Civilinė byla Nr. e3K-3-58-378/2017
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01286-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.1; 2.2.2.3.2.8; 2.6.37; 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. K. ir atsakovės R. A. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovei R. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir asmeninės turto dalies nustatymo bei pagal atsakovės R. A. priešieškinį ieškovui Š. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir mažosios bendrijos padalijimo tarp buvusių sugyventinių.
Ieškovas prašė teismo nustatyti sūnaus P. K. gyvenamąją vietą kartu su juo ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 162,50 Eur, mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (2027 m. rugsėjo 2 d.), šių lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą; pripažinti mažąją bendriją „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatyti kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį, ir pripažinti žemės sklypą su namu (duomenys neskelbtini) šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatyti kiekvienam po 1/2 šio turto dalį.
Ieškovas nurodė, kad nuo 2009 m. jis su atsakove kaip sugyventiniai gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį. 2009 m. rugsėjo 2 d. šalims gimė sūnus P. K.. Šalys kartu rūpinosi pragyvenimo šaltiniais, bendrai tvarkė gaunamas pajamas ir santaupas, jas naudojo bendriems tikslams, kartu plėtojo statybų verslą, t. y. faktiškai gyveno sutuoktinių gyvenimą, tačiau santuokos nesudarė.
Nuo 2015 m. vasario mėnesio šalys kartu nebegyvena, atsakovė su sūnumi išsikėlė iš ieškovo buto ir apsigyveno nuomojamame bute. Nuo 2009 m. iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio bendro gyvenimo metu sukurtas ar įgytas turtas vertintinas kaip bendroji dalinė šalių nuosavybė, t. y. ieškovui priklauso 1/2 dalis atsakovės vienvaldiškai valdomos MB „Finsalė“, kuri įsteigta 2012 m. bendru šalių sutarimu, šalys dirbo šioje bendrijoje, ieškovas specializavosi statybų versle ir įdėjo daugiausiai įdirbio ir pastangų – bendrijos vardu buvo pastatyti ir parduoti du kotedžai. 2015 m. gegužės 30 d. bendrijos vardu buvo nupirktas žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini). Iškėlus bylą teisme paaiškėjo, kad atsakovė, tikėtina, už bendrijos pinigus (bendrija kasoje turėjo apie 200 000 Eur, o šiuo metu yra tik apie 20 000 Eur) pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo sklypą su namu (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra įgytas iš bendrų lėšų, gautų už bendrijos pastatytus ir parduotus butus tuomet, kai šalys gyveno kartu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: nustatė nepilnamečio vaiko P. K. gyvenamąją vietą su atsakove, jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur, nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką; pripažino MB „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatė kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį; pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatė kiekvienam po 1/2 turto dalį.
Teismas nurodė, kad nuo 2009 m. šalys kaip sugyventiniai gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį, šalims gimė sūnus, šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu, t. y. įsteigė MB „Finsalė“, todėl sprendė, kad nesusituokę asmenys gyveno kartu.
Pagal 2012 m. rugsėjo 18 d. steigimo aktą MB „Finsalė“ steigėja ir vadovė yra atsakovė, bendrijos buveinė nurodyta ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas 2012 m. buvo įdarbintas pagal darbo sutartį MB „Finsalė“ statybos darbų vadovu, atsakovė tvarkė buhalteriją. Ieškovo tėvas pardavė MB „Finsalė“ žemės sklypus, ant kurių buvo pastatyti 2 kotedžai (4 butų), iš kurių buvo gautos pagrindinės MB „Finsalė“ pajamos. Ieškovas nurodė, kad dirbdavo papildomai, visas gautas pajamas įnešdavo į MB „Finsalė“, siekdamas plėsti verslą, surasdavo pastatytų kotedžų (butų) pirkėjus, jiems suteikdavo informaciją apie butus ir jų kainą, tvarkė atliktų darbų žurnalus, kartu su atsakove derindavo butų įrengimą, jų apdailą. Ieškovas skolino MB „Finsalė“ pinigų. Teismas pripažino, kad statybų verslo idėja buvo ieškovo, bendrai sutarę su atsakove, jie pasidalijo pareigomis įsteigtoje MB „Finsalė“.
Atsakovė iki 2015 m. vasario mėnesio nuolat gyveno su ieškovu kartu jo bute, abu patvirtino, kad vienas kitą laikė sugyventiniais, tvarkė bendrą ūkį, kartu vykdavo atostogauti, pasiskirstydavo darbus, taigi nenustatyta, kad šalių bendras gyvenimas buvo epizodinis. Šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu – bendrai siekė pastatyti ir pastatė kotedžus, juos pardavė, plėtojo statybų verslą, todėl teismas sprendė, kad buvo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), patvirtintas konkliudentiniais veiksmais, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla. Tokia išvada paremta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2011">3K-3-544/2011</a>).
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios. Byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinusių ieškovo indėlį į įgytą, sukurtą turtą MB „Finsalė“ pagrindu, teismas pripažino MB „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatė kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį, taip pat pripažino žemės sklypą su namu (duomenys neskelbtini) šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatė kiekvienam po 1/2 turto dalį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2016 m. liepos 7 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą pakeitė – priteistą iš ieškovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, padidino nuo 170 Eur iki 200 Eur, išlaikymą priteisiant nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės ir kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; pakeitė ieškovo su sūnumi bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką; pripažino, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis MB „Finsalė“ įnašo; panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) pripažintas šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 turto dalį, ir šią ieškinio dalį atmetė.
Kolegija nurodė, kad šalys įsteigė MB „Finsalė“ gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrijos nuosavybe yra mažajai bendrijai perduotas nario įnašas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino MB „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas nustatant, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis bendrijos įnašo. Kadangi MB „Finsalė“ yra atskiras juridinis asmuo, įmonės lėšos nuosavybės teise nepriklauso ieškovui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šią įmonę šalys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnis).
Pagal 2015 m. liepos 31 d. paskolos sutartį MB „Finsalė“ paskolino atsakovei 100 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas iki 2047 m. rugpjūčio 31 d., už paskolą nustatytos 2 proc. dydžio metinės palūkanos. Pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė už 100 000 Eur asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą su statiniais. Kadangi šalys kartu nebegyvena nuo 2015 m. vasario 1 d., tai nekilnojamasis turtas įgytas šalims jau nebegyvenant kartu, už lėšas, pasiskolintas iš MB „Finsalė“. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir byloje nėra duomenų, kad šiam turtui įgyti atsakovė panaudojo bendras šalių lėšas.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė CK 6.971 straipsnio 1 dalį, 6.976 straipsnio 1 dalį, nes iš jungtinės veiklos gautų pajamų įgytą nekilnojamąjį turtą pripažino asmeniniu vieno iš partnerių turtu, sumažindami bendrą turtą, kuris turėtų būti padalytas. Visas turtas, gautos pajamos bei vaisiai jungtinės veiklos metu laikytini partnerių bendrąja daline nuosavybe.
Šalys jungtinę veiklą vykdė dalyvaudamos MB „Finsalė“ veikloje, t. y. atsakovė buvo jos vadovė, o ieškovas dirbo įmonėje pagal darbo sutartį, todėl visas jungtinės veiklos metu gautas turtas priklausė bendrai įkurtai įmonei. MB „Finsalė“ vertintina tiek kaip civilinių santykių subjektas šalims plėtojant įmonės veiklą ir įmonės vardu įgyjant bei gaunant turtą, tiek kaip civilinių santykių objektas, sprendžiant dėl dalinės nuosavybės nustatymo. Nors MB „Finsalė“, kaip juridinis asmuo, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip subjektas, tačiau bendrijos nariai turi teisę ne į pačios įmonės turtą, o į pelną (Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). MB „Finsalė“ veikla buvo pelninga, įmonė turėjo turto, kuris galėjo būti paskirstytas kaip įmonės pelnas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2011">3K-3-134/2011</a>; kt.) ir nustatytas aplinkybes dėl šalių jungtinės veiklos, ieškovas faktiškai galėjo būti laikomas bendrijos nariu, nes savo darbu ir lėšomis prisidėjo steigiant MB „Finsalė“ ir bendrijai gaunant pajamas. Ieškovas turėjo teisę tiek į įmonę, kaip civilinių teisinių santykių objektą, tiek į bendrijos gaunamo pelno dalį, kaip bendrijos narys.
2015 m. liepos 31 d. paskolos sutartis atsakovės buvo sudaryta abiejų šalių vardu veikiant atsakovei, t. y. paskolos sutartis buvo sudaryta vieno ir to paties asmens siekiant šio asmens vardu įgyti nekilnojamąjį turtą. Tikrasis 2015 m. liepos 31 d. paskolos tikslas yra panaudojant MB „Finsalė“ lėšas (pelną) įsigyti nekilnojamąjį turtą atsakovės vardu, taip apsunkinant (užkertant kelią) bendro turto padalijimą. Paskolos sutarties sudarymas laikytinas veiksmais, atliktais vykdant jungtinę veiklą, todėl ir gyvenamasis namas su žemės sklypu laikytinas jungtinės veiklos rezultatu. Nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2009">3K-3-392/2009</a>). Taigi, atsakovė negalėjo jungtinės veiklos metu gauto turto paversti savu, toks vieno iš bendrosios jungtinės veiklos dalyvio vardu įgytas turtas išsaugo bendrosios dalinės nuosavybės statusą, nors ir įgytas nesant kito partnerio pritarimo ar jau faktiškai pasibaigus jungtinei veiklai, todėl gali būti dalijamas kaip jungtinės veiklos metu įgytas turtas.
Mažoji bendrija kaip įmonė yra ne tik teisės subjektas, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), bet ir civilinių teisių objektas (CK 1.110 straipsnio 1 dalis). Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110, 4.38 straipsniai). Todėl mažoji bendrija, kaip turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, gali būti laikoma turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu, kurio nuosavybės klausimas gali būti sprendžiamas dalijant jungtinės veiklos pagrindu įgytą turtą.
Bendrijos nario įnašas yra reglamentuotas tik Mažųjų bendrijų įstatyme ir jo civilinė apyvarta yra apribota, atsižvelgiant į šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrijos nario įnašo perleidimo tvarką. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo. Taigi, įnašas Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra neatsiejamai susijęs su naryste bendrijoje ir asmens dalyvavimu bendrijos veikloje. Įmonė, kaip nekilnojamasis turtas ir civilinės apyvartos objektas, yra tam tikrą vertę turintis nekilnojamasis turtas, kurį sudaro bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-65/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-65/2009">3K-3-65/2009</a>).
Nors bendrijos nario ir bendrijos savininko teisės tam tikrais atvejais yra panašios, tačiau civiline teisine prasme šie asmenys negali būti sulyginami, nes bendrijos narys įgyja teises bei pareigas tik tokias, kokias jam suteikia narystė bendrijoje pagal Mažųjų bendrijų įstatymą, o įmonės savininko teisės yra platesnės, reglamentuojamos CK daiktinės teisės normų (CK 4.37 straipsnis, 4.93 straipsnis). Kadangi mažoji bendrija, kaip nekilnojamasis turtas, gali dalyvauti civilinėje apyvartoje, tai jungtinės veiklos pagrindu įkurta mažoji bendrija, esant partnerių bendram tikslui plėtoti bendrijos veiklą ir didinti jos vertę, turi būti dalijama kaip nekilnojamasis daiktas CK 1.110 straipsnio 1 dalies prasme. Nors Mažųjų bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir yra reglamentuotas bendrijos nario teisių perleidimas, tačiau tai negali būti prilyginama bendrijos dalies perleidimui. Šalys, vykdydamos jungtinę veiklą, nesiekė būti kartu mažosios bendrijos narėmis, nes priešingu atveju steigiant MB „Finsalė“ abi šalys būtų steigėjos. Šalių tikslas buvo veikti MB „Finsalė“ vardu, šioje bendrijoje vykdyti veiklą ir didinti jos, kaip nekilnojamojo turto objekto, vertę, bendrijos vardu įgyti turto ir iš to gauti pajamas. Taigi ieškovas turi teisę ne į 1/2 dalį nario įnašo, kurio vertė yra 742,05 Eur, o į 1/2 dalį bendrijos, kurią sudaro visas jos turtinis kompleksas.
MB „Finsalė“ sudaro tik du nariai, o sprendimai narių susirinkime priimami tik tuomet, kai už jį balsuoja daugiau nei pusė visų turinčių teisę balsuoti mažosios bendrijos narių (Mažųjų bendrijų įstatymo 17 straipsnis). Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl, abiem bendrijos nariams turint po vieną balsą (Mažųjų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalis), sprendimų priėmimas ir mažosios bendrijos valdymas tampa negalimas. Tam, kad būtų išvengta panašios situacijos, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs saugiklius, kad mažoji bendrija būtų steigiama ir nauji nariai į bendriją būtų priimami tik sutarimo ir pasitikėjimo pagrindu (Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis).
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o jos kasacinį skundą tenkinti, priteisti iš ieškovo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Abi šalys kasaciniais skundais prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas pripažino, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis MB,,Finsalė“ įnašo. Dėl to atsakovė prašo tenkinti ieškovo kasacinio skundo dalį, kuria jis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pripažinta, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis MB,,Finsalė“ įnašo, ir dėl šios dalies tenkinti atsakovės kasacinį skundą, o kitą ieškovo kasacinio skundo dalį atmesti.
Ieškovas žemesnės instancijos teismuose nenurodė, kad siekia prisiteisti bendrijos kaip turtinio komplekso dalį, nors ieškovui civilinio proceso įstatymas nustato pareigą aiškiai suformuluoti keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pripažinta, kad jam priklauso 1/2 dalis MB,,Finsalė“ įnašo, sutinka su atsakovės kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ribas.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais įgytas šalims jau negyvenant kartu, šis turtas įgytas atsakovės vardu už lėšas, pasiskolintas iš MB,,Finsalė“, paskolą įsipareigojo grąžinti tik atsakovė ir byloje nėra duomenų, kad šiam turtui įsigyti atsakovė būtų panaudojusi bendras šalių lėšas. Tai paneigia ieškovo argumentaciją, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.971 straipsnio 1 dalį, 6.976 straipsnio 1 dalį iš jungtinės veiklos gautų pajamų įgytą nekilnojamąjį turtą pripažindamas asmeniniu atsakovės turtu.
Ieškovo teiginiai yra prieštaringi, t. y. ieškovas teigia, kad visas jungtinės veiklos metu gautas turtas priklausė bendrai įkurtai bendrijai, taip pat nurodo, kad žemės sklypas su statiniais buvo įsigytas iš jungtinės veiklos gautų lėšų. CK 2.48 straipsnio 1 dalyje nustatytas išvestinis juridinio asmens požymis – atskiras juridinio asmens turtas. Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl ir ji pasižymi turto atskirumu, t. y. jos turtas atskirtas nuo juridinių asmens dalyvių ar steigėjų turto. Taigi lėšos, kurias atsakovė pasiskolino, priklausė MB,,Finsalė“.
Ieškovas laiko save faktiniu bendrijos nariu ir prašo pripažinti jam 1/2 dalis gyvenamojo namo su žemės sklypu, nes jis neva buvo įgytas iš bendrijos pelno, o jis, kaip bendrijos narys, turi teisę į bendrijos pelną (ši aplinkybė nenagrinėtina remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi), tačiau prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria jam pripažinta 1/2 dalis MB,,Finsalė“ įnašo, nurodydamas, jog nesiekė būti bendrijos nariu, neturėjo tokio tikslo, ir prašo pripažinti jam 1/2 dalį MB,,Finsalė“.
Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-65/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-65/2009">3K-3-65/2009</a>, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Kaip civilinių teisių objektas mažoji bendrija nuosavybės teise priklauso pačiam juridiniam asmeniui, o ne savininkui, nes asmens dalyvavimas mažojoje bendrijoje išreiškiamas per turimo įnašo nuosavybės teisę, priešingai nei savininko dalyvavimas individualioje įmonėje. Patenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti jam 1/2 dalį MB,,Finsalė“ turto, būtų pažeista CK 2.48 straipsnio 1 dalis, Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, taip pat CK 2.45 straipsnis, nes asmeniui, kuris, kaip pats nurodo, nesiekė būti bendrijos nariu ir prašo panaikinti nutarties dalį, kuria pripažinta jo narystė mažojoje bendrijoje, būtų pripažinta teisė į juridinio asmens turtą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pripažinta, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis MB,,Finsalė“ įnašo, ir šią ieškinio dalį atmesti arba perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti iš ieškovo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma. Dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis), jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslas susijęs su pelno siekimu. Taigi jungtinės veiklos sutartis dėl mažosios bendrijos steigimo turėjo būti sudaryta rašytine forma (CK 6. 969 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dėl MB,,Finsalė“ steigimo sudaryta nebuvo, todėl jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006 ir 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2008">3K-3-235/2008</a>, kurių faktinės aplinkybės nėra tokios pačios kaip nagrinėjamos bylos. Nurodytose bylose buvo sprendžiami nekilnojamojo turto, įgyto sugyventiniams gyvenant kartu, įgijimo bendrąja daline nuosavybe klausimai, taikytos 1964 m. CK nuostatos dėl jungtinės veiklos.
Ieškovas suformulavo ieškinio dalyką – pripažinti MB,,Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatyti kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį. Ieškinio pagrindą ieškovas grindė tuo, kad dirbo MB,,Finsalė“ pagal darbo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad 2013 m. jis skolino lėšas MB,,Finsalė“. Ieškovas savo reikalavimo negrindė aplinkybėmis, kad jis prisidėjo prie MB,,Finsalė“ steigimo, kad MB,,Finsalė“ vienintelės steigėjos ir narės perduotas įnašas buvo iš jų abiejų lėšų. Taigi ieškovas nustatė teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir savo pačių darbu – įsteigė MB,,Finsalė“, ir nustatė, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis bendrijos,,Finsalė“ įnašo, t. y. peržengė ieškinio ribas (CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovui neįrodinėjant aplinkybės dėl prisidėjimo prie MB,,Finsalė“ įnašo asmeninėmis lėšomis, teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę (CPK 12, 178 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, nes neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų, tinkamai nemotyvavo nutarties (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teismas nepasisakė: 1) dėl pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, jog ieškovas pagal vekselius buvo skolingas atsakovei 156 394,81 Eur, taigi šalys nevedė bendro ūkio; 2) dėl CK 6.970 straipsnio ir Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalių, reglamentuojančių įnašus, santykio ir pažeidimo; 3) dėl Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios, kad įnašu į mažąją bendriją negali būti darbai ar paslaugos, pažeidimo; 4) dėl jungtinės veiklos sutarties, kurios tikslas susijęs su pelno siekimu, formos (dėl CK 6.969 straipsnio 4 dalis); 5) dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, CPK 12, 17 straipsnių pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad šalys įsteigė MB,,Finsalė“ gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336/2009">3K-3-336/2009</a>; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2010">3K-3-482/2010</a>; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2015">3K-3-62/2015</a>; kt.). Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo šalių susitarimo dėl MB,,Finsalė“ ir ieškovo indėlio į ginčo turto sukūrimą (vekselių, dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas skolino pinigus bendrijai, kad jis siekė prisiteisti skolą iš bendrijos, kad buvo tik samdomas darbuotojas, o ne verslo bendraturtis, 2013 m. vasario 5 d. baudžiamojo įsakymo, patvirtinančio, kad ieškovas neturėjo tikslo sukurti su atsakove bendro turto, atsakovės verslumą patvirtinančių duomenų, taip pat kad įnašo dydis nesikeitė). Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo MB,,Finsalė“ sukūrimo sąlygų, taikydamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, nors turėjo nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas kartu sukurti mažąją bendriją (CK 6.969 straipsnis), į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.
Pagal Mažosios bendrijos įstatymo 8 straipsnį mažosios bendrijos nario įnašu negali būti darbai arba paslaugos, priešingai nei pagal CK teisės normas, reglamentuojančias įnašus į jungtinę veiklą (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 6.972 straipsnio 5 dalis). Mažoji bendrija įgyjama sudarant steigimo sutartį arba aktą (Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalys kūrė bendrą turtą bendru savo pačių darbu, t. y. įsteigė MB,,Finsalė“, prieštarauja Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 8 straipsnio 2 daliai. Ieškovui pripažinus, kad MB,,Finsalė“ steigimo metu įnašas įneštas iš atsakovės asmeninių lėšų, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę (CPK 12, 178 straipsniai), Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Apeliacinės instancijos teismas, priteisęs ieškovui 1/2 dalį MB,,Finsalė” įnašo, faktiškai pripažino, kad ieškovas buvo verslo bendraturtis (mažosios bendrijos narys), neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2012 m. buvo įdarbintas pagal darbo sutartį MB „Finsalė“ statybos darbų vadovu, o pagal tuo metu galiojusios Mažųjų bendrijų įstatymo redakcijos 7 straipsnio 4 dalį mažosios bendrijos narys negalėjo turėti darbo santykių su mažąja bendrija (CK 6.969 straipsnis), t. y. nebuvo sugyventinių susitarimo kartu steigti mažąją bendriją.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Jungtinės veiklos sutartis neprivalėjo būti rašytinės formos, nes nustatyta, jog šalys nuo 2009 m. gyveno kartu kaip sugyventiniai ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, vedė bendrą ūkį, šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2011">3K-3-134/2011</a>).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad prašo pripažinti MB „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatyti kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį, todėl teismo sprendimu nebuvo priteista to, ko ieškovas nereikalavo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, savarankiškas teisinis kvalifikavimas negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2013">3K-3-423/2013</a>).
Apeliacinės instancijos teismas analizavo atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir remdamasis jais pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, padalydamas šalims mažosios bendrijos įnašą. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas neprivalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2012">3K-3-529/2012</a>).
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pagrįstai laikė, kad byloje nėra ginčo, jog statybų verslas buvo ieškovo, o buhalterinės apskaitos paslaugos – atsakovės verslas. Siekdamos paprastesnio administravimo ir mokesčių apskaičiavimo šalys abu verslus vykdė MB „Finsalė“ vardu. Atsakovė iki 2015 m. vasario nuolat gyveno su ieškovu kartu jo bute, abu patvirtino, kad vienas kitą laikė sugyventiniais, tvarkė bendrą ūkį, kartu vykdavo atostogauti, pasiskirstydavo darbus, taigi šalių bendras gyvenimas truko ilgą laiką, buvo pastovus.
Šalių veikla teismų pagrįstai laikyta jungtine veikla, nes šis susitarimas buvo vykdomas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. MB „Finsalė“ buvo jungtinės veiklos produktas.
Mažųjų bendrijų steigimo specifika negali nulemti fakto, kad bendrija negali būti pripažinta sutuoktinių bendrosios jungtinės veiklos objektu, nepaisant to, kad ją įsteigia ir įregistruoja savo vardu vienas iš sugyventinių.
Pagrindinės MB „Finsalė“ pajamos ir pelnas buvo gaunami iš statybų veiklos, kurioje atsakovė nekompetentinga, priešingai nei ieškovas, kuris kuravo kotedžų statybą, skolino įmonei apyvartines lėšas, pagrindinis bendrijos pelnas buvo gaunamas iš statybų verslo. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad, šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovė dėl sunkios įmonės materialinės padėties negalėjo sumokėti ieškovui teismo priteistų 3000 Eur civilinėje byloje Nr. e2-1549-666/2015.
Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 7, 10 straipsnius nario įnašas tampa mažosios bendrijos turtu, o narys įgyja turtinę teisę, kuri gali būti civilinių santykių subjektu, t. y. būti perleista, įkeista, suvaržyta, priteista teismo sprendimu, todėl teismai pagrįstai nusprendė, kad MB „Finsalė“ veikla buvo šalių jungtinės veiklos pasekmė ir ieškovui priklauso 1/2 dalis įnašo, kuris yra turtinės teisės išraiška.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniuose skunduose iškelti teisės klausimai, susiję su turto tarp buvusių sugyventinių padalijimu.
Dėl jungtinės veiklos sutarties tarp buvusių sugyventinių sudarymo
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjctNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367-701/2016">3K-3-367-701/2016</a>, 27 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2008">3K-3-235/2008</a>; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjctNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367-701/2016">3K-3-367-701/2016</a>, 28 punktas).
Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad nuo 2009 m. iki 2015 m. vasario ieškovas ir atsakovė kaip sugyventiniai gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, tvarkė bendrą ūkį, kartu vykdavo atostogauti, pasiskirstydavo darbus, jiems gimė sūnus. 2012 m. rugsėjo 18 d. steigimo aktu buvo įsteigta MB „Finsalė“, steigėja – atsakovė – įnešė 5000 Lt (1448,10 Eur) įnašą, tapo jos vadove, bendrijos buveinė buvo nurodyta ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nuo 2012 m. pagal darbo sutartį ieškovas dirbo MB „Finsalė“ statybos darbų vadovu, skolino MB „Finsalė“ pinigų, atsakovė tvarkė buhalteriją. MB „Finsalė“ įsigijo iš ieškovo tėvo žemės sklypus, ant kurių buvo pastatyti 2 kotedžai (4 butų), kuriuos pardavus buvo gautos pagrindinės MB „Finsalė“ pajamos. Statybų verslo idėja buvo ieškovo, bendrai sutarę su atsakove jie pasidalijo pareigomis įsteigtoje MB „Finsalė“.
Bylą nagrinėję teismai nutarties 22 punkte nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendė, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo – kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu – bendrai pastatė kotedžus, juos pardavė, plėtojo statybų verslą, t. y. buvo nerašytinis šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šia teismų išvada.
Byloje nustatyta, kad pagrindinis šalių verslas buvo MB „Finsalė“, kurią ir prašo šioje byloje padalyti ieškovas. Tokiu atveju kai sugyventiniai, kartu gyvendami ir tvarkydami bendrą ūkį, bendrai veikia siekdami vienodo tikslo – jungtinę veiklą vykdo per mažąją bendriją, tai jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos kartu su specialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis mažųjų bendrijų steigimą, veiklą, narystę jose ir kt., t. y. Mažųjų bendrijų įstatymu.
Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos nario įnašu negali būti darbai ir paslaugos. Dėl šios priežasties nagrinėjamos bylos atveju įnašai į jungtinę veiklą, vykdytą per MB „Finsalė“, galėjo būti pinigais (asmeninės santaupos ar bendros pajamos, gautos gyvenant kartu) ar kitokiu turtu, bet ne šalių darbu. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatant, ar šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį, buvo svarbu nustatyti, kokį konkrečiai turtą įnešė šalys į jungtinę veiklą. Nagrinėjamoje byloje teismai faktiškai analizavo ieškovo veiklą MB „Finsalė“, t. y. kad jis savo darbu prisidėjo prie bendrijos veiklos. Kokios lėšos (išskyrus 5000 Lt (1448,10 Eur) įnašą steigiant bendriją), koks turtas ir kieno buvo įneštas, byloje nebuvo nustatoma, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, tai buvo esminės aplinkybės sprendžiant, ar steigiant MB „Finsalė“ buvo sudaryta jungtinė veiklos sutartis.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų išvada dėl šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties padaryta neištyrus visų reikšmingų byloje aplinkybių, t. y. neatskleidus bylos esmės (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-969/2015">e3K-3-420-969/2015</a> ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, laikydamas, kad bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti byloje trūksta duomenų, gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano esant reikalinga.
Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog buvusių sugyventinių turtas buvo kuriamas vykdant jungtinę veiklą per MB „Finsalė“, nėra pagrįsta bylos duomenimis, tam būtina nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl konstatuotinas pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pripažinta, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis MB „Finsalė“ įnašo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir grąžinti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl mažosios bendrijos padalijimo tarp buvusių sugyventinių
Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys.
Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio mažosios bendrijos narius, jų teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo. Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai; įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).
Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio, reglamentuojančio mažosios bendrijos pelno paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti mažosios bendrijos pelną. Mažosios bendrijos pelno dalis, skirta mažosios bendrijos nariams, paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui; mažosios bendrijos nuostatuose gali būti nustatyta kitokia pelno paskirstymo mažosios bendrijos nariams tvarka (Įstatymo 26 straipsnio 4 dalis).
Ieškovo kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas, ar jungtinės veiklos metu įkurta MB „Finsalė“ gali būti laikoma nuosavybės teisės objektu ir ar gali jos turtas būti dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pripažino MB „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatė kiekvienam po 1/2 dalį įmonės. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, konstatuodamas, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis MB „Finsalė“ įnašo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama būtent dėl 1/2 dalies MB „Finsalė“ įnašo, o ne 1/2 dalies įmonės.
Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 28–30 punktuose išdėstytomis teisės normomis, nurodo, kad MB „Finsalė“ yra atskiras juridinis asmuo ir įmonės lėšos bei turtas nuosavybės teise nepriklauso jos nariui (-iams), todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ši įmonė galėjo būti įgyta bendrosios dalinės nuosavybės teise (Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnis). Tokia išvada darytina iš šios nutarties 29 punkte nurodytos Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos, kad mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe. Kadangi mažoji bendrija yra savo turto savininkė, o apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus grąžintiną bylos dalį iš naujo ir pripažinus, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis MB „Finsalė“ įnašo (jeigu tokia išvada bus galima teismui įvertinus įrodymų visumą ir nustačius bylai reikšmingas aplinkybes), ieškovas jungtinės veiklos pagrindu taps bendrijos įnašo savininku, todėl visus mažosios bendrijos turto panaudojimo (taip pat ir paskolos sutarties sudarymo) bei pelno skirstymo klausimus jis galės spręsti tik kaip mažosios bendrijos narys pagal specialias nuostatas, reglamentuotas Mažųjų bendrijų įstatyme.
Sutiktina su ieškovo argumentu, kad MB „Finsalė“, kaip juridinis asmuo, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip subjektas, tačiau bendrijos nariai turi teisę ne į pačios įmonės turtą, o į pelną (žr. nutarties 30 punktą) (Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Kadangi MB „Finsalė“ veikla buvo pelninga, įmonė turėjo turto, kuris galėjo būti paskirstytas kaip įmonės pelnas, ieškovas, minėta, tik tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad jam priklauso 1/2 dalis MB „Finsalė“ įnašo, turės teisę į bendrijos gaunamo pelno dalį kaip bendrijos narys. Tačiau savo teisę į pelno dalį ieškovas galės ginti tik specialiais jam, kaip juridinio asmens dalyviui, Mažųjų bendrijų įstatyme bei CK antrojoje knygoje suteiktais gynimo būdais.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo tarp buvusių sugyventinių
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 31 d. paskolos sutartimi MB „Finsalė“ paskolino atsakovei 100 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas nurodytas iki 2047 m. rugpjūčio 31 d., už paskolą nustatytos 2 proc. dydžio metinės palūkanos. Pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė už 100 000 Eur asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą su statiniais. Ieškovo nuomone, nurodytas nekilnojamasis turtas dalytinas tarp šalių lygiomis dalimis, nes jis įgytas iš mažosios bendrijos, įsteigtos šalims vykdant jungtinę veiklą, turto. Bylą nagrinėję teismai dėl šio turto padalijimo sprendė skirtingai, pirmosios instancijos teismas padalijo šalims nekilnojamąjį turtą po 1/2 dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šis turtas tarp šalių nedalytinas. Teisėjų kolegija laiko šią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrįsta.
Bylos duomenimis, šalys kartu nebegyvena nuo 2015 m. vasario 1 d. Tiek paskolos sutartis sudaryta, tiek ginčo nekilnojamasis turtas yra įgytas šalims jau nebegyvenant kartu. Taigi net jeigu iš naujo nagrinėsiantis bylą apeliacinės instancijos teismas konstatuotų jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, nebūtų pagrindo spręsti, kad atsakovės su MB „Finsalė“ paskolos sutarties sudarymo metu šalys vykdė jungtinę veiklą. Byloje taip pat nenustatyta, kad įgydama ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovė būtų panaudojusi bendras šalių lėšas. Atsakovė įsigijo ginčo turtą už lėšas, pasiskolintas iš MB „Finsalė“, paskolos sutartį sudarė savo vardu, įsipareigojo grąžinti paskolą, t. y. prisiėmė asmeninę prievolę pagal paskolos sutartį, kurią turės vykdyti.
Teisėjų kolegija nurodo, kad mažosios bendrijos turtas yra atskirtas nuo jos narių turto (Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 3 dalis, CK 2.50 straipsnio 4 dalis), minėta, jis nepriklauso mažosios bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise. MB „Finsalė“ turtas, be kita ko, buvo panaudotas paskolai suteikti, paskolos sutarties sudarymas neprieštarauja mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens, teisnumui (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.74 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis), skola turės būti grąžinta sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o ieškovas, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad jam priklauso 1/2 dalis įnašo ir kad jis atitinkamai turi mažosios bendrijos nario statusą, turės teisę įgyvendinti savo teisę į bendrijos pelną Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Kadangi atsakovė už pinigus, gautus savo vardu su MB „Finsalė“ sudarytos paskolos sutarties pagrindu, prisiėmusi asmeninę prievolę grąžinti skolą, įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą šalims negyvenant kartu, asmeninės nuosavybės teise, tai šis turtas tarp šalių nedalytinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas padalyti ginčo nekilnojamąjį turtą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui ir kuriais nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. pažyma apie 4,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo dalis, kuria MB „Finsalė“ pripažinta šalių Š. K. ir R. A. bendrąja daline nuosavybe, nustatyta kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį, ir pripažinta, kad ieškovui Š. K. priklauso 1/2 dalis MB „Finsalė“ įnašo, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Vincas Verseckas
