Dėl uzufrukto nustatymo ieškovui E. S.

Civilinė byla Nr. e2A-19-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03197-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-1000/2023 pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei E. S. ir atsakovės E. S. priešieškinį dėl uzufrukto nustatymo ieškovui E. S., trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. S. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam tenkančią ½ dalį iš 100/2409 dalių žemės sklypo (kelio), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 402,65 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 217 000 Eur vertės, visą šį turtą priteisiant atsakovei E. S. (toliau – ir atsakovė), o ieškovui priteisti iš atsakovės 104 095,24 Eur kompensaciją; 2) teismui nusprendus, kad toks atidalijimo būdas gali pažeisti atsakovės interesus, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei tenkančią ½ dalį iš 100/2409 dalių žemės sklypo (kelio), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 402,65 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 217 000 Eur vertės, visą šį turtą priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo 104 095,24 Eur kompensaciją; 3) teismui nusprendus, kad aukščiau paminėti atidalijimo būdai gali pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesus, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei tenkančią ½ dalį iš 100/2409 dalių žemės sklypo (kelio), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 402,65 Eur rinkos vertės, esantį Panevėžyje; ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 217 000 Eur vertės, visą šį turtą priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisti dviejų kambarių butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 67 000 Eur vertės, bei 37 095,24 Eur kompensaciją; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys po santuokos nutraukimo paliktu bendrai naudotis turtu negali dėl atsakovės nuolat keliamų konfliktų. Atsakovė trukdo ieškovui naudotis jam tenkančia minėto nekilnojamojo turto dalimi, neįsileidžia ieškovo į minėtą turtą, nors ieškovas visada mokėjo kredito bankui dalį, žemės mokesčio dalį ir visus kitus mokesčius, kuriuos priklauso mokėti nekilnojamojo daikto savininkui. Pažymėjo, kad atidalyti gyvenamąjį namą natūra nėra jokios galimybės, kadangi tam reiktų atlikti namo rekonstrukciją, kuri kainuotų labai brangiai. Be to, net ir atidalijus pastatą natūra suformuojant du butus, bendrame valdyme lieka pastato stogo konstrukcijos, dalis bendrų sienų, sklypas, o esant itin konfliktiškiems šalių santykiams akivaizdu, kad ateityje kiltų ginčai, kuriuos tektų spręsti teismui. Ieškovas sutiko išmokėti atsakovei kompensaciją, kadangi tokią galimybę turi, o nustatant teisingos piniginės kompensacijos dydį, prašė teismo vadovautis jo pateikta 2023 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaita.

3. Atsakovė E. S. priešieškiniu prašė jos ir nepilnamečio sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimai ½ daliai žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daliai gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatyti uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui naudotis šiuo ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančia turtu, iki nepilnametis sūnus mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, taip pat prašė priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ginčo turto atidalijimas kompensavimo būdu atsakovei yra nepriimtinas, kadangi iš esmės pažeidžia bendraturtės teisėtus interesus į nuosavybę, yra nepakeliama turtinė našta atsakovei, nes negalėtų įgyti būsto, kuris užtikrintų vaiko poreikius, o ieškovas ir neįrodė turintis finansines galimybes kompensuoti atsakovei tenkančią dalį pinigais. Be to, šalių nepilnamečio vaiko interesai turi būti ginami prioritetiškai, turi būti siekiama, kad šalių vaikas neliktų be gyvenamosios vietos, kur yra sukūręs draugiškus ryšius su kaimyniniuose namuose gyvenančiais vaikais. Šalių vaikas šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lanko rankinio sportinius užsiėmimus, kurie yra netoli namų. Ieškovas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje ir jo ryšys su konkrečiu nekilnojamuoju turtu yra tik epizodiškas, ieškovas neprisideda prie būsto išlaikymo, gerinimo, tvarkymo, būtinos priežiūros. Reikšdamas ieškinį dėl bendros nuosavybės atidalijimo, ieškovas siekia išvengti prievolės mokėti vaikui priteistą materialinį išlaikymą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo valia dėl turto atidalijimo jau buvo išreikšta ir patvirtinta 2019 m. kovo 26 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-269-1026/2019. Po teismo sprendimo praėjo daugiau nei trys metai, esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti priimtą teismo sprendimą neįvyko. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus iš esmės tapačius, kurie buvo išspręsti aukščiau sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-269-1026/2019 dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, todėl pakartotinai reikšti tapačių reikalavimų neturi teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškovo E. S. ieškinį tenkino ir atsakovės E. S. priešieškinį atmetė – atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei tenkančią ½ dalį iš 100/2409 dalių žemės sklypo (kelio), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 402,65 Eur rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 217 000 Eur vertės, visą šį turtą priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisiant iš ieškovo 104 095,24 Eur piniginę kompensaciją, taip pat priteisė iš atsakovės 4 171 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

6. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią kiekvienai šaliai atiteko po ½ dalį iš 100/2409 dalių žemės sklypo (kelio), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat susitarė, kad E. S. atskirai naudojasi patalpomis, 2015 m. gegužės 15 d. kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais Nr. 1-6 12,53 kv. m, 1-3 11,12 kv. m; bendrai po ½ dalį naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 1-2 40,86 kv. m, 1-1 17,60 kv. m, 1-7 7,60 kv. m, 1-8 5,29 kv. m, 1-9 9,39 kv. m, G-l 36,18 kv. m; atskirai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 1-5 12,38 kv. m; bendrai po ½ dalį naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 1-2 40,86 kv. m, 1-1 17,60 kv. m, 1-7 7,60 kv. m, 1-8 5,29 kv. m, 1-9 9,39 kv. m, G-l 36,18 kv. m.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, ka ginčo turtas jau buvo padalytas šalims nutraukiant santuoką ir todėl ieškovas nebegali reikšti tapačių reikalavimų. Pažymėjo, kad šalims nutraukiant santuoką, ginčo turtas šalims buvo padalytas po lygiai, t. y. po ½ gyvenamojo namo, žemės sklypo, ant kurio pastatytas namas, po ½ kelio, taip pat nustatyta naudojimosi turtu tvarka, ir šis turtas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės tapo kiekvienos iš šalių bendrąja daline nuosavybe. Šiuo ieškiniu ieškovo pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nelaikytinas tapačiu reikalavimu, kuomet nutraukiant šalių santuoką turtas buvo padalytas, todėl gali būti nagrinėjamas šioje byloje.

8. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški (tai patvirtinančius duomenis teikė tiek ieškovas, tiek atsakovė, t. y. duomenis iš policijos apie registruotus įvykius tarp jų dėl kilusių konfliktų, taip pat pokalbių SMS žinutes, garso įrašus), abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog jiems tarpusavyje kyla daug nesutarimų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, jog šalys tarpusavyje nuolat konliktuoja. Nė viena iš šalių nereiškė reikalavimo atidalyti turtą natūra, be to, byloje ieškovas pateikė turto atidalijimo projektą, iš kurio matyti, jog turto atidalijimo natūra sąmata yra 110 656,00 Eur. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad turto atidalijimo natūra būdas šioje byloje netaikytinas. Teismas vertino, kad atidalijimas natūra rekonstruojant pastatą padarytų neproporcingą žalą pačiam pastatui, nes jo vertė ženkliai kristų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, jog atidalyti gyvenamąjį namą natūra reiktų atlikti namo rekonstrukciją, kuri kainuotų brangiai, be to, tokiu būdu atidalijus šalims priklausantį turtą, ieškovui ir atsakovei pastoviai nesutariant tarpusavyje, ateityje galimai kiltų konfliktai dėl bendrame valdyme likusių pastato stogo konstrukcijų, bendro naudojimo kiemo ir pan.

9. Spręsdamas, kuriai šaliai priteisti kompensaciją, teismas nurodė, kad šalims priklausančiame name gyvena atsakovė su nepilnamečiu sūnumi, tuo tarpu ieškovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, per metus į Lietuvą grįžta keletą kartų, t. y. ieškovo teigimu, 4-5 kartus per metus. Kai jis grįžta, atsakovė neįsileidžia jo į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, pastoviai kelia konfliktus, yra pakeitusi namo spynas ir neduoda jam raktų, tokiu būdu sudarydama kliūtis naudotis jam priklausančia nuosavybe. Šie duomenys patvirtina, jog iš esmės atsakovė turi didesnį poreikį naudotis bendru turtu.

10. Spręsdamas klausimą, ar atsakovė turi galimybę išmokėti kompensaciją atidalijimo siekiančiam ieškovui, teismas vertino atsakovės paaiškinimus, kad ji santaupų neturi, taip pat negalėtų pasiimti kredito iš banko ar kitos kredito įstaigos, kadangi jai pagal jos gaunamas pajamas kreditas nebūtų suteiktas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pati atsakovė kategoriškai nesutinka mokėti ieškovui kompensaciją už jam priklausančią turto dalį, o ieškovas sutinka sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jai priklausančią turto dalį. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas gauna stabilias pajamas, teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad per metus jo pajamos yra 27 500 svarų sterlingų (apie 32 000 Eur), be to, ieškovas pateikė patvirtinimą, kad Aukštaitijos kredito unija jam suteiktų kreditą iki 80 000 Eur 20 metų terminui gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimui. Teismas vertino, kad nors atsakovė teigė, kad ši pažyma yra nepatikima, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius, teismui nepateikė. Teismas atsižvelgė ir į ieškovo paaiškinimus, kad turi du butus, todėl pardavęs vieną jų galėtų mokėti atsakovei kompensaciją, turi 20 000 Eur santaupų, jei reiktų, galėtų draugas paskolinti piniginių lėšų. Įvertinus šiuos ieškovo paaiškinimus, taip pat tai pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, jog yra pagrįsta nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą – atidalijimą priteisiant iš ieškovo atsakovei kompensaciją už jai priklausančio turto dalį, o ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią turto dalį.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas teismui pateikė 2023 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 217 000 Eur. 100/2409 dalių žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 402,65 Eur rinkos vertės, kaina nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-269-1026/2019. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ turto, t. y. šalių dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad iš ieškovo atsakovei tūrėtų būti priteista 108 701,32 Eur (217 000 Eur + 402,65 Eur = 217 402,65 Eur : 2 = 108 701,32 Eur). Teismas taip pat sprendė, kad būtina įvertinti, jog minėtas turtas buvo įgytas gavus iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banko kreditą – 14 517,17 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtinas, jog neišmokėta kredito suma yra 9 212,18 Eur, todėl atėmus iš 217 402,65 Eur neišmokėto kredito sumą – 9 212,18 Eur, gaunasi, kad dalijamo turto vertė yra 208 190,47 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina kompensacijos suma yra 104 095,24 Eur. Teismas nurodė, kad nors atsakovė savo paaiškinimuose teigė, jog ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita yra nepagrįsta, joje turto vertė yra per maža, atsižvelgiant į dabartines nekilnojamojo turto kainas, tačiau pati atsakovė nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, turto vertinimo ataskaitos neginčijo, neprašė byloje skirti turto vertinimo ekspertizę.

12. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė atsakovės teiginius, kad įsigyjant ginčo turtą, ji prisidėjo asmeninėmis lėšomis pardavus kitą turtą, motyvuojant tuo, kad jau nutraukiant santuoką ir padalijant tarp šalių turtą lygiomis dalimis, šie argumentai turėjo būti įvertinti. Nesutikdama su turto padalijimu nutraukiant santuoką, atsakovė turėjo teisę apeliacine tvarka skųsti teismo sprendimą, tačiau to nepadarė. Sprendimas yra įsiteisėjęs, jo kvestionuoti teismas neturi pagrindo.

13. Teismas nurodė, jog kadangi ieškovui iš atsakovės priteisiama jai priklausančio turto dalis, o atsakovei iš ieškovo priteisiama piniginė kompensacija, todėl procesinių palūkanų klausimas nesprendžiamas, nes ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl procesinių palūkanų jam priteisimo tik tuo atveju, jei teismas tenkintų vieną iš alternatyvių reikalavimų, t. y. priteisti jam kompensaciją iš atsakovės, o atsakovei priteisti jam priklausančio turto dalį.

14. Spręsdamas dėl uzufrukto nustatymo, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas ir šalys 2014 m. gegužės 21 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07A1418210522-13. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris Nr. 20/1/2014/0044266, kuriuo banko naudai buvo įkeistas žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pagal kredito sutartį ginčo šalys atsako bankui solidariai. Bankas atsiliepime nurodė, jog nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl uzufrukto nustatymu, nes tokiu būdu bus pažeisti banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.

15. Teismas taip pat vertino Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje nurodytus duomenis, jog tarp šalių tvyro konfliktiniai santykiai dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į šiuos konfliktinius santykius yra įtraukiamas šalių nepilnametis sūnus, kuris, kaip matyti iš vaiko situacijos vertinimo anketų, dėl konfliktiškų tėvų santykių patiria neigiamus išgyvenimus.

16. Tokiu būdu teismas sprendė, kad vaiko tolimesnis buvimas ginčo objektu esančiame būste gali daryti žalos vaiko emocinei būklei ir elgesiui, todėl esama situacija neatitinka vaiko interesų dėl nuolatinių tėvų konfliktų nagrinėjamu klausimu. Teismas nurodė, kad siekiant geriausių nepilnamečio vaiko interesų, šalys turi bandyti kilusį ginčą išspręsti taikiai, kad šalių nepilnamečiui sūnui būtų užtikrinama ne tik teisė į būstą, bet ir į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.

17. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, patikslintame ir atsiliepime), taip pat savo paaiškinimuose pasiūlė net kelis ginčo sprendimo būdus dėl galimo ginčo turto atidalijimo (viso turto priteisimas atsakovei iš ieškovo ir ieškovui piniginės kompensacijos priteisimas iš atsakovės, arba piniginės kompensacijos atsakovei priteisimas iš ieškovo ir ieškovui turto priteisimas iš atsakovės, arba kito būsto jai ir vaikui suteikimas ir piniginės kompensacijos priteisimas), tačiau atsakovė kategoriškai nesutiko nei su vienu pateiktu jai siūlymu, nurodydama, jog tenkinus ieškovo ieškinį, vaikas liktų be savo kambario, be nuolatinio būsto, kuriame yra vaikui sukurtos individualios sąlygos gyventi, augti, kur vaikas yra artimai susijęs su aplinka, sukūręs draugiškus ryšius su kaimyniniuose namuose gyvenančiais vaikais. Teismas šiuo aspektu akcentavo, kad ieškovui išmokėjus 104 095,24 Eur kompensaciją atsakovei, už gautas pinigines lėšas ji turės galimybę įsigyti kitą gyvenamąjį būstą ir vaikas neliks be gyvenamosios vietos. Be to, atsakovė galės pasirinkti pirkti ar nuomotis būstą arčiau vaiko mokymo įstaigos, kad vaikui nebūtų nepatogumų dėl susisiekimo su mokykla. Atkreipė dėmesį tai, kad šalių nepilnametis vaikas jau yra trylikos metų amžiaus, todėl tikrai gali naudotis viešuoju transportu.

18. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju uzufrukto nustatymas į vaiko tėvo turto dalį nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą, juolab, kad ginčo turtas yra apsunkintas hipoteka, o nustačius ginčo turtui uzufruktą, būtų pažeistos banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai bei lūkesčiai, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

19. Ieškinį patenkinęs ir priešieškinį atmetęs, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20. Atsakovė E. S. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei E. S. tenkančią ½ dalį iš 100/2409 dalių žemės sklypo (kelio), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 402,65 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 217 000 Eur vertės, visą šį turtą priteisiant ieškovui E. S., o atsakovei E. S. priteisiant iš ieškovo 104 095,24 Eur piniginę kompensaciją, panaikinti ir priimti naują sprendimą – E. S. ieškinį atmesti, taip pat prašo iš ieškovo priteisti apeliantei jos apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodo, kad sprendimo dalies, kuria nuspręsta jos priešieškinį atmesti, neskundžia. Nesutinka su kita teismo sprendimo dalimi, kadangi teismas, priimdamas sprendimą priteisti atsakovei piniginę kompensaciją už atidalinto turto dalį (prieš tai ją dar sumažinęs pagal kitą įsiteisėjusį teismo sprendimą mokėtinas kredito įmokų sumas pagal solidarią šalių prievolę kreditoriui AB SEB bankui), visapusiškai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, nebuvo aktyvus, ir tokiu būdu pažeidė jos ir nepilnamečio sūnaus interesus, ankstesnio teismo sprendimo res judicata galią.

22. Pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl turto atidalijimo būdo, visapusiškai nevertino šalių tarpusavio konfliktų kilimo priežasčių, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė, gavusi kompensaciją, už gautus pinigus neįpirks sau ir sūnui įsigyti tinkamo būsto su žemės sklypu (kad pusiau mažesnės kvadratūros), kadangi tokio būsto kainos yra žymiai didesnės, nei apeliantei skundžiamu teismo sprendimu priteista kompensacija (teisme apeliantė pateikė panašaus lygmens rinkoje parduodamų būstų skelbimus, kurie netgi parodo realesnes rinkos esamas kainas).

23. Mano, kad teismas šioje byloje privalėjo svarstyti, ar pagrįstai ir motyvuotai ieškovas reikalauja spręsti kompensacijos pinigais vienai iš šalių priteisimo klausimą už natūra atidalinamą turtą, ar ieškovas dėl teisinių ar faktinių objektyvių kliūčių (kurias ieškovas privalėtų įrodyti, teikdamas tą patvirtinančius įrodymus) negali naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove valdomu turtu, ar teismas šioje byloje matytų galimybę, kad yra įmanoma šalims po ½ padalintą turtą natūra suformuoti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus, tačiau teismas to nepadarė.

24. Nurodo, kad teismas apeliantei priteisė neteisingai ir nepagrįstai sumažintą piniginę kompensaciją, nepagrįstai ir nemotyvuotai išminusavo iš apeliantei priteistos piniginės kompensacijos šalių solidariai kreditoriui mokamų įmokų dalį. Jeigu apeliacinis skundas nebus patenkintas ir nebus panaikintas skundžiamas teismo sprendimas, apeliantė patirs papildomus nuostolius, nes bus priversta kreditoriui ir toliau mokėti pusę kredito įmokų pagal 2019 m. kovo 26 d. teismo sprendimą, be to dalį įmokų jau yra sumokėjusi.

25. Nurodo ir tai, kad teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad turto atidalijimas iš bendrosios nuosavybės natūra negalimas, padarė teismų praktikos neatitinkančias ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Ieškovas pateikė teismui daikto atidalinimo projektą, apeliantė sutiko, kad daiktas yra dalus ir galima atidalinti pagal ieškovo pateiktą projektą, taigi, daiktą atidalinti yra galima. Teismas argumentuotai sprendime nenurodė, kad atidalinus daiktą bus padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai, o tam tikra (proporcinga) žala daikto paskirčiai atidalinant daiktą yra leistina. Teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, neišnaudojo galimybių suderinti šalių valią, netyrė, ar šalys surastų finansinių resursų sumokėti rekonstrukciją atliekantiems statybininkams reikalingą sumą, jeigu būtų nuspręsta atidalinti turtą natūra pagal projektą įrengiant du atskirus butus gyvenamajame name. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad tokiu būdu atidalijus šalims priklausantį turtą, ieškovui ir atsakovei pastoviai nesutariant tarpusavyje, ateityje galimai kiltų konfliktai dėl bendrame valdyme likusių pastato stogo konstrukcijų, bendro naudojimo kiemo ir pan.

26. Akcentuoja, kad nesutinka ir su priteistomis ieškovui 200 Eur išlaidomis, patirtomis įvertinant jam asmeniškai nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog šios išlaidos buvo būtinos šioje civilinėje byloje. Apeliantė proceso metu niekada neišsakė pageidavimo apsigyventi kartu su vaiku ieškovo turimame dviejų kambarių bute.

27. Ieškovas E. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės E. S. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kadangi teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

29. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės E. S. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės E. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

31. Nagrinėjamoje byloje atsakovė E. S. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį savo prašymą motyvuodama poreikiu byloje apklausti liudytoja jos motiną I. K., kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti.

32. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

33. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, siekiant apklausti atsakovės nurodomą liudytoją. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų paliudyti ši liudytoja. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašymą apklausti liudytoją atsakovė, visų pirma, reiškė siekdama, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kadangi ieškovas E. S. buvo pareiškęs prašymą liudytoju apklausti R. A., betarpiškai mačiusį šalių konfliktą dėl ieškovo negalėjimo patekti į namus, o minėta liudytoja taip pat betarpiškai matė šį konfliktą. Atsakovė prašymą apklausti liudytoją grindė ir tuo, kad ji ilgus metus buvo ir yra šalia šeimos, žino apie šalių santykius, gali paliudyti apie aplinkybes, reikšmingas atsakovės prašomo uzufrukto nustatymui – dėl šalių nepilnamečio vaiko intereso naudotis ginčo turtu, vaiko jausmus ir lūkesčius dėl šio turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios atsakovės pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės pagrįstai buvo vertintos kaip nesudarančios pagrindo apklausti atsakovės prašomą liudytoją. Atsakovė priešieškinio ir atsiliepimo į ieškinį pagrindu nurodomas aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis – savo paaiškinimu, rašytiniais įrodymais. Byloje yra pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada ir 2023 m. birželio 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje užfiksuotas šalių vaiko išsakytas požiūris į ieškovo pareikštus reikalavimus. Be to, skundžiamu sprendimu buvo konstatuota, kad būtent atsakovė turi didesnį poreikį naudotis bendru turtu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, kurios suponuotų poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

34. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

36. Atsakovė E. S. kartu su apeliaciniu skundu ir 2023 m. lapkričio 8 d. prašymu pateikė rašytinius įrodymus – šalių namų valdos vertinimo ataskaitą, preliminarų I. K. pasižadėjimą dovanoti pinigus atsakovei, I. K. ligos istorijos išrašą, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie I. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, I. K. gyvenamojo namo projektą bei inžinierinių tinklų planą, šalių kredito mokėjimo grafiką, atsakovės banko sąskaitos išrašą apie sumokėtas kredito įmokas, AB SEB banko pranešimą drausti nekilnojamąjį turtą, portalo Skelbiu.lt skelbimus, asociacijos „(duomenys neskelbtini) bendruomenė“ valdybos posėdžio protokolą, SMS susirašinėjimą tarp šalių dėl mokėjimų, VMI pranešimą apie žemės mokestį, bankinį pavedimą apie sumokėtą žemės mokestį, banko išrašą apie ieškovo grąžinamus atgal atsakovei pavedimus dėl namo draudimo. Atsakovė prašymą priimti šiuos įrodymus grindžia tuo, kad juos gavo po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas, teikiami įrodymai yra reikšmingi sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, taip pat argumentu, kad teismas šeimos byloje turi pareigą būti aktyvus ir iniciatyvus dėl įrodymų rinkimo bei vertinimo.

37. Ieškovas E. S. su 2023 m. spalio 10 d. prašymu pateikė rašytinius įrodymus – bankinio pavedimo išrašą, banko sąskaitos išklotinę ir Nekilnojamojo turto registro išrašą, ieškovo teigimu, įrodančius, kad šiai dienai kreditą kreditorei AB SEB bankui yra pilnai padengęs ir hipoteka gyvenamajam namui yra išregistruota.

38. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais naujais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad nors nagrinėjama byla nėra priskiriama šeimos bylų kategorijai, dalis šių įrodymų galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į tai, kad dėl dalies naujų įrodymų prijungimo šalys turėjo galimybę pasisakyti, dalis naujų įrodymų abiejų šalių pateikta praleidus procesinius terminus šiems veiksmams atlikti, siekdama užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, manydama, kad minėti įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovės apeliacinio skundo ir skundžiamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su kitais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

39. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas tenkino ieškovo E. S. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

40. Nagrinėjamoje byloje turto atidalijimo siekiantis ieškovas E. S. patikslintu ieškiniu pareiškė alternatyvius reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove E. S. valdomo turto (100/2409 dalių žemės sklypo (kelio), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) atidalijimo, kuriais prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui tenkančią ½ turto dalį, visą šį turtą priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant iš atsakovės 104 095,24 Eur kompensaciją, arba atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei tenkančią ½ turto dalį, visą šį turtą priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo 104 095,24 Eur kompensaciją, arba atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei tenkančią ½ turto dalį, visą šį turtą priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą bei 37 095,24 Eur kompensaciją. Atsakovė E. S. prašė patikslintą ieškinį atmesti, nurodė, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra dalūs ir juos galima atidalinti pagal ieškovo pateiktą „Vieno buto gyvenamojo namo, formuojant du nekilnojamojo turto kadastro objektus (butus), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. 2220, o priešieškiniu prašė jos ir šalių nepilnamečio sūnaus naudai ieškovui tenkančiai ½ turto daliai (½ žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ daliai gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) nustatyti uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui naudotis šiuo ieškovo turtu, iki sūnus mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atidalijo ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 100/2409 dalių žemės sklypą (kelią), žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, visą šį turtą priteisdamas ieškovo nuosavybėn, o atsakovei iš ieškovo priteisdamas 104 095,24 Eur piniginę kompensaciją, konstatavęs, kad turto atidalijimo natūra būdas šioje byloje netaikytinas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nors pagal byloje nustatytus duomenis, atsakovė turi didesnį poreikį naudotis bendru turtu, vis tik atidalijimas natūra rekonstruojant gyvenamąjį namą padarytų neproporcingą žalą pačiam pastatui, nes jo vertė ženkliai sumažėtų, gyvenamojo namo rekonstrukcija brangiai kainuotų (110 656 Eur), šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl tokiu būdu atidalijus šalims priklausantį gyvenamąjį namą, ateityje galimai kiltų konfliktai dėl bendrame valdyme likusių pastato stogo konstrukcijų, bendro naudojimo kiemo ir pan., atsakovė kategoriškai nesutiko mokėti ieškovui kompensaciją už jam priklausančią turto dalį ir nurodė, kad santaupų neturi bei negalėtų pasiimti kredito iš banko ir kitos kredito įstaigos, kadangi pagal gaunamas pajamas jai nebūtų suteiktas kreditas, tuo tarpu ieškovas sutiko mokėti atsakovei kompensaciją už jai priklausančią turto dalį ir įrodė, kad turėtų galimybę su atsakove visiškai atsiskaityti. Spręsdamas dėl teisingos kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo pateikta 2023 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaita, nustatęs, kad byloje nepateikta joje nurodytos ginčo turto rinkos vertės paneigiančių įrodymų.

42. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, todėl padarė teismų praktikos neatitinkančias ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstas, neteisingas išvadas dėl negalimumo šioje byloje taikyti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būdo, pažeidė jos ir nepilnamečio sūnaus interesus, ankstesnio teismo sprendimo res judicata galią.

Dėl ieškovo reikalavimų tapatumo

43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas patikslintu ieškiniu, siekdamas atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį turtą, pareiškė reikalavimus iš esmės tapačius, kurie buvo išspręsti įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-269-1026/2019, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį turėjo atmesti. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

44. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; kt.).

45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 4.73 straipsnio 1 dalis apibrėžia bendrosios nuosavybės teisės rūšis ir nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Taigi, jungtinės nuosavybės teise turtas yra valdomas tik sutuoktinių, todėl nutraukiant santuoką yra būtina padalinti turtą ir nustatyti, kokia jo dalis teks kiekvienam iš sutuoktinių.

46. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-269-1026/2019 buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 1 punktu šalys pasidalino santuokoje įgytą butą, susitardamos, jog šalims atitenka po ½ dalį gyvenamojo namo, žemės sklypo, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, ir 100/2409 dalių žemės sklypo (kelio), o 2 ir 3 punktais susitarė dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos. Įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimui, baigėsi jungtinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė ir ginčo turtą nuo tol jie valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau minėtu sprendimu buvo nustatytos tik šalims tenkančios ginčo turto dalys ir nebuvo sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, nes minėtos bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių dėl to (bendrosios dalinės nuosavybės) nebuvo. Naujai pareikštu ieškiniu (patikslintu ieškiniu) yra prašoma atidalinti ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnį. Taigi, nors civilinės bylos Nr. e2-269-1026/2019 bei nagrinėjamos bylos šalys sutampa, tačiau ieškinio dalykas yra kitas – ne jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimas, tai yra šalims priklausančių dalių nustatymas, bet atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris reiškia, kad yra suformuojami du šalims tenkantys atskiri nekilnojamojo turto objektai, arba, negalint to padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai, visas daiktas paliekamas vieno bendraturčio nuosavybei, įpareigojant jį sumokėti kitam bendraturčiui kompensaciją pinigais.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek civilinės bylos Nr. e2-269-1026/2019, tiek nagrinėjamos bylos pagrindai taip pat yra skirtingi. Santuokos nutraukimo byloje pagal CK 3.59 straipsnį teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimą. Ieškovas gi ieškinį (patikslintą ieškinį) dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia dėl to, jog atsakovė, kaip bendraturtė, neleidžia tinkamai naudotis ir valdyti ieškovui tenkančia ginčo turto dalimi. Taigi, pripažintina, kad Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu išsprendė ginčo turto padalinimo, bet ne atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, todėl naujas ieškovo pareikštas ieškinys (patikslintas ieškinys) pagal CK 4.80 straipsnį nėra tapatus nei savo pagrindu, nei dalyku anksčiau išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje ieškovo pareikštam reikalavimui.

Dėl byloje taikyto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo

48. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, todėl padarė teismų praktikos neatitinkančias ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstas, neteisingas išvadas dėl negalimumo šioje byloje taikyti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būdo, tokiu būdu pažeisdamas atsakovės ir nepilnamečio sūnaus interesus.

49. CK 4.80 straipsnyje įtvirtinta bendraturčių teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiama dėl jo atidalijimo natūra galimumo, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).

53. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

54. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55. Teisėjų kolegija sutinka, kad turto dalies paėmimas ir kompensacijos priteisimas be kito bendraturčio sutikimo atitinkamais atvejais gali būti vertinamas kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas, tačiau nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti nėra pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būdas šioje byloje negalimas. Iš bylos duomenų ir skundžiamo sprendimo turinio darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ir savo išvadą dėl byloje taikyto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (ginčo turto priteisimo ieškovui, o atsakovei – kompensacijos už ieškovui tenkančią jos turto dalį priteisimo) padarė iš byloje surinktų įrodymų visumos. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija vertina kaip atitinkančią byloje surinktus ir pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles įvertintus įrodymus.

56. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių konfliktiškus santykius, neanalizavo šių konfliktų kilimo priežasčių, tačiau tokie atsakovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Aplinkybę, kad šalys nuolat konfliktuoja, be kita ko, ir dėl ginčo turto, kurį jie valdo ir naudoja bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką, patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovės patekti duomenys iš policijos apie registruotus įvykius tarp jų dėl kilusių konfliktų, taip pat pokalbių SMS žinutės, garso įrašai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikta informacija apie šeimą. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad šalių konfliktai dėl ginčo turto kyla išimtinai tik dėl ieškovo elgesio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių negalėjimas tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės daiktą pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi daiktu tvarką, yra vienas kriterijų, sprendžiant dėl byloje taikytino turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

57. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatytą aplinkybę, kad šalys konfliktuoja naudodamosios turtu, įvertino kaip esminę, leidžiančią teismui netaikyti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būdo. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, sprędamas dėl byloje taikytino turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, vadovavosi ir kitais teismų praktikoje nustatytais kriterijais ir pagal juos vertino byloje nustatytas aplinkybes: vertino galimybę atidalyti ginčo turtą natūra nepadarant neproporcingos žalos pačiam atidalijamam turtui, bylos šalių valią dėl turto atidalijimo būdo, šalių poreikį dalijamam daiktui, šalių galimybę išmokėti kompensaciją ir įsigyti kitą tokį daiktą, galimybę išvengti galimų ginčų ir konfliktų ateityje. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos nustatęs, kad atidalijimas natūra rekonstruojant gyvenamąjį namą padarytų neproporcingą žalą pačiam pastatui, nes jo vertė ženkliai sumažėtų, gyvenamojo namo rekonstrukcija brangiai kainuotų (110 656 Eur), šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl tokiu būdu atidalijus šalims priklausantį gyvenamąjį namą, ateityje galimai kiltų konfliktai dėl bendrate valdyme likusių pastato stogo konstrukcijų, bendro naudojimo kiemo ir pan., atsakovei neturint galimybės sumokėti kompensaciją, o ieškovui turint galimybę su atsakove visiškai atsiskaityti, pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrindui šioje byloje netaikyti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būdo. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti portalo Skelbiu.lt duomenys apie skelbime pardavėjo nurodomą parduodamo dvibučio sublokuoto neįrengto namo (kotedžo), esančio (duomenys neskelbtini), kainą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atidalijimas natūra rekonstruojant gyvenamąjį namą padarytų neproporcingą žalą pačiam pastatui, nes jo vertė ženkliai sumažėtų, teisingumo. Skelbime parduodamas nekilnojamojo turto objektas nėra panašus į šioje byloje atidalintiną iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą (butai yra didesnio naudingo ploto, dviejų aukštų, turintys atskirus įvažiavimus į kiemą ir automobilių stovėjimo vietas).

58. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nors ir nurodė, kad sutinka su gyvenamojo namo atidalijimu natūra pagal ieškovo pateiktą gyvenamojo namo rekonstravimo projektą (suformuojant du butus), tačiau nesiūlė lygia ar kitokia dalimi prisidėti prie tokio projekto įgyvendinimo (nors gyvenamojo namo rekonstrukcija kainuotų 110 656 Eur) ir įrodinėjo, kad neturės galimybių išmokėti ieškovui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsakovės motinos I. K. 2023 m. rugsėjo 4 d. preliminarus pasižadėjimas padovanoti atsakovei pinigų sumą, reikalingą gyvenamojo namo rekonstravimo projekte numatytiems darbams finansuoti (55 500 Eur), nelaikytinas pakankamu įrodymu atsakovės galėjimui prisidėti prie tokio projekto įgyvendinimo patvirtinti.

59. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu kompensacijos dydžiu, apeliacinės instancijos teismui pateikė jos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Verslavita“ parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad šalių turimo turto vertė 2023 m. rugpjūčio 21 d. yra 226 000 Eur. Ieškovo byloje pateiktoje UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas parengtoje turto vertinimo ataskaitoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisingo kompensacijos dydžio, nurodyta ginčo turto vertė 2023 m. sausio 6 d. yra 217 000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ginčo turto rinkos vertė pirmosios instancijos teismo iš esmės nustatyta teisingai, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktose turto vertinimo ataskaitose nurodyta ginčo turto rinkos vertė skiriasi neženkliai. Kadangi ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta skirtingu laikotarpiu (2023 m. sausio 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d.), tai minėtą rinkos verčių skirtumą galėjo lemti turto vertintojų pasirinkta palyginimui panašaus turto pardavimo sandorių informacija (lyginamieji objektai) už skirtingą laikotarpį.

60. Nors atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nustatytos ginčo turto rinkos vertės išskaitė 9 615,89 Eur negrąžinto kredito likutį, gautą iš AB SEB banko šio turto įsigijimui, kadangi ji ir toliau turės mokėti pusę kredito įmokų pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą, be to, dalį įmokų nuo pirmosios instancijos teismo nurodytos datos 2023 m. sausio 16 d. atsakovė jau yra sumokėjusi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, leidžiančius spręsti, kad ieškovas po skundžiamo sprendimo priėmimo padengė kreditą AB SEB bankui ir šiuo metu hipoteka ginčo namui yra išregistruota. Atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu sumokėtas įmokas AB SEB bankui, neprašė jų kompensuoti, todėl pirmosios instancijos teismas ir nesprendė dėl šių įmokų kompensavimo atsakovei klausimo.

61. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į byloje nustatytas faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu ir pan. Būtina įvertinti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 23 punktą). Vaiko teisės į būstą užtikrinimui tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, organizuoti gali ne tik įsigyti būstą nuosavybės teise, bet ir būstą išsinuomoti, naudoti panaudos ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

62. Atsižvelgus į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią ginčo turto dalį, o atsakovei priteisiant kompensaciją iš ieškovo už jam tenkančią atsakovės ginčo turto dalį, buvo padarytas esminis šalių nepilnamečio vaiko ir ieškovės, kaip ginčo turto savininkės, teisių pažeidimas. Minėta teismų praktika patvirtina, kad nepilnamečio vaiko teisė į tinkamą būstą gali būti užtikrinama ne tik atsakovei įsigyjant tokį pat ar mažesnio ploto gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovui išmokėjus 104 095,24 Eur kompensaciją atsakovei, už gautas pinigines lėšas ji turės galimybę įsigyti kitą gyvenamąjį būstą ir vaikas neliks be gyvenamosios vietos, atsakovė galės pasirinkti pirkti ar nuomotis būstą arčiau vaiko mokymo įstaigos, kad vaikui nebūtų nepatogumų dėl susisiekimo su mokykla, be to, šalių nepilnametis vaikas jau yra trylikos metų amžiaus, todėl tikrai gali naudotis viešuoju transportu. Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje taip pat nurodė, kad vaiko tolimesnis buvimas ginčo objektu esančiame būste, šalims nuolat konfliktuojant dėl ginčo turto ir į šiuos konfliktus įtraukiant šalių nepilnametį vaiką, gali daryti žalos vaiko emocinei būklei ir elgesiui, todėl netitinka geriausių vaiko interesų.

63. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Tokio pobūdžio bylose, kai sprendžiamas klausimas ir dėl nepilnamečio vaiko teisių į gyvenamąją būstą, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesų apsaugos principą, turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012).

64. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, siekiant nustatyti teisingą šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr. 3K-3-473/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-410/2010; kt.). Teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1234/2000).

65. Nors nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės ir vaiko iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje susiklosčiusią situaciją (ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisės nuo jos priėmimo dienos ir ieškovas, sumokėjęs atsakovei kompensaciją, įgys teisę reikalauti atsakovę ir vaiką išsikelti iš ginčo turto) yra pagrindas atsižvelgti į šiuos išaiškinimus ir skundžiamo sprendimo vykdymą (atsakovės atžvilgiu) atidėti iki 2024 m. rugpjūčio 7 d., suteikiant atsakovei 6 mėnesių trukmės terminą kitam gyvenamajam būstui susirasti. Sprendimo vykdymo atidėjimas netaikomas skundžiamo sprendimo daliai, kuria nuspręsta atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei tenkančią ginčo turto dalį, visą ginčo turtą priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisiant iš ieškovo 104 095,24 Eur piniginę kompensaciją.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

66. Atsakovė nesutinka ir su skundžiamu teismo sprendimu priteistų iš jos ieškovo naudai 200 Eur išlaidų, ieškovo patirtų UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas įvertinant jam asmeniškai nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą. Apeliantės manymu, ieškovas neįrodė, kad šios išlaidos buvo būtinos šioje civilinėje byloje, kadangi apeliantė proceso metu niekada neišsakė pageidavimo apsigyventi kartu su vaiku ieškovo turimame dviejų kambarių bute.

67. CPK 79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos, be kita ko, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

69. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK normos netinkamo taikymo, nes teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių jis gali nukrypti atsižvelgęs į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamais, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šių išlaidų atlyginimą iš atsakovės, konstatavo, kad ieškovo ieškinys tenkinamas, ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių (kad ieškovo elgesys procese buvo netinkamas), sudarančių pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo tarpu pati atsakovė 2022 m. lapkričio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose kėlė klausimą dėl ieškovo vienu iš alternatyvių reikalavimų siūlomo dviejų kambarių buto vertės pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė ir 200 Eur išlaidų, patirtų ieškovo dėl jam asmeniškai nuosavybės teise priklausančio dviejų kambarių buto įvertinimo, atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nustatant, kad šio sprendimo vykdymas atidedamas iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

72. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 1 959,9 Eur × 1,3), todėl apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 600 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo įvykdymą atidėti iki 2024 m. rugpjūčio 7 d., suteikiant atsakovei E. S. 6 (šešių) mėnesių trukmės terminą kitam gyvenamajam būstui susirasti.

Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė