Baudžiamoji byla Nr. 2K-259/2012
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01353-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.3.1; 1.1.8.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.1.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu:
dėl nusikalstamos veikos prieš V. I. – dvejiems metams šešiems mėnesiams;
dėl nusikalstamos veikos prieš A. J. – dvejiems metams šešiems mėnesiams;
dėl nusikalstamos veikos prieš M. B. – dvejiems metams aštuoniems mėnesiams;
dėl nusikalstamos veikos prieš R. J. – dvejiems metams šešiems mėnesiams;
dėl nusikalstamos veikos prieš J. S. – dvejiems metams šešiems mėnesiams;
dėl nusikalstamos veikos prieš D. B. – dvejiems metams šešiems mėnesiams;
dėl nusikalstamos veikos prieš L. R. – trejiems metams;
dėl nusikalstamos veikos prieš D. M. – trejiems metams;
dėl nusikalstamos veikos prieš I. J. – trejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Iš R. Š. priteista turtinei ir neturtinei žalai atlyginti: V. I. – 3000 Lt, A. J. – 5253 Lt, M. B. – 1300 Lt, R. J. – 800 Lt, J. S. – 1525 Lt, D. B. – 1040 Lt, L. R. – 6081,39 Lt, D. M. – 3965,20 Lt, I. J. – 6461,55 Lt, Kauno teritorinei ligonių kasai – 5781,88 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 2900,26 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 2315,12 Lt.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestas. Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinis skundas patenkintas – Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendis pakeistas nurodant, kad iš R. Š. priteista: R. J. 900 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o D. B. – 40 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
R. Š. nuteistas už devynias nusikalstamas veikas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad:
2010 m. lapkričio 8 d., apie 19.00 val., prie pastato, esančio,,duomenys neskelbtini“, ranka sudavė smūgį į veidą V. I.; šiai pargriuvus ant žemės, nuo V. I. peties nutraukė rankinę su joje buvusiais įvairiais daiktais bei pinigais, taip nesunkiai sutrikdė V. I. sveikatą bei užvaldė 334 Lt vertės jos turtą.
2010 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., prie parduotuvės „Kubas“, esančios Kaune, Ašigalio g. 47a, ranka sudavė smūgį į veidą A. J.; šiai pargriuvus ant žemės, iš jos rankų ištraukė rankinę su joje buvusiais įvairiais daiktais bei pinigais, taip nesunkiai sutrikdė A. J. sveikatą bei užvaldė 1430 Lt vertės jos turtą.
2010 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., pėsčiųjų take tarp pastatų, esančių Kaune, Sukilėlių pr. 92 ir Sukilėlių pr. 96, ranka sudavė smūgį į galvą M. B.; šiai pargriuvus ant žemės, iš jos rankų ištraukė rankinę su joje buvusiais įvairiais daiktais bei pinigais, taip nežymiai sutrikdė M. B. sveikatą bei užvaldė 1020 Lt vertės jos turtą.
2010 m. gruodžio 27 d., apie 19.00 val., pėsčiųjų take tarp pastatų, esančių Kaune, Šiaurės pr. 30 ir Šiaurės pr. 38, ranka sudavė smūgį į galvą R. J.; šiai pargriuvus ant žemės, nuo jos peties nutraukė rankinę, kurioje buvo pinigai ir mobiliojo ryšio telefonas, taip užvaldė R. J. 1000 Lt vertės turtą.
2011 m. sausio 4 d., apie 18.30 val., pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Ukmergės g. 14 ir Ukmergės g. 18, ranka sudavė smūgį į veidą J. S.; šiai pargriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, ir nuo peties nutraukė rankinę, kurioje buvo pinigai ir kiti daiktai, taip nežymiai sutrikdė J. S. sveikatą bei užvaldė 1345 Lt vertės jos turtą.
2011 m. sausio 6 d., apie 18.00 val., pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Šiaurės pr. 32 ir Šiaurės pr. 36, ranka sudavė du smūgius į galvą D. B.; šiai pargriuvus ant žemės, nuo peties nutraukė rankinę, kurioje buvo įvairūs daiktai bei pinigai, taip užvaldė 555 Lt vertės D. B. turtą.
2011 m. sausio 8 d., apie 18.00 val., pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Sukilėlių pr. 92 ir Sukilėlių pr. 96, ranka sudavė smūgį į veidą L. R.; šiai pargriuvus ant žemės ir praradus sąmonę, paėmė jos rankinę, kurioje buvo įvairūs daiktai, taip nesunkiai sutrikdė L. R. sveikatą ir užvaldė 409,49 Lt vertės jos turtą.
2011 m. sausio 8 d., apie 18.30 val., pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Šiaurės pr. 30 ir Šiaurės pr. 38, ranka sudavė smūgį į veidą D. M.; šiai pargriuvus ant žemės ir, esant įbaugintai, numetus savo rankinę ant tako bei pasakius, kad jis gali ją pasiimti, R. Š. nuo tako paėmė rankinę, kurioje buvo pinigai, kiti daiktai, taip nesunkiai sutrikdė D. M. sveikatą bei užvaldė 260 Lt vertės jos turtą.
2011 m. sausio 10 d., apie 18.30 val., pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Pramonės pr. 57 ir Pramonės pr. 59, sudavė smūgį į veidą I. J.; šiai pargriuvus ant žemės, sudavė dar ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą ir jos rankų ištraukė rankinę, kurioje buvo įvairūs daiktai ir pinigai, taip nesunkiai sutrikdė I. J. sveikatą bei užvaldė 2185 Lt vertės jos turtą.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalį, dėl to paskyrė aiškiai per griežtą subendrintą bausmę, taip pat padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.
Kasatoriaus įsitikinimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, kaip matyti iš teismų sprendimų, bausmės griežtumui reikšmės turėjo ir pagrobto turto vertė, ir nukentėjusiosioms padarytų kūno sužalojimų mastas. Kasatoriaus manymu, šios aplinkybės turi reikšmės priteisiant turtinę ir neturtinę žalą, o ne skiriant bausmę ir motyvuojant jos griežtumą. Be to, skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis ne tik visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikaltimus, pagal išgales atlygino padarytą žalą, bet ir savo parodymais iš esmės prisidėjo prie greito ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Tačiau, skiriant bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas prieš M. B., L. R., D. M. ir I. J., jam paskirtos griežtesnės nei vidurkis bausmės. Beje, nuosprendyje nenurodyta, kokius kūno sužalojimus patyrė M. B., dėl L. R. nurodyta, kad ji patyrė tik fizinį skausmą, o D. M. nepatyrė jokių kūno sužalojimų ir pan. Teismas, skirdamas aiškiai per griežtas bausmes, įvertino nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, stresą, įtampą ir kt. Tokiu būdu patirtą neturtinę žalą teismas vertino spręsdamas ir dėl bausmės griežtumo, ir dėl neturtinės žalos dydžio. Be to, teismas, skirdamas bausmes, neįvertino, kad jis pagal išgales atlygino nukentėjusiosioms žalą ir šios aplinkybės nepagrįstai nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesvarbu, jog kaltininkas atlygino dalį žalos, teismas turi vertinti, kokia tai dalis, kokiam skaičiui nukentėjusiųjų ji atlyginta, kokiomis proporcijomis ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, matydamas, kad už kai kurias nusikalstamas veikas kasatoriui paskirtos bausmės, akivaizdžiai viršijančios vidurkį (treji metai trys mėnesiai), padarė neteisingą išvadą, kad toks bausmės dydis tik nežymiai viršija vidurkį.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai vertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ne visais vadovavosi, be to, supainiojo, kurie kriterijai vertinami sprendžiant dėl turtinės ir kurie – dėl neturtinės žalos dydžio, todėl padarė neteisingas išvadas spręsdami civilinius ieškinius. Tai, jog nukentėjusiosios neteko turto, buvo netekusios darbingumo, sugaišo laiko dėl naujų asmens bei banko dokumentų įsigijimo, kasatoriaus manymu, turi reikšmės vertinant turtinės žalos dydį (turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos (materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos). Tai, kad teismai manė, jog neturtinės žalos dydis priklauso ir nuo to, kokių daiktų jos neteko, kiek laiko užtruko įsigydamos naujus dokumentus, akivaizdžiai rodo, kad teismai supainiojo civilinės atsakomybės paskirtį, t. y. tuo siekė kasatorių nubausti, o ne kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai akcentavo bene vienintelį kriterijų – padarinius, t. y. nukentėjusiųjų patirtus įvairius sužalojimus, gydymosi laikotarpį ir pan. Tačiau pagal teismų praktiką turi būti įvertinta kriterijų visuma, be to, tokio pobūdžio bylose teismai privalėjo vertinti vieną esminių kriterijų – patirtų padarinių liekamuosius reiškinius. Įvertinus šį kriterijų, būtų galima nustatyti, kokius padarinius nukentėjusiosios patirs ir vis dar jaus ateityje tiek asmeninėje, tiek dalykinėje aplinkoje, ar patirti sužalojimai turės įtakos jų tolesniam gyvenimui ir pan. Dėl šios priežasties neaišku, kokiais kriterijais teismai rėmėsi nustatydami neturtinės žalos dydį R. J., L. R. ir D. M., nes iš bylos duomenų matyti, kad R. J. nebuvo laikinai nedarbinga ir sužalota, L. R. patirti sužalojimai tik paviršiniai.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro skundą dėl R. J. ir D. B. civilinių ieškinių išsprendimo, neteisingai aiškino ir taikė BPK 109, 110, 312 straipsnių nuostatas. Prokurorui leidžiama bet kokiais pagrindais ir motyvais paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau, kasatoriaus manymu, BPK 312 straipsnio 1 dalies nuostata, ją sistemiškai vertinant su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, prokurorui nesuteikia teisės kvestionuoti nuosprendžio dalies, kuri išimtinai priklauso nuo asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio žalos, valios. R. J. ir D. B. pirmosios instancijos teisme išreiškė savo valią dėl civilinių ieškinių esmės ir turtinių reikalavimų, apeliacijos teise nepasinaudojo. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą, ar toks prokuroro reikalavimas atitinka ieškovių R. J. ir D. B. valią bei interesus.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuo dvejų metų šešių mėnesių iki trejų metų trijų mėnesių) už devynias atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta septynerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmes, teismas įvertino visas bausmės skyrimui ir jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė bausmių už padarytas atskiras nusikalstamas veikas dydžių nustatymo motyvus. Teismas, individualizuodamas bausmes, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, lengvinančią atsakomybę aplinkybę) bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nustatydamas jų dydžius, artimus BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui. Teismo sprendimas nustatyti už kiekvieną nusikaltimą skirtingus laisvės atėmimo bausmių dydžius atsižvelgiant į nuteistojo veiksmais pagrobto turto vertę ir nukentėjusiosioms padarytų kūno sužalojimų mastą neprieštarauja BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes šios konkretaus nusikaltimo padariniai (pagrobto turto vertė ir padarytų kūno sužalojimų mastas) yra vienos iš aplinkybių, kurios lemia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir leidžia kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmės turinčiomis aplinkybėmis diferencijuoti bausmės dydžius už padarytas atskiras veikas. Priešingai nei nurodoma skunde, BK 56 straipsnio nuostatos nedraudžia nuteistajam, kuris nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, skirti griežtesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę. Teismai, pasisakydami dėl nuteistajam skirtinų bausmių, įvertino ir kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad R. Š. ne tik prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi dėl tokio savo poelgio, bet ir padėjo išaiškinti tiesą byloje bei atlygino nukentėjusiosioms dalį žalos. Teismai pažymėjo, kad šios aplinkybės lengvina jo padėtį (atsakomybę). Taigi baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai. Nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė BK nuostatas dėl bausmės skyrimo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinėje nutartyje plačiai pasisakyta visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti R. Š. apeliaciniame skunde, o sprendimas pagrįstas motyvuotomis išvadomis.
Nuteistojo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl neteisingai išspręsto neturtinės žalos klausimo nepagrįsti. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismai, priteisdami iš nuteistojo nukentėjusiosioms V. I., A. J., R. J., L. R., D. M. ir I. J. nuosprendyje nurodytas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismai įvertino visas kiekvienai nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti priteistinų sumų dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes (CK 6.250 straipsnis), diferencijuodami žalos dydžius pagal padarinius, kurie buvo sukelti nukentėjusiosioms padarytomis prieš jas nusikalstamomis veikomis, t. y. įvertino dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, fizinį skausmą, nedarbingumo trukmę, padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kilusius nukentėjusiosioms nepatogumus, prie kurių, priešingai nei nurodoma skunde, priskirtini ir nepatogumai (ne turtinės išlaidos), susiję su naujų asmens bei banko dokumentų įsigijimu. Visi šie kriterijai teismų praktikoje pripažįstami neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijais. Nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyra nėra pažeista. Kiekvienai nukentėjusiajai nuosprendžiu nustatytos piniginės satisfakcijos yra teisingos, skirtos nukentėjusiųjų patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti. Pagrindo teigti, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, nėra.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad baudžiamasis įstatymas nesuteikia prokurorui teisės skųsti apeliacine tvarka nuosprendžio dalį, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, nes, jo manymu, tai išimtinė civilinių ieškovų ir civilinių atsakovų teisė. BPK 312 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad prokuroras apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio gali paduoti bet kokiais pagrindais ir motyvais, todėl kasatoriaus skunde pateikiamas šios baudžiamojo proceso įstatymo normos sisteminis aiškinimas kartu su BPK 312 straipsnio 3 dalimi yra neteisingas ir negalimas. Prokuroras nėra saistomas kitų proceso dalyvių, tarp jų ir civilinio ieškovo, pozicija dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka būtinumo. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą ir pakeisdamas nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms R. J. ir D. B., ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas akivaizdžias klaidas, nes apylinkės teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos dydį ir per klaidą nepriteisė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai D. B. nepagrįstai priteisė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusioji I. J. prašo skundą atmesti ir nurodo, kad teismas R. Š. skyrė tinkamą bausmę. Dėl padaryto nusikaltimo jos sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, ilgam, ji patyrė stresą, emocinę įtampą, o nervinė – tęsiasi iki šiol. Sutriko miegas, padidėjo nervingumas, jautrumas. Jai sunku įvertinti patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau net metams praėjus, ji bijo eiti sutemus, bijo besiartinančių žmonių.
Kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Dėl BK 54 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtą subendrintą bausmę. Šie argumentai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio, kuris nustato teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, o 3 dalyje – kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas ir bausmės paskyrimą tikrina tik teisės taikymo aspektu. Skirtingai nei apeliacinė instancija, kasacinės instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, ar nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar per švelni. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jau išspręstas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo skundą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, atitinka padarytų veikų ir paties nuteistojo pavojingumą, jas skiriant BK 41, 54, 56, 61, 63 straipsnių nuostatos nepažeistos. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutinkti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
Kasatorius tvirtina, kad skiriant bausmes (motyvuojant jų dydį) nepagrįstai įvertinta pagrobto turo vertė ir nukentėjusiosioms padarytų kūno sužalojimų mastas. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas R. Š. bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių: tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pagrįstai atsižvelgė į pagrobto turto vertę ir nukentėjusiosioms padarytų kūno sužalojimų mastą. Šios aplinkybės kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmės turinčiomis aplinkybėmis leido teismui diferencijuoti bausmių dydžius už atskiras nusikalstamas veikas. Nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai, stresas, įtampa ir kt., priešingai nei nurodo kasatorius, skiriant bausmes nevertinti. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad nuosprendyje nenurodyta, kokius kūno sužalojimus patyrė M. B., kad dėl L. R. nurodyta, jog ji patyrė tik fizinį skausmą, o D. M. nepatyrė jokių kūno sužalojimų. Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad tiek dėl šių, tiek dėl kitų nukentėjusiųjų yra išsamiai nurodyta, kokius kūno sužalojimus jos patyrė. Kasatorius taip pat nepagrįstai teigia, kad už nusikalstamas veikas, padarytas prieš M. B., L. R., D. M. ir I. J., jam paskirtos griežtesnės nei vidurkis bausmės. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai vienas mėnuo 15 dienų (BK 61 straipsnio 3 dalis). Nežymiai viršijanti vidurkį bausmė paskirta tik už plėšimą, įvykdytą prieš I. J., t. y. treji metai trys mėnesiai. Baudžiamojo įstatymo nuostatos nepažeistos ir skiriant galutinę subendrintą bausmę. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 7 dalį galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Kasatoriui paskirtos bausmės, remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, iš dalies sudėtos kaip padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Taigi teismas, paskirdamas kaltinamajam R. Š. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką bei skirdamas subendrintą bausmę, BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Todėl kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo keisti paskirtos bausmės dydžio (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – kad jis atlygino dalį nukentėjusiosioms padarytos žalos. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde šis argumentas nebuvo nurodytas ir nagrinėtas, todėl šis klausimas negali būti nagrinėjamas kasacine tvarka. Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes, įvertino aplinkybę, jog kasatorius atlygino nukentėjusiosioms po dalį padarytos žalos.
Dėl neturtinės žalos
Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių bylos aplinkybių sritis ir kad tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys Nr. 2K-408/2008, 2K-89/2010, 2K-267/2009, 2K-271/2010, 2K-341/2010). Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad nuteistojo R. Š. kasacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos argumentuojama žymiai plačiau, nei tai buvo padaryta apeliaciniame skunde, kuriame nuteistasis teigė tik tai, kad nukentėjusiosioms priteistos per didelės sumos neturtinei žalai atlyginti. Kasaciniame skunde jis nurodo analogiškai, tik pateikia daugiau argumentų, kurie nebuvo keliami apeliaciniame skunde ir todėl nebuvo nagrinėti apeliacine tvarka.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasatorius pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl privalo nukentėjusiosioms atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl nuteistojo padarytų nusikaltimų nukentėjusiosios V. I., A. J., M. B., J. S., L. R., D. M. ir I. J. patyrė įvairių sveikatos sutrikdymų, kai kurioms buvo atliktos operacijos, kelios patyrė galvos smegenų sukrėtimą; dėl įvykdyto prieš jas plėšimo, panaudoto fizinio smurto jos kentė skausmą, baimę, nerimą, pažeminimą; dėl sužalojimų veiduose laikinai pablogėjo jų išvaizda ir bendravimo galimybės. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai vertino nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą, t. y. kokių daiktų jos neteko, taip pat dėl padaryto nusikaltimo patirtus nepatogumus (gaišo laiką įsigydamos naujus dokumentus). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydžius, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo skundo argumentą dėl neturtinės žalos dydžių išsamiai ir motyvuotai atsakė, paaiškino, kodėl laiko, kad priteistos pinigų sumos nėra per didelės, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasatorius teisingai nurodo, kad R. J. nebuvo sužalota, tačiau jau buvo minėta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Taigi nėra teisinio pagrindo keisti teismų sprendimų dėl neturtinių žalų priteisimo nukentėjusiosioms.
Dėl BPK 312 straipsnio taikymo
Kasatorius tvirtina, kad BPK nesuteikia prokurorui teisės skųsti nuosprendžio dalies, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu ir išimtinai priklauso nuo civilinių ieškovų valios. Tokią išvadą nuteistasis daro sistemiškai įvertinęs BPK 312 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
BPK 312 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Tai reiškia, kad prokurorui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę skųsti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį bet kokiais tiek nuteistojo padėtį sunkinančiais, tiek švelninančiais pagrindais. Kasaciniame skunde pateikiamas BPK 312 straipsnio 1 dalies sisteminis aiškinimas su BPK 312 straipsnio 3 dalimi yra neteisingas. Prokuroras nėra saistomas kitų proceso dalyvių pozicijos dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio apskundimo. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pagal prokuroro skundą ištaisė akivaizdžias pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, t. y. šios instancijos teismas buvo nepagrįstai sumažinęs nukentėjusiajai R. J. priteistinos turtinės žalos dydį ir per klaidą nepriteisęs 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai D. B. nepagrįstai priteisęs 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Tomas Šeškauskas
Vytautas Masiokas
