Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Minera“ pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš suinteresuoto asmens V. G

Civilinė byla Nr. 3K-3-461/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-21571-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 128.16 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Minera“ pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš suinteresuoto asmens V. G.; suinteresuotas asmuo – J. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje aktualūs procedūrų ne ginčo tvarka išieškant iš įkeisto turto teisinio reglamentavimo klausimai.

V. G., užtikrindamas 12,9 mln. Lt paskolos, suteiktos UAB „Gratus“ pagal 2007 m. vasario 13 d. kreditavimo sutartis Nr. IL-2007-01-16, Nr. IL-2008-01-16/1 grąžinimą, 2008 m. rugpjūčio 6 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 43,67 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, plane 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); 39,35 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, plane 1-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Kaune, (duomenys neskelbtini); V. G. ir J. G. 2008 m. gruodžio 23 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) UAB „Gratus“ suteiktos paskolos pagal 2007 m. vasario 13 d. kredito sutartis Nr. IL-2007-01-16, Nr. IL-2008-01-16/1, Nr. IL-2008-02-16/2, grąžinimui užtikrinti įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį turtą – 0,1508 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 0,1508 ha žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini).

2010 m. kovo 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu kreditorius AB „Šiaulių bankas“ kreditoriaus reikalavimo teisę perleido UAB „Minera“.

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB,,Gratus“ bankroto bylą.

Kreditorius UAB,,Minera“ prašė priverstinai išieškoti 12 464 709,96 Lt skolą pagal kreditavimo sutartis, areštuoti V. G. priklausantį įkeistą turtą – butą su rūsiu, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini); taip pat V. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį įkeistą turtą – 0,1508 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 0,1508 ha žemes sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), bei nukreipti į juos išieškojimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimis Nr. 02 201011366-L ir Nr. 02 201022367-L prašymą tenkino; areštavo V. G. nuosavybės teise priklausantį turtą: 43,67 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, plane 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); 39,35 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, plane 1-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008 m. rugpjūčio 6 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais; taip pat V. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį turtą – 0,1508 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); 0,1508 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008 m. gruodžio 23 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais. Teismas įspėjo skolininką BUAB „Gratus“ ir įkeisto turto savininkus V. G. ir J. G., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; teismas uždraudė įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis suvaržyti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2011 m. balandžio 14 d. išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą, paliko nepakeistas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 02 201011366-L ir Nr. 02 201022367-L. Kolegija nurodė, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne visiškai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Teisė reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą nustatyta CK 4.196 straipsnyje ir 4.216 straipsnio 2 dalyje, kurių paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, negu pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Šiuo atveju kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui UAB „Gratus“ pagal 2007 m. vasario 13 d. kredito sutartį Nr. IL-2007-01-16 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir hipotekos lakštus (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kildinama iš 2010 m. kovo 26 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria AB „Šiaulių bankas“ perleido pareiškėjui reikalavimo teisę. Pagal pirmiau nurodytos kredito sutarties sąlygas kreditoriui iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. turėjo būti grąžinta 12 202 771,15 Lt paskolos; po bankroto bylos skolininkui iškėlimo 2010 m. vasario 26 d. kreditorius kreipėsi į teismą, prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų; kolegijos vertinimu, skolininkui priklausantis įkeistas turtas gali būti parduodamas tik ĮBĮ nustatyta tvarka (CPK 560 straipsnio 3 dalis); hipotekos teisėjas, gavęs hipotekos kreditoriaus atitinkamą pareiškimą, pagrįstai priėmė nutartį areštuoti įkeistus daiktus, įspėjo skolininką ir įkaito davėjus apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudė disponuoti įkeistu turtu. Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad šiuo atveju būtina nustatyti įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę, kaip tai reglamentuojama CK 4.183 straipsnio 3 dalyje; skolininko UAB „Gratus“ įkeistas turtas bus realizuojamas pagal ĮBĮ nuostatas. Kartu kolegija pažymėjo, kad įkaito davėjas užtikrina pagrindinės prievolės įvykdymą įkeistu turtu pagal įkeitimo sutartyje nustatytas sąlygas; dėl šios priežasties įkeitimo teisė, nors ir būdama susijusi su pagrindine prievole ir skirta šios tinkamam įvykdymui užtikrinti, išlieka savarankiška; įkeitimo sutarties šalys įgyja įstatyme ar sutartyje nustatytas teises ir pareigas. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtu patenkinti iš įkeisto turto. Šalių susitarimas, kaip šiuo atveju, kad prievolės neįvykdymo atveju visas įkeistas turtas būtų realizuojamas vienu metu, kolegijos vertinimu, neprieštarauja hipotekos sutarties paskirčiai ir esmei, nepažeidžia įstatymo imperatyviųjų nuostatų, atitinka sutarčių laisvės principą. Šiuo atveju hipotekos kreditoriaus veiksmai atitiko ir CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (suinteresuotas asmuo V. G.) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutartį ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 02201011366-L ir Nr. 02 201022367-L, priimti naują sprendimą, kreditoriaus UAB „Minera“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo palikti nenagrinėtą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CK 4.183 straipsnio, CPK 549, 558 straipsnių. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad areštuotas turtas įkeistas bendrąja hipoteka (CK 4.183 straipsnis); dėl to išieškojimo atveju bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo atliktas hipotekos sutarties teisinis tyrimas neišsamus; kolegijos argumentai, kad šalių susitarimas prievolės neįvykdymo atveju visą įkeistą turtą realizuoti vienu metu atitinka hipotekos sutarties paskirtį ir esmę, nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir yra nulemtas sutarčių laisvės principo, tačiau neatskleidė ir nenustatė buvus tokį bendrąja hipoteka įkeistų daiktų savininkų susitarimą, kaip jų laisvos valios išraišką, kokios bylos reikšmingos aplinkybės galėtų tai patvirtinti. Nenustačius hipotekos sutarties šalių susitarimo prievolės neįvykdymo atveju visą įkeistą turtą realizuoti vienu metu, nėra pagrindo pripažinti pagrįsta ir visapusiška apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą šiuo klausimu, ypač pažymint tai, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl sutartinės hipotekos rūšies. Dėl to teismai neatskleidė bylos esmės – taikė materialiosios teisės normas pagal byloje nenustatytas faktines aplinkybes. Pagal CPK 558 straipsnį hipotekos teisėjas privalo atlikti išsamią pareiškimo, pridėtų dokumentų analizę, spręsti dėl sąlygų prašomai procedūrai atlikti CK, CPK nuostatų laikymosi aspektu. Pareiga kvalifikuoti hipotekos sutartį priskirtina teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto", Nr. 3K-3-433/2010).

2. Dėl netinkamo hipotekos sutarties kvalifikavimo ir su tuo susijusių proceso teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad daiktai įkeisti bendrąja hipoteka, nenustačius bendrosios hipotekos sutarties šalių susitarimo dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės, suponavo prielaidas, taikant CK 4.183 straipsnio 3 dalį, siūlyti kreditoriui kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka spręsti dėl tam tikrų sąlygų hipotekos sutartyje nustatymo (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Taip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nordea bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010). Situaciją, kai bendroji hipoteka įregistruota, bet nesusitarta dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės (kaip šiuo atveju – nesant susitarimo parduoti visą turtą vienu metu), kasacinio teismo kvalifikuota kaip hipotekos sutarties šalių ginčas, kurio neišprendus, negalimas skolos iš įkeisto turto išieškojimas pagal supaparastintą hipotekos procedūrą; tokiu atveju hipotekos kreditoriaus pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 542 straipsnio 1 dalis).

3. Dėl vienodos teismų praktikos. Kasacinis teismas nėra pasisakęs dėl hipotekos santykių kvalifikavimo, kai vienam iš bendrosios hipotekos sutarties dalyvių iškeliama bankroto byla. Šiuo atveju byloje atsižvelgta į apeliacinės instancijos teismų nutartyse plėtojamą šiuo klausimu teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kuriai kasatorius nepritaria, kad bendrosios hipotekos atveju, kai skolininko įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti yra įkeistas kito asmens ir skolininko turtas, šiam iškėlus bankroto bylą, bendroji hipoteka tampa svetimo daikto hipoteka, kuriai esant nenustatoma turto pardavimo varžytynėse eilės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. G. K., bylos Nr. 2S-814-260/2008; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Ananda“, bylos Nr. 2S-1215-273/2010; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. BUAB „Kopų lūgnė“, bylos Nr. 2S-370-159/2010). Tokia apeliacinės instancijos teismų praktika paneigia sutarties galią jos šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); įstatymo nenustatyta, kad dėl skolininkui bankroto bylos iškėlimo, šis nustoja buvęs bendrosios hipotekos dalyvis ir kad tokiu atveju susitarimas dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės tampa niekinis. Kasatoriaus vertinimu, po bankroto bylos skolininkui iškėlimo nepasibaigia jo įkeisto daikto hipoteka; tai, kad išieškojimui iš įkeisto skolininko turto taikomos ne CPK, bet ĮBĮ nustatytos procedūros, nepakeičiami hipotekos materialieji santykiai. Dėl to, esant bendrąja hipoteka įkeistų daiktų savininkų susitarimui dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės (CK 4.183 straipsnio 3 dalis) arba teismo tvarka nustačius šias sąlygas (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), pirmiausia galėtų būti realizuojamas bankrutuojančio skolininko, vėliau – kitų savininkų įkeistas turtas arba priešingai. Tuo atveju, jeigu bendrąja hipoteka įkeistų daiktų savininkų CK 4.183 straipsnio 3 dalį atitinkančiame susitarime būtų nustatyta pirmiausia realizuoti skolininko daiktus, ir šiam būtų iškelta bankroto byla, tokio atvejo susitarime neaptarus, hipotekos kreditorius turėtų teisę bendra tvarka kreiptis į teismą prašyti pakeisti sutarties sąlygas dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės. Tokiu atveju teismas vertintų skolininko, įkeisto turto savininkų ir kreditoriaus argumentus ir spręstų dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepime į kasacinį skundą kreditorius UAB „Minera“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutartį ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 02201011366-L ir Nr. 02 201022367-L palikti nepakeistas. Jis nurodo, kad hipotekos sutarties šalys aiškiai išreiškė valią dėl svetimo daikto hipotekos, bet ne bendrosios hipotekos teisinių santykių, priešingu atveju būtų susitarusios dėl turto pardavimo varžytynėse eilės. Hipotekos rūšis negali transformuotis į kitą be hipotekos sutarties šalių aiškiai išreikštos valios (CK 4.183 straipsnis). Šiuo atveju apskritai nėra kokių nors požymių, kad hipotekos kreditorius būtų taręsis su V. ir J. G. dėl bendrosios hipotekos sudarymo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad dėl klaidos ar apsirikimo nesusitarta dėl įkeisto turo pardavimo varžytynėse eilės; šalys tarėsi dėl svetimo daikto hipotekos, kai neturi būti nustatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilės. Hipotekos lakštai, pagal kuriuos hipotekos kreditorius siekia priverstinai išsiieškoti skolą, sudaryti dėl kasatoriaus šeimos valdomos įmonės padidėjusios finansinės prievolės. Kasatoriaus siūlomos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės iškreiptų hipotekos esmę. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesas vyksta teismuose ypatingosios teisenos tvarka; priverstinio pardavimo pagal hipoteką nagrinėjimas peraugti į ginčo teiseną turėtų tik aiškiai ir konkrečiai nustatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių susitarimas prievolės neįvykdymo atveju visą turtą realizuoti vienu metu atitinka hipotekos sutarties esmę ir paskirtį, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, juolab kad įkeisto turto vertė yra gerokai mažesnė nei skola. Kasatorius veikė kaip įmonės vadovas ir akcininkas; keletą kartų įforminęs hipotekos lakštus, jis nesiūlė nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilės; taigi tarėsi dėl svetimo daikto hipotekos. Dabar jis kitaip interpretuoja šalių ketinimus, tačiau tokia jo pozicija reiškia siekį išvengti įsipareigojimų pagal hipotekos lakštus vykdymo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad kasatoriaus sutuoktinė teismo tvarka siekia kasatoriaus asmeninį įkeistą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2177-264/2011), o jis, įregistravęs asmeniniam turtui hipoteką, ginčija priverstinį pardavimą ir reikalauja, jog hipotekos kreditorius ginčo teisenos tvarka nustatytų įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę. Hipotekos kreditorius turi jaustis saugus dėl galimybių įgyvendinti savo teises priverstinai parduoti įkeistą turtą. Teismų praktika turėtų būti plėtojama, atsižvelgiant į šiuos tikslus.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procedūrų ne ginčo tvarka išieškant iš įkeisto turto

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.

Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles reglamentuojami CPK 558 straipsnyje, kuriame nustatytos hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Kreditoriui kreipiantis CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nereikalaujama pateikti hipotekos lakšto, nes areštuotas įkeistas turtas dar neperduodamas realizuoti. Per CPK 558 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą terminą pakartotiniam pareiškimui dėl skolos išieškojimo pateikti skolininkas gali įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, todėl kreditoriui nebebūtų pagrindo pakartotinai kreiptis dėl tolesnių išieškojimo veiksmų. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004).

Pagal aptariamą teisinį reguliavimą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (CPK 558 straipsnis 1 dalis). Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti.

Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją ir tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent, UAB „Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta taikant CPK 558 straipsnio 1 dalį gali būti ir kasacinio bylos nagrinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S., I. S., bylos Nr. 3K-7- 272/2011).

CPK 558 straipsnio 1 dalies taikymo atveju areštuojant hipotekos lakštu įkeistą daiktą užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, nes įkeisto daikto savininkui iš esmės suvaržoma įkeisto daikto disponavimo teisė, t. y. išsaugoma status quo padėtis (CK 4.192 straipsnis 2 dalis), o skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėjamas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą skolos negrąžinimo atveju. Minėta, priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, tarp jų ir hipotekos teisėjui tenkanti pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S., I. S., bylos Nr. 3K-7- 272/2011).

Taigi CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos procedūros paskirtis sukurti prielaidas pradėti realų skolos išieškojimą, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 straipsnis 2 dalis). Būtent hipotekos kreditoriaus CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikto pakartotinio kreipimosi patenkinimas sukelia materialių padarinių – įkeisto daikto savininko pasikeitimą, nes hipotekos teisėjui priėmus atitinkamą nutartį pradedamas įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių arba įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui administruoti. Būtent šioje stadijoje tampa aktualus hipotekos rūšies nustatymas ir atitinkamai įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, K. B., bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, N. P., I. P., bylos Nr. 3K-3-205/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S., I. S., bylos Nr. 3K-7- 272/2011). Nagrinėdama hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo CPK 558 straipsnio 1 dalies nustatytoje stadijoje būtent apylinkės teismo hipotekos teisėjas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nustatė reikšmingas aplinkybes, kurios būtinos pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikti ir dėl skolininko pritaikė CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, taip sukurdamas prielaidas realiam skolos išieškojimui hipotekos kreditoriui kreipusis CK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo bei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kuriais analizuojama sudarytos hipotekos sutarties rūšis – bendroji ar svetimo daikto hipoteka bei bankroto bylos iškėlimo vienam iš hipotekos teisinių santykių dalyvių faktas nagrinėjamoje priverstinio skolos išieškojimo proceso stadijoje yra neaktualūs, neteikiantys pagrindo panaikinti priimtus teismų procesinius sprendimus ir priimti procesinį sprendimą pagal kasatoriaus prašymą (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatoriaus Lietuvos valstybei priteistina 67,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 67,30 Lt (šešiasdešimt septynis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys