Dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-517/2011 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00850-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija 75.8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei pagal atsakovo J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami santuokoje įgyto turto padalijimo būdo parinkimo ir nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti jai iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, padalyti santuokoje įgytą turtą – ieškovei nuosavybės teise priteisti 2/3 nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, atsakovui – 1/3 turto; butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo periodinių išmokų nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį. Ieškovė nurodė, kad nepalaiko su atsakovu santuokinių ryšių dėl skirtingų pažiūrų ir įsitikinimų įvairiais šeimyninio gyvenimo klausimais, kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio; atsakovas prieš ieškovę naudoja fizinį, psichologinį smurtą nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, ignoruoja sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, jo elgesys ciniškas ir netinkamas šeiminiams santykiams kurti. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, tai dėl ieškovės sveikatai padarytos nepataisomos žalos (ieškovė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, atsirado nemiga, tai nulėmė jos sveikatos būklę) iš atsakovo prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos. Prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nurodė, kad ji sūnumi visada rūpinasi, yra artimesnis vaiko ryšys su motina. Gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė (šį turtą ieškovei padovanojo ieškovės motina); gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė; butas (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė, nes nors įsigytas esant santuokoje ir įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, tačiau jam įsigyti buvo panaudoti pinigai, gauti pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas neprisidėjo prie šio buto pirkimo, tai butas, ieškovės nuomone, turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.

Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti jam 370 202,50 Lt vertės turtą (2001/52589 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,2589 ha, (vertė 240 840 Lt); 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini)(vertė 105 000 Lt); automobilį,,MB S350“ (vertė 20 000,00 Lt); motociklą,,Honda CB 650“ (vertė 2000 Lt); 1/2 dalį įmokų, sumokėtų už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)(vertė 2362,50 Lt);

ieškovei – 413 014,50 Lt vertės turtą (2001/52589 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,2589 ha (vertė 240 840 Lt); 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) (vertė 105 000 Lt); automobilis,,MB C270“ (vertė 25 000 Lt); 1/2 dalį įmokų, sumokėtų už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą (vertė 2362,50 Lt); namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė 39 812 Lt;

atsižvelgiant į ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, priteisti iš ieškovės jo naudai 21 405 Lt kompensaciją;

pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, daržinę ir tvartą, esančius(duomenys neskelbtini)(bendra vertė 402 243 Lt), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą padalyti taip – ieškovei priteisti gyvenamąjį namą (vertė 178 000 Lt), o atsakovui – daržinę ir tvartą (vertė 224 243 Lt), atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteisti 23 113 Lt turto vertės skirtumui kompensuoti.

Atsakovo nuomone, dėl santuokos nutraukimo yra ir ieškovės kaltės – jos būdas ir nepagarbus elgesys trukdė kurti normalius šeimynos santykius. Santuokoje su ieškove įgyto turto bendra vertė yra 783 219 Lt, todėl visą santuokoje įgytą turtą atsakovas prašė padalyti atsižvelgiant į sutuoktinių turto lygių dalių principą. Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje ieškovės motina 2005 m. lapkričio 30 d. padovanojo ieškovei gyvenamąjį namą su daržine, tvartu ir kitais ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau dovanojimo sutartis buvo įforminta po to, kai ieškovė su atsakovu bendru sutarimu ir pinigais rekonstravo ieškovės motinai priklausiusį namą, daržinę ir tvartą, paverčiant juos vienu gyvenamuoju namu (šie pastatai sujungti bendra siena), atliko naujus namo kadastrinius matavimus. Dėl to šis turtas turėtų būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijamas. Atsakovas neprieštaravo, kad sūnus po santuokos nutraukimo gyventų su ieškove; sutiko mokėti 500 Lt per mėnesį sūnui išlaikyti. Su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nesutiko, nes visada jam teikė išlaikymą, t. y. viskas sūnui pirkta atsakovo lėšomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir priteisė iš atsakovo po 600 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį sūnui išlaikyti, ieškovės naudai priteisė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); automobilį MERCEDES BENZ C270, vandens šildytuvą, miegamojo spintą, virtuvės baldus, 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 4002/52589 dalies 5,2589 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

atsakovo naudai priteisė daržinę ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini); motociklą HONDA CB 650, automobilį MERCEDES BENZ, S350, lovą, sodo kultivatorių, lyginimo sistemą, kompiuterį, spinteles,,Svaja“ 2 vnt., komodą; 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 4002/52589 dalies 5,2589 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini);

atsižvelgdamas į nelygią padalyto kilnojamojo turto vertę, iš atsakovo ieškovei priteisė 8548,59 Lt kompensacijos; atsižvelgdamas į nelygią padalyto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, iš atsakovo ieškovei priteisė 23 121,50 Lt kompensacijos; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas konstatavo, kad šalys yra konfliktiškos ir jų abiejų elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors skiriasi abiejų šalių skaičiavimai apie indėlį į santuokinį turtą ir abi šalys manė, kad kurdamos bendrą turtą investavo didesnę dalį nei kitas sutuoktinis, teismas atsižvelgė į tai, jog abi bylos šalys pardavė nekilnojamąjį turtą, įgytą iki santuokos, o gautas lėšas, taip pat kitas turėtas lėšas panaudojo santuokiniam turtui sukurti, todėl preziumavo, kad sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Kadangi skyrėsi šalių nuomonės dėl kito santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad yra pagrindas santuokoje įgytą turtą priteisti abiem šalims lygiomis dalimis.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010m. gegužės 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad iš atsakovo priteistas 600 Lt išlaikymas vaikui yra teisingas. Kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendro turto balansą. Vien tos aplinkybės, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, ieškovė yra bedarbė ir turi sveikatos problemų, atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nesuteikia ieškovei teisinių privilegijų ir neleidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Tai, kad, ieškovė, gyvendama viename kieme su atsakovu, nesijaustų saugi, savaime neduoda pagrindo taikyti kitokį turto padalijimo būdą.

Pirmosios instancijos teismo taikytas turto padalijimo būdas atitinka tiek faktinę bylos situaciją, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad santuokos metu įgydamos butą (duomenys neskelbtini), šalys neišreiškė valios šio turto įgyti tik ieškovės asmeninėn nuosavybėn, todėl pripažino, jog šis butas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pasisakydama dėl namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo, teisėjų kolegija nurodė, kad nėra byloje duomenų, jog jis buvo remontuojamas ieškovės motinos lėšomis. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai ir be jos sutikimo iki bylos iškėlimo sumažino bendro turto vertę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 20 d. nutarties dalis dėl santuokinio turto padalijimo ir taikyti kitokį santuokinio turto padalijimo būdą – ieškovei priteisti gyvenamąjį namą, daržinę ir tvarką, esančius (duomenys neskelbtini); 4725 Lt įmoką už privatizuojamą 0,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis 4002/52589 dalių 5,2589 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti butą (duomenys neskelbtini), 1/3 4002/52589 dalių 5,2589 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2172 Lt kompensacijos; kitas teismų sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti dalijant turtą nuo lygių dalių principo – nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinė padėtis. Šis sąrašas nėra baigtinis. Teismas, pripažinęs kitas aplinkybes reikšmingomis, turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismų praktikoje kaip svarbios aplinkybės, kurioms esant galima nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažįstama vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų naudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007); vienos iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nesąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2005). Vadovaudamasi šia praktika kasatorė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra aplinkybių, kurių kiekviena atskirai laikytina savarankišku pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo, t. y. sunki kasatorė sveikatos būklė (vardijamos sveikatos ir emocinės būklės sutrikimai); sunki turtinė padėtis (kasatorė niekur nedirba, teismuose buvo atleidžiama nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, dešimt metų prižiūri vaiką); nepilnamečio vaiko interesai (su kasatore lieka gyventi jos sūnus, tačiau atsakovo teikiamo išlaikymo tam nepakaks); kasatorės giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (nors namas buvo rekonstruotas ir pagerintas santuokos metu, tačiau turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad turtas įgytas prisidedant kasatorės motinai (jos padovanotas); kasatorės asmeninių lėšų panaudojimas, kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (kasatorei buvo atkurtos nuosavybės teisės į senelio nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini); kasatorei pardavus šį nekilnojamąjį turtą, nemaža dalis šių lėšų buvo panaudotos butui (duomenys neskelbtini) pirkti, taip pat kitam žemės sklypui pirkti); nesąžiningas atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymas (atsakovas be kasatorės sutikimo iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, buvusių banke, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti kasatorei 2/3dalis turto, o atsakovui – 1/3 dalį.

2. Dėl netinkamai taikyto turto padalijimo būdo. Teismai, spręsdami dėl turto padalijimo būdo, nekilnojamąjį turtą ir įmokas iš esmės padalijo natūra – po ½ turto. Toks nekilnojamojo turto padalijimo būdas, kasatorės nuomone, prieštarauja tiek vaiko, tiek kasatorės interesams, neatitinka protingumo kriterijų. Teismas padarė išvadą, kad šalių konfliktai daro neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui, byloje yra įrodymų, jog šalys nuolat konfliktuoja, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra baustas už viešosios rimties trikdymą. Dėl to teismai netinkamai parinko turto padalijimo natūra būdą, kai namas priteisiamas kasatorei, o tvartas ir daržinė – atsakovui. Visi šie statiniai yra rekonstruoti ir susiję, skirti gyventi vienai šeimai, šiuo statinius sieja vienas įvažiavimas, viena elektros, šildymo sistema, tai trukdytų konfliktuojančioms šalims tinkamai naudotis šiuo daiktu. Kasatorės nuomone, tikslingiau būtų visą namą ir kitus statinius natūra, taip pat įmokas už žemę priteisti kasatorei, o butą Vilniuje – atsakovui, nes jis dirba Vilniuje.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasatorės nurodomas aplinkybių sąrašas negali būti pripažįstamas tinkamu nukrypti nuo lygių dalių principo. Nors kasatorė teigia, kad yra sunki jos sveikatos būklė, tačiau ji nepateikė kokių nors objektyvių įrodymų, kurie leistų tai konstatuoti. Kasatorės nurodomi sveikatos sutrikimai nelaikytini sunkia būkle, dėl kurios kasatorei būti reikalinga ypatinga priežiūra. Kasatorė neįrodė ir sunkios turtinės savo padėties. Įvertinus kasatorei priteistą turto dalį negalima būtų pripažinti ją sunkiai besiverčiančia. Kasatorė dešimt metų nedirbo, nes to pati nenorėjo, be to, turėjo pajamų pragyventi. Bedarbės statusą, kuris, atsakovo nuomone, jai suteikia nepagrįstų argumentų manipuliuoti teisme savo turtine padėtimi, kasatorė įgijo prieš bylos nagrinėjimą. Siekiant pagrįsti nukrypimo nuo lygių dalių būtinybę, kasaciniame skunde nesąžiningai naudojamasi nepilnamečio vaiko interesų gynybos principu. Pareigą išlaikyti vaiką turi ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Nesiekdama įsigyti išsilavinimo ar dirbti, kasatorė negali dėl to tikėtis didesnės turto dalies iš atsakovo. Nesutinkama su kasacinio skundo argumentu, kad atsakovas mažai rūpinasi sūnumi, ir nurodomos aplinkybės, kurios pagrindžia apie jo aktyvų dalyvavimą vaiko gyvenime ir teikiamą materialinę paramą. Paneigdamas kasatorės argumentą, kad jos motina prisidėjo įgyjant santuokinį turtą, atsakovas nurodo, jog iki rekonstrukcijos kasatorės motinai priklausantis namas buvo senas, be patogumų, nepritaikytas gyventi žiemą, ūkiniai pastatai buvo apgriuvę, t. y. pastatai neturėjo kokios nors didesnės vertės, todėl buvo visiškai nugriauti ir pastatytas naujas šiuolaikiškas pastatas. Taigi šalys iš esmės sukūrė naują turtą. Kasatorės motina nėra kaip nors prisidėjusi prie šio turto sukūrimo – byloje nėra kasatorės pateiktų įrodymų tam pagrįsti.

Atsakovas nesutinka su argumentu, kad bendram turtui sukurti buvo panaudotos kasatorės asmeninės lėšos. Atsakovas neneigia paties kasatorės asmeninių pinigų buvimo fakto, tačiau nurodo, kad kasatorės pinigai buvo panaudoti tiek butui, tiek sklypui pirkti, taip pat namui rekonstruoti; dalis už parduotą žemę pinigų kasatorei liko iki šios; kasatorė niekada nedirbo, visus tuos metus atsakovas išlaikė šeimą ir prisidėjo prie namo statybos. Kadangi neįmanoma tiksliai nustatyti, kokias lėšas kiekviena iš šalių panaudojo turtui įgyti, tai spręstina, kad visos šalių lėšos buvo skiriamos šeimos interesų tenkinimui.

2. Dėl netinkamai taikyto turto padalijimo būdo. Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamai taikyto turto padalijimo būdo nepagrįstas, nes turtas padalytas atsižvelgiant ir į vaiko, ir į kasatorės interesus, ir į protingumo principus. Kasatorė iš esmės netinkamą būdo parinkimą argumentuoja atsakovo konfliktiškumu, agresyvumu, piktnaudžiavimu alkoholiu, nors byloje konstatuota, kad ir kasatorės elgesys lėmė santuokos iširimą. Be to, kasatorė įrodymais nepagrindžia savo teiginio, kad šalys, gyvendamos šalia, galėtų kaip nors kenkti viena kitai. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog gyvenamasis namas, tvartas ir daržinė yra sujungti, nes šie pastatai turi bendrą elektros skaitiklį, bendrą įvažiavimą, tačiau tai negali sukurti prielaidų konfliktams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir ar nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės normų, reglamentuojančių nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turto padalijimo būdą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Nelygios sutuoktiniams tenkančios turto dalys gali būti nustatytos ir konstatavus CK 3.123straipsnio 2-4 dalyse nustatytus pagrindus.

Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007); vieno iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nesąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-226/2005; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007); konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai užtikrinti gali pakakti atitinkamo turto padalijimo būdo taikymo ar vertingesnio turto paskyrimo natūra, turto vertės skirtumą kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-435/2004; kt.).

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl šios normos taikymo. Be to, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės taikant šią teisės normą nustatyti nelygias sutuoktinių bendro turto dalis ne visam, o daliai bendro turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad nukrypimo nuo lygių dalių principas taikytinas išimtinai visam bendram turtui. Dėl to teismas, nustatęs teisiškai reikšmingus faktus nukrypti nuo lygių dalių principo, gali nustatyti ne viso sutuoktinių bendro turto, o tam tikros jo dalies nelygias dalis, kitą turtą padalydamas laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nelygios sutuoktinių bendro turto dalys nustatytinos dalijant šalių nekilnojamąjį turtą (namų valdą, butą, žemės sklypą). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorei motina padovanojo namų valdą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kasatorė prisidėjo asmeninėmis lėšomis rekonstruojant šią namų valdą, namų valdai priskirtas 0,025 ha dydžio žemės sklypas ir kasatorės motinos pradėtas šio sklypo privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegijos požiūriu, šie teisiškai reikšmingi faktai sudaro pagrindą, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyti nelygias sutuoktinių dalis namų valdoje, pripažįstant kasatorei nuosavybės teisę į 2/3 dalis namų valdos, atsakovui – 1/3 dalį. Dėl netinkamo materialiosios teisės normos taikymo teismų priimti sprendimai šioje turto padalijimo dalyje keistini (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko kasacinio skundo argumentus, kad teismai, nustatydami lygias sutuoktinių bendro turto dalis, padalydami kitą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir butą), pažeidė materialiosios teisės normas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, įsigyjant šį turtą, buvo panaudotos abiejų sutuoktinių asmeninės ir bendros sutuoktinių lėšos. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kasatorės nurodytos aplinkybės – vaiko interesai, kasatorės turtinė padėtis, sveikatos būklė – pagal faktinius bylos duomenis nesudaro pagrindo taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatyti nelygias tokio sutuoktinių turto dalis. Teismų nekonstatuota, kad atsakovas būtų iššvaistęs santuokinį turtą ir dėl to būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinis teismas naujų faktų nenustatinėja, yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą teisės taikymą padalijant nurodytą turtą. Pažymėtina, kad tais pačiais motyvais teismai netenkino kasatorės reikalavimo nustatyti nelygias dalis padalijant įmokas už privatizuojamą namų valdos žemės sklypą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnis) nustatyto pagrindo keisti teismų priimtus sprendimus ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nurodytame turte.

Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, netinkamai vertindami nustatytas turto įsigijimo aplinkybes, asmeninių lėšų panaudojimą namui rekonstruoti, šalių konfliktiškus santykius, nepilnamečio vaiko interesus gyventi saugioje aplinkoje, taip pat tai, kad namų valdoje esantys visi trys statiniai (gyvenamasis namas, rekonstruotas tvartas ir daržinė) yra tarpusavyje susiję juos jungia bendras įvažiavimas, elektros apskaitos ir šildymo sistemos, dėl konfliktiškų santykių, šalys turėtų galimybę toliau konfliktuoti, ir nepaskirdami kasatorei natūra visos namų valdos, pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu kasacinio skundo argumentą dėl netinkamo CK 3.127straipsnio 3 dalies taikymo, sprendžiant dėl šio turto padalijimo būdo. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismai netinkamai parinko nekilnojamojo turto padalijimo būdą, pažeidė nurodytų įstatymų nuostatas. Sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise šalys turi namų valdą ir trijų kambarių butą, visa namų valda natūra skirtina kasatorei, o butas – atsakovui. Bylą nagrinėję teismai atsakovui paskyrė rekonstruotus tvartą ir daržinę, ne visiškai pritaikytus gyventi ir esančius vienoje namų valdoje ir susijusius su ieškovei paskirtu namu. Dėl nurodytų argumentų teismų priimti sprendimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo keičiami. Kasatorei natūra paskirtina visa namų valda, t. y. 108,11 kv. m gyvenamasis namas ir daržinė bei tvartas, todėl jai tenka kompensuoti atsakovui 1/3 dalį namų valdos vertės, o atsakovui paskirtinas natūra visas butas – jam tenka kompensuoti kasatorei ½ dalį buto vertės. Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką dėl kompensacijos pinigais už jam tenkančią turto dalį priteisimo kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010), teisėjų kolegija sprendžia, kad, atlikus tarpusavio įskaitymus, iš kasatorės atsakovui priteistina piniginė kompensacija už jam tekusį mažesnės vertės turtą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegijai konstatavus netinkamą materialiosios teisės normų taikymą, apskųstų teismų procesinių sprendimų dalys dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir taikyto šiam turtui padalijimo būdo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistinos.

