Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-521/2011

Proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos:

52.3, 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei firmai „VITI“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Parama“ prašė priteisti iš atsakovo AB firmos „VITI“ 580 548,93 Lt skolos pagal 2006 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį, (toliau – Statybos rangos sutartis), 32 932 Lt skolos pagal 2006 m. kovo 1 d. susitarimą (toliau - Susitarimas), 20 973,48 Lt delspinigių, 75 168,62 Lt palūkanų, kurių nepadengia delspinigiai, procesines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad pagal Statybos rangos sutartį, atsakovas (gen. rangovas) AB-firma „VITI“ užsakė, o ieškovas (subrangovas) UAB „Parama“ įsipareigojo atlikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės, esančios Trakų rajone, Paluknio kaime, statybos metalinių konstrukcijų montavimo darbus, atsakovas – darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje numatytą kainą. Atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus pagal 2006 m. rugsėjo – 2007 m. kovo mėn. atliktų darbų aktus, o trijų 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktų nepasirašė ir už šiuos darbus nesumokėjo. Objektas buvo pastatytas, 2007 m. gegužės 31 d. pripažintas tinkamu naudoti ir perduotas užsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Byloje statybos rangos sutarties šalių ginčas kilo dėl subrangovo darbų, užfiksuotų vienašališkai subrangovo pasirašytuose 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, atlikimo fakto ir rangovo piniginės prievolės subrangovui atsiskaityti už atliktus darbus egzistavimo. Nurodytuose aktuose ieškovas nepadarė įrašo apie atsakovo atsisakymą pasirašyti aktus. Atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus atsakovas grindė teigdamas, kad akte Nr. 1 nurodyti darbai galėjo būti atlikti ankščiau ir juos atsakovas galėjo būti priėmęs ankstesniais aktais bei apmokėjęs, o dėl aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytų papildomų, techniniame projekte nenumatytų darbų šalys nesitarė, atsakovas jų neužsakė, ieškovas juos atliko savo rizika.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 577 583,73 Lt skolos pagal Statybos rangos sutartį, 32 923 Lt skolos pagal Susitarimą, 20 973,48 Lt delspinigių, 75 168,62 Lt palūkanų, 11,72 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 706 648,83 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2007 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.

Teismas nurodė, atsakovas neapmokėjo 2007 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų pagal atliktų darbų aktus Nr. 1. Nr. 2, Nr. 3, tačiau neginčijo šiuose aktuose nurodytų statybos darbų atlikimo fakto (nesutiko tik dėl darbų atlikimo laiko – 2007 m. gegužės mėn.), nereiškė pretenzijų dėl netinkamai ar nekokybiškai atliktų statybos darbų arba prievolių pagal Statybos rangos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas nustatė, kad ginčo aktai surašyti gegužės mėnesį, o juose nurodyti darbai galėjo būti atlikti ankščiau; sprendė, kad, atsakovui nenurodžius pagrįstų priežasčių, dėl kurių jis nesutinka priimti 2007 m. gegužės mėn. aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodytų darbų, ieškovas įgijo teisę pasirašyti šiuos aktus vienašališkai ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Teismas, konstatavęs, kad ieškovas visus darbus pagal Statybos rangos sutartį atliko, pažymėjo, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nesiejama su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Įvertinęs skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus, ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, tačiau daugiau kaip dvejus metus su ieškovu neatsiskaitė, teismas atmetė atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, motyvuodamas, kad bylos šalys - vienodi ūkio subjektai, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų teisėtus ieškovo interesus bei teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą iš dalies pakeitė, sumažindamas ieškovui iš atsakovo priteistą delspinigių sumą iki 20 177,82 Lt ir atitinkamai bendrą priteistą sumą – iki 705 853,17 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl ieškovo sutartinės prievolės perduoti atsakovui atliktus darbus tinkamo vykdymo. Atsakovas neįrodinėjo įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, taip pat kurie ginčo akte Nr. 1 nurodyti darbai dubliuoja ankstesniais aktais atsakovo priimtus darbus. Kolegija, išanalizavusi ginčo akto Nr. 1 ir ankstesnių atsakovo priimtų darbų aktų turinį, sprendė, kad ginčo akte nėra nurodyti ankstesni, jau priimti darbai. Atsakovas nepaneigė ieškovo ir liudytojo L. P. nurodytos aplinkybės, kad ginčo aktų darbai galėjo būti atliekami ankstesniais mėnesiais, tačiau aktai dėl jų surašyti tik gegužę dėl komplikuoto darbų perdavimo užsakovui. Ieškovas pateikė įrodymus, kad ginčo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus papildomus darbus ieškovas atliko atsakovo užsakymu, tai paliudijo ir statinio statybą kuravęs atsakovo darbuotojas L. P.. Be to, atsakovas, remdamasis šalių statybos rangos sutarties 5.3.3. punktu, nustačiusiu ieškovo pareigą kas mėnesį mokėti atsakovui 1 proc. nuo atliktų darbų vertės už gen. rangovo paslaugas, pateikė ieškovui 2007 m. gegužės 31 d. sąskaitą už šias paslaugas. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas pripažino ginčo aktuose nurodytų darbų atlikimo faktą. Tai, kad šalys raštu nesuderino papildomų darbų apimčių ir jų kainos, kai bendra pagal rangos sutartį atliktų darbų vertė neviršija sutartinės kainos, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šie darbai atlikti ieškovo rizika ir atsakovas neturi pareigos už juos sumokėti. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje nurodyti darbai yra atlikti pagal sutartyje numatytas darbų apimtis, ieškovo atliktų darbų rezultatus užsakovas naudoja pagal paskirtį, sprendė, kad atsakovas negali atsisakyti priimti darbų rezultato ir privalo atsiskaityti su ieškovu už tinkamai atliktus darbus. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo piniginius įsipareigojimus atsakovui, atsakovo skolą ieškovui sumažino 69 744,07 Lt. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remdamasis teismas atmetė atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesiams. Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad dėl netesybų turi būti susitarta raštu, iš dalies pakeisdama sprendimą, sumažino priteistą delspinigių sumą, apskaičiuotą ir už darbus, atliktus pagal 2006 m. kovo 1 d. žodinį susitarimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB firma „VITI“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį vienai šaliai atsisakant pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, kita šalis turi teisę, akte pažymėjusi atsisakymo faktą, jį pasirašyti vienašališkai. Ginčo aktuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nėra nurodyta apie atsakovo atsisakymą pasirašyti, taigi, neįvykdytas esminis įstatymo reikalavimas, todėl šie aktai nelaikytini pasirašytais vienašališkai.

2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl ieškovo prievolės perduoti darbus tinkamo vykdymo. Kasatorius pažymi, kad jis būtent motyvuodamas darbų neatlikimu ginčijo darbų perdavimo aktus. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį rangovas privalo pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti darbus, o kasatorius tokio pranešimo negavo. Užsakovui ginčijant darbų atlikimo faktą, CK 6.694 straipsnio 4 dalis dėl vienašalio atliktų darbų perdavimo akto galiojimo netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. AB „Giedra“, bylos Nr. 3K-3-432/2005). Rangovas turi įrodyti darbų apimtis ir jų atlikimą. Jis turi teisę reikalauti apmokėti tik už faktiškai atliktus darbus, o teismai tokią ieškovo teisę konstatavo iš esmės neįvertinę atsakovo atsikirtimų, kad jis jau atsiskaitė su ieškovu, taip pat kad jis neužsakė kai kurių darbų.

3. Pažeisdami CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, bylą nagrinėję teismai objektyviai neišnagrinėjo atsakovo įrodinėjamų bylos aplinkybių, susijusių su reikalavimų dydžio pagrįstumu, nevertino įrodymų viseto, neatsižvelgė, ar nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių padarytas išvadas. Teismai nevertino šių ieškovo reikalavimo pagrįstumą paneigiančių aplinkybių: ieškovas nė karto nereiškė pretenzijų dėl nepriimtų darbų; paskutinė sąskaitą už suvartotą elektros energiją ieškovui pateikta 2007 m. kovo mėn. patvirtina, kad ieškovas baigė darbus šį mėnesį; ieškovo nurodomų didelės apimties darbų buvo neįmanoma atlikti gegužės mėnesį, kai dirbo valstybinė komisija, priėmusi, pripažinusi objektą tinkamu naudoti; ieškovas neįrodinėjo darbų, nurodytų akte Nr. 1, apimčių, šiame akte nurodyti darbai buvo priimti anksčiau pateiktais aktais, o dėl aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytų darbų nebuvo susitarta.

4. Atsižvelgiant į CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatas, rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus papildomus darbus, jei jis gavo užsakovo sutikimą juos atlikti. Negavęs sutikimo, užsakovas turi tik teisę darbus sustabdyti. Pagal šalių Statybos rangos sutarties 5.3.10 punktą ieškovas privalo savo lėšomis kompensuoti darbus, neatitinkančius sutarties sąlygų. Teismai neturėjo pagrindo ignoruoti šią sutarties sąlygą.

5. Teismai, spręsdami dėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, turėjo įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir interesus, tačiau iš esmės atsižvelgė tik į kreditoriaus interesus, neįvertino, kad įvykdant sprendimą iš karto, labiau būtų pažeisti atsakovo interesai, gali nukentėti kiti jo kreditoriai. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie sunkią turtinę padėtį, todėl teismai nepagrįstai nurodė, kad abi bylos šalys vienodai susiduria su tomis pačiomis ekonominio sunkmečio sukeltomis finansinėmis problemomis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Parama“ prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina įrašo apie atsisakymą pasirašyti vienašalį darbų perdavimo aktą reikšmę. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies turinį akivaizdu, kad akto pripažinimą vienašaliu lemia ne žyma, o faktas, kad viena šalis atsisakė jį pasirašyti, kuris yra patvirtinamas įrodymais.

2. Atsakovas, teigdamas, kad ginčijant darbų atlikimo faktą, CK 6.694 straipsnio 4 dalis dėl vienašalio atliktų darbų perdavimo akto galiojimo netaikoma, nepagrįstai remiasi jo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. AB „Giedra“, bylos Nr. 3K-3-432/2005). Ratio decidendi atsakovo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ir nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi. Nurodytoje byloje ginčas vyko nesant sudarytos rašytinės statybos rangos sutarties, o darbų atlikimo fakto ginčijimas buvo tik viena iš aplinkybių, sudariusių pagrindą padaryti išvadą, kad vienašalio darbų perdavimo akto institutas negali būti taikomas.

3. Atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kurie ginčo akte Nr. 1 nurodyti darbai dubliuoja ankstesniais aktais priimtus darbus. Jo iniciatyva du kartus apklaustas liudytojas L. P. patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ginčo aktai surašyti 2007 m. gegužę dėl komplikuoto darbų perdavimo atsakovui, o darbai atlikti anksčiau. Rašytiniai įrodymai ir šis liudytojas patvirtino ginčijamą aplinkybę, kad atsakovas prašė ieškovo atlikti papildomus darbus. Atsakovas, veikdamas pagal Statybos rangos sutarties 5.3.3 punktą, nustačiusį ieškovo pareigą kas mėnesį mokėti atsakovui 1 proc. nuo atliktų darbų vertės už gen. rangovo paslaugas, pateikė ieškovui 2007 m. gegužės 31 d. sąskaitą už gen. rangovo paslaugas. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas pripažino ginčo aktuose nurodytų darbų atlikimo faktą. Pastatytas objektas pripažintas tinkamu naudoti, o faktinis objekto priėmimas lėmė atsakovo pareigą sumokėti už atliktus darbus. Byloje leistinais įrodymais patvirtinti atsakovo mokėjimai, įskaitymai ir jo skola už atliktus darbus. Teismai, įvertinę šių įrodymų visetą, padarė pagrįstas išvadas.

