Civilinė byla Nr. 3K-3-549/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05798-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.4; 128.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SAPNŲ SALA“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SAPNŲ SALA“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Draugų studija“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignika“, K. A. ir V. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, ar vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą, jeigu antstolis per įstatyme nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priimti jo skundą dėl antstolio D. K. (toliau – antstolis) veiksmų ir leisti susipažinti su vykdomąja byla Nr. 0174/12/00970. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. birželio 14 d. kreipėsi į antstolį, prašydamas leisti jam nedelsiant susipažinti su vykdomąja byla, pradėta pagal 2012 m. birželio 12 d. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5004-431/2012, ir padaryti visų vykdomosios bylos dokumentų kopijas. Antstolio 2012 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. 0174/12/00970 pareiškėjo prašymas netenkintas. Nesutikdamas su šiuo patvarkymu, pareiškėjas 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas patvarkymą panaikinti. Antstolis patvarkymo nepanaikino ir nepersiuntė pareiškėjo skundo kartu su vykdomąja byla teismui, nors, pareiškėjo teigimu, pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį turėjo tai padaryti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Antstolis, tenkindamas skundą arba atsisakydamas jį tenkinti, priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, tai skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog antstolis priėmė patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą, nepateikė tokio patvarkymo teismui, todėl sprendė, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, kol antstolis nėra priėmęs patvarkymo atsisakyti patenkinti arba patenkinti pareiškėjo skundą, nesilaikė CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos, todėl atsisakė skundą priimti.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2013 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme nenustatyta galimybės skųsti antstolio priimto patvarkymo tiesiogiai teismui, todėl atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, jog, antstoliui per penkias darbo dienas nepriėmus jokio patvarkymo, pareiškėjas įgijo teisę paduoti skundą tiesiogiai teismui; nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir pateikdamas skundą dėl antstolio priimto patvarkymo, kuriuo atsisakyta leisti nedelsiant susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, iš esmės nesutinka su antstolio neveikimu, t. y. atsisakymu atlikti procesinį veiksmą – išnagrinėti pareiškėjo paduotą skundą per procesiniame įstatyme nustatytą terminą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį antstolio neveikimą (pareiškėjo paduoto skundo nenagrinėjimą nustatytu terminu) apskundė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. teikė skundą antstoliui dėl jo vengimo vykdyti procesiniame įstatyme nustatytą pareigą išnagrinėti skundą per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo nutartį, tačiau iš esmės teisingai išsprendė procesinį klausimą, todėl paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teisėjų kolegija nepriėmė pareiškėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir dėl jų nepasisakė, motyvuodama tuo, kad įstatyme nenustatyta tokių procesinių dokumentų pateikimo nagrinėjant atskirąjį skundą tvarkos, be to, jie pateikti, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui.
II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas BUAB „SAPNŲ SALA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartis ir išspręsti bylą iš esmės – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatoriaus vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 510 straipsnio 2 dalies turinį, todėl buvo pažeista kasatoriaus CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Skundą dėl antstolio 2012 m. birželio 14 d. patvarkymo dėl atsisakymo leisti susipažinti su vykdomąja byla Nr. 0174/12/00970 kasatorius antstoliui pateikė 2012 m. birželio 18 d., tačiau antstolis, turėdamas pareigą per penkias darbo dienas jį išnagrinėti ir priimti atitinkamą patvarkymą, šios pareigos nevykdė. Nei kasatoriaus kreipimosi į teismą metu (2012 m. liepos 9 d.), nei vėliau antstolis nepriėmė įstatymo nustatyto turinio (patenkinti arba atsisakyti patenkinti skundą) patvarkymo. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jis įgijo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, jo skundas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas, nes priešingu atveju yra pažeidžiamas teisės į teisminę gynybą principas. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad kasatorius turėjo pateikti antstoliui skundą dėl jo neveikimo (kasatoriaus skundo neišnagrinėjimo), nepagrįstas, nes, antstoliui pakartotinai neišnagrinėjus (atsisakius nagrinėti) tokį skundą, kasatoriaus teisės būtų neapgintos, būtų nepagrįstai vilkinimas vykdymo procesas.
2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nepriimdamas kasatoriaus pateiktų rašytinių įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė CPK 314 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių aplinkybių nevertino, rašytinių paaiškinimų nepriėmė todėl, kad nenustatyta jų pateikimo nagrinėjant atskirąjį skundą tvarka; naujai teikiami duomenys buvo gauti po kasatoriaus atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikimo, o suinteresuoti asmenys UAB „Draugų studija“ ir UAB „Skolvalda“ yra susipažinę su šiais įrodymais kituose procesuose. Rašytiniuose paaiškinimuose kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTg0Mi03OTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1842-798/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1842-798/2012">2S-1842-798/2012</a> išnagrinėjo kasatoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8671-833/2012, ir panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį bei grąžino jam iš naujo spręsti skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, pripažinęs, jog, antstoliui nepriėmus patvarkymo dėl pateikto skundo, kasatorius įgijo teisę antstolio veiksmus skųsti teismui tiesiogiai (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Be to, kasatoriaus teigimu, rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pateikta duomenų, kad vykdomoji byla apskritai neturėjo būti pradėta.
3. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnį, kuriame įtvirtinta šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisė prisiteisti iš kitos šalies patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimą, taip pat 443 straipsnio nuostatos išimtį, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis nevykdė jam imperatyviai įstatyme nustatytos pareigos priimti patvarkymą dėl pateikto skundo ir kasatorius buvo priverstas kreiptis į teismą bei turėjo bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimas, pareiškus tokį prašymą ir pateikus išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, kasatoriui turėjo būti iš antstolio priteistas.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą, kai antstolis per įstatyme nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo dėl antstolio veiksmų
Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inter alia grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme.
Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, inter alia procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, įstatyme antstoliui nesuteikta teisės gavus dalyvaujančio vykdymo procese asmens skundą jo nenagrinėti ir nepriimti dėl jo patvarkymo, taip pat nėra aptarti tokio antstolio neveikimo procesiniai padariniai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, kaip įstatymų leidėjas tokias pačias procesines situacijas reglamentuoja kitais išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atvejais. Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje, reglamentuojančiame privalomąją ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką, įstatymų leidėjo expressis verbis įtvirtinta, kad jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia ikiteisminės skundo sprendimo tvarkos teisinio reglamentavimo logika, kaip atitinkanti aptartus teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo principus, taikytina ir nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą.
Minėta, kad teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūra turi būti efektyvi ir veiksminga, išankstinis ginčo sprendimas ne teisme tarnauja šiam tikslui ir negali tapti kliūtimi asmeniui, kuris mano, kad antstolis pažeidžia jo teises, kreiptis teisminės gynybos. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad vykdymo proceso dalyvis neturi teisės kreiptis į teismą tol, kol antstolis nepriima patvarkymo dėl jo skundo, be kita ko, reikalavimas antstoliui CPK 510 straipsnyje įtvirtintais terminais nepriėmus jokio patvarkymo dėl paduoto skundo, skųsti jo neveikimą, yra ydinga, nes veda prie,,užburto rato“ procesinės situacijos, neatitinka aptartų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo principų.
Kiti kasacinio skundo argumentai neatitinka kasacijos pagrindams keliamų reikalavimų (CPK 346 straipsnio 2 dalis), todėl nenagrinėtini.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasatorius prašo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat kasacinio teismo turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas. Kasacinės instancijos teismo turėtas išlaidas (55,28 Lt) patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartis panaikinti bei perduoti pareiškėjo BUAB „SAPNŲ SALA“ skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė
