Civilinė byla Nr. 3K-3-519/2011
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01818-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 21.6; 45.4; 69 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann Service“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „City service“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kalvarijų turgus“ dėl viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Trikampis žiedas“, uždaroji akcinė bendrovė „Termomatika“, akcinė bendrovė „Tukompa“, uždaroji akcinė bendrovė „Apsaugos komanda“, uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, uždaroji akcinė bendrovė „Force security“, uždaroji akcinė bendrovė „Invalda Service“, uždaroji akcinė bendrovė „Ainava“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurocash1“, uždaroji akcinė bendrovė „Švarus pasaulis“, uždaroji akcinė bendrovė „Santjana“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“, D. P. firma „Akvija“, uždaroji akcinė bendrovė „Dussmann Service“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį (CPK 43–45 straipsniai) ir bylos nutraukimą pagal CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytą pagrindą, bei dėl perkančiosios organizacijos atitikties VPĮ 4 straipsnio nuostatoms, aiškinimo ir taikymo.
Atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ paskelbė supaprastintą atvirą konkursą dėl „Kalvarijų turgavietės patalpų bei teritorijos valymo ir priežiūros, pastatų inžinerinių sistemų techninės priežiūros ir aptarnavimo bei apsaugos paslaugų pirkimo“ (toliau – konkursas). Pasiūlymą dalyvauti konkurse pateikė ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Trikampis žiedas“ bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. raštu atmetė ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Trikampis žiedas“ pasiūlymą, nes šis neatitiko tam tikrų konkurso sąlygų. Atsakovas konkurso laimėtoju pripažino jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikusius UAB „Dussmann Service“ ir UAB „Termomatika“; 2010 m. gegužės 17 d. sudarė su UAB „Dussmann Service“ Kalvarijų turgavietės patalpų bei teritorijos valymo ir priežiūros, pastatų inžinerinių sistemų techninės priežiūros ir aptarnavimo bei apsaugos paslaugų pirkimo sutartį (toliau – ginčo sutartį).
Ieškovas AB „City service“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“ viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą atmesti ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Trikampis žiedas“ pasiūlymą konkursui; įpareigoti atsakovą sudaryti naują konkurso dalyvių pasiūlymų eilę; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Kalvarijų turgus“ ir UAB „Dussmann Service“ 2010 m. gegužės 17 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Ieškovas ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti naują konkurso dalyvių pasiūlymų eilę atsisakė 2010 m. gruodžio 9 d. Ieškovo teigimu, atsakovo sprendimas atmesti ieškovo ir UAB „Trikampis žiedas“ parengtą pasiūlymą nepagrįstas, nes jam buvo pateikta visa reikalinga informacija bei įrodymai, patvirtinę, kad UAB „Trikampis žiedas“ sąskaitos neareštuotos. Atsakovui kilus klausimų dėl UAB „Trikampis žiedas“ turto arešto aktų registro išrašų ir jame nurodytos informacijos, jis privalėjo papildomai paprašyti paaiškinti kvalifikacijos duomenis. Komisijai buvo pateikta tinkamai patvirtinta pelno nuostolių ataskaitos kopija. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį nebuvo jokio pagrindo konkurso sąlygų pagrindu nustatyti jungtinės veiklos sutarčiai notarinę formą ir to reikalauti. Ieškovo teigimu, jis įvykdė konkurso sąlygose nustatytą reikalavimą ir pateikė atsakovui laidavimo raštą, kuriame nurodyta, kad draudimo bendrovė įsipareigojo išmokėti atsakovui išmoką, jeigu ieškovas raštu atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovas netiksliai ir aplaidžiai atliko savo pareigas vokų atplėšimo procedūros ir pasiūlymo vertinimo metu, nepatikrino, ar pateikto pasiūlymo dokumentų kopijos buvo patvirtintos pagal konkurso sąlygų reikalavimus jau vokų atplėšimo metu ir, pastebėjęs, kad buvo tam tikrų netikslumų, turėjo suteikti teisę ieškovui ištaisyti trūkumus vokų atplėšimo metu. Vien ta aplinkybė, kad pasiūlymo dokumentų kopijos nebuvo patvirtintos tinkamai pagal konkurso sąlygų reikalavimus, pasiūlymas negalėjo būti atmestas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, organizuodamas konkursą bei sudarydamas paslaugų pirkimo sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.
Atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškiniu ir prašė bylą nutraukti.
Trečiasis asmuo UAB „Trikampis žiedas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.
Trečiasis asmuo UAB „Dussmann Service“, atsiliepdamas į ieškinį, prašė jį atmesti; tenkinti atsakovo prašymą nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu tenkino ieškinį; priėmė ieškovo AB „City Service“ atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti naują konkurso dalyvių pasiūlymų eilę ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, konkurso sąlygų 49 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepime pripažino ieškovo reikalavimus, surašė sutrumpintus motyvus, kuriuose konstatavo, jog ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Trikampis žiedas“ pateiktas pasiūlymas atitiko konkurso sąlygas, atsakovas nepagrįstai jį atmetė, nesiaiškino, ar trečiasis asmuo buvo kompetentingas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, padarė skubotas išvadas dėl šio asmens pasiūlymo atitikties konkurso sąlygos. Teismas, pripažinęs negaliojančiu atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Trikampis žiedas“ pateiktą pasiūlymą ginčo konkursui, sprendė, kad imperatyvaus pobūdžio VPĮ nuostatų, viešųjų pirkimų principų pažeidimas buvo pagrindas konstatuoti ne tik konkretaus viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, bet ir šio sprendimo pagrindu sudarytų viešųjų pirkimų sandorių negaliojimą, todėl pripažino negaliojančia ginčo sutartį nuo jos sudarymo dienos. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, nustatė, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, jog trečiasis asmuo UAB „Dussmann Service“ suteikė paslaugas pagal 2010 m. gegužės 17 d. paslaugų teikimo sutartį, o atsakovas sumokėjo ar įsipareigojo sumokėti už šias paslaugas. Be to, teismas pažymėjo, kad šalių ginčams, jog trečiasis asmuo nevykdė įsipareigojimų pagal pasirašytą paslaugos sutartį, netaikytina restitucija.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Dussmann Service“ apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netaikyta restitucija, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo esme, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso taisykles ir materialiosios teisės normas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su perkančiosios organizacijos sprendimo ir ginčo sutarties pripažinimo negaliojančiais; pagrįstai sprendė, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisija neteisingai įvertino ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Trikampis žiedas“ pateiktą pasiūlymą, nesiėmė visų galimų veiksmų išsiaiškinti, ar trečiasis asmuo buvo pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1, 5 dalys), todėl, pažeisdama imperatyviąsias VPĮ nuostatas, priėmė neteisėtus sprendimus, tai lėmė neteisėtą ir neteisingą preliminariosios tiekėjų eilės sudarymą, todėl atsakovo pirkimo komisijos ginčo sprendimas ir ginčo sutartis pagrįstai pripažinti negaliojančiais. Kolegija, vertindama trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, atmetė argumentus dėl bylos nutraukimo tuo atveju, kai ieškinį teismui paduoda tik ieškovas, apelianto teigimu, neturėjęs teisės atstovauti trečiojo asmens UAB „Trikampis žiedas“ interesams. Iš ieškovo ir nurodyto trečiojo asmens 2010 m. balandžio 6 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties turinio kolegija padarė išvadą, kad ieškovas buvo nurodytas atsakingu partneriu, kuriam suteikti visi įgaliojimai, pareigos ir teisės, todėl pastarasis turėjo teisę paduoti nurodytą ieškinį nagrinėjamoje byloje (CPK 44 straipsnis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą; netenkinus šio prašymo, pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetant ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas dėl kasatoriaus neįtraukimo byloje atsakovu. Ieškinys pripažinti 2010 m. gegužės 17 d. Paslaugų pirkimo sutartį pareikštas tik vienai šios sutarties šaliai (atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“), o kasatorius, byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neturėjo galimybių užtikrinti savo pažeistų teisių gynimo, teisės nepalaikyti atsakovo pozicijos, nors ši pozicija tiesiogiai prieštaravo jo interesams. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant sutarties negaliojimo teisinių padarinių klausimą, būtina tikslinti bylos dalyvių procesinę teisinę padėtį; trečiųjų asmenų procesinė padėtis turi esminę reikšmę tinkamam ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovui sutikus su ieškinio reikalavimais, kasatoriaus procesinės padėties netinkamumas turėjo esminę reikšmę ydingam civiliniam procesui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Be to, teismai neatsižvelgė į CPK 45 straipsnį dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama teisinio reglamentavimo.
Dėl CPK 293 straipsnio 1 dalies pažeidimo (bylos nutraukimas, kai byla teisme nenagrinėtina todėl, kad ieškovo interesai iš esmės nebuvo pažeisti). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityviškumo principas lemia tai, kad ieškovas, reikšdamas teisme ieškinį, turi įvardyti jo pažeistą teisę ar teisėtą interesą, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo veiksmais patvirtino, kad jis nesiekė, jog teismas įpareigotų atsakovą sudaryti naują konkurso dalyvių pasiūlymų eilę, nesiekė naudos sau, t. y. tapti Kalvarijų turgavietės patalpų bei teritorijos valymo ir priežiūros, pastatų inžinerinių sistemų techninės priežiūros ir aptarnavimo bei apsaugos paslaugu teikėju. Dėl to teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas reiškė reikalavimus atsakovui neturėdamas jokio materialinio suinteresuotumo, teismų procesiniai sprendimai nesukėlė jam jokių teisinių padarinių.
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo pagal VPĮ 1 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, UAB „Kalvarijų turgus“ nėra perkančioji organizacija pagal VPĮ 4 straipsnį, nes neatitinka perkančiajai organizacijai VPĮ keliamų reikalavimų, todėl nėra viešųjų pirkimų subjektas (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismai turėjo spręsti klausimą, ar privataus juridinio asmens, savanoriškai prekes ar paslaugas perkančio konkurso būdu pagal VPĮ nuostatas, nors jos jam imperatyviai netaikomos, su konkurso laimėtoju sudaryta sutartis gali būti teisme pripažinta negaliojančia vadovaujantis imperatyviosiomis VPĮ nuostatomis, taip pat ar imperatyviosios VPĮ nuostatos vienodai taikomos tiek asmenims, kurie privalo pirkimus organizuoti pagal VPĮ, tiek ir asmenims, kurie savanoriškai nusprendė pirkimą organizuoti pagal VPĮ nuostatas, atitinkamai ar savanoriškai nusprendusio pirkimą organizuoti pagal VPĮ nuostatas asmens padaryti konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo pažeidimai gali būti vertinami kaip sukeliantys analogiškų teisinių padarinių kaip ir perkančiosios organizacijos padaryti VPĮ pažeidimai.
Dėl bendrininkų santykių (CPK 44 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovo pirkimų komisijai atmetus ieškovo ir UAB „Trikampis žiedas“ pasiūlymą, tokį sprendimą teismui apskundė tik ieškovas AB „City service“. Kasatoriaus teigimu, ieškovas ieškinį teisme galėjo pareikšti tik kartu su UAB „Trikampis žiedas“ kaip procesiniai bendrininkai (privalomas bendrininkavimas pagal CPK 44 straipsnio 3 dalį), o ieškovui ieškinį pareiškus savarankiškai, UAB „Trikampis žiedas“ nesuteikus įgaliojimų ieškovui veikti jo vardu (CPK 44 straipsnio 2 dalis), ieškinys turėjo būti atmestas, kaip pateiktas asmens, neturinčio savarankiškos teisės kreiptis į teismą.
Ieškovas AB „City service“ atsiliepimu į trečiojo asmens kasacinį skundą prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, pagal VPĮ 4 straipsnį atsakovas buvo tinkamas viešųjų pirkimų subjektas, jo vykdoma veikla skirta vešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio pobūdžio, tenkinti. Be to, atsakovas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tai taip pat atitinka VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą. Kasatoriaus argumentas dėl jo neįtraukimo į bylą atsakovu nepagrįstas, nes bylos dalyvių procesinės padėtis priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių ir teisinių santykių, dėl kurių kilo ginčas. Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Trikampis žiedas“ interesus pažeidė atsakovo neteisėtas sprendimas atmesti šių tiekėjų pasiūlymą ir sutarties su kitu tiekėju sudarymas. Be to, kasatorius įstojo į procesą atsakovo pusėje savo iniciatyva ir taip pats nulėmė procesinę padėtį byloje. Ieškovo teigimu, jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, ir tai pagrindžia ieškinio pareiškime išdėstyti reikalavimai. Kasatoriaus argumentai dėl CPK 44 straipsnio 2, 3 dalių pažeidimo nepagrįsti, nes jis ir trečiasis asmuo UAB „Trikampis žiedas“ pasirašė jungtinės veikslo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo paskirtas atsakingu partneriu ir jam suteikti visi būtini įgaliojimai veikti partnerių vardu.
Atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ atsiliepimu į trečiojo asmens kasacinį skundą prašo nutraukti kasacinį procesą ir pateikia atsakovo ir kasatoriaus 2011 m. rugsėjo 2 d. pasirašytą Taikos sutartį, kuria ginčo šalys išsprendė ginčą savarankiškai ir kasatorius įsipareigojo atsiimti kasacinį skundą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasaciniu skundu nekeliama VPĮ normų, kuriomis savo reikalavimus grindė ieškovas ir rėmėsi teismai, tenkindami šiuos reikalavimus, aiškinimo taikymo problemų, todėl kasacinis teismas dėl jų nepasisako.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, taikymo
Kasatorius nurodo, kad jo procesinė padėtis (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) buvo netinkama, jis procese turėjo būti atsakovas, nes buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia sutartį, kurios viena šalių yra kasatorius.
Pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys priskiriami dalyvaujantiems byloje asmenims, t.y. proceso dalyviams, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius. Ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.V. v. Kamajų žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Euroimport Rudorfer GmbHv. UAB “Filipopolis”, bylos Nr. 3K-3-81-2004).
Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. antstolis M. P., bylos Nr. 3K-7-149/2008).
Nagrinėjamu atveju byloje buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia. Tiek perkančiąją organizaciją, tiek tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Kai iš materialiojo teisinio reikalavimo turinio matyti, jog materialiojo teisinio santykio subjektai yra ne tik atsakovu nurodytas, bet ir kiti asmenys, ir tokio reikalavimo patenkinimas sukels teisinių padarinių ir šiems asmenims, teismas, ieškovui sutinkant, gali juos patraukti dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos 2010 metų spalio 27 d. nutartimi nurodė ieškovui, kad ginčijant sandorį jo šalys turi būti įtrauktos į bylą civilinio proceso šalimis, tačiau ieškovas patikslintame ieškinyje kasatoriaus procesinę padėtį vis tik nurodė kaip trečiojo asmens. Pagal dispozityvumo principą, apimantį ir ieškovo teisę apsispręsti, kam reikšti reikalavimus, teismas neturi teisės savo iniciatyva patraukti dalyvauti byloje atsakovais asmenų, jei su tuo nesutinka ieškovas. Tokiu atveju teismas bylą nagrinėja iš esmės, o tinkamų atsakovų neįtraukimas į bylą gali turėti įtakos ginčo išsprendimo rezultatui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo dalyvauja procese, tačiau ne ta procesine padėtimi, kuria turėtų, svarbu teisių, kuriomis jis naudojasi, apimtis ir priklausomai nuo to spręstina, ar pažeidimas laikytinas turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2011).
Šiuo atveju kasatorius, nors ir ne šalies (atsakovo) statusu, bet kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje dalyvavo byloje. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus tam tikras išimtis. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, palyginus jį su atsakovu, neturi teisės pripažinti ieškinį ir sudaryti taikos sutartį. Kasaciniame skunde nenurodoma, kad kasatorius norėjo pasinaudoti būtent šiomis teisėmis, tačiau dėl savo procesinės padėties to padaryti negalėjo. Kasatorius tvirtina, kad jo teisės buvo pažeistos tuo, jog ieškinį pripažino atsakovas. Pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės vyko įprasta tvarka, teismo posėdyje buvo išklausytas kasatoriaus atstovas, taigi kasatoriaus teisė teikti prašymus, atsikirtimus ir samprotavimus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims bei kitos procesinės teisės, nurodytos CPK 42 straipsnyje, apribotos nebuvo, jis savo teisėmis galėjo naudotis visa apimtimi, kaip ir būdamas atsakovu (išskyrus pirmiau aptartas išimtis). Tokių pačių procesinių padarinių kasatoriaus atžvilgiu būtų atsiradę ir tuo atveju, jei jis būtų dalyvavęs byloje atsakovu, o kitas bendraatsakovis pripažintų ieškinį. Nenustačius kasatoriaus teisių pažeidimo, teismo sprendimo naikinimas aptariamu pagrindu būtų formalus ir neatitiktų proceso operatyvumo siekio (CPK 7 straipsnis).
Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtinos teisme)
Kasatoriaus nuomone, byla nenagrinėtina teisme, nes ieškovo interesai iš esmės nebuvo pažeisti, jis neįvardija savo pažeistos teisės, nesiekia realaus savo teisių gynimo: ieškovo galutiniai reikalavimai teismui yra panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo ieškovo pasiūlymas pripažintas neatitinkančiu pirkimo sąlygų, pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį, o tarpiniai perkančiosios organizacijos sprendimai (dėl preliminarios eilės sudarymo, kasatoriaus pripažinimo laimėtoju ir kt.) neginčijami. Tai, kasatoriaus nuomone, rodo, kad ieškovas nesiekia tęsti konkursą ir neketina toliau varžytis dėl pirkimo sutarties.
Visų pirma pažymėtina, kad CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas skirtas tiems atvejams, kai reiškiamų reikalavimų sprendimas priskirtas ne teismams, o kitoms institucijoms. Bylos nutraukimas tokiais atvejais galimas, įvertinus CPK 24 straipsnyje įtvirtintą bylos priskyrimo teismui prioritetą, kuris inter alia reiškia ir tai, kad, kilus ginčui dėl konkretaus ginčo priklausomumo, teismas turi priimti bylą savo žinion. Kasatoriaus nurodomos bylos nutraukimo priežastys neatitinka ne tik CPK 293 straipsnio 1 punktu nustatyto bylos nutraukimo pagrindo (byla nenagrinėtina teisme), bet ir kitų CPK 293 straipsnyje išvardytų pagrindų. Bylos nutraukimas reiškia, kad ginčas iš esmės nesprendžiamas ir dėl jo nepriimamas teismo sprendimas. Nustatyti, ar iš tiesų pažeista ieškovo teisė, dėl kurios jis kreipėsi teisminės gynybos, teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus (CPK 265, 185 straipsniai). Konstatavus, kad prašoma ginti teisė nepažeista, ieškinys teismo sprendimu atmetamas. Priešingu atveju (nutraukiant bylą neišsprendus ginčo) būtų pažeista asmens teisės kreiptis teisminės gynybos esmė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis).
Tais atvejais, kai šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (įskaitant nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą), jai gali būti taikomos sankcijos, nustatytos CPK 95 straipsnyje. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentu, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą ir ginčydamas ne visus perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus iki pirkimo sutarties sudarymo, nesiekė realaus savo teisių gynimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje pirkimo organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, įtvirtintas VPĮ 7 straipsnio 3 dalies, 39 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija dėl visų tiekėjų privalo pakartoti bendrojo pobūdžio veiksmus. Dėl kitų dalyvių turi būti pakartotinai atliktos tos procedūros (turinio prasme), kurios bus vykdomos dėl ieškovo. Ir priešingai – procedūrų vykdymo rezultatai neturėtų keistis dėl naujų pagrindų. Jei tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas ar pripažintas tinkamu kitais, nei byloje nagrinėtais pagrindais, perkančioji organizacija negali pakeisti savo sprendimo dėl atitinkamo tiekėjo. Dėl to perkančioji organizacija, prieš pakartotinai atlikdama viešojo pirkimo procedūras, privalo iš naujo įvertinti, kokiais pagrindais buvo atmesti (arba pripažinti tinkamais) visų dalyvių pasiūlymai, nes viešojo pirkimo konkurse negalimi du skirtingi perkančiosios organizacijos sprendimai dėl atskirų dalyvių tuo pačiu pagrindu. Tai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą. Įvertinusi teismo procese nustatytą jos veiksmų neteisėtumo pobūdį ir apimtį, perkančioji organizacija turi nuspręsti, ar iš naujo vertinti atitinkamo tiekėjo (neįskaitant ieškovo) pasiūlymą, ar ne, bei ar keisti šio vertinimo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3- 425/2010). Tai reiškia, kad kasatoriaus nurodomos aplinkybės dėl ieškovo pasirinktos teisių gynybos apimties, nelemia perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriuos ji turi atlikti po bylos išnagrinėjimo teisme ir konkurso baigties.
Dėl perkančiosios organizacijos atitikties VPĮ 4 straipsnio nuostatoms
VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų. Taigi perkančioji organizacija turi atitikti bent vieną VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytą sąlygą ir, be to, jos visa ar tam tikra veiklos dalis turi būti skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio. Kasaciniame skunde nenurodoma, kurio iš šių kriterijų neatitinka perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju, nepateikiama tai pagrindžiančių argumentų bei įrodymų, o tik abstrakčiai teigiama, kad atsakovas neatitinka perkančiajai organizacijai VPĮ keliamų reikalavimų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos, kaip vieno iš viešųjų pirkimų santykių subjekto, atitikties VPĮ 4 straipsnio reikalavimams nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“ perkančiosios organizacijos statuso, kaip jis apibrėžiamas VPĮ normose, neginčijo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, teismai aplinkybių, susijusių su viešųjų pirkimų santykių subjektų tinkamumu, nenagrinėjo. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, todėl teisėjų kolegija kasatoriaus argumentus dėl atsakovo neatitikties perkančiajai organizacijai keliamiems reikalavimams atmeta.
Dėl procesinio bendrininkavimo
AB „City service“ (ieškovas) ir UAB „Trikampis žiedas“ dalyvavo konkurse, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ir teikė bendrą pasiūlymą. Kasatoriaus nuomone, tai, kad UAB „Trikampis žiedas“ nesikreipė į teismą, rodo, jog jis sutiko su perkančiosios organizacijos sprendimais. Tokiu atveju ieškovas galėjo reikšti ieškinį tik kartu su UAB „Trikampis žiedas“ kaip procesiniai bendrininkai (CPK 44 straipsnio 3 dalis), o ieškinį pareiškus tik ieškovui, teismas turėjo tokį ieškinį atmesti. Kolegija pažymi, kad UAB „Trikampis žiedas“ dalyvavo teismo procese kaip trečiasis asmuo ir išreiškė savo poziciją dėl ieškovo reikalavimų – juos nuosekliai viso proceso metu palaikė ir prašė tenkinti. Taigi ieškovo ir trečiojo asmens pozicija, nors ir neišdėstyta viename procesiniame dokumente, iš esmės sutampa. Šiuo atveju bendras ieškinys nesudarytų pagrindo kitaip spręsti ieškinio reikalavimus, taigi neturėtų įtakos kasatoriaus teisėms ar pareigoms. Dėl to šie kasatoriaus argumentai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 278,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Dussmann Service“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Dussmann Service“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 278,85 Lt (du šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas
