Baudžiamoji byla Nr. 2K-77-648/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02068-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;
1.1.9.8; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu G. V.-K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant laiduotojos A. V. atsakomybėn dvejiems metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, G. V.-K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 1500 Eur (30 MGL dydžio) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. nekonfiskuota automobilio „Land Rover“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, pakeista: nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. konfiskuoti automobilio „Land Rover“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 40 090 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. G. V.-K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Pripažinta, kad 2018 m. sausio 11 d. apie 19.27 val. Vilniuje, Sėlių gatvėje, ties pastatu Nr. 14, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, pagal kurį draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, G. V.-K. vairavo automobilį „Land Rover“ būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio (kraujyje rasta 2,59 prom. etilo alkoholio).
II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad automobilis „Land Rover“ yra nusikaltimo, nurodyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, tačiau, įvertinęs tai, kad G. V.-K. anksčiau nebuvo teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, ši transporto priemonė priklauso sutuoktiniui V. K. (įgyta iki santuokos) ir jis apie daromą nusikaltimą nežinojo, automobilis reikalingas G. V.-K. darbinei veiklai bei šeimos poreikiams tenkinti, nusprendė automobilio nekonfiskuoti. Teismo vertinimu, nors G. V.-K. vairavo būdama sunkaus girtumo būsenos (kraujyje rasta 2,59 prom. etilo alkoholio) ir padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, tačiau ji nebuvo teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka, dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, todėl baudžiamojo įstatymo keliami tikslai užkirsti kelią kaltininkui vėl pažeisti KET reikalavimus ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiekti G. V.-K. taikant baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių terminui.
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš G. V.-K. nebuvo konfiskuota automobilio „Land Rover“ vertę atitinkanti pinigų suma, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjo tikslas, nustatant baudžiamąją atsakomybę asmeniui už vairavimą transporto priemonės neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, – didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismo įsitikinimu, šio tikslo įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, nėra įmanomas. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis priklauso G. V.-K. sutuoktiniui V. K. (įgytas iki santuokos) ir šis apie daromą nusikaltimą nežinojo, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad konfiskuoti V. K. priklausantį automobilį nėra tikslinga, bet yra pagrindas iš G. V.-K. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu, G. V.-K. pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir 1500 Eur (30 MGL dydžio) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri jau sumokėta) konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencijos tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą iš dalies ir nuspręsdamas konfiskuoti iš G. V.-K. automobilio „Land Rover“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 40 090 Eur, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, peržengė apeliacinio skundo ribas, pablogino atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. padėtį daugiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip suvaržė įstatymų garantuojamas jos teises. Šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai aiškino ir taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, ir pažeidė proporcingumo principą.
4.2. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiomis baudžiamojo proceso įstatymo normomis yra įgyvendinamas principas non reformatio in peius, kurio turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Neteisingumas šiuo atveju kyla dėl staigmenos elemento.
4.3. Apeliacinio skundo ribos yra esminė asmens, prieš kurį paduodamas apeliacinis skundas, teisių garantija. Esminės teisės, kurioms įtaką turi apeliacinio skundo ribos, yra asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisė į gynybą. Pagal teismų praktiką, BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2004, 2K-7-13/2007, 2K-660/2007, 2K-7-198/2008, 2K-233/2008 ir kt.). Apeliaciniame skunde turi būti išdėstyta skundžiamos nuosprendžio dalies esmė, nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad paduoto apeliacinio skundo ribas apibrėžia ginčijami pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo pagrindai, apeliacinio skundo motyvai ir apelianto prašymas. Būtent pagal apelianto prašymų, kurie nurodyti BPK 313 straipsnio 1 dalyje, apimtį, o ne apeliaciniame skunde nurodytų argumentų kiekį ir kokybę nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>).
4.4. Šioje byloje apeliaciniu skundu prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. konfiskuoti automobilį „Land Rover“, kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Daugiau jokių alternatyvių ar kitokių prašymų apeliaciniame skunde nebuvo suformuluota. G. V.-K. įgyvendino savo teisę į gynybą, atsižvelgdama į prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus bei apelianto prašymą, t. y. ruošėsi ir ginčijo tik prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą konfiskuoti iš jos transporto priemonę. Svarbu tai, kad ir pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras neprašė ir nepateikė jokio alternatyvaus prašymo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Priešingai, prokuroras prašė griežtinti kitas baudžiamojo poveikio priemones G. V.-K., jei teismas nustatytų, kad transporto priemonės konfiskavimas yra netikslingas. Todėl apeliacinės instancijos teisme prokuroro baigiamojoje kalboje suformuluotas alternatyvus prašymas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą G. V.-K. buvo netikėtas, ji nesiruošė gintis nuo tokio prokuroro prašymo, šio proceso metu neginčijo transporto priemonės vertės, kuri nustatyta tik pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, neatsižvelgus į konkrečios transporto priemonės ypatybes ir individualius požymius, ir kuri praktikoje dažnai nepasitvirtina.
4.5. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde nebuvo keliamas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo klausimas. Prokuroras apsiribojo tik vienu sakiniu, kuriame išreiškė kritiką pirmosios instancijos teismui, kad, nesant galimybės konfiskuoti automobilio natūra, nebuvo svarstytas klausimas dėl galimybės taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Toks kritikos išreiškimas apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje negali būti pripažintas nuosprendžio apskundimo pagrindais, apeliacinio skundo motyvais ar apelianto prašymu. Prašymą taikyti BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą prokuroras suformulavo tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu.
4.6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimo, skyrimas nėra privalomas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, negalima pasiekti tikslų didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Pagal tokį konstatavimą išeitų, kad asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, turto konfiskavimas turėtų būti skiriamas privalomai visais atvejais. Tokia teismo išvada prieštarauja ne tik BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatoms, bet ir kasacinio teismo praktikai. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a> pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas ir pan. Šioje nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti sprendimą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, bet pripažindamas turto konfiskavimo taikymo privalomumą, nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais. Analogiška situacija susidarė ir nagrinėjamoje byloje – transporto priemonė, kuria naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, buvo įgyta teisėtai, nusikalstamos veikos padarymo priemone ji tapo atsitiktinai, nebuvo specialiai pritaikyta ar paruošta nusikalstamai veikai daryti.
4.7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. V.-K. teisiama pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala nepadaryta, administracine tvarka nebausta, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, padarė išvadą, kad G. V.-K. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl nusprendė, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo privalomumą ne tik neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, bet ir prieštarauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinei prigimčiai bei baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu viena iš G. V.-K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių yra draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams. Būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti tų tikslų, kuriuos akcentavo apeliacinės instancijos teismas, – užkirsti G. V.-K. kelią vairuoti transporto priemonę.
4.8. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas konfiskuoti iš G. V.-K. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 40 090 Eur – pažeidžia ir proporcingumo principą. Asmens nuosavybės apsaugos principas reikalauja, kad ribojant asmens nuosavybę turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nurodytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus į nuosavybę nukreiptos priemonės turi išlaikyti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimas byloje Sun prieš Rusiją, peticijos Nr. 31004/02; sprendimas byloje Ismaylov prieš Rusiją, peticijos Nr. 30352/03, ir kt.).
4.9. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu G. V.-K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal BK bendrosios dalies nuostatas bauda už nesunkų nusikaltimą yra nustatyta nuo 2500 Eur iki 100 000 Eur. Nagrinėjamoje byloje G. V.-K. paskirto turto konfiskavimo vertė iš esmės yra lygi baudos bausmės už tokį nusikaltimą vidurkiui ir daugiau kaip 16 kartų viršija baudos minimalią ribą. Be to, atsižvelgiant į G. V.-K. asmenybę apibūdinančią medžiagą (augina du mažamečius vaikus), transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas iškreipia konstitucinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kitus principus, neatitinka teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų.
4.10. Apeliacinės instancijos teismas net nesvarstė galimybės išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės, atsižvelgiant į proporcingumo principo reikalavimus, nors tokia poveikio priemonė vis dažniau yra taikoma teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTYwLTMxMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-560-312/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-560-312/2017">1A-560-312/2017</a>).
5. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, automobilio, kaip nusikaltimo priemonės, vertė – 40 900 Eur buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir šios vertės G. V.-K. bylos proceso metu neginčijo. Susipažinusi su prokuroro apeliaciniu skundu, G. V.-K. žinojo, kad prokuroras prašo konfiskuoti būtent tokios vertės turtą, taip pat kad prokuroras apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nesant galimybės konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio, turėjo svarstyti galimybę taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonės vertės konfiskavimą, t. y. suformulavo alternatyvų prašymą.
5.2. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad toks prokuroro prašymas apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytas, tačiau apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia visi skunde išdėstyti argumentai ir motyvai.
5.3. Prokuroras apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašė konfiskuoti nusikaltimo priemonę – automobilį, teigdamas, kad automobilis laikytinas bendra sutuoktinių nuosavybe, nes G. V.-K. ir V. K. iki santuokos vedė bendrą ūkį, augino savo vaikus. Tokią išvadą prokuroras padarė, įvertinęs atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. parodymus, kad automobilis buvo naudojamas bendriems reikalams, ir jos gynėjo advokato prašyme atleisti G. V.-K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodytą aplinkybę, kad automobilis yra šeimos turtas. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad šis automobilis nėra bendras šeimos turtas, o priklauso V. K., iš G. V.-K. buvo konfiskuota automobilio vertė, tačiau jai žinant, kad prokuroras apeliaciniu skundu prašė konfiskuoti būtent tokios – 40 900 Eur vertės turtą. Aplinkybė, kad buvo konfiskuotas ne automobilis, o jo vertę atitinkanti pinigų suma, negali būti laikoma apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų peržengimu ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. padėties pasunkinimu ar jos teisės į gynybą suvaržymu.
5.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a> išnagrinėjo panašią situaciją ir konstatavo, kad kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad peržengė prokuroro apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes prokuroras prašė konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą – 3500 Eur, atmestini. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas konfiskavo nusikaltimo padarymo priemonę, o ne konfiskuojamo turto vertę pinigais, nėra apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų peržengimas ar juolab nuteistojo padėties pabloginimas.
5.5. Tai, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme neprašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nėra pagrindas netaikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų G. V.-K. Aukštesnysis prokuroras nėra saistomas žemesniojo prokuroro pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo metu (BPK 170 straipsnio 5 dalis), tiek priimant sprendimus dėl pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų sprendimų apskundimo apeliacine ar kasacine tvarka.
5.6. Kasatorius teisingai nurodo, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai ir, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, savo sprendimą tinkamai argumentavo. Teismas nurodė, kad G. V.-K. neblaivi (kraujyje nustatytas alkoholio kiekis 2,59 prom., nors ir nežymiai, viršijo sunkaus girtumo laipsnį) vairuodama automobilį suprato, kad kelia didelį pavojų ne tik eismo saugumui, kitų eismo dalyvių, bet ir savo pačios saugumui, be to, būdama išsilavinusi suprato galimą riziką netekti automobilio ar jo vertės dydžio turtą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad G. V.-K., būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (be užstato), nepatyrė jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas, be to, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – trukmė (vieneri metai 6 mėnesiai) sudaro tik pusę BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino (kuris 2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliosiančiu 2019 m. balandžio 1 d., bus padidintas nuo trejų iki penkerių metų), o paskirta 1500 Eur (30 MGL dydžio) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą tėra nedidelė dalis įmokų dydžio, nurodyto BK 71 straipsnyje. Tuo remdamasis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra proporcingas padarytam nusikaltimui.
5.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287- 1073/2018 yra pažymėjęs, kad asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs įstatymą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
7. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kai prokuroras apeliaciniame skunde prašė konfiskuoti automobilį, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, t. y. peržengė bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir pablogino atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. padėtį daugiau, negu to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies prasmę nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinės padėties negalima pabloginti labiau, nei prašoma apeliaciniame skunde. BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodomi nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai. Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261/2011">2K-261/2011</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Baudžiamojo proceso įstatymo normos imperatyviai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, turi nuodugniai patikrinti visus apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pateikti motyvuotas išvadas, teismas negali apsiriboti vien apeliaciniame skunde suformuluotu prašymu, bet vadovaudamasis skunde nurodytais nuosprendžio apskundimo pagrindais bei motyvais privalo išnagrinėti visą apeliacinį skundą kaip vientisą dokumentą.
9. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto ar jo vertės, turi teisę ir pareigą vertinti visas su tuo susijusias aplinkybes, o toks teismui suteiktos teisės realizavimas nepripažintinas išėjimu už apeliaciniame skunde nurodytų bylos nagrinėjimo ribų. Tokia yra ir teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>).
10. Apeliaciniame skunde prokuroras pateikė prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. konfiskuoti automobilį „Land Rover“. Prokuroras skunde pateikė šį prašymą pagrindžiančius argumentus, be to, nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nėra galimybės konfiskuoti automobilio natūra, nesvarstė BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo klausimo ir galimybės išieškoti iš G. V.-K. konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neišieškodamas konfiskuotino turto – automobilio „Land Rover“ vertę atitinkančios pinigų sumos, netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nustatęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, apeliacinės instancijos teismas patenkino prokuroro apeliacinį skundą iš dalies, nusprendė, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. konfiskuoti automobilio „Land Rover“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 40 090 Eur; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Priimdamas tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų neperžengė ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. padėties nepablogino. Šis teismas prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies; skundžiamo nuosprendžio turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas.
12. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tiek atleista nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K., tiek jos gynėjas, susipažinę su prokuroro apeliaciniu skundu, turėjo galimybę ginčyti ne tik skunde suformuluotą prašymą, bet ir jame pateiktus argumentus, tarp jų ir dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo.
Dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 72 straipsnio 5 dalies taikymo
13. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, kad teismo išvada, jog konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį ar išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą tokio pobūdžio bylose yra privaloma, prieštarauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto prigimčiai ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai, taip pat kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 40 090 Eur – konfiskavimas pažeidžia proporcingumo principą. Nurodyti kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
14. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), nuteistam asmeniu atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Viena iš tokių priemonių yra ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais – konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas. Pažymėtina, kad, pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Taigi, esant išvardytiems atvejams įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-136-699/2018).
15. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a> pažymėta, kad šioje normoje įtvirtintu konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.
16. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
17. Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas.
18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V.-K. pagal laidavimą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą sutuoktiniui V. K. priklausančios kelių transporto priemonės – automobilio „Land Rover“ – esant apsvaigus nuo alkoholio (2,59 prom.). Greta jai buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 1500 Eur (30 MGL dydžio) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas nusprendė nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės automobilio „Land Rover“, motyvuodamas tuo, kad G. V.-K. anksčiau nebuvo teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, ši transporto priemonė priklauso sutuoktiniui V. K. (įgytas iki santuokos) ir jis apie daromą nusikaltimą nežinojo, automobilis reikalingas G. V.-K. darbinei veiklai bei šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, nors G. V.-K. vairavo būdama sunkaus girtumo būsenos (kraujyje rasta 2,59 prom. etilo alkoholio) ir padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, tačiau ji nebuvo teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka, dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, todėl baudžiamojo įstatymo keliami tikslai užkirsti kelią kaltininkui vėl pažeisti KET reikalavimus ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiekti G. V.-K. taikant baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių terminui. Teismas nesvarstė klausimo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš G. V.-K. (BK 72 straipsnio 5 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal prokuroro apeliacinį skundą BK 72 straipsnio taikymo aspektu, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Land Rover“, tačiau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes yra pagrindas iš G. V.-K. išieškoti šio konfiskuotino turto – automobilio „Land Rover“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 40 090 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, nėra įmanoma pasiekti įstatymų leidėjo keliamų tikslų didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės.
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir skundžiamų teismų sprendimų turinį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas G. V.-K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 40 090 Eur – išieškojimą, pakankamai ją individualizavo. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar skirti baudžiamojo poveikio priemonę (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą) atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K., kaip atgrasymą nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo ateityje, įvertino tokios priemonės proporcingumą padarytam nusikaltimui, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, G. V.-K. asmenybę, taip pat į pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, jų pobūdį. Teismas pažymėjo, kad nors G. V.-K. neteista ir iki 2018 m. sausio 11 d. nebausta administracine tvarka, tačiau nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, vairuodama transporto priemonę sunkaus girtumo būsenos, neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo pačios sveikatai ar net gyvybei, be to, būdama išsilavinusi sėsdama neblaivi prie vairo G. V.-K. suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir riziką netekti vairuojamo automobilio ar jo vertės dydžio turto. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad G. V.-K., būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (be užstato), nepatyrė jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jai nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. Teismo vertinimu, G. V.-K. pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir 1500 Eur (30 MGL dydžio) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri jau sumokėta) konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencijos tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.
21. Kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad G. V.-K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones terminas nustatytas pakankamai trumpas (vieneri metai šeši mėnesiai), jis siekia tik pusę maksimalios BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytos trukmės. Be to, šis terminas yra gerokai trumpesnis, negu nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 4 dalyje, nurodančioje administracinę atsakomybę, be kita ko, asmenims už vairavimą neblaiviems, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.). ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga tokiems pažeidėjams skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pasisakant dėl kitos G. V.-K. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – 1500 Eur (30 MGL dydžio) įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pažymėtina, kad ji nežymiai viršija BK 71 straipsnyje nustatytą mokėtinų įmokų į minėtą fondą minimalią ribą.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laiku, būdama sunkaus girtumo būsenos, G. V.-K. vairavo automobilį Vilniuje, Sėlių gatvėje, kurioje itin intensyvus transporto priemonių judėjimas, t. y. savo veiksmais kėlė labai didelę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo savo pobūdžiu švelnesnių pirmiau nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. nebuvo pakankamas įstatymų leidėjo keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pagrįstai pripažino, kad atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. šioje konkrečioje situacijoje būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka jai keliamus tikslus ir yra proporcingas G. V.-K. padarytai nusikalstamai veikai. Tai, kad G. V.-K. nebuvo teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka, dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, nėra išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.
23. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, vidutinė automobilio „Land Rover Range Rover Sport SE“ kaina 40 090 Eur, G. V.-K. ir jos gynėjas nustatytos kainos viso bylos proceso metu neginčijo (vertės dydžio neginčijo ir kasaciniame skunde). Kadangi apeliacinės instancijos teismui dėl šių duomenų teisingumo jokių abejonių nekilo, jis, atsižvelgdamas į G. V.-K. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas aplinkybes, nusprendė, kad iš G. V.-K. turi būti išieškota visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kvestionuoti tokį teismo sprendimą ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
24. Kasatoriaus argumentai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į atleistos G. V.-K. asmenybę, šeiminę padėtį (augina du vaikus), konfiskuotą vertę, neatitinka šių kriterijų, yra nepagrįsti. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg3LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-287-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-287-1073/2018">2K-287-1073/2018</a>).
25. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nėra pagrindo nuteistosios gynėjo kasacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. V.-K. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą.
Teisėjai Artūras Ridikas
Dalia Bajerčiūtė
Artūras Pažarskis