4. Byloje įrodyta, kad atsakovas prašė ieškovo atlikti papildomus darbus Paluknio objekte.

5. Teismai, atsižvelgę į byloje nustatytas aplinkybes, šioje byloje nekonstatavę išimtinio atvejo, sudarančio pagrindą tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, pagrįstai tokio prašymo netenkino.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Taigi kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais, šie faktai iš naujo netiriami.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertinę byloje esančius įrodymus nustatė faktus, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas atlikti papildomus darbus, pripažino ginčo aktuose nurodytų darbų atlikimą, šalių sudarytoje rangos sutartyje nurodyti darbai yra atlikti pagal sutartyje numatytas darbų apimtis, ieškovo atliktų darbų rezultatus užsakovas naudoja pagal paskirtį, kad atsakovo pateikti atsiskaitymo dokumentai nesusiję su nagrinėjama byla.

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, nagrinėdamas bylą, remiasi šiais teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepasisako dėl kasatoriaus argumentų, kurie grindžiami teiginiais, kad rangovas neatliko ginčo perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų darbų, negavo užsakovo sutikimo atlikti papildomus darbus ir atsiskaitė už ginčo darbus. Kasaciniame skunde keliami materialiosios teisės taikymo ir aiškinimo klausimai dėl sąlygų, kurių būtina laikytis, kad vienašališkas darbų perdavimo-priėmimo aktas atitiktų įstatyme nustatytus reikalavimus (CK 6.694 straipsnio 1, 4 dalis), įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo (CPK 178, 185 straipsniai) bei sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo sąlygų (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Dėl šių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų teisėjų kolegija pasisako.

Dėl įstatyme nustatytų reikalavimų darbų perdavimui–priėmimui

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, atsisakydamas sumokėti už darbus, teigia, kad ieškovas neįrodė darbų perdavimo ir priėmimo pagal įstatyme nustatytą tvarką: jis nepranešė atsakovui apie pasirengimą perduoti darbus; ginčo darbų priėmimo–perdavimo aktuose nenurodyta apie atsakovo atsisakymą pasirašyti, tai, jo nuomone, yra esminis įstatymo reikalavimas, kad šie aktai galėtų būti vertinami kaip pasirašyti vienašališkai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti CK 6.694 straipsnio 6 dalyje, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti; taip pat vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu užsakovas įrodytų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę arba nustačius darbų rezultato trūkumus, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti; taip pat kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys).

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Pranešimo forma įstatyme nenustatyta. Pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Jos laikantis šalys turi galimybę sutarties vykdymą suderinti su nenumatytomis aplinkybėmis, taip išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių.

Atsakovas byloje nurodė, kad egzistavo tokia darbų priėmimo–perdavimo tvarka: ieškovas atliktų darbų aktus pateikdavo atsakovo buhalterijai; ši išrašydavo sąskaitą faktūrą už generalinio rangovo paslaugas, tada šie dokumentai būdavo perduodami atsakovo statybos skyriui; ieškovas perduodavo darbus, o juos patikrinęs atsakovas darbus priimdavo arba ne. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad dėl komplikuoto darbų perdavimo užsakovui, nusistovėjo sutarties šalis tenkinanti tvarka, pagal kurią darbų perdavimas ir priėmimas vyko, kai šalys būdavo tam pasiruošusios, nagrinėjamu atveju ginčo aktu užfiksuotų darbų perdavimas ir priėmimas vyko praėjus keliems mėnesiams po darbų atlikimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis aplinkybėmis, sprendžia, kad toks sutarties vykdymas, atsižvelgiant į realias šalių galimybes, atitinka šalių bendradarbiavimo principą. Atsakovas, teigdamas, kad rangovas pažeidė įstatyme nustatytą pareigą pranešti užsakovui apie pasirengimą priimti darbus, nenurodo, kokia forma ir tvarka turėjo būti atliekamas toks pranešimas, t. y. nesiremia jokiu šalių susitarimu, pagal kurį pranešimas turėtų būti atliekamas laikantis tam tikros tvarkos, taigi toks argumentas nėra pagrįstas, pateikiamas formaliai teigiant faktą, neatitinkantį byloje nustatytos sutarties vykdymo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje užsakovas pripažino, kad rangovas jam pateikė ginčo darbų aktus. Toks faktas pagal užsakovo nurodomą darbų priėmimo tvarką reiškė, kad darbai yra atlikti ir rangovas pasiruošęs juos perduoti, todėl kasatorius argumentas, kad ginčo aktai yra neteisėti dėl to, kad jis nebuvo informuotas apie pasirengimą juos perduoti prieštarauja tiek jo paties nurodytoms, tiek teismų nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

