Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-293-611/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13853-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Posūkis“, „Geruda“, „Jurgena“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, ieškinį atsakovėms uždarosios akcinėms bendrovėms „Posūkis“, „Geruda“, „Jurgena“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė:

įpareigoti atsakoves pateikti ieškovei, atstovaujamai Ūkio ministerijos, pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo sutarties 2.5.5 punktą raštiškas ataskaitas apie valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ vykdymą nuo 2005 metų iki einamojo laikotarpio, kurios apimtų, bet neapsiribotų informacija bei dokumentais, kurie patvirtintų:

ar šios įmonės vykdė, ir jei vykdė, tai kokius ir kada atliko šiame valstybinės svarbos ekonominiame projekte, įskaitant 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytoje sutartyje, aprašytų objektų įrengimo darbus;

ar šie darbai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suderintus projektus;

ar pastatyti statiniai, ir jei pastatyti, tai ar jie atitinka pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo pagrindu patvirtintų poįstatyminių teisės aktų nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (arba jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotuose projektavimo sąlygų sąvaduose nustatytus architektūros ir statybos sklypų tvarkymo urbanistinius reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinių saugos ir paskirties dokumentus;

ar visi ir kokie atsakovų pastatyti pagal valstybinės svarbos ekonominį projektą statiniai pripažinti tinkamais naudoti, ar visi šie statiniai pastatyti pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos sutarties 2.1 punkto papunkčiuose nustatytus ekonominius-finansinius bei techninius rodiklius ir ar visi šie statiniai, įrenginiai nuosavybės teise priklauso atsakovėms pagal jų tarpusavio trišalius susitarimus;

kokie buvo nustatyti nuomos mokesčiai ir rinkliavos smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dirbantiems Gariūnų parko teritorijoje (pateikiant jų ekonominį pagrįstumą); kokie buvo nustatyti įnašai, kuriais būtų visiškai ar iš dalies dengiamos šio valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo (stalinių statyba, įrengimas, inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir pan.) sąnaudos;

ar buvo ir kaip buvo užtikrinta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams galimybė nuolat ir abipusiškai palankiomis sąlygomis naudotis Gariūnų parko statiniais, įrenginiais ir paslaugomis, teikiamomis vykdant šį valstybinės svarbos ekonominį projektą;

kiek yra veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke;

kokia dalis investicijų panaudota Verslo informaciniam centrui, teikiančiam informaciją ir konsultacines paslaugas Gariūnų parke dirbantiems verslininkams, įkurti;

ar ir kokia sukurta tinkama verslo aplinka, būtina smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti;

kaip remta smulkiojo verslo plėtra; ar įvairių produktų pasiūla pritraukė daugiau lankytojų, padidino smulkių įmonių produktyvumą, skatina prekybos ir gamybos struktūros pokyčius;

kokios atliktos investicijos, kiek verslo vietų padidėjo, ar sukurta daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų;

kiek per 10 metų į parką investuota;

kokias sumas eksploatuojančios parką trys įmonės per kiekvienus metus sumokėjo mokesčių;

kiek verslininkų Gariūnų verslo parke veikė pagal verslo liudijimus;

kaip skatinami Lietuvos smulkieji gamintojai ir įmonės, tiesiogiai vartotojams teikiantys paslaugas (gaminantys baldus, siuvantys drabužius, mezgantys pagal individualius užsakymus, taisantys buitinę techniką ir drabužius ir pan.), kokios jiems suteiktos prekybos vietos, taikytos nuolaidos ir pan.; kiek procentų visos prekyvietės apyvartos per 5 metus sudaro Lietuvos gamintojų produkcija ir paslaugos;

kokios buvo plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos paslaugos, kokios buvo organizuotos nemokamos mugės, labdaros akcijos, šachmatų turnyrai ir pan.;

ar įkurta eksploatuoti netinkamų automobilių išmontavimo aikštelė;

ar nutiesta patogi įvaža į Vilnių, pagerintas Gariūnų ir Vilniaus įvaizdis;

ar sukurta Gariūnų verslo parke tinkama infrastruktūra, kaip pagerintos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų darbo vietos, verslo efektyvumas, kiek atvyko lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, ar padidintas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų verslumas ir konkurencingumas, ar sudaryta daugiau verslo sandorių; kokios sudarytos sąlygos Lietuvos ūkininkams prekiauti savo produkcija, ar sukurta efektyvi žemės ūkio produkcijos rinkodara, ar pagal visus higienos ir sanitarijos reikalavimus įrengti keturi paviljonai, skirti ūkininkams prekiauti jų ūkiuose išauginta produkcija (mėsa, pienu, žuvimis, vaisiais ir daržovėmis), ar galima įsigyti šviežios, ekologiškai švarios Lietuvos ūkiuose išaugintos produkcijos;

nustatyti 10 dienų terminą įpareigojimui atlikti veiksmus įvykdyti; skirti kiekvienai atsakovei mažiausiai po 1000 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo atlikti veiksmus nevykdymo dieną, jei atsakovės per teismo nustatytą terminą neįvykdys įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) su atsakovėmis 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pagrindu 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Projekto įgyvendinimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovės, be kita ko, įsipareigojo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 pripažintą valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“, taip pat kas ketvirtį 2006 metais, iki kito ataskaitinio ketvirčio pirmojo mėnesio 20 dienos (iki 2006 m. balandžio 20 d., 2006 m. liepos 20 d., 2006 m. spalio 20 d., 2007 m. sausio 20 d.), kas pusmetį 2007 metais, iki kito po ataskaitinio pusmečio pirmojo mėnesio 20 dienos (iki 2007 m. liepos 20 d., 2008 m. sausio 20 d.), bei kiekvienais 2008–2015 metais iki kitų po ataskaitinių metų sausio 20 d. teikti ataskaitas apie Projekto vykdymą ir leisti tikrinti Projekto vykdymą vietoje (2.5.5 punktas).

Po to, kai VAVA buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai nutarimu buvo pavesta kontroliuoti Projekto įgyvendinimą. Atsakovės nepateikė Sutartyje nustatytų ataskaitų apie Projekto vykdymą 2005–2015 m. Sutartimi atsakovėms nustatytų įsipareigojimų vykdymas yra tiesiogiai susijęs su valstybės turto (žemės) naudojimu, todėl tiek pagal Sutartį, tiek pagal imperatyviąsias teisės aktų normas atsakovės ataskaitose privalo atskleisti ir dokumentais pagrįsti, kaip vykdomi Sutarties ir žemės nuomos sutarčių įsipareigojimai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį Nr. 8-1-77 sudarė Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovės. Vilniaus apskrities viršininko administracija veikė ne kaip valstybės atstovė, o kaip savarankiška Sutarties šalis. Nei valstybė, nei Ūkio ministerija nebuvo Sutarties šalis.

Sutarties 2.5.5 punkte nustatyta atsakovėms pareiga teikti ataskaitas apie Projekto vykdymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai kas ketvirtį 2006 metais, iki kito po ataskaitinio ketvirčio pirmojo mėnesio 20 d. (t. y. iki 2006 m. balandžio 20 d., liepos 20 d., 2006 m. spalio 20 d., 2007 m. sausio 20 d,), kas pusmetį 2007 metais iki kito ataskaitinio pusmečio pirmojo mėnesio 20 d. (t. y. iki 2007 m. liepos 20 d., 2008 m. sausio 20 d.) bei kiekvienais 2008–2015 metais iki kitų po ataskaitinių metų sausio 20 d. ir leisti tikrinti Projekto vykdymą vietoje. Ataskaitų teikimo ir leidimo kontroliuoti laikotarpis iki 2015 metų sutampa su Projekto terminu, kuris irgi buvo nustatytas iki 2015 metų.

Sutarties šaliai – Vilniaus apskrities viršininko administracijai atsakovės teikė Sutarties 2.5.5 punkte nurodytas ataskaitas. Teismo vertinimu, atsakovių raštai prilygsta laisva forma surašytoms ataskaitoms. Atsakovės taip pat žodžiu bendravo Projekto vykdymo klausimais su valstybės institucijomis. Nors ieškinyje reikalaujama įpareigoti atsakoves pateikti viso sutarties laikotarpio ataskaitas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas prašė įpareigoti atsakoves teikti ataskaitas už laikotarpį nuo 2010 metų. Teismo nuomone, tai patvirtina faktą, kad atsakovės vykdė Sutartimi prisiimtą pareigą – teikė ataskaitas iki 2010 metų Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo likviduota. Po jos likvidavimo Ūkio ministerija neperėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutartinių įsipareigojimų ir sutartinių teisių, ji tik įgijo Projekto kontrolės teisę pagal 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1421. Tai, kad Ūkio ministerija neperėmė Sutarties šalies teisių ir pareigų, patvirtina ir prejudiciniai faktai, nustatyti byloje Nr. 2-109-294/2012, kurioje Vilniaus apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ieškinį Ūkio ministerijai dėl įpareigojimo pakeisti Sutartį, nustatant, kad Ūkio ministerija perima visas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas. 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti 2012 m. vasario 22 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą.

2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 263 Ūkio ministerija įgaliota vykdyti Sutarties šalies (valstybės) atstovo teises ir pareigas ir jai pavesta kontroliuoti šio Projekto įgyvendinimą. Teismas sprendė, kad nuo šio nutarimo įsigaliojimo Ūkio ministerija įgijo teisę veikti kaip Sutarties šalis.

Teismas pritarė 2012 m. liepos mėn. Teisingumo ministerijos rašto argumentams, kad atsakovių pareiga teikti ataskaitas turėtų būti kildinama ne iš nutarimo, bet iš sutartinių santykių. Ūkio ministerija negali reikalauti tokio ataskaitų turinio, kuris lemtų atsakomybės už Projekto įgyvendinimą perkėlimą atsakovėms, reikalautų iš atsakovių įvykdyti ieškovės pareigą analizuoti, vertinti, rinkti statistinius duomenis, susijusius su Projekto įgyvendinimu. Ūkio ministerija turi teisę reikalauti tik kontrolės tikslus atitinkančių Projekto vykdymo ataskaitų. Tokia kontrolė, teismo nuomone, gali būti vykdoma ataskaitas gaunant ne tik raštu, bet ir žodžiu, reikalaujant iš atsakovių informacijos apie Projekto įgyvendinimą ir su jo įgyvendinimu susijusias problemas.

Po 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 263 priėmimo atsakovės Ūkio ministerijai teikė ataskaitas. Tai patvirtina atsakovių 2015 m. spalio 15 d. raštas Nr. 261, 2016 m. kovo 14 d. raštas Nr. 117. Teismo vertinimu, šie raštai parodo, kad atsakovės bendravo su Projektą kontroliuojančia institucija, nesišalino Projekto vykdytojo pareigų ir motyvuotai neteikė Ūkio ministerijai ataskaitų ir atsakymų tokia forma ir tokio turinio, kokio ji pageidavo.

Ūkio ministerija prašo įpareigoti atsakoves pateikti ataskaitas, atsakant į 19 klausimų. Iš 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 808 matyti, kad Vyriausybė analizavo ir įvertino bendrus duomenis apie būsimo Projekto įgyvendinimo vietą, objektą, eksploatuojančias įmones, pagrindė valstybinės svarbos Projektą, nustatė, kad valstybinės svarbos Projektą įgyvendins atsakovės, kad jos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuos nuosavą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą. Pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikui (2015 m.), Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai atsiranda pareiga konstatuoti faktą, ar Projektas įgyvendintas ir ar jis įgyvendintas taip, kaip buvo numatyta, ar buvo kliūtys ir veiksniai, darę įtaką Projekto įgyvendinimui. Atsakovės tokios pareigos neturi. Atsakovėms nei Sutartimi, nei Vyriausybės nutarimais nebuvo priskirta atsakomybė už sėkmingą Projekto įgyvendinimą, taip pat pareiga teikti analizuojančias, statistines ataskaitas apie Projekto įgyvendinimą. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimais atsakovėms (verslininkėms), prisiėmusioms finansinę Projekto įgyvendinimo naštą, yra perkeliama atsakomybė analizuoti Projekto įgyvendinimą, nustatyti, ar jis įvykdytas, ar pasiekti jo tikslai.

Teismas, be kita ko, nurodė, kad duomenis apie vykdytus darbus atsakovės teikė iki 2010 metų VAVA. Pretenzijų dėl šių duomenų teikimo nebuvo. Pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad duomenys apie Projekto vykdymą buvo teikiami ir Ūkio ministerijai. Tai, kad atsakovės galimai galėjo atskleisti ne visus duomenis ar tai padaryti ne taip, kaip pageidavo Ūkio ministerija, yra ne informacijos teikimo, bet gautos informacijos kontrolės funkcija, kurią pavesta vykdyti ne atsakovėms, bet Ūkio ministerijai. Ieškovė, gavusi ataskaitas ir įgijusi šio Projekto kontrolės funkcijas, gali ir privalo konstatuoti faktus, ar buvo vykdomas Sutartyje aprašytų objektų įrengimas, ar atsakovės įsipareigotus darbus atliko. Ieškovės ir atsakovių susirašinėjimas rodo, kad ieškovė siekė gauti iš atsakovių informaciją pagal lenteles. Susitarimo dėl tokios formos nebuvo, ieškovės reikalaujama forma teikti ataskaitas yra susijusi su didelėmis atsakovių sąnaudoms, joms parengti reikalingos specialios žinios, priskiriama atsakovėms nei Sutartyje, nei Projekte nenustatyta pareiga. Duodant šio pobūdžio įpareigojimą būtų pažeisti Sutarties laisvės, teisingumo ir sąžiningumo principai. Reikalavimo įpareigoti ataskaitas pateikti iš naujo, kitokias negu buvo pateiktos, tenkinimas reikštų nestabilumą teisiniuose santykiuose bei ankstesnių ataskaitų revizavimą. Teismas nurodė, kad dalį prašomos informacijos ieškovė gali gauti iš valstybės institucijų, kad konstatuoti ir įvertinti prašomus pateikti faktus privalo atitinkamos valstybės institucijos, kad dalis prašomos informacijos reiškia duomenų rinkimą ir analizę, nors tokia pareiga atsakovėms Sutartyje nebuvo nustatyta.

Teismas, nustatęs, kad atsakovės iki 2010 metų teikė sutartimi sulygtas ataskaitas, kad jos buvo priimtos ir dėl jų neatitikimo ginčų nebuvo, kad likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją atsakovės buvo inicijavusios bylą siekdamos, kad Sutarties šalies teises ir pareigas priimtų Ūkio ministerija, tačiau iki 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 263 priėmimo nebuvo Sutarties šalies, kuri turėjo pareigą gauti atsakovių ataskaitas, kad po 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 263 atsakovės pateikė ataskaitą Ūkio ministerijai, kad šios ataskaitos turinys ieškovės netenkino, kad ieškovės reikalavimų pateikti duomenis patenkinimas reikštų Ūkio ministerijai pavestos Projekto kontrolės funkcijos perkėlimą atsakovėms, sprendė, kad ieškinys atmestinas. Teismas pažymėjo, kad atsakovių santykiai įgyvendinant Projektą yra sutartiniai ir atsakovės negali turėti daugiau pareigų, negu prisiėmė sudarydamos Sutartį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškinio reikalavimus dėl ataskaitų pateikimo, nustatė atsakovėms 3 mėnesių terminą išvardytiems įpareigojimams įvykdyti, nutarė skirti kiekvienai atsakovei po 100 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus nevykdymo dieną.

Kolegija sprendė, kad Sutarties šalys yra valstybė, kuriai byloje atstovauja Ūkio ministerija, ir atsakovės. Ieškovė (valstybė), veikdama per Vyriausybę, pasinaudojo savo teise įgyvendinti Sutartį per Ūkio ministeriją, kuriai 2010 m. nutarimo pakeitimu pavesta kontroliuoti Projekto įgyvendinimą, o 2013 m. nutarimo pakeitimu papildomai suteikti įgaliojimai vykdyti Sutarties šalies (valstybės) atstovo teises ir pareigas. Todėl visu Sutarties vykdymo metu tiek ieškovė, tiek jos atstovė Ūkio ministerija turėjo ir šiuo metu tebeturi galiojančią sutartinę teisę gauti iš atsakovių ataskaitas apie Projekto vykdymą pagal Sutarties 2.5.5 punktą.

Kolegija nurodė, kad Projektu buvo siekiama įvairių tikslų, tokių kaip tinkama verslo aplinka, būtina smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti; buvo planuojama, kad numatomos investicijos 10–15 proc. padidins verslo vietų, bus sukurta daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų; įgyvendinus projektą, toliau eksploatuojančios parką trys įmonės per metus sumokės 7–8 mln. Lt (2,03–2,32 mln. Eur) mokesčių; valstybė dar papildomai gautų apie 7–8 mln. Lt (2,03–2,32 mln. Eur) mokesčių už verslo liudijimus; bus plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos paslaugos ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“). Kolegija sprendė, kad atsakovėms kyla įsipareigojimai tiek iš šalių sudarytos Sutarties, tiek siekiant tikslų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808.

Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, šalių buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovės prisiėmė įsipareigojimus ne tik sukurti materialius objektus – pastatyti statinius, bet ir, pavyzdžiui, užtikrinti, kad Gariūnų verslo parke veiks 12 000 darbo (verslo) vietų (Sutarties 2.5.3 punktas); dalį investicijų panaudos Verslo informaciniam centrui, teikiančiam informaciją ir konsultacines paslaugas Gariūnų parke dirbantiems verslininkams (Sutarties 2.5.4 punktas), įkurti ir kt. Šalys taip pat nustatė, kad sutartis galioja iki visiško sutarties šalių įsipareigojimų įvykdymo (Sutarties 6.1 punktas), taigi prievolės pagal sutartį galimai bus laikomos pasibaigusiomis, kai atsakovės įvykdys Sutarties 2.5.5 punkte nustatytą įsipareigojimą pateikti ataskaitas apie Projekto vykdymą ir iš tų ataskaitų bus padarytos atitinkamos išvados.

Tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovės atitinkamas ataskaitas yra pateikusios žodžiu, atsakydamos raštu į paklausimus dėl Projekto vykdymo, taip pat įvairių susitikimų metu. Kolegija atkreipė dėmesį, kad pati Sutartis yra sudaryta raštu, taip pat nustatyta, kad šalis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu, taigi akivaizdu, kad ir ataskaitos apie Sutarties vykdymą turėjo būti teikiamos analogiška, t. y. rašytine, forma. Kolegija pažymėjo, kad kai kurie atsakovių prisiimti įsipareigojimai pagal Sutartį, dėl kurių turėjo būti teikiamos ataskaitos, jų tinkamas įvykdymas gali būti pagrindžiami tik rašytiniais įrodymais (pvz., kad dalis investicijų panaudota Verslo informaciniam centrui įkurti ar kad pastatyti statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovėms (Sutarties 2.5.3 ir 2.4 punktai), taigi ir ataskaitos savo pobūdžiu galėjo būti pateiktos tik raštu. Įvertinusi minimas nuostatas ir byloje konstatuotas faktines aplinkybes, kolegija sprendė, kad atsakovės negalėjo tikėtis, jog ataskaitos pagal Sutarties 2.5.5 punktą galės būti teikiamos žodžiu, ir neįrodė, kad tokiu būdu jos buvo teikiamos.

Kolegija sutiko su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius dokumentus, būtent: kad ne ieškovės atstovai, bet atsakovės pačios parengė nutarimo priedą, surinko bei pateikė teismo aptartus duomenis ir informaciją. Tokią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas atsakovių atstovas. Tokias pačias aplinkybes atsakovės pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1065-110/2014 nagrinėtame ieškinyje dėl Sutarties pakeitimo. Taigi atsakovėms nebūtų sudėtinga pateikti ataskaitas apie Projektą, kurį pagrindžiančius duomenis jos surinko ir parengė pačios. Be to, ieškovė prašo pateikti ataskaitas apie Projekto vykdymą, nurodyti atsakovėms žinomus Projekto vykdymo faktus, duomenis apie jų pačių veiklą, susijusią su Projekto įgyvendinimu, bet ne jų analizes. Ieškovė neturi galimybės gauti nurodytą informaciją, nes šie duomenys kaupiami tik atsakovių turimuose archyvuose.

Kolegija pažymėjo, kad Sutartimi atsakovėms nustatytų įsipareigojimų įgyvendinti Projektą vykdymas tiesiogiai susijęs su valstybės turto (joms ne konkurso tvarka išnuomotų valstybinės žemės sklypų) naudojimu, todėl atsakovės savo ataskaitose privalo atskleisti ir dokumentais pagrįsti, kaip vykdomi Sutarties ir žemės nuomos sutarčių įsipareigojimai. Kolegija konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės iki šiol tebeturi neįvykdytą sutartinę pareigą pagal Sutarties 2.5.5 punktą teikti ataskaitas apie Projekto vykdymą.

Kolegija nurodė, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovės duomenis apie projekto vykdymą teikė Ūkio ministerijai. Priešingai, pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovei nei per Ūkio ministeriją, nei per kitas institucijas nebuvo teikiama jokių duomenų apie Projekto vykdymą. Byloje buvo surinktas tik iki 2010 m. vykęs atsakovių susirašinėjimas ir ataskaitos, pateikti VAVA, kuriuose nėra visos informacijos apie tai, kokius ir kada atliko Projekte, įskaitant Sutartyje, aprašytų objektų įrengimo darbus. Kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad duomenys apie Projekto vykdymą buvo teikiami ir kad šie duomenys buvo teikiami Ūkio ministerijai, dėl to nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakoves pateikti ataskaitas.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalaujama forma teikti ataskaitas yra susijusi su didelėmis atsakovių sąnaudomis, joms atlikti reikalingos specialios žinios, nes tokia išvada nėra pagrįsta bylos duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2014 m. rugsėjo 18 d. atsakovės ataskaitų nerengė, nenurodė ieškovei, kad pateikti ataskaitų pagal Ūkio ministerijos atsiųstą formą joms būtų neįmanoma, neprašė pratęsti ataskaitų pateikimo termino ir neteikė ataskaitų atsakovėms priimtina forma. Ūkio ministerijos pateiktų lentelių užpildymas negali reikalauti didelių atsakovių sąnaudų ar specialių žinių. Tai, kad Sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta, jog ataskaitos bus teikiamos lentelių forma, nepaneigia atsakovių sutartinės pareigos šias ataskaitas teikti.

Kolegija nurodė, kad terminas nurodytiems įpareigojimams įvykdyti turi būti realus, kad ieškovė reikalauja gana didelės apimties informacijos (ataskaitų), todėl sprendė, kad nustatytinas 3 mėnesių terminas sprendimui įvykdyti ir atsakovėms skirtina 100 Eur bauda už kiekvieną įpareigojimo atlikti veiksmus nevykdymo dieną.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo, nes Sutartį aiškino, neatsižvelgdamas į jos turinį, tikslus, šalių bendradarbiavimą, lingvistinį aiškinimą, Sutarties vykdymo praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad Sutartis yra rašytinė ir joje nustatyta, jog jos pakeitimai turi būti rašytiniai, nereiškia, kad todėl ataskaitos pagal Sutarties 2.5.5 punktą turėjo būti rašytinės formos.

Kadangi ataskaita yra sandoris, kuriam įstatymai ar Sutartis nenustatė rašytinės formos, todėl ji gali būti teikiama žodžiu (CK 1.72 straipsnis, 6.156 straipsnio 5 dalis, 6.193 straipsnio 2 dalis).

Sutarties 2.5.5 punkte vartojama sąvoka „ataskaita“ žodyne apibrėžiama kaip „oficialus pranešimas žodžiu ar raštu apie nuveiktą darbą, tam tikrą dalykų padėtį ir kt.: Duoti darbo ataskaitą. Statistinė ataskaita“. Taigi aiškinant Sutartį lingvistiniu metodu, darytina išvada, kad ataskaitos pagal Sutartį galėjo būti tiek žodinės, tiek rašytinės.

Aiškinant sutartį reikia pirmiausia nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą. Nėra pagrindo teigti, kad Sutarties 2.5.5 punkte nustatant pareigą teikti ataskaitas tikrasis šalių ketinimas buvo parengti ir gauti formalų, vienašalių deklaracijų pilną dokumentų rinkinį – atsižvelgiant į Sutarties esmę ir tikslą, kur kas labiau tikėtina, kad tikrasis ketinimas buvo užtikrinti realų ir sėkmingą Sutarties ir Projekto įvykdymą, atitinkamai ataskaitų teikimas buvo numatytas kaip Projekto eigos (progreso) skatinimo ir kontrolės priemonė. Teismas vertino tik dalį Sutarties ir dalį nutarimo, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis, tačiau neatsižvelgė nei į iki Sutarties sudarymo buvusią situaciją, nei į Sutarties pasirašymo aplinkybes, neatskleidė ir neįvertino Sutarties esmės ir jos tikslo. Pažymėtina, kad ieškovė, vykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, surinko ir į bylą pateikė duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius Projekto įgyvendinimą. Tai patvirtina, kad ieškinio reikalavimas pateikti informaciją yra beprasmis ir nereikalingas, nes informacija yra visuotinai žinoma.

Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką. Nuo Sutarties vykdymo pradžios susiklostė tokia Sutarties vykdymo praktika, kad atsakovės teikė ataskaitas VAVA tiek žodžiu, tiek raštu. Teiktos ataskaitos buvo laikomos tinkamomis ir priimtomis atsakingo subjekto. Tarpusavio santykių praktika ir bendradarbiavimas iki VAVA panaikinimo buvo visiškai aiškūs: po Sutarties sudarymo VAVA buvo sudaryta komisija, kuriai atsakovės turėdavo teikti informaciją apie Projekto vykdymo eigą. Vien tik rašytinės ataskaitos buvo neefektyvios ir nepakankamos vykdant Projektą iškilusioms biurokratinėms kliūtims įveikti ir Projekto sėkmei užtikrinti, todėl atsakovių atstovai nuolatos dalyvavo su Projekto vykdymu susijusiuose susitikimuose, susirinkimuose ir diskusijose įvairiose valstybės institucijose. Atsakovėms niekada nebuvo pareikštos VAVA pretenzijos nei dėl pačių ataskaitų teikimo, nei dėl jų formos ar turinio.

Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Po VAVA panaikinimo, kai šios teises ir pareigas pagal Sutartį turėjo perimti Ūkio ministerija, nors ji neigė savo pareigą būti Sutarties šalimi, ir vėliau, kai po nutarimo pakeitimo Ūkio ministerija pripažino save Sutarties šalimi, tarp šalių nesusiklostė jokia aiški tarpusavio santykių praktika, ieškovė bendradarbiavo, nevykdė kontrolės funkcijos ir nesugebėjo įgyvendinti pagrindinio atsakovių prašymo – paskirti už Projektą atsakingus asmenis, nurodyti, su kuo atsakovės turi kontaktuoti, kam teikti ataskaitas ir pan. Atsakovės, kilus teisių ir pareigų perėmėjo problemai, elgėsi korektiškai, toliau bendradarbiavo, vykdė savo pareigas, kreipdamosi į teismą siekė užtikrinti, kad kita Sutarties šalis nebūtų pasyvi ir priimtų tinkamą atsakovių pareigų įvykdymą. Prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais nustatyta, kad Ūkio ministerija nebendradarbiavo su atsakovėmis, neigė savo pareigą būti valstybės, kaip Sutarties šalies, atstove. Būtent Ūkio ministerija dėl savo neveikimo ar netinkamo veikimo (nebendradarbiavimo, atsakingų asmenų nepaskyrimo ir kt.) yra kalta, kad negavo savo norima forma ataskaitų pagal Sutartį. Ūkio ministerija trukdė vykdyti Sutartį, neužtikrino sąlygų atsakovių pareigoms įgyvendinti, todėl atsakovės buvo priverstos ataskaitas teikti įvairioms institucijoms (o šios jas pagal kompetenciją persiųsdavo Ūkio ministerijai).

Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Viso Sutarties vykdymo metu atsakovės veikė pagal Sutartį ir dešimt metų teikė laisvo turinio ataskaitas. Sąžiningumo principas reikalauja, kad šiuo metu būtų reikalaujama to, ką šalys Sutarties 2.5.5 punkto vykdymo metu bent jau būtų galėjusios aiškiai numanyti.

Apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimų, nes netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos esmės, t. y. kad atsakovės nėra įvykdžiusios savo pareigos teikti ataskaitas pagal Sutartį:

Iki VAVA panaikinimo atsakovės ataskaitas teikė VAVA sudarytai komisijai. Dalis teiktų dokumentų įvardyti kaip ataskaita. Bylos nagrinėjimo metu Ūkio ministerija pripažino šių ataskaitų pateikimo ir tinkamumo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Kadangi Sutartimi nenustatyta ataskaitų forma, tai negalima atmesti tų dokumentų, kurie neįvardyti kaip ataskaitos. Turinio viršenybės prieš formą principas reikalauja, kad vertinant dokumentą prioritetas būtų teikiamas jo esmei ir turiniui, o ne pavadinimui ar kitiems formaliems aspektams.

Teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertinęs įrodymų visumos. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovėms būtent Sutarties pagrindu išskirtinėmis sąlygomis buvo suteiktas valstybės turtas – valstybiniai žemės sklypai. Atsakovės žemės sklypus nuomojo ir iki Sutarties sudarymo, šioje žemės buvo ir yra atsakovėms nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai, todėl valstybinės žemės nuomos sutartys net ir nesant Projekto būtų sudaromos ne aukciono tvarka. Šias aplinkybes patvirtina nutarimas dėl Projekto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-45/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-45/2006">3K-3-45/2006</a>.

Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, visiškai neatsižvelgė į Projekte nurodytą aplinkybę, kad jau iki Sutarties pasirašymo atsakovės buvo investavusios beveik 30 mln. Lt (8,69 mln. Eur). Projektas atsirado tam, kad padedamos valstybės institucijų atsakovės nenustotų ir toliau plėtotų vykdomą veiklą, toliau investuotų lėšas ir padėtų valstybei pasiekti jos pačios keliamų strateginių tikslų. Taigi teismas netinkamai nustatė pagrindinį Sutarties sudarymo tikslą. Jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs įrodymus, būtų buvę nustatyta, kad atsakovės, nors ir turėjo galimybes vykdyti tą pačią ūkinę veiklą, sutarė su valstybe bendrai siekti jos keliamų tikslų, investuojant privačias lėšas. Faktas, kad Sutarties tikslas yra pasiektas, yra visuotinai žinomas, o duomenys apie sukurtų darbo vietų skaičiaus padidėjimą, statinių statybą, sumokėtų mokesčių dydį ir t. t. yra vieši ir lengvai patikrinami valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos. Ieškinio reikalavimai reiškia ne ką kita kaip trukdymą atsakovėms įgyvendinti savo pareigas ir pasiekti bendrus Sutarties tikslus.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino Sutartį, spręsdamas, kad ataskaitos turi būti pateiktos raštu. Iš ataskaitų turinio valstybei turi būti aiškiai atskleista bei dokumentais pagrįsta: ar jos turtas valdomas, naudojamas ir ar juo buvo disponuota rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; ar sprendimais, susijusiais su šio turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo buvo siekiama maksimalios naudos visuomenei; ar šis turtas tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Tačiau, atsakovėms neteikiant rašytinės formos ataskaitų, nėra aišku, ar tinkamai vykdoma Sutartis, ar valstybės turtas (t. y. atsakovėms ne aukciono tvarka išnuomoti valstybinės žemės sklypai) valdomas, naudojamas ir ar jis buvo išnuomotas laikantis imperatyvių įstatyme įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principų. Projekto vykdymo kontrolė negalima iš atsakovių gaunant žodines ataskaitas.

Ūkio ministerija niekada nėra išreiškusi valios susitarti su atsakovėmis, jog atsakovės teiks ataskaitas žodžiu. Priešingai, byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, kad Ūkio ministerija nuolat reikalavo, jog atsakovės pateiktų rašytinės formos ataskaitas. Atsakovės 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 3482 nurodė, kad informaciją apie Projekto įgyvendinimą ar Sutarties vykdymą suteiks, kai bus priimtas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal atsakovių ieškinį Ūkio ministerijai dėl įpareigojimo pakeisti sutartį. Tačiau, minėtoje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovės rašytinių ataskaitų Ūkio ministerijai nepateikė, nors ši sistemingai ir nuolat to raštu prašė. Sutarties 2.5.5 punktą aiškinant tikrųjų sutarties šalių ketinimų sutarties aiškinimo būdu, šalių tikrasis ketinimas buvo tas, jog atsakovės teiks ieškovei rašytinės formos ataskaitas.

Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad, įvertinus šalių susirašinėjimą, ieškovei nebuvo teikiama jokių duomenų apie Projekto vykdymą, o iki 2010 metų vykusiame atsakovių susirašinėjime ir ataskaitose, pateiktose VAVA, nėra visos informacijos apie tai, kokius ir kada atliko Projekte, įskaitant Sutartį, aprašytų objektų įrengimo darbus. Atsakovių atstovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenurodė ir nepaaiškino, kam ir kokias ataskaitas apie vykdytus Projekto darbus, be byloje esančių dokumentų, atsakovės pateikė. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad VAVA bei ieškovei buvo teikiami tinkami duomenys apie Projekto bei Sutarties vykdymą. Įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurios nagrinėjant bylą kasacine tvarka iš naujo nenustatytinos, akivaizdu, kad, priešingai nei teigia atsakovės, jokia Sutarties 2.5.5 punktą atitinkančių ataskaitų teikimo praktika tarp atsakovių ir ieškovės nesusiklostė. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės neteikė jokios informacijos ieškovei apie Projektą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po VAVA likvidavimo Ūkio ministerija 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į atsakoves dėl ataskaitų pateikimo, nurodydama, kad ataskaitos turi būti pateiktos Ūkio ministerijai. Taigi, priešingai nei teigia atsakovės, po VAVA likvidavimo Ūkio ministerija siekė bendradarbiauti su atsakovėmis ir prašė atsakovių pateikti ataskaitas. Ūkio ministerija į atsakoves reguliariai kreipėsi net keletą kartų dėl ataskaitų pateikimo (2010 m. – 3, 2011 m. – 4, 2012 m. – 4, 2013 m. – 2, 2014 m. – 1, 2015 m. – 1, 2016 m. – 1), tačiau kaskart nurodydamos vis skirtingus motyvus atsakovės vengė pateikti Ūkio ministerijai ataskaitas.

Ieškovė niekada nėra pripažinusi tariamo ataskaitų pagal Projektą pateikimo ir tinkamumo fakto, todėl atsakovės pagal CPK 187 straipsnį negalėtų būti atleistos nuo pareigos įrodyti aplinkybę, jog laikydamosi Sutarties 2.5.5 punkto reikalavimų pateikė tinkamas rašytinės formos ataskaitas.

Teismas vertino iki 2010 metų vykusį atsakovių susirašinėjimą ir VAVA pateiktus dokumentus ir sprendė, kad minėtuose dokumentuose nėra visos informacijos apie tai, kokius ir kada atsakovės atliko Projekte, įskaitant Sutartį, aprašytų objektų įrengimo darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovių atstovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenurodė ir nepaaiškino, kam ir kokias ataskaitas apie vykdytą Projektą bei darbus atsakovės pateikė. Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie atsakovių atliktus Projekte, įskaitant Sutartį, aprašytus darbus, kam ir kokius duomenis atsakovės pateikė.

Priešingai negu teigia atsakovės, Projektui nesuteikus valstybinės svarbos statuso, atsakovės ne aukciono tvarka būtų išsinuomojusios žemės sklypus, kurių plotas būtų būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį, o ne visą Projekto teritoriją (32,277 ha).

Atsakovių nurodomos aplinkybės, kad Projektas atsirado tam, kad padedamos valstybės institucijų jos toliau investuotų lėšas ir padėtų valstybei pasiekti jos pačios keliamų strateginių tikslų (smulkaus ir vidutinio verslo strateginių krypčių, Lietuvos ekonomikos plėtotės strategijos, Vilniaus miesto strateginio plano ir kt.), nepaneigia Sutarties 2.5.5 punkte įtvirtintos atsakovių pareigos pateikti ieškovei rašytinės formos ataskaitas. Priešingai, būtent rašytinės formos ataskaitos gali pagrįsti, kokia apimtimi atsakovės yra įvykdžiusios Projektą bei Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties aiškinimo

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26-686/2015">3K-3-26-686/2015</a>).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-703/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-703/2013">3K-3-703/2013</a>).

Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2011">3K-3-269/2011</a>).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20/2011">3K-3-20/2011</a>).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovės 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarė valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį Nr. 8-1-77. Sutarties 2.5.5 punkte nustatyta atsakovėms pareiga teikti ataskaitas apie Projekto vykdymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai kas ketvirtį 2006 metais, iki kito po ataskaitinio ketvirčio pirmojo mėnesio 20 d. (t. y. iki 2006 m. balandžio 20 d., liepos 20 d., 2006 m. spalio 20 d., 2007 m. sausio 20 d,), kas pusmetį 2007 metais iki kito ataskaitinio pusmečio pirmojo mėnesio 20 d. (t. y. iki 2007 m. liepos 20 d., 2008 m. sausio 20 d.) bei kiekvienais 2008–2015 metais iki kitų po ataskaitinių metų sausio 20 d. ir leisti tikrinti Projekto vykdymą vietoje.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl ataskaitos, nurodytos Sutarties 2.5.5 punkte, formos ir turinio. Nei Sutartyje, nei Sutarties 2.5.5 punkte nėra detalizuota ataskaitų pateikimo forma ar turinys. Bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kokie buvo šalių ketinimai dėl Sutarties 2.5.5 punkto sudarant šią sutartį, kokios buvo šalių derybos dėl Sutarties 2.5.5 punkto. Tačiau bylą nagrinėję teismai nustatė, koks buvo šalių elgesys po Sutarties sudarymo, kokia buvo Sutarties 2.5.5 punkto vykdymo praktika nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. liepos 1 d., kai buvo likviduota Vilniaus apskrities viršininko administracija. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovės nurodytu laikotarpiu teikė ataskaitas Vilniaus apskrities viršininko administracijai tiek raštu, tiek žodžiu, savo nuožiūra sprendė tiek dėl ataskaitos formos, tiek dėl turinio. Byloje nenustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų reiškusi pretenzijas atsakovėms dėl ataskaitų teikimo formos ar turinio.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo likviduota. Po jos likvidavimo tarp Ūkio ministerijos ir atsakovių kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų ir sutartinių teisių perėmimo. Vilniaus apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-109-294/2012, atmetė UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ieškinį Ūkio ministerijai dėl įpareigojimo pakeisti Sutartį, nustatant, kad Ūkio ministerija perima visas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi paliko galioti 2012 m. vasario 22 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 263 Ūkio ministerija įgaliota vykdyti Sutarties šalies (valstybės) atstovo teises ir pareigas ir jai pavesta kontroliuoti šio Projekto įgyvendinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo šio nutarimo įsigaliojimo Ūkio ministerija įgijo teisę veikti kaip Sutarties šalies atstovė, o atsakovės įgijo pareigą teikti Ūkio ministerijai ataskaitas pagal Sutarties 2.5.5 punktą už 2013, 2014 ir 2015 metus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, koks buvo šalių elgesys po Sutarties sudarymo, kokia buvo Sutarties 2.5.5 punkto vykdymo praktika nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. liepos 1 d., vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika, Sutarties 2.5.5 punktą reikia aiškinti taip, kad atsakovės turėjo teisę pateikti laisvos formos ir turinio ataskaitas.

Pažymėtina, kad sutartys turi būti aiškinamos vienodai visą jų galiojimo laiką ir joms pasibaigus. Tų pačių sutarties sąlygų skirtingas aiškinimas sutarties galiojimo metu ar vienoks traktavimas, sutarčiai galiojant, ir kitoks aiškinimas, kai sutartis yra pasibaigusi, vertintinas kaip nesąžiningas, pažeidžiantis bendradarbiavimo, kooperavimosi sutarties vykdymo principus, įtvirtintus CK 6.200 straipsnyje. Taigi Ūkio ministerijos elgesys, kai ši, perėmusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas pagal Sutartį, reikalavo, kad atsakovės dar kartą pateiktų ataskaitas pagal naujus Ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus už tą laikotarpį, kai jos teikė ataskaitas Vilniaus apskrities viršininko administracijai, ir nustatė naujus reikalavimus atsakovių teikiamoms Ūkio ministerijai ataskaitoms, neatitinka nurodytų sąžiningumo, bendradarbiavimo principų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis ieškinio reikalavimų pateikti duomenis, atsižvelgiant į reikalaujamų pateikti duomenų pobūdį, net negali būti grindžiama atsakovių pareiga pateikti ataskaitas pagal Sutarties 2.5.5 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai, kad pati Sutartis yra sudaryta raštu, kad Sutartyje nustatyta, jog šalis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu, nepagrindžia išvados, kad Sutarties vykdymo ataskaitos turėjo būti teikiamos tik rašytine forma. Sutarties pakeitimai ir ataskaitos nėra tapatūs dalykai, todėl Sutarties 6.3 punktas dėl Sutarties pakeitimų raštu netaikytinas Sutarties 2.5.5 punkte nurodytoms ataskaitoms.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgdamas į tai, koks buvo šalių elgesys po sutarties sudarymo, kokia buvo Sutarties 2.5.5 punkto vykdymo praktika nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. liepos 1 d., todėl kasacinis skundas tenkintinas, panaikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi atsakovių kasacinis skundas tenkintas, tai joms iš Ūkio ministerijos turėtų būti priteista 75 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą atlyginimo. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, tai 75 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą atlyginimas iš Ūkio ministerijos priteistinas advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

Priteisti advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ (j. a. k. 300556110) iš ieškovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) 75 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas