Dėl servituto pakeitimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-16-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01568-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-837/2023 pagal ieškovo T. K. ieškinį dėl servituto pakeitimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys V. P., Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė nustatyti neatlygintinį servitutą: 572,62 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos naudojimo pobūdis –specialiųjų krašto apsaugos tikslų) žemės sklypui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2,0000 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas) – teisę svetimam statinių naudotojui atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą), statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių kapitalinį remontą, statinių rekonstrukciją, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jam ir V. P. priklausantys nekilnojamieji daiktai (pastatai) yra išsidėstę Lietuvos Respublikos vardu suformuotame 576,6200 ha žemės sklype (2 ha plote). Jis pats vienas pastatė inžinerinius tinklus savo lėšomis, nes naudojasi gyvenamuoju namu. Namas yra senas, būtina jį remontuoti, kad galėtų normaliai jame gyventi ir naudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, kad pirmiausiai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu suteikti jam žemės sklypą nuomos teise arba jį jam parduoti, suformuoti atskirą sklypą, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Paskui į šias institucijas kreipėsi su prašymu nustatyti sklypui servitutą, suteikiantį teisę statyti, remontuoti, rekonstruoti statinius, tačiau ir vėl gavo neigiamus atsakymus, todėl jam nieko nebeliko kaip tik kreiptis į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškovo T. K. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 33,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

4. Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, atmestini. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenumato ieškovo prašomo nustatyti servituto – teisės svetimam statinių naudotojui atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą), statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių kapitalinį remontą, statinių rekonstrukciją. Atsižvelgęs į CK 4.122 ir CK 4.123 straipsnių nuostatas, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais teisė statyti, remontuoti, ar rekonstruoti servitutais nesuteikiama.

5. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, kreipdamasi dėl servituto nustatymo, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją su prašymu atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą), statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių kapitalinį remontą, statinių rekonstrukciją ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir prašomo nustatyti servituto poreikio neįrodė, t. y. neįrodė, kad nenustačius servituto neįmanoma atlikti namo remonto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovas T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

8. Tvirtina, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija neprieštarauja, kad būtų statomi nauji statiniai, rekonstruojami, remontuojami esami statiniai. Atsižvelgiant į jau esamą nustatytą servitutą, akivaizdu, kad ieškovas negali, nenustačius papildomo servituto žemės sklypui, išsaugoti statinių, juos remontuoti, rekonstruoti, nors ir yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sutikimas tai daryti. Norint gautis statybą leidžiantį dokumentą, žemės sklypui turi būti nustatytas jo prašomas servitutas.

9. Pažymi, kad prieš pradėdamas statybos darbus, jis, kaip pastatų valdytojas, turėtų gauti atskirą leidimą atlikti statybos darbus teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuo servitutu būtų sudaryta tik prielaida suteikti atskirus leidimus dėl statybos darbų atlikimo.

10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

11. Nurodo, kad atsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją, byloje pateiktus įrodymus ir išdėstytus argumentus, sutinka su teismo priimtu sprendimu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo T. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl servituto pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14. Byloje nustatyta, kad ieškovui T. K. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. P. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai (pastatai, kiti inžineriniai statiniai ir inžineriniai tinklai) yra išsidėstę Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 576,6200 ha žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams, naudojimo būdas – specialiųjų krašto apsaugos tikslų (toliau – ir žemės sklypas). Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 655ž ir 1998 m. liepos 7 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. N66/98-0059 perduotas neterminuotai naudoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1030 „Dėl karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo patvirtinimo“ žemės sklypas buvo įtrauktas į karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir plotų sąrašą. Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. Ž-1133 žemės sklypui buvo nustatytas 2 ha ploto servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype (tarnaujantis daiktas).

15. Ieškovas T. K. ieškiniu prašė teismo nustatyti žemės sklypui neatlygintinį 2 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas) – teisę svetimam statinių naudotojui atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą), statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių kapitalinį remontą, statinių rekonstrukciją, motyvuodamas tuo, kad gyvenamasis namas yra senas (1925 m. statybos), būtina jį remontuoti, kad galėtų gyvenamajame name normaliai gyventi ir naudoti pagal paskirtį, o jam, kaip pastatų savininkui, nustatytas servitutas nesuteikia teisės atlikti jokių statybos darbų. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, iš esmės argumentuodama tuo, kad ieškovas iki šiol nėra pateikęs jokio projekto ar plano, susijusio su prašomu nustatyti servitutu, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo prašomo nustatyti servituto būtinumo.

16. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir prašomo nustatyti servituto poreikio neįrodė, t. y. neįrodė, kad nenustačius servituto, neįmanoma atlikti gyvenamojo namo remonto. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, netinkamu materialiosios teisės normų taikymu ir aiškinimu, sprendžiant dėl ieškiniu prašomo nustatyti servituto objektyvaus būtinumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas negali išsaugoti statinių, juos remontuoti, rekonstruoti, nenustačius papildomo servituto žemės sklypui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija neprieštarauja, kad būtų statomi nauji statiniai, rekonstruojami, remontuojami esami statiniai. Ieškovo T. K. įsitikinimu, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, žemės sklypui turi būti nustatytas jo prašomas servitutas.

18. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

20. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

21. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir darydamas išvadas dėl ieškiniu prašomo nustatyti servituto objektyvaus būtinumo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, taip pat ir procesines įrodymų vertinimo taisykles.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįsti sprendė, kad ieškovas šioje byloje nepagrindė, jog nenustačius ieškiniu prašomo servituto, neįmanoma atlikti gyvenamojo namo remonto, kad būtų galimybė jį naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnyje nustatyta, kad krašto apsaugos objektų apsaugos zonose, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka negavus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, keisti statinių paskirtį. Byloje ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją dėl pritarimo projektui žemės sklype statyti naujus statinius. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją ieškovas buvo kreipęsis su prašymu pritarti projektams dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo), statinių kapitalinio remonto ar statinių rekonstrukcijos ir buvo gautas atsakymas, kad tam reikalingas ieškiniu prašomas servitutas, byloje nepateikta. 2023 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad projekto gyvenamojo namo rekonstrukcijai ar kitokio projekto, išskyrus projekto dėl naujų statinių statybos, tiek Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, tiek atsakovei neteikė ir parengęs neturi. Teismo posėdžio metu, paklaustas, kokius darbus ketina atlikti gyvenamajame name, jų taip pat konkrečiai nedetalizavo, neapibūdino, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais, kad atliktų gyvenamojo namo rekonstrukciją arba remontą. Su ieškiniu ieškovo pateiktas projektas (plane aiškiai matosi naujo pastato statybą) nieko bendro neturi su prašomu nustatyti servitutu. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šiuo atveju neįvykdė įrodinėjimo pareigos, pagrįsta bylos duomenimis (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas ir jo atstovas laikėsi pozicijos, kad sprendžiant servituto pakeitimo klausimą pagal ieškovo pareikštą ieškinį nėra būtina pateikti konkrečius projektus dėl planuojamų atlikti darbų, nes tokie projektai bus teikiami kompetentingoms institucijoms, prašant suteikti atskirus leidimus dėl statybos darbų atlikimo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai ieškovo ir jo atstovo pozicijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas susijęs su daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, kurie yra valstybės žemėje, valdomoje panaudos teise Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir naudojamoje Lietuvos kariuomenės dalinių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“), įgyvendinimu. Kadangi civilinės paskirties nekilnojamojo turto objektai yra specifinei veiklai skirtoje valstybės žemėje, minėta aplinkybė neabejotinai lemia tam tikrus ypatumus ir viešąjį interesą išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ieškovo prašomų daiktinių teisių į šiuos objektus įgyvendinimu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė