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas išregistruoti juridinį faktą. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog teritorinis registratorius neturėjo pagrindo išregistruoti juridinį faktą.
20. Tokios nustatytos aplinkybės sudarė kolegijai pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį bei skundą atmesti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas aiškino 2014 m. vasario 24 d. susitarimą Nr. 1, neatsižvelgdamas į jo pasirašymo aplinkybes, taip pat į tai, jog ieškovė ir Direkcija neturėjo teisės ir niekada nesitarė dėl Nacionalinei žemės tarnybai perduoto valdyti sklypo nuomos. Susitarimas Nr. 1 pasirašytas tik dėl ginčo žemės sklypo patikėtinio pasikeitimo įforminimo. Vyriausybei priėmus 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą, bet kokie susitarimai dėl šio sklypo nuomos galėjo ir turėjo būti sudaromi tik su Nacionaline žemės tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad 2016 m. spalio 4 d. sutarties dalykas yra gretima teritorija, valdoma Direkcijos, ir ši teritorija nesusijusi su sklypu, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovė nėra sudariusi su Nacionaline žemės tarnyba susitarimų dėl nuomos teisių pabaigos, modifikavimo. Be to, ieškovė niekada nesiekė sumažinti nuomojamo sklypo teritorijos, atsisakyti nuomos teisių į dalį nuomojamos teritorijos. Susitarimas Nr. 1 ir sutartis su Direkcija sudaryti siekiant įforminti dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo pasikeitusį žemės sklypo patikėtinį, bet ne siekiant sumažinti ieškovės nuomojamo sklypo plotą.
21.2. Tiek Direkcija, tiek ir savivaldybė, kaip valstybinės žemės sklypų patikėtinės, pripažįsta ieškovės nuomos teisių į naujai suformuotus sklypus tęstinumą. Ieškovė buvo viena iš detaliojo plano organizatorių ir jai išnuomotame sklype siekė atidalyti bei suformuoti naują 0,1031 ha sklypą, kurio nereikėtų uosto reikmėms tenkinti, bet, pakeitus paskirtį, nustatyti kitokį teritorijos naudojimo paskirtį ir, vėliau šį sklypą sujungtus su kitu sklypu, naudoti jį visuomenės poreikiams tenkinti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nepripažįsta ieškovės nuomos teisių į sklypo teritoriją tęstinumo, taip pažeisdama jos kaip nuomininkės teisėtą lūkestį sklype vykdyti numatytą veiklą, nukrypdama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg1LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-185-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-185-403/2018">e3K-3-185-403/2018</a>, kt.).
21.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių uždarumo principą, nustatytą CK 6.154 straipsnio 1 dalyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sutarčių uždarumo principo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzIzLTQyMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-323-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-323-421/2017">e3K-3-323-421/2017</a>; kt.). Pagal sutarčių uždarumo principą 2016 m. spalio 4 d. sutartis su Direkcija apėmė tik sklypo dalį, kurią po Vyriausybės nutarimo priėmimo patikėjimo teise valdė Direkcija. Nė viename sutarties punkte neminima apie ieškovės nuomos teises į Nacionalinei žemės tarnybai patikėjimo teise atitekusį sklypą. Šalys, sudarydamos 2016 m. spalio 4 d. sutartį, negalėjo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomo sklypo teritorijos statuso. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, apie pasibaigusią 2011 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutartį spręsdamas pagal ieškovės ir Direkcijos 2016 m. spalio 4 d. sutartį, pažeidė sutarties uždarumo principą, nes nuomos santykių pabaigą grindė sutartimi, kurios šalis Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo. Sutartis saisto tik sutarties šalis, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, ir turi įtakos tik šalių tarpusavio teisėms bei pareigoms. Sutartyje nebuvo nurodyti nei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomo sklypo teritorijos statuso pasikeitimas, nei nuomos teisių į šią teritoriją atsisakymas. Ieškovė nėra išreiškusi valios atsisakyti nuomos teisių į 0,1031 ha Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomo sklypo teritoriją ir nuo pat Vyriausybės nutarimo priėmimo dėjo pastangas, kad įforminti patikėtinio pasikeitimą.
22. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013). Esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ni8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-96/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-96/2008">3K-3-96/2008</a>). Taigi nagrinėjamu atveju žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinė žemė, todėl CK 6.559 straipsnio nuostatos netaikytinos (žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja specialieji įstatymai).
22.2. Pasikeitus sklypo patikėtiniui, ieškovė, atsižvelgdama į Vyriausybės nutarimą, su Direkcija 2014 m. vasario 24 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo buvo patikslintos nuomojamos teritorijos ribos, ją sumažinant 0,1031 ha, t. y. ta apimtimi, kuria ir sumažėjo Direkcijos patikėjimo teise valdoma uosto žemė. Atidalijus 0,1031 ha valstybinės žemės sklypą iš ieškovei išnuomoto 0,5817 ha žemės sklypo ir jį eliminavus iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės teritorijos, 0,1031 ha valstybinės žemės sklypas įgijo kitokį teisinį statusą ir negali būti naudojamas pagal 2011 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutartį, nes jame nėra ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre.
22.3. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
23. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Apeliacinės instancijos teismas, byloje įvertinęs valstybinės žemės nuomos teisinio reguliavimo nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialus teisinis reglamentavimas dėl objekto, susijusio su viešuoju interesu.
23.2. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuo 2016 m. spalio 4 d. pasibaigė 2011 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutartis su visais pakeitimais.
23.3. Kadangi nuo 2016 m. spalio 4 d. nebegaliojo CK 6.562 straipsnio 6 punkto pagrindu 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutartis, tai minėtas 2016 m. spalio 4 d. sandoris buvo pakankamas pagrindas išregistruoti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre.
23.4. Įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, 2013 m. gegužės 28 d. atidalijimo būdu suformavus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre naują 0,1031 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69, sklypo paskirtis – kita, bei Vyriausybei 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 šį sklypą perdavus valdyti patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai, pasikeitė ir valstybinės žemės patikėtinis, ir objektas – valstybinės žemės sklypo teisinis statusas. Todėl, sprendžiant dėl ieškovės nuomos teisės į valstybinį žemės sklypą pripažinimo, turi būti atsižvelgiama į imperatyviąsias teisės normas (CK 6.548 straipsnio 2 dalį, 6.550, 6.551 straipsnius ir kt.).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių normų taikymo, sprendžiant dėl valstybinio žemės sklypo nuomos, pasikeitus žemės sklypo patikėtiniui, teisinių santykių tęstinumo ir šių santykių pabaigos
24. Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (CK 6.548 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.551 straipsnio nuostatas valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka; tokios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
25. Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
26. CPK 6.559 straipsnyje nustatyta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Tokiu atveju, kai keičiasi valstybinio žemės sklypo patikėtinis, sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį nuomotoją pakeitęs naujasis nuomotojas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas pirmesniajam savininkui priklausiusias pareigas ir teises.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdanti Direkcija 2011 m. kovo 29 d. sudarė su ieškove nuomos sutartį dėl penkių atskirų valstybinės žemės sklypų nuomos; žemės sklypai išnuomoti iki 2019 m. gruodžio 21 d. Įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu patvirtintą teritorijos tarp Pilies gatvės, akcinės bendrovės „Baltijos“ laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės, Klaipėdoje detaliųjų planą (ieškovė buvo viena iš detaliojo plano organizatorių), atidalijimo būdu 2013 m. gegužės 28 d. buvo suformuotas kaip atskiras 0,1031 ha valstybinės žemės sklypas, kuris visas pateko į ieškovei pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį išnuomotą 0,2737 ha teritoriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 pripažinta, kad baigiasi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teisė valdyti, naudoti 0,1031 ha valstybinės žemės sklypą, taip pat ir kitą 0,1283 ha žemės sklypą bei jais disponuoti, o šių sklypų patikėtine tampa Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovė ir trečiasis asmuo Direkcija, atsižvelgdamos į Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 1055, 2014 m. vasario 24 d. sudarė susitarimą Nr. 1 prie 2011 m. kovo 29 d. sutarties, kuriuo patikslino nuomojamos 2011 m. kovo 29 d. sutarties pagrindu teritorijos, patikėjimo teise valdomos Direkcijos, ribas (2011 m. kovo 29 d. sutarties pagrindu išnuomotas 5817 kv. m plotas sumažintas iki 4786 kv. m).
28. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių tęstinumo, pasikeitus valstybinės žemės sklypo patikėtiniui. 0,1030 ha žemės sklypą patikėjimo teise perėmusi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba delsė įforminti patikėtinio pasikeitimą besitęsiančiuose su ieškove nuomos teisiniuose santykiuose, nurodydama, kad šis klausimas dar sprendžiamas, taip pat pažymėdama, kad valstybinis žemės sklypas gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka, tik jei jis užstatytas juridiniam asmeniui priklausančiais statiniais, tačiau ginčo sklype tokių nėra; vėliau atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad neperėmė Direkcijos teisių ir pareigų pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį.
29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 pakeitus žemės sklypo patikėtinį, nebuvo nutraukti ieškovės ir Direkcijos nuomos santykiai dėl 0,1031 ha žemės sklypo nuomos, ir 2014 m. vasario 24 d. susitarimu nuomos sutarties šalys (ieškovė ir trečiasis asmuo Direkcija) aptarė tik teises ir pareigas pagal trečiajam asmeniui likusį patikėjimo teise žemės sklypų plotą.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pasikeitus žemės sklypo patikėtiniui, ieškovė ir toliau turėjo nuomininko teises ir vykdė pareigas, kilusias iš 2011 m. kovo 29 d. sutarties, mokėjo nuomos mokestį, o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, tapusi ginčo sklypo patikėtine, esant išviešintai nuomos sutarčiai, veikė pasyviai, sutartinių santykių nepripažino, kartu jų nenutraukė. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė, patikėjimo teise perėmusi žemės sklypą, perėmė ir nuomotojo teises ir pareigas pagal 2001 m. kovo 29 d. sutartį. Teismas nenustatė pagrindų nutraukti ieškovės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos nuomos santykius, nes ieškovė išnuomotą žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, nuomos sutarties sąlygų nepažeidė ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, Vyriausybės nutarimu pakeitus 0,1031 ha žemės sklypo patikėtinį, šio žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai tęsėsi su naujuoju patikėtiniu. Teisėjų kolegija tokią teismų išvadą pripažįsta pagrįsta ir pažymi, kad 0,1031 ha valstybinio žemės sklypo patikėtinio pasikeitimas neturi įtakos sudarytos žemės sklypo nuomos santykių tęstinumui – nuomos teisiniai santykiai galioja naujam patikėtiniui tomis pačiomis sąlygomis.
31. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovės (naujojo žemės sklypo patikėtinio) nuomos teisiniai santykiai dėl 0,1031 ha žemės sklypo pasibaigė ieškovei ir trečiajam asmeniui 2016 m. spalio 4 d. pasirašius naują nuomos sutartį. Minėtos 2016 m. spalio 4 d. sutarties 36.7 punktu sutarties šalys susitarė, kad nuo jos pasirašymo (2016 m. spalio 4 d.) nustojo galioti 2011 m. kovo 29 d. sutartis su jos pakeitimais; kadangi ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo patikėtinio pasikeitimo ir nuomos santykių 2016 m. spalio 25 d., tai atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti susitarimą su ieškove. Tokia teismo išvada padaryta netinkamai taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taikyles ir vertinant aplinkybes dėl nuomos teisinių santykių pabaigos.
32. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 32 punktas); teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA5LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-309-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-309-378/2017">e3K-3-309-378/2017</a>, 13 punktas; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>).
33. Apeliacinės instancijos teismas išvadą apie ieškovės ir atsakovės nuomos teisinių santykių pabaigą grindė žodiniu 2016 m. spalio 4 d. nuomos sutarties 36.7 punkto nuostatos aiškinimu, neatsižvelgė į sutartį sudariusias šalis, šios sutarties turinį, jos sudarymo tikslą bei kitas aplinkybes, neįvertino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, pasirašant tokią sutartį, pasekmių, kurių šalys siekė, nevertino sutarties kompleksiškai su padarytais 2011 m. kovo 29 d. sutarties pakeitimais. Minėtą 2016 m. spalio 4 d. sutartį sudarė ieškovė ir trečiasis asmuo Direkcija, šalys susitarė dėl 4786 kv. m žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo, nuomos, termino ir kitų aplinkybių. Kaip nurodyta nutarties 29 punkte, Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu pakeitus 0,1031 ha žemės sklypo patikėtinį, šio sklypo nuomos santykiai nebuvo nutraukti; perduodant ginčo sklypą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, šio sklypo nuomos teisiniai santykiai buvo išviešinti; ieškovė ir trečiasis asmuo Direkcija 2014 m. vasario 24 d. susitarimu Nr. 1 patikslino ieškovei išnuomotos teritorijos (žemės sklypų, kuriuos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja trečiasis asmuo) ribas (2011 m. kovo 29 d. sutartimi ieškovei išnuomotas 5817 kv. m ploto žemės sklypas sumažintas iki 4786 kv. m). Taigi, po Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo trečiasis asmuo Direkcija nevaldė ir nedisponavo 0,1031 ha žemės sklypu, todėl 2016 m. spalio 4 d. sutartyje negalėjo išreikšti kokios nors valios nutraukti šio sklypo nuomos santykius ar daryti jiems kitokią įtaką, nes, minėta, nuomotojo teisės ir pareigos nuo 2013 m. lapkričio 20 d. jau buvo perėjusios atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai.
34. Ieškovės ir trečiojo asmens Direkcijos 2016 m. spalio 4 d. žemės nuomos sutarties 36.7 punkto nuostata, kuria susitarta, kad nebegalioja 2011 m. kovo 29 d. sutartis su visais pakeitimais, negali būti aiškinama kaip susitarimas pabaigti ieškovės ir atsakovės nuomos santykius dėl 0,1031 žemės sklypo. Sutartis saisto tik jos šalis, todėl turi įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Nuomos santykiai dėl 0,1031 ha sklypo kartu su patikėjimo teise perėjo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai ir galiojo tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo susitarta su pradiniu žemės sklypo patikėtiniu, todėl tik ieškovė ir atsakovė, t. y. nuomotojo teises turinti Nacionalinė žemės tarnyba ir nuomininkas (o ne ieškovė ir trečiasis asmuo), gali susitarti dėl jų pabaigos. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų nutraukusi nuomos teisinius santykius su ieškove, ieškovė – būtų išreiškusi valią šiuo santykius nutraukti, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuomos teisinių santykių pasibaigimo CK 6.562 straipsnio 6 punkto pagrindu nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, aiškindamas sutarties nuostatas ir susiklosčiusius šalių teisinius santykius, netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės ir atsakovės nuomos santykių pabaigos 2016 m. spalio 4 d. sutarties pagrindu. Šiuo atveju pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl perduoto atsakovei žemės sklypo nėra pasibaigę nuomos teisiniai santykiai (CK 6.559 straipsnis), todėl ši atsakovė įpareigota įforminti žemės sklypo patikėtinio pasikeitimą.
36. Apeliacinės instancijos teismo netinkamas sutarties nuostatų aiškinimas lėmė ir neteisingą teritorinio registratoriaus veiksmų dėl juridinio fakto išregistravimo vertinimą. Juridinis faktas dėl 0,1031 ha žemės sklypo nuomos teisinių santykių išregistruotas keliais pagrindais: Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 bei 2016 m. spalio 4 d. nuomos sutartimi. Teismų nustatyta, kad minėtas Vyriausybės nutarimas nesudarė teisinio pagrindo išregistruoti juridinį faktą dėl 0,1031 ha žemės sklypo nuomos, nes nutarimu nuspręsta tik dėl valstybinės žemės sklypo patikėtinio pasikeitimo. Kaip nurodyta nutarties 33 punkte, 2016 m. spalio 4 d. sutartis taip pat nebuvo pagrindas išregistruoti juridinį faktą dėl 0,1031 ha žemės sklypo nuomos, nes šio sklypo nuomos santykiai nėra pasibaigę, jie perėjo naujajam žemės sklypo patikėtiniui – atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai. Dėl to pagrįsta šiuo atveju pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė VĮ Registrų centras neturėjo pakankamo pagrindo išregistruoti juridinį faktą – 2011 m. kovo 29 d. sutarties dalį dėl 0,1031 ha žemės sklypo nuomos ieškovei.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo netinkamai aiškintos ir taikytos materialiosios ir proceso teisės normos sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Tenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
39. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1020,30 Eur išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą surašyti. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacija), 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ji priteistina ieškovei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos.
40. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, todėl šios išlaidos neatlygintinos.
41. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kasaciniame teisme sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 5322,50 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Rekomendacijų 7 ir 8.13 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl priteistinas atlyginimas mažintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1969,44 Eur atstovavimo kasaciniame teisme atlyginimo. Iš viso iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškovės naudai priteistina 2031,44 Eur išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
42. Susumavus nutarties 39 ir 41 punktuose nurodytas ieškovės naudai priteistinas sumas, iš viso iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškovės naudai priteistina 3051,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (j. a. k. 140355654) naudai 3051,74 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt vieną Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Dalia Vasarienė