Keistinos sprendimų dalys, kuriomis kasatorei priteista 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tvartas ir daržinė, esantys (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nelygią padalijamojo nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, iš atsakovo kasatorei priteisti 23 121,50 Lt kompensaciją;

kasatorei pripažintina nuosavybės teisė į 2/3 dalis namo, tvarto ir daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 1/3 šio turto;

visa namų valda, t. y. gyvenamasis namas, daržinė ir tvartas, natūra priteistina kasatorei, todėl jai tenka kompensuoti atsakovui 1/3 dalį namų valdos vertės – 134 081 Lt;

butas, esantis (duomenys neskelbtini), natūra priteistinas atsakovui, todėl jam tenka kompensuoti kasatorei ½ dalį buto vertės – 105 000 Lt;

Pakeitus teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto (namo, tvarto, daržinės ir buto) padalijimo būdo, keistina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo kasatorės naudai buvo priteista 23 121,50 Lt kompensacija už nelygią padalijamo nekilnojamojo turto (namo, tvarto ir daržinės) vertę. Taigi, kasatorei paskyrus natūra visą namų valdą, o atsakovui – butą, iš kasatorės atsakovo naudai priteistina 29 081 Lt kompensacija.

Kitos sprendimo dalys, tarp jų ir dėl nekilnojamojo turto padalijimo, kilnojamajam turtui taikyto padalijimo būdo ir kompensacijos už nelygią kilnojamojo turto dalį priteisimo, nekeistinos.

Kadangi tenkinta 1/4 dalis kasacinio skundo reikalavimų, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš kasatorės priteista 26 331,10 Lt, iš atsakovo – 9162,48 Lt žyminio mokesčio valstybei; iš abiejų šalių po 9,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, iš kasatorės valstybei priteistina 19 748,10 Lt žyminio mokesčio ir 4,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo 15 845,48 Lt žyminio mokesčio ir 13,68 Lt procesinių išlaidų.

Už pateikiamą apeliacinį skundą kasatorė sumokėjo dalį 500 Lt žyminio mokesčio, kita šio žyminio mokesčio dalis (3392,66 Lt) priteista apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, iš kasatorės valstybės naudai priteistina 2419,52 Lt, iš atsakovo – 973,14 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Už paduodamą kasacinį skundą kasatorė sumokėjo 500 Lt, nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ji buvo atleista. Tenkinus ¼ dalį kasacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo priteistina 3121,50 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 29,65 Lt tokių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Tenkinus dalį kasacinio skundo, iš kasatorės priteistina 22,24 Lt, iš atsakovo – 7,41 Lt tokių išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Taigi, iš viso iš kasatorės priteistina 22 194,41 Lt, iš atsakovo – 19 961,21 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas į valstybės biudžetą jau yra sumokėjęs 9171,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo priteistina 10 789,50 Lt šių išlaidų.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į tenkintų kasaciniame teisme reikalavimų dydį atitinkamai keistinos iš kasatorės atsakovo naudai priteistos atstovavimo išlaidos – iš kasatorės atsakovo naudai priteistina 990 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pagal bylos duomenis atsakovas kasacinės instancijos teisme patyrė 1500 Lt atstovavimo išlaidų, jo naudai iš kasatorės priteistina 1100 Lt tokių išlaidų. Taigi, iš viso iš kasatorės atsakovo naudai priteistina 2090 Lt atstovavimo išlaidoms padengti. Kadangi kasatorės duomenų apie jos kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, teisėjų kolegija šių išlaidų priteisimo proporcingai tenkintai daliai nesprendžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 20 d. nutarties ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei priteista 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo ieškovės naudai priteista 23 121,50 Lt kompensacija už nelygią nekilnojamojo turto vertę, paskirstytos šalių bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidos, pakeisti.

Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovei H. B. (a. k. (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės H. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 29 081 (dvidešimt devyni tūkstančiai litų aštuoniasdešimt vieną) Lt kompensacijos.

Priteisti iš ieškovės H. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 194,41 Lt (dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus 41 ct), iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 10 789,50 Lt (dešimt tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės H. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2090 Lt atstovavimo išlaidoms padengti.

Kitas sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas