Teismingumo byla Nr. T-74/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24505-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2018 m. liepos 18 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Laimučio Alechnavičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų T. B. ir R. B. ieškinį atsakovėms Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl miško ribos nustatymo, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Ieškovai teismo prašė nustatyti Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 113 kvartalo 23 taksacinio miško žemės sklypo ribą pagal UAB,,Žemetra“ 2015 m. lapkričio 26 d. parengtoje Miško ribos nustatymo schemoje M1:500 nustatytus miško sklypo ribos posūkio taškus 1-2-3-4 ir šioje schemoje nustatytas šių taškų koordinates; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. spalio 15 d. parengtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais; panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad 2011 m. gruodžio 19 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 247/281 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0281 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Kita žemės sklypo dalis (34/281 dalys), kurioje, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, yra valstybinės reikšmės miško plotas – taksacinio miško sklypo dalis, priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklype pastatytas ieškovei priklausantis ūkio pastatas, kurio dalis (apie 6 kv. m) pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtus dokumentus neva patenka į taksacinio miško sklypo dalį. Ūkio pastatas žemės sklype buvo pastatytas teisėtai, gavus visus atitinkamų institucijų leidimus bei sutikimus, kuriais, ieškovų teigimu, buvo patvirtinta, jog pastatas statomas žemės plote, nepatenkančiame į taksacinio miško sklypo ribas, ir toje vietoje, kur stovi pastatas, nėra miško. Ieškovams kilo abejonių dėl kadastrinių matavimų metu nustatyto žemės sklypo ir jame esančio taksacinio miško sklypo koordinačių lyginimo su grafiškai pagal kartografinę medžiagą nustatytomis koordinatėmis bei atitinkamai dėl taksacinio miško sklypo dalies, patenkančios į žemės sklypą, ribos nustatymo tikslumo. Valstybinė miškų tarnyba, atlikdama paskutinį 2015 m. spalio 15 d. patikrinimą, kurio metu pagal Aplinkos ministerijos duotą pavedimą turėjo atlikti taksacinio miško sklypo ribos tiksliuosius kadastrinius matavimus, po patikrinimo parengtuose dokumentuose nepateikė jokios informacijos apie tokių kadastrinių matavimų atlikimą, nenurodė nustatytų taksacinio miško sklypo ribos posūkio taškų koordinačių, nelygino jų su anksčiau grafiškai nustatytomis koordinatėmis, nepateikė išvados dėl grafiškai ir vietovėje nustatytų koordinačių lyginimo, jų atitikimo, t. y. dėl galimos paklaidos (ne)buvimo, taip pat nevertino grafinių, pagal kartografinę medžiagą nustatytų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenų atitikties faktinėms miško naudmenoms vietovėje. Grafiniais duomenimis nustatyta taksacinio miško sklypo riba yra netiksli (neteisinga), nes jokio miško toje dalyje, kur stovi ieškovų pastatas, nėra ir niekada nebuvo. Ieškovų teigimu, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovai nurodo, kad kilęs ginčas dėl miško ribos nustatymo yra civilinis ginčas dėl žemės sklypų ribų, kuris turi būti sprendžiamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio nuostatas. Visi kiti reikalavimai yra laikomi išvestiniais, kuriems turės įtakos reikalavimo dėl taksacinio miško sklypo ribų klausimo išsprendimas. Tarp ieškovų ir atsakovų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, susiję su žemės sklypo ribų nustatymu ir iš to kylančiais padariniais, t. y. žemės sklypo bendraturtės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šiuo metu patikėjimo teise valdo valstybei priklausančią žemės sklypo dalį, nuosavybės teise turimos žemės sklypo dalies ribų ir dydžio nustatymu, kuriuos reguliuoja civilinės teisės normos.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nustatė Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 113 kvartalo 23 taksacinio miško žemės sklypo ribą pagal UAB,,Žemetra“ 2015 m. lapkričio 26 d. parengtoje Miško ribos nustatymo schemoje M1:500 nustatytus miško sklypo ribos posūkio taškus 1-2-3-4 ir šioje schemoje nustatytas šių taškų koordinates; kitą ieškinio dalį atmetė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinio reikalavimą nustatyti Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 113 kvartalo 23 taksacinio miško žemės sklypo ribą pagal UAB,,Žemetra“ 2015 m. lapkričio 26 d. parengtą miško ribos nustatymo schemą, o dėl kitų ieškinio reikalavimų bylą nutraukė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka pagal ieškovų T. B. ir R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškovai prašo: nustatyti Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 113 kvartalo 23 taksacinio miško žemės sklypo ribą pagal UAB,,Žemetra“ 2015 m. lapkričio 26 d. parengtoje Miško ribos nustatymo schemoje M1:500 nustatytus miško sklypo ribos posūkio taškus 1-2-3-4 ir šioje schemoje nustatytas šių taškų koordinates; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. spalio 15 d. parengtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais; panaikinti Aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė teisėjų kolegija, byloje nustatyta, kad Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos 113 miškų kvartalo 23 taksacinis sklypas, kurio ribą ieškovai prašo nustatyti pagal jų pateiktą schemą, yra įregistruotas Kadastre ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams bei patvirtintos jo ribos. Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, byloje nagrinėjamas ginčas kilęs ne dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, o dėl valstybinės reikšmės miško, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir Kadastro duomenis patenkančio į šį žemės sklypą, ribos, kuri, ieškovų teigimu, yra nustatyta ir įregistruota netiksliai bei klaidingai, kai, pasak ieškovų, valstybės institucijos atsisako klaidą dėl miško ribos taisyti administracinės procedūros tvarka. Pareikštu ieškiniu siekiama, be kita ko, valstybinės reikšmės miško ribos (konfigūracijos, o kartu ir ploto) bei Kadastro duomenų pakeitimo (patikslinimo). Jų nustatymą ir keitimą (tikslinimą) šios bylos aplinkybių kontekste reglamentuoja specialūs teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašas.
Teisiniams santykiams esant sureglamentuotiems specialiosiomis teisės normomis, CK 4.45 straipsnis pagal įstatymo analogiją negali būti taikomas.
Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 15 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 1381 redakcija) nustatyta, kad prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui (pagal šio aprašo 3 punktą rengėjas – Valstybinė miškų tarnyba); gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui (pagal šio aprašo 3 punktą rengimo organizatorius – Aplinkos ministerija) apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkte nustatyta, kad gavus informacijos, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikius dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Jeigu Komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto išvadas registruojami Kadastre. Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad Kadastro duomenys taisomi Kadastro tvarkytojo sprendimu, o 12 punkte reglamentuojama, jog nepagrįsti suinteresuotų asmenų prašymai taisyti Kadastro duomenis yra atmetami, šie asmenys informuojami apie priimtus sprendimus ir jų apskundimo galimybes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, pagal bylos duomenis, ieškovų ieškinys teismui pateiktas po to, kai Valstybinė miškų tarnyba, atlikusi patikrinimus vietoje, netenkino jų (jų atstovo) 2008 m. sausio 16 d., 2010 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. gegužės 28 d. ir rugpjūčio 7 d. prašymų patikslinti valstybinės reikšmės miško ribą, o ieškovai tokių Valstybinės miškų tarnybos veiksmų (priimtų administracinių aktų) neskundė. Pagal nurodytus specialiuosius teisės aktus valstybinės reikšmės miško nustatytos ribos keičiamos (tikslinamos, ištaisomos klaidos) jų nustatyta tvarka, valstybinio administravimo subjektams atliekant viešąjį administravimą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Administraciniai teisiniai santykiai – įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovai ne tik prašo nustatyti miško ribą, bet ir panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. spalio 15 d. parengtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais bei Aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovai siekia panaikinti valstybinio administravimo subjektų priimtus aktus. Teisėjų kolegija nurodė, kad aptartos aplinkybės teikia pagrindą vertinti, kad šioje byloje ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Pareikštu ieškiniu ieškovai kelia tris reikalavimus: nustatyti Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 113 kvartalo 23 taksacinio miško žemės sklypo ribą pagal UAB,,Žemetra“ 2015 m. lapkričio 26 d. parengtoje Miško ribos nustatymo schemoje M1:500 nustatytus miško sklypo ribos posūkio taškus 1-2-3-4 ir šioje schemoje nustatytas šių taškų koordinates; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. spalio 15 d. parengtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais; panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad minėtame 2015 m. lapkričio 3 d. rašte „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų nustatymo“ Aplinkos ministerija nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos specialistai, vykdydami Aplinkos ministerijos prašymą ir vadovaudamiesi Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atliko pakartotinį Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka Dubravos ekspertimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 113 kvartalo 23 taksacinio sklypo, registruoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirto valstybinės reikšmės miškų plotams, dalis. Nustatyta, kad Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 113 kvartalo 23 taksacinio sklypo dalyje (patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 2 pažymėta 23-2), patenkančiame į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi pastatas.
Pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, 2 punktą, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus. Šio Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu.
Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Nutarimo redakcija, galiojusi skundžiamo rašto bei patikrinimo vietoje akto priėmimo datai), 2 punktą, Kadastro paskirtis – registruoti Kadastro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir Kadastro duomenų, informacijos gavėjams teikti Kadastro duomenis, informaciją, dokumentus, atlikti kitus Kadastro duomenų, informacijos tvarkymo veiksmus. Pagal šių Nuostatų 3 punktą, Kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai. Nurodytu Vyriausybės nutarimu Aplinkos ministerija paskirta vadovaujančiąja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga.
Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, pareikštu ieškiniu siekiama, be kita ko, valstybinės reikšmės miško ribos (konfigūracijos, o kartu ir ploto) bei Kadastro duomenų pakeitimo (patikslinimo). Jų nustatymą ir keitimą (tikslinimą) šios bylos aplinkybių kontekste reglamentuoja specialūs viešosios teisės aktai. Atitinkamų viešojo administravimo subjektų (Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) veikla šioje srityje yra viešojo administravimo veikla (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ABTĮ 15 straipsnio (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija) 1 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju teismas visų pirma turi nagrinėti ir pasisakyti dėl klausimų, susijusių su viešojo administravimo subjektų veikla, šiems veikiant viešosios teisės aktais sureglamentuotoje viešojo administravimo srityje.
Ieškovai pareikštą ieškinį grindžia taip pat ir daiktinės teisės normomis (CK 4.45 straipsniu), prašoma atitinkamai nustatyti taksacinio miško žemės sklypo ribą. Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytas reikalavimo formulavimas ir pagrindimas taip pat ir daiktinės teisės normomis savaime negali būti pagrindas teigti, kad ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai.
Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamame ginče dominuoja administraciniai teisiniai, bet ne civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas priskirtinas nagrinėti administracinio teismo kompetencijai.
CPK 36 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai (Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimas), kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ex lege (pagal įstatymą), o byla perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Perduoti bylą pagal ieškovų T. B. ir R. B. ieškinį atsakovėms Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl miško ribos nustatymo, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimas netenka teisinės galios.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjas
Andžej Maciejevski
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas
Laimutis Alechnavičius
Egidijus Laužikas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