Kitas pagrindas, kuriuo remdamasis kasatorius nesutinka su vienašališkai pasirašytais ginčo aktais, yra CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tokio akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Statybų pasažas“ v. UAB „Senamiesčio svečių namai, bylos Nr. 3K-3-504/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis apie dokumentas, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Ši žyma atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau kasatorius jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių taikymo

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai objektyviai neišnagrinėjo atsakovo įrodinėjamų bylos aplinkybių, susijusių su reikalavimų dydžio pagrįstumu, nevertino įrodymų viseto, neatsižvelgė į tai, ar nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių padarytas išvadas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų viseto vertinimą, išdėstytą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Teismai vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamais šalių teisiniais santykiais: ginčo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytų papildomų darbų užsakymą patvirtinančius dokumentus; statybą kuravusio atsakovo darbuotojo L. P. paaiškinimus, atsakovo sąskaitas ieškovui už gen. rangovo paslaugas, kurias pateikdamas, atsakovas iš esmės pripažino, jog ieškovas ginčo laikotarpiu vykdė darbus, perduotus ginčo aktu Nr. 1; kitus įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo rangos darbai yra atlikti pagal sutartyje numatytas darbų apimtis, ieškovo atliktų darbų rezultatai naudojami pagal paskirtį. Minėta, kad šalys grindžiančios savo reikalavimus bei atsikirtimus jų nurodomomis aplinkybėmis, turi jas įrodyti. Teismams nustačius, kad ginčo akte Nr. 1 nurodyti darbai yra atlikti, atsakovas teigė, jog šie darbai priimti ankstesniais aktais, todėl būtent jis privalėjo šį teiginį įrodyti, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovas savo nurodytų aplinkybių neįrodinėjo. Teismai, įvertinę ankstesnių atsakovo priimtų darbų aktų turinį, liudytojo – statybą kuravusio atsakovo darbuotojo paaiškinimus, turėjo pagrindą konstatuoti, kad nėra pagrindo spręsti, jog ginčo akte yra nurodyti jau anksčiau priimti darbai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde teigdamas apie netinkamą įrodymų vertinimą, atsakovas išsamiai neanalizuoja bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų, nenurodo jų trūkumų, jo teiginiai apie įrodymų nebuvimą prieštarauja bylos medžiagai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie argumentai neatskleidžia kasatoriaus nurodomų CPK176–185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

Kasatoriaus nuomone, teismai, nagrinėdami prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, neįvertino jo turtinės padėties ir interesų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai, svarstydami dėl galimybės taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą galimybę išdėstyti sprendimo vykdymo tvarką, vadovavosi šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006), vertino, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismai, remdamiesi visiems žinoma, todėl neįrodinėtina ekonominio sunkmečio aplinkybe, atsižvelgdami į tai, kad abiejų bylos šalių veikla yra ta pati – statyba – pagrįstai sprendė, kad tokia aplinkybė neigiamai veikia abi šalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog neigiamų padarinių gali kilti ne tik skolininkui, kai yra vykdomas priimtas teismo sprendimas, bet ir kreditoriui, kai tokio sprendimo vykdymas atidedamas, teismai, siekdami išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgdami į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus ir atsakovo neveikimą, t. y. net ir jo pripažįstamos skolos dalies nemokėjimą, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.

Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o kasacinis skundas atmestinas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 38,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ (kodas 221504240) 38,55 Lt (trisdešimt aštuonis litus, 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas