Dėl teisės normų, reglamentuojančių baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-62-695/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01801-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos vykdymo procese skyrimo; suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Aksa“, E. B., S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Sprendimų medis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas antstolis Saulius Užkuraitis 2016 m. sausio 29 d. pareiškimu prašė teismo skirti baudą skolininkės AB „Aksa“ direktoriui E. B. ir AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą, kiekvienam asmeniui po 289 Eur už kiekvieną uždelstą dieną vykdyti įpareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/00023, baudą mokant išieškotojai UAB „Sprendimų medis“.

Antstolis nurodė, kad jis vykdo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015, kurioje nurodyta per penkias darbo dienas leisti UAB „Sprendimų medis“ pasirinktam antstoliui bei UAB „Sprendimų medis“ įgaliotam atstovui patekti į AB „Aksa“ patalpas ar kitas patalpas, esančias jos žinioje, kuriose yra ginčo įranga, ir leisti antstoliui konstatuoti faktą, kad ginčo kilnojamaisiais daiktais – hidrauline reguliuojama forma (4 x 12,5; 6 vnt.), hidrauline reguliuojama forma (4,5 x 12,5; 2 vnt.) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksu (1 vnt.) naudojamasi arba nesinaudojama, bei užfiksuoti ginčo kilnojamojo turto dabartinę būklę naudojantis tam tikslui būtina filmavimo, fotografavimo ar (ir) kita technine įranga, bei užtikrinti, jog antstolis AB „Aksa“ patalpose užfiksuotų minėtus ginčo kilnojamuosius daiktus; uždrausti AB „Aksa“ naudotis UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įgytais ginčo kilnojamaisiais daiktais – hidrauline reguliuojamą forma (4 x 12,5; 6 vnt.), hidrauline reguliuojama forma (4,5 x 12,5; 2 vnt.) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksu (1 vnt.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 dienos; įpareigoti AB „Aksa“ perduoti saugoti UAB „Sprendimų medis“ ginčo kilnojamuosius daiktus – hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5; 6 vnt.), hidraulinę reguliuojamą formą (4,5 x 12,5; 2 vnt.) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksą (1 vnt.), esančius AB „Aksa“ žinioje, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 dienos.

Antstolis teigia, kad 2016 m. sausio 25 d. jam buvo leista konstatuoti faktines aplinkybes, bet AB „Aksa“ nevykdo likusios Kauno apygardos teismo nutarties dalies: AB „Aksa“ ir toliau naudojasi UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įgytais ginčo kilnojamaisiais daiktais ir neperduoda šių kilnojamųjų daiktų UAB „Sprendimų medis“. 2016 m. sausio 26 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė AB „Aksa“ generaliniam vadovui E. B. bei AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. po 150 Eur vienkartinę baudą už Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 nevykdymą išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Antstolio S. Užkuraičio kontoroje yra vykdoma Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015. Vadovaujantis minėta nutartimi 2016 m. sausio 25 d. priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-16000270, kuriame nurodoma sudaryti sąlygas 2016 m. sausio 26 d. antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes, uždrausti AB „Aksa“ naudotis UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įgytais ginčo kilnojamaisiais daiktais ir įpareigoti AB „Aksa“ perduoti saugoti UAB „Sprendimų medis“ ginčo kilnojamuosius daiktus.

2016 m. sausio 26 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-16000002, kuriuo nustatyta, kad gelžbetonio gamyklos Visagine direktorius S. B. atsisakė įvykdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, t. y. ir toliau naudojasi UAB „Sprendimų medis“ įgytais ginčo kilnojamaisiais daiktais bei AB „Aksa“ neperdavė saugoti UAB „Sprendimų medis“ ginčo kilnojamųjų daiktų.

Spręsdamas klausimą dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, AB „Aksa“ generalinis vadovas E. B. bei AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktorius S. B. nėra bausti už antstolio reikalavimo nevykdymą, o byloje nėra duomenų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių neįvykdyta Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015, todėl paskyrė AB „Aksa“ generaliniam vadovui E. B. bei AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. po vienkartinę 150 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 nevykdymą.

Apeliacine tvarka bylą pagal pareiškėjo antstolio S. Užkuraičio, suinteresuotų asmenų AB „Aksa“, E. B. ir S. B. atskiruosius skundus išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria paskirta AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. 150 Eur vienkartinė bauda už teismo nutarties nevykdymą, o kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį pakeitė ir paskyrė AB „Aksa“ generaliniam vadovui E. B. 10 Eur baudą už kiekvieną antstolio S. Užkuraičio 2016 m. sausio 25 d. patvarkymo nevykdymo dieną valstybės naudai.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad subjektui, atsakingam už teismo nutartį vykdančio antstolio reikalavimo nevykdymą, gali būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, nustatyta CPK 585 straipsnio 2–3 dalyse. Jei antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo jį vykdyti juridinis asmuo, bauda skiriama juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis, 771 straipsnio 8 dalis).

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neįvykdyta, antstolio 2016 m. sausio 25 d. patvarkyme Nr. 1600000270 suformuluotų reikalavimų dalis neįvykdyta (išskyrus reikalavimą sudaryti sąlygas konstatuoti faktines aplinkybes).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. B. nėra AB „Aksa“ vadovas, jis taip pat nėra bendrovės įgaliotas antstolio patvarkymą įvykdyti asmuo, S. B. joks reikalavimas antstolio 2016 m. sausio 25 d. patvarkyme nesuformuluotas. Todėl S. B. negali būti taikoma atsakomybė, nustatyta CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o atsakingas yra AB „Aksa“ vadovas E. B.

Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui skiriama ne vienkartinė, o už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną nustatyto dydžio bauda. Ši sankcija asmeniui atlieka skatinamąją funkciją kuo greičiau įvykdyti antstolio reikalavimą, ji neskirta išieškotojo turėtų nuostolių ar žalos kompensavimo funkcijai vykdyti.

Teismas atsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu ir antstolio 2016 m. sausio 25 d. patvarkyme Nr. 1600000270 nurodyti ginčo įrenginiai yra itin didelių gabaritų, jie yra sudėtinė skolininkei priklausančios betono gamybos linijos dalis, jų faktinis demontavimas sudėtingas, ilgas ir brangiai kainuojantis procesas. AB „Aksa“ nei Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, nei antstolio 2016 m. sausio 25 d. patvarkymu nėra įpareigota ginčo objektus demontuoti savo lėšomis bei fiziškai nugabenti išieškotojai UAB „Sprendimų medis“ savo sąnaudomis. Byloje yra pateikti įrodymai, kad faktinis ginčo įrenginių demontavimas galėtų kainuoti 152 342 Eur (AB „Montuotojas“ komercinis pasiūlymas, priedas prie E. B. ir AB „Aksa“ 2016 m. birželio 2 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų byloje). Teismas taip pat įvertino, kad, demontavus ginčo įrenginius, neišvengiamai ilgam sutriks AB „Aksa“ ceche vykdoma betono gamybos linija, todėl bus neigiamai paveikta AB „Aksa“ ūkinė finansinė veikla, bendrovė neišvengiamai patirs nuostolių.

Priimdamas 2016 m. sausio 25 d. patvarkymą, antstolis į šios nutarties 15 punkte nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, nenumatė priemonių ir būdų, kaip, nepadarant žalos skolininkei, įvykdyti vykdomąjį dokumentą, o praėjus vienai dienai nuo patvarkymo atlikti privalomus veiksmus, kitą dieną surašė aktą apie patvarkymo nevykdymą.

Antstolio prašymas skirti atsakingam asmeniui 289 Eur už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti patvarkymą visa apimtimi negali būti tenkinamas. AB „Aksa“ vadovui skirtina 10 Eur bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys). Įstatymas nenustato galimybės mokėti baudą išieškotojui, todėl bauda išieškotina valstybės naudai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Sprendimų medis“ prašo arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį ir antstolio pareiškimą tenkinti, t. y. skirti AB „Aksa“ direktoriui E. B. ir AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. kiekvienam po 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, baudą skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 19 d. iki minėtos nutarties visiško įvykdymo išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai, arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį ir skirti AB „Aksa“ direktoriui E. B. 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, baudą skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 19 d. iki minėtos nutarties visiško įvykdymo išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ginčo įrenginiai yra itin didelių gabaritų, jų demontavimas sudėtingas, ilgas ir brangiai kainuojantis. Ši išvada padaryta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes byloje pateiktas 2016 m. vasario 25 d. raštas Nr. 0941-609, kuris įvardytas kaip specialisto išvada, nepatvirtina, kad ginčo turtas yra taip fiziškai ir funkciškai susijęs su skolininkei priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pastatu), jog jo perdavimui įvykdyti reikėtų atlikti itin sudėtingus demontavimo darbus. Iš šio rašto nematyti, kad būtų atliktas detalus gamyklos tyrimas.

Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad AB „Montuotojas“ 2016 m. vasario 3 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta demontuojama įranga nėra ginčo įranga, kuri yra taikomų laikinųjų apsaugos priemonių objektas, todėl padaryta neteisinga išvada, jog demontuoti ginčo įrangą yra itin brangu. Teismas neįvertino, kad skolininkė AB „Aksa“ ir jos vadovai atsisakė leisti antstoliui ir išieškotojui išmontuoti ir išgabenti ginčo įrangą. Be to, skolininkė ir jos vadovai nenustojo naudotis ginčo įranga, nors tą daryti draudžiama. Tai, kad išmontavimas galbūt paveiks skolininkės ūkinę veiklą, yra adekvati skolininkės neteisėtų veiksmų ir neveikimo pasekmė.

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad laikinosios apsaugos priemonės privalo būti nedelsiant įvykdytos, tačiau nesąžiningi AB „Aksa“ ir jos vadovai gauna didelę naudą veikdami neteisėtai (CPK 18 straipsnis), todėl nėra linkę įvykdyti nutartį, o jų elgesiui užkirsti kelią gali tik maksimalios baudos skyrimas. Parenkant baudos dydį privaloma atsižvelgti į skolininkės ir vadovų elgesį, aplinkybes, kurios gali skatinti juos nevykdyti nutarties ir paskirtos baudos dydžiu pašalinti polinkį nevykdyti nutarties.

Teismas taikė CPK 585 straipsnį, nors turėjo būti taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalis. Netinkamai taikydamas šias normas, apeliacinės instancijos teismas baudą paskyrė valstybės naudai, nors bauda turėjo būti paskirta išieškotojos naudai. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkcija, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2012">3K-3-513/2012</a>; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-520/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-520/2013">3K-3-520/2013</a>; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23-687/2016">3K-3-23-687/2016</a> (23 punktas)).

AB „Aksa“ nėra įvykdžiusi dviejų Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 įpareigojimų: 1) draudimo naudoti ginčo įrenginius (turtą) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 dienos; ir 2) ginčo turto perdavimo saugoti išieškotojai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 dienos. Pirmasis įpareigoja skolininkę nutraukti tam tikrus veiksmus (konkrečiai – naudojimąsi ginčo turtu) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas), todėl neabejotinai patenka į CPK 771 straipsnio apimtį. Taigi Kauno apygardos teismas turėjo taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nurodytus teisinius padarinius kaltajam asmeniui, t. y. baudą skirti išieškotojos naudai.

Teismui išsprendus klausimą dėl baudos taikymo ir jos dydžio turėjo būti nustatytas momentas, nuo kada bauda taikytina. Nors antstolis 2016 m. sausio 27 d. pareiškimu nereikalavo baudos skirti nuo 2015 m. birželio 19 d. arba 2016 m. sausio 27 d., bet tą nurodė savo 2016 m. vasario 26 d. atskirajame skunde.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015 nustatęs, kad skolininkas neįvykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išaiškino, jog bauda skaičiuojama nuo kitos dienos, einančios po antstolio Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai iki įpareigojimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23-687/2016">3K-3-23-687/2016</a> (33 punktas) nustatęs, kad skolininkas neįvykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad tokia nutartis vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnis), todėl skaičiuotina ne nuo antstolio patvarkymo priėmimo dienos, o nuo kitos dienos, einančios po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nustatytinas baudos pradžios momentas.

Teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnį, nes baudą skyrė tik skolininkės AB „Aksa“ direktoriui, nors dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo yra atsakingi du asmenys. Bauda taip pat turėjo būti paskirta AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. B. turėjo galimybę įvykdyti teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, bet jos nevykdė, todėl jis gali būti pagrįstai laikomas už minėtos nutarties įvykdymą atsakingu asmeniu.

Pareiškėjas antstolis S. Užkuraitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti ir, panaikinus Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį, visiškai tenkinti antstolio pareiškimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas paskyrė per mažą baudos dydį, nes įstatymas nustato didesnius dydžius. Kadangi teismo nutartis nevykdoma beveik vienerius metus, ginčo turtas vis dar intensyviai naudojamas skolininkės, tai už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi turėtų būti skiriama didesnė bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

Antstolis ir išieškotoja negali pateikti jokių duomenų, kad buvo rengiamasi perimti ginčo įrangą, nes skolininkė AB „Aksa“ ir vadovai nesudarė galimybių ją paimti.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paskyrė baudą valstybės, o ne išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiais atvejais skiriama bauda išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23-687/2016">3K-3-23-687/2016</a> (23 punktas)).

CPK 771 straipsnio 7 dalyje nenurodyta, kad bauda gali būti skiriama tik skolininko vadovui. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi teisę skirti baudą ne juridiniam asmeniui, kuris neįvykdė teismo sprendimo, bet juridinio asmens vadovui ar konkrečiam juridinio asmens darbuotojui, kuris tiesiogiai atsakingas už teismo įpareigojimų įvykdymą. AB „Aksa“ gamyklos vadovas S. B. atsisakė vykdyti teismo nutartį ir pasirašyti antstolio surašytą 2016 m. sausio 26 d. Sprendimų neįvykdymo aktą, todėl bauda skirtina ir šiam asmeniui.

Suinteresuoti asmenys AB „Aksa“ ir jos vadovas E. B. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su antstolio patvarkymo nevykdymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsiimti ginčo įrangą yra sudėtinga, tam reikia atlikti sudėtingus įrangos išmontavimo darbus, sustabdyti AB „Aksa“ veiklą, dėl to AB „Aksa“ bus padaryti dideli nuostoliai. Be UAB „Sprendimų medis“ paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų AB „Aksa“ teiginius ir leistų spręsti, kad įrangą pasiimti nėra sudėtingas ir kad dėl to AB „Aksa“ nereikės nutraukti veiklos.

AB „Aksa“ sutinka sudaryti sąlygas UAB „Sprendimų medis“ pasiimti ginčo įrangą ir apie tai informavo antstolį S. Užkuraitį. Tačiau AB „Aksa“ turi pasiruošti perduoti įrangą, taip pat atlikti demontavimo veiksmus ir darbus: atlaisvinti patalpas nuo gelžbetonio ir kitų gaminių, pasiruošti nutraukti veiklą (išleisti darbuotojus į priverstinę pravaikštą arba surasti pakaitinį darbą, susitarti su tiekėjais bei klientais dėl sutarčių įvykdymo terminų pratęsimo), užtikrinti dalinį elektros srovės atjungimą, parengti teritoriją griovimo darbams, paskirti atsakingus asmenis, kurie užtikrintų darbų saugą ir turto apsaugą, suderinti su UAB „Sprendimų medis“ įvairius nurodymus tretiesiems asmenims atlikti darbus gamybinėje AB „Aksa“ teritorijoje, sudaryti sąlygas UAB „Sprendimų medis“ naudoti reikalingą demontavimo įrangą, kranus ir kt.

AB „Aksa“, siekdama patirti kuo mažesnius nuostolius ribojant jos veiklą, prašė iš anksto suderinti tokius veiksmus: pateikti įrangos demontavimo darbų techninį projektą, įrangos demontavimo darbų eigos planą ir kalendorinį grafiką, įrangos demontavimo darbus atliksiančių asmenų sąrašą, jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, taip pat įrangos demontavimo darbams atlikti reikalingos įrangos ir įrenginių, kurie bus naudojami vykdant darbus, sąrašą ir reikiamus sertifikatus, patvirtinančius įrangos bei įrenginių atitiktį teisės aktų reikalavimams, įrangos demontavimo darbams atlikti reikalingų medžiagų sąrašą, kitus susijusius dokumentus. Nei antstolis S. Užkuraitis, nei UAB „Sprendimų medis“ tokių veiksmų neatliko. Teismas tinkamai ir teisingai pažymėjo, kad antstolis S. Užkuraitis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nesiėmė priemonių įrangos išmontavimo darbams tinkamai organizuoti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo nutarties vykdymas yra apsunkintas dėl objektyvių priežasčių, o išieškotoja ir antstolis nesiima priemonių nutarčiai įvykdyti ekonomiškiausiu ir racionaliausiu būdu, atitinkamai parinko ir baudos dydį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 771 straipsnis taikomas tik įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais ginčai išnagrinėti iš esmės, vykdymui. CPK 771 straipsnio 5 dalis taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-467/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-467/2014">3K-3-467/2014</a>). Nagrinėjamu atveju CPK 771 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes vykdomas ne įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas, bet procesinio pobūdžio nutartis, be to, vykdoma teismo nutartis nėra asmeninio pobūdžio, kurią gali įvykdyti išimtinai tik skolininkė, vykdoma nutartis yra mišraus pobūdžio: ja skolininkė įpareigota atlikti ne tik veiksmus, nesusijusius su turto perdavimu (nutraukti naudojimąsi įranga), bet ir veiksmus, susijusius su turto perdavimu (perduoti įrangą UAB „Sprendimų medis“). Nei antstolis S. Užkuraitis, nei UAB „Sprendimų medis“ neatliko jokių su įrangos pasiėmimu susijusių vykdymo veiksmų.

Bauda gali būti pradėta skaičiuoti tik nuo antstolio patvarkymo neįvykdymo dienos, nes CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Jei teismas spręstų, kad ginčo atveju taikytinas CPK 771 straipsnis, baudos skaičiavimo termino pradžia turėtų būti nustatoma vertinant objektyvius kriterijus ir įrodymus, pagrindžiančius teismo nutarties faktinį nevykdymą. Antstolio surašytas teismo sprendimo, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka patvirtina sprendimo nevykdymo faktą ir sukelia teisines pasekmes, o bauda skaičiuotina nuo kitos dienos po sprendimo neįvykdymo akto surašymo.

CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Taigi, negali susiklostyti tokia situacija, kad bauda yra skiriama tiek juridinio asmens vadovui, tiek ir kitiems juridinio asmens darbuotojams. AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktorius S. B. nebuvo tiesiogiai atsakingas už antstolio patvarkymo įvykdymą. Jam nei teismo nutartis, nei antstolio patvarkymas nebuvo įteikti, teismo nutartyje nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. Be to, S. B. nėra įgaliotas asmuo veikti AB „Aksa“ vardu vykdant teismo sprendimus, todėl jam bauda buvo skirta nepagrįstai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl baudos skyrimo už vykdančio vykdomąjį dokumentą antstolio reikalavimų nevykdymą

Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priskiriama vykdytiniems dokumentams (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 585 straipsnyje reglamentuojama, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (1 dalis); asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (2 dalis); jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (3 dalis).

CPK 771 straipsnyje 5 dalyje reglamentuojamas teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas; šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Pasisakydamas dėl CPK 585 straipsnio 3 dalies ir 771 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančių baudos skyrimą, taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nustatęs, jog skolininko prievolė yra asmeninė, tačiau skolininkas sprendimo neįvykdė, teismas gali tenkinti antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas. Bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir kurį skirti iki vykdymo proceso inicijavimo nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401-916/2016">3K-3-401-916/2016</a>, 24, 28 punktai). Bauda pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriama už įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo užbaigtas bylos ginčas, nevykdymą, o ne už pažeidimus, padarytus nevykdant antstolio nurodymų iki teismo sprendimo vykdymo proceso, pavyzdžiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2008">3K-3-586/2008</a>; 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDctNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107-687/2015">3K-3-107-687/2015</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis vykdė Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės: AB „Aksa“ įpareigota leisti konstatuoti antstoliui faktines aplinkybes dėl betono gamybos įrenginių, šiai bendrovei uždrausta naudotis įrenginiais ir ji įpareigota perduoti saugoti įrenginius.

Antstoliui buvo leista konstatuoti faktines aplinkybes, bet AB „Aksa“ nesilaikė draudimo toliau naudotis įrenginiais ir nevykdė įpareigojimo perduoti saugoti įrenginius. Apeliacinės instancijos teismas taikė CPK 585 straipsnio 2, 3 dalis, paskirdamas AB „Aksa“ vadovui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą valstybės naudai.

Teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ją vykdančio antstolio reikalavimo nevykdymą lėmė tai, kad AB „Aksa“ nesilaikė draudimo toliau naudotis įrenginiais, nors šis draudimas yra aiškiai išdėstytas ir dėl jo pobūdžio bei apimties ginčo nėra. Dėl kitos teismo nutarties dalies – įpareigojimo AB „Aksa“ perduoti saugoti įrenginius – šios teismo nutarties dalies vykdymo tvarka nėra aiški ir šalys nesutaria, ar įpareigojimas perduoti saugoti reiškia įrangos fizinį perkėlimą į kitas patalpas ir, jei taip, tai kieno sąskaita. Akivaizdu, kad tai būtų susiję su nuostoliais, o jų užtikrinimo klausimas taip pat buvo neaiškus.

CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Antstolis nesikreipė į teismą išaiškinimo dėl teismo nutarties dalies įpareigoti perduoti saugoti įrenginius. Todėl nesant nustatytai nutarties nurodytos dalies vykdymo tvarkai, dėl šios dalies teismui nebuvo pagrindo, remiantis CPK 585 straipsniu, konstatuoti nevykdymą ir skirti baudą.

Apeliacinės instancijos teismas dėl kitos teismo nutarties dalies, kuria AB „Aksa“ uždrausta toliau naudotis įrenginiais, pagrįstai konstatavo, kad skolininko juridinio asmens vadovas nevykdo antstolio įpareigojimo įvykdyti teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl pagrįstai sprendė, kad vadovui skirtina bauda, vadovaujantis CPK 585 straipsnio nuostatomis. Bauda paskirta bendrovės vadovui, kaip už bendrovę atsakingam asmeniui, ir nėra skirtina kitiems bendrovės darbuotojams, nenustačius jų pagal priskirtas darbo funkcijas tiesioginės atsakomybės už antstolio įpareigojimo vykdymą.

CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų nevykdymą kaltiesiems asmenims skiriama iki 289 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23-687/2016">3K-3-23-687/2016</a> (33 punktas) išaiškino, kad teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti pradėta vykdyti kitą dieną nuo jos priėmimo dienos, o jos nevykdymas yra teisėtas pagrindas skirti kaltajam asmeniui baudą (CPK 145 straipsnio 9 dalis).

Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (viena iš jų buvo įpareigojimas skolininkei leisti antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes) lemia išvadą, kad teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ją vykdančio antstolio reikalavimų nevykdymas, tapęs teisiniu pagrindu skirti baudą, paaiškėjo tik antstoliui priėmus 2016 m. sausio 25 d. patvarkymą dėl sprendimo vykdymo ir 2016 m. sausio 26 d. surašius sprendimo neįvykdymo aktą. Nuo šio momento apeliacinės instancijos teismas pagrįstai siejo paskirtos baudos skaičiavimą.

Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų apribojimų pažeidimas paaiškėjo tik antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, t. y. kai antstolis 2016 m. sausio 25 d. patvarkymu kreipėsi į AB „Aksa“, kad įvykdytų teismo nustatytą leidimą konstatuoti faktines aplinkybes ir užtikrintų draudimą naudotis įranga bei ją perduotų saugoti. Todėl, atsižvelgiant į šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį, jų apribojimų pobūdį, nėra pagrindo sieti laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų apribojimų pažeidimo su teismo nutarties, kuria priimtos tos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo diena.

Kadangi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos byloje priimta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi, bauda už kiekvieną pažeidimo dieną skaičiuotina iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dienos, t. y. iki 2016 m. spalio 13 d.

Dėl baudos už teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neįvykdymą dydžio

CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 585 straipsnio 2 dalis nevykdančiam antstolio reikalavimo vykdyti teismo nustatytus laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojimus atsakingam asmeniui nustato baudą iki 289 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną valstybės naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23-687/2016">3K-3-23-687/2016</a>, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401-916/2016">3K-3-401-916/2016</a>, 31 punktas).

Baudos dydis, CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Jei bauda skiriama pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį įmonės vadovui ar kitam atsakingam fiziniam asmeniui, atsižvelgtina į atsakingo asmens galimybes savarankiškai vykdyti antstolio patvarkymą; tam tikrais atvejais teismas gali svarstyti baudos skyrimo klausimą įmonei kaip atsakingam asmeniui. Tam tikrais atvejais teismas gali įvertinti veiksmingumą baudos dydžio, kai už teismo nustatytą pradinį laiko tarpą skiriama bauda vėlesniame etape yra laipsniškai didinama, taip sudarant skolininkui palankesnes sąlygas per trumpesnį laikotarpį įvykdyti prievolę.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė kaip pakankamą ir skyrė AB „Aksa“ vadovui 10 Eur baudą už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą ir neįvykdytą draudimą skolininkei AB „Aksa“ naudotis betono gamybos įrenginiais, jų ir gamyboje sukuriamo produkto vertę, spręstina, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra pernelyg mažas tam, kad paskatintų skolininkę vykdyti teismo nutartį. Dėl to baudos dydis padidintinas iki 30 Eur už kiekvieną antstolio 2016 m. sausio 25 d. patvarkymo nevykdymo dieną iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dienos. Bauda išieškoma valstybės naudai. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos dydžio pakeistina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teikdamas kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Sprendimų medis“ nemokėjo žyminio mokesčio, nes šioje byloje už atskiruosius ir kasacinius skundus žyminis mokestis nemokamas, šalys yra atleistos nuo šio mokesčio (CPK 80 straipsnio 2, 4 dalys).

Suinteresuotas asmuo UAB „Sprendimų medis“ už kasacinio skundo parengimą advokatei sumokėjo 363 Eur. Kitos šalys nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių turėtas atstovavimo išlaidas parengiant atsiliepimus į kasacinį skundą.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Sprendimų medis“ kasaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo priteistą 10 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną padidinti iki 289 Eur už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, baudą skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 19 d. Šis reikalavimas tenkinamas iš dalies, padidinant baudos dydį iki 30 Eur, bet netenkinamas kasatorės reikalavimas skaičiuoti baudą nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties ir baudą mokėti išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo nutartimi teisinis rezultatas yra labiau palankus suinteresuotam asmeniui UAB „Sprendimų medis“, atsižvelgiant į šio asmens kasaciniame skunde pareikštus reikalavimus. Todėl suinteresuoto asmens patirtos išlaidos už kasacinį skundą neatlygintinos kitų šalių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, padidinant iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Aksa“ generalinio direktoriaus E. B. valstybei priteistą baudą iki 30 (trisdešimties) Eur už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. spalio 13 d.

Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ (j. a. k. 300114996) valstybei 11,64 Eur (vienuolika Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys