Dėl sutarties nutraukimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-557/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00438-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 36.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. P., Ž. B., A. O. A. teisių perėmėjos R. L., V. P. ir J. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilo“ ieškinį atsakovams E. P., Ž. B., A. O. A., V. P., J. P. dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos dalies ir palūkanų priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2008 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1,9277 ha žemės sklypo pirkimo, priteisti jam iš bendraatsakovių 375 901,50 Lt: iš E. P. – 62 322 Lt, iš Ž. B. – 62 341,50 Lt, iš A. O. A. – 126 574,50 Lt, iš V. J. P. teisių perėmėjų (V. P., J. P.) – 124 663,50 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad šalys sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su atidedamąja sąlyga, t. y. šalys susitarė, jog pardavėjo prievolė perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjo prievolė sumokėti pardavėjui kainą atsiranda pirkėjui atlikus visus nuo jo priklausančius veiksmus bei atsiradus atidedamajai sąlygai – teisės aktų nustatyta tvarka suderinus ir patvirtinus detalųjį planą, numatantį žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties pakeitimą iš žemės ūkio į tinkamą prekybos centro statybai. Ieškovas (pirkėjas) sumokėjo atsakovams (pardavėjams) dalį sklypo kainos (375 901,50 Lt). Atsakovai išdavė ieškovui bendrą įgaliojimą su teise pakeisti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, atstovauti sprendžiant detaliojo plano derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo klausimus, atlikti veiksmus ir pasirašyti dokumentus, reikalingus detaliojo plano derinimui ir tvirtinimui, įregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, sudaryti sutartis detaliajam planui parengti. Ieškovas, vadovaudamasis sutartimi, organizavo detaliojo plano rengimą ir derinimą, tačiau 2009 m. rugsėjo 30 d.–2009 m. spalio 1 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo posėdis, po kurio detalusis planas grąžintas pataisyti pagal institucijų pastabas – AB „Vakarų skirstomųjų tinklai“ reikalavimą plėsti servituto ribas, Kauno miesto savivaldybės miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus reikalavimą spręsti klausimą dėl valstybei priklausančios ir į žemės sklypą patenkančios melioracijos sistemos išsaugojimo. Kadangi ieškovas negalėjo šių veiksmų įgyvendinti be atsakovų (bendraatsakovių įgaliojime nenumatyta teisės ieškovui išplėsti servitutus, rengti žemės sklypo melioracijos projektą), be to, detalųjį planą patvirtinti nustatytu terminu sutrukdė derinančiųjų institucijų keliami nauji reikalavimai, tai sutarties atidedamoji sąlyga buvo neįvykdyta ne dėl jo kaltės. Neatsiradus sutartyje aptartu teminu atidedamosios sąlygos, neatsirado ieškovui prievolės mokėti atsakovams visą kainą. Kadangi šalys nesusitarė dėl sutarties nutraukimo, tai ieškovas prašė teismo pripažinti sutartį nutraukta pagal 6.1 punkte nustatytą pagrindą ir priteisti iš bendraatsakovių avansu sumokėtas lėšas.

Atsakovai priešieškiniu prašė šalių sudarytą sutartį nutraukti pagal 6.2 punkte nustatytus padarinius – kadangi atidedamosios sąlygos iki 2009 m. gruodžio 11 d. neatsirado dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės ir jis iki šio termino neišsiuntė pardavėjui pranešimo, kad sutinka, jog pardavėjo prievolė perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn atsirastų neatsiradus atidedamosios sąlygos, ši sutartis nutrauktina, o pirkėjui tenka pareiga sumokėti 375 901,50 Lt baudą. Atsakovų teigimu, ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl įmokėta avanso suma lieka atsakovams kaip sutartyje aptartos netesybos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai – nutraukė 2008 m. liepos 15 d. šalių sudarytą 1,9277 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties 6.2 punkte nustatytu pagrindu, atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 375 901,50 Lt. Teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo su atidedamąja sąlyga; pripažino, kad joje numatytos atidedamosios sąlygos yra protingos, pagrįstos ir yra reali galimybė joms atsirasti iki 2009 m. gruodžio 11 d. Teismas konstatavo, kad abi šalys sutartį pageidauja nutraukti sutartį neatsiradus iki nustatyto termino atidedamosios sąlygos, tačiau nesutariama, dėl kieno kaltės. Ieškovo teiginiai apie neteisėtus valstybės institucijų veiksmus ir atsakovų neveikimą, atsisakymą bendradarbiauti, kurie lėmė detaliojo plano nepatvirtinimą, teismo nuomone, neįrodyti. Pagal sutartį būtent pirkėjas įsipareigojo įvykdyti visas procedūras, susijusias su teritorijos planavimu ir sklypo paskirties pakeitimu. Atsakovai įgaliojimu perdavė ieškovui detaliojo planavimo organizatoriaus teises, sąlygų ar reikalavimų detaliajam planui rengti nenustatė. Teismas nepripažino, kad nustatyti ir išplėsti servitutą buvo galima tik atsakovų sutikimu; melioracijos įrenginiams iškelti atsakovai nedavė sutikimo; atsakovai neketino imtis veiksmų, tiesiogiai susijusių su atidedamosios sąlygos vykdymu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo parengtas planas buvo su reikšmingais trūkumais, kuriuos jis, kaip detaliojo plano organizatorius, privalėjo įvertinti ir numatyti. Be to, Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo pastabų teismas nelaikė naujais reikalavimais. Šalių sudarytoje sutartyje pažymėta, kad žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, ieškovas neįrodė, jog detalusis planas buvo rengiamas įvertinus valstybei priklausančias planuojamame sklype įrengtas melioracijos sistemas. Įvertinęs detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatytą detaliojo planavimo organizatoriaus atsakomybę už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą, teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą bei pareigą laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei įregistravimo tvarkos, teismas sprendė, kad detalusis planas buvo parengtas, todėl Nuolatinės statybos komisijos protokolo pastabos buvo detaliojo planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo netinkamų veiksmų padariniai, kuriuos ieškovas galėjo ir privalėjo numatyti. Teismas nesutiko su argumentu, kad ieškovas negalėjo išplėsti servituto ribų be atsakovų sutikimo ir bendradarbiavimo. Įgyvendindamas teisės aktų suteiktas detaliojo planavimo organizatoriaus teises, ieškovas detaliojo plano brėžinyje suprojektavo servitutą ir tam atsakovų sutikimo nereikėjo, todėl akivaizdu, jog atsakovų sutikimas nebuvo reikalingas servitutui praplėsti. Įvertinęs tai, kad atsakovai pagal sutartį neprivalėjo atlikti veiksmų atidedamajai sąlygai įgyvendinti, teismas sprendė, kad šios sąlygos neatsirado dėl pirkėjo kaltės, todėl sutartis nutrauktina 6.2 punkte nurodytu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad nors sutartimi šalims leista įvykdyti įsipareigojimus ir neatsiradus atidedamosios sąlygos, ieškovas tokia teise nepasinaudojo, taip patvirtindamas, kad neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Dėl to teismas konstatavo, kad reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą pažeidžia sutarties 6.2 punkto nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl avansas kaip pirkėjo mokėtina bauda lieka atsakovams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartimi tenkino dalį ieškovo apeliacinio skundo, pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 375 901,50 Lt iš atsakovų, ir šį reikalavimą iš dalies tenkino: priteisė iš atsakovų E. P. – 24 189,51 Lt, Ž. B. – 24 197,08 Lt, A. O. A. – 49 128,32 Lt, V. P. – 24 193,29 Lt, J. P. – 24 193, 29 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. kovo 29 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad šalys sutarties 6.1 punktu susitarė, jog jei ne dėl pirkėjo kaltės iki 2009 m. gruodžio 11 d. neatsiranda atidedamosios sąlygos ir (ar) pirkėjas iki šių terminų neišsiunčia pardavėjui pranešimo, kad jis sutinka, jog pardavėjo prievolė perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn atsirastų neatsiradus atidedamųjų sąlygų, ši sutartis, abiem šalims jos nepratęsus, yra nutraukiama, sumokėtas avansas grąžinamas per 5 darbo dienas; sutarties 6.2 punktu – jei dėl pirkėjo kaltės neatsiranda iki 2009 m. gruodžio 11 d. atidedamosios sąlygos ir (ar) pirkėjas iki šių terminų neišsiuntus pardavėjui pranešimo, kad jis sutinka, jog pardavėjo prievolė perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn atsirastų neatsiradus atidedamųjų sąlygų, ši sutartis, abiem šalims jos nepratęsus, yra nutraukiama, pirkėjas privalo sumokėti 375 901,50 Lt baudą; tuo atveju pardavėjas turi teisę pasilikti pagal šią sutartį gautą avansą kaip šiame punkte numatytą pirkėjo baudą. Kolegija, įvertinusi tiek faktines aplinkybes, tiek apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atidedamosios sąlygos neatsirado dėl ieškovo kaltės. Iš bylos duomenų kolegija nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 30 d.–spalio 1 d. ieškovas apskritai nebeatliko jokių veiksmų, nors turėjo laiko sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti.

Tačiau kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad avansas kaip pirkėjo mokėtina bauda lieka atsakovams. Jos nuomone, tokio dydžio netesybos neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra per didelės. Kolegija pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie realiai turėjo ir prarado galimybę parduoti ginčo sklypą už ieškovo siūlytą ar panašią kainą kitiems asmenims, neįrodė kitų tiesioginių realiai patirtų nuostolių egzistavimo ir to, kad turto nuvertėjimas objektyviai susijęs su ieškovo neteisėtais veiksmais. Sutartyje nustatytas baudos dydis sudaro beveik šeštadalį visos sklypo pardavimo kainos, todėl tokias netesybas kolegija įvertino kaip aiškiai per dideles ir jas sumažino iki 230 000 Lt. Dėl to ieškovui iš atsakovų priteisė 145 901,50 Lt (375 901,50 Lt – 230 000 Lt).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl teisės mažinti netesybas, kai jos jau sumokėtos. Kasatorius mano, kad apeliacinis teismas, sumažindamas netesybų (baudos) dydį, pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nes šioje normoje nurodyta, kad nemažinamos sumokėtos netesybos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo mažinti netesybas, kai jos sumokėtos, aiškinimas turi būti taikomas ir tada, kai teisme nagrinėjamas ginčas dėl netesybų dydžio; priešingas aiškinimas prieštarautų CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria reglamentavo atidedamųjų sąlygų turinį ir sutarties nutraukimo sąlygas, t. y. jei iki 2009 m. gruodžio 11 d. atidedamosios sąlygos neatsiranda ne dėl pirkėjo kaltės, ir pirkėjas nepageidauja, jog pardavėjo prievolė perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn atsirastų be šios sąlygos, sutartis nutraukiama ir pardavėjui sumokėtas avansas grąžinamas per penkias darbo dienas; kitu sutarties puntu šalys nustatė sutarties nutraukimo padarinius, kai atidedamoji sąlyga neįvykdoma dėl pirkėjo kaltės – nutraukus sutartį, pardavėjas turi teisę pasilikti pagal šią sutartį gautą avansą kaip baudą. Ieškovas, vykdydamas sutartį, sumokėjo kasatoriams avansą (375 901,50 Lt), kurį šalys susitarė laikyti bauda (netesybomis), jei sutartis nebus įvykdyta dėl kurios nors iš sutarties šalių veiksmų. Dėl to šiuo atveju privalu taikyti imperatyvųjį draudimą grąžinti netesybas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo pažeistos ne tik pirmiau nurodytos teisės normos, bet ir civilinių teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių principas. Kasatoriai už visą ieškovo pervestą avansą sumokėjo gyventojų pajamų mokestį valstybei, o apeliacinės instancijos teismui sumažinus šias netesybas, jų nuostoliai dar daugiau padidėjo. Kasatoriai pažymėjo ir tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme apskritai neįrodinėjo, kad netesybos yra neprotingos ir aiškiai per didelės, ar sumokėtos ne gera valia.

2. Dėl netesybų kompensuojamosios funkcijos ir pagrindo sumažinti netesybas. Kasatorius, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.), pažymi, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, jog kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.70 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes šalys susitarė, kad, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų dėl vienos iš sutarties šalies, avansas bus pripažįstamas bauda ir jo teisinio likimo klausimas sprendžiamas pagal sutarties šalies kaltę. Taigi, šalys iš anksto aptarė avanso dydį ir jį susiejo su netesybomis – šalių pripažįstamais minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

Kasatoriai pažymi, kad netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2007">3K-3-503/2007</a>). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas netesybas sumažino, nes laikė jas aiškiai per didelėmis, tačiau nevertino netesybų sumos ir nuostolių santykio, nes kasatoriams padaryti nuostoliai 1130 000 Lt, o sulygtos netesybos – tik 375 901,50 Lt. Tokius nuostolius kasatoriai patyrė dėl sklypo rinkos kainų sumažėjimo, nors, ieškovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, turėjo teisėtą lūkestį parduoti nekilnojamąjį turtą už 2 506 010 Lt. Kol sutartis nebuvo nutraukta, kasatoriai neturėjo galimybės turto realizuoti kitam pirkėjui, o ieškovas detaliojo planavimo procedūrą vykdė savarankiškai ir gana ilgą laiką. Kasatoriai mano, kad netesybos ir taip buvo gerokai mažesnės už minimalius nuostolius, todėl daro išvadą, jog teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Be to, teismai vienareikšmiškai konstatavo pirkėjo kaltę dėl to, kad nebuvo įvykdytas įsipareigojimas parengti detalųjį planą, ir pripažino neįrodyta aplinkybę, kad tinkamai parengti detaliojo plano projekto jis negalėjo dėl objektyvių kliūčių (atsakovų, atitinkamų institucijų ir pan. kaltės). Kadangi prievolė nebuvo įvykdyta net iš dalies, tai, kasatorių nuomone, nutraukus sutartį, joje aptartos netesybos, palyginus jas su nuostoliais, nelaikytinos aiškiai per didelėmis. Kasatoriai pažymi ir tai, kad ieškovas turėjo teisę pareikalauti pardavėjo pasirašyti turto priėmimo–perdavimo aktą ir sumokėti pardavėjui kainą ir neatsiradus atidedamosios sąlygos, tačiau ja nepasinaudojo, taip patvirtindamas, kad apskritai neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Dėl to, kasatorių vertinimu, teismo padarytas netesybų sumažinimas, atsižvelgiant į šias aplinkybes (ieškovas yra juridinis asmuo, sutartis neįvykdyta dėl jo kaltės, ieškovas sutartį vykdyti atsisakė, nors turėjo galimybę, avansas sumokėtas dar 2008 metais, turto vertė rinkoje kritusi ir kt.), prieštarauja tiek netesybų sampratai, tiek kasacinio teismo praktikai.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl teismo teisės sumažinti netesybas. Ieškovas paaiškina, kad ieškiniu prašyta priteisti 375 901,50 Lt suma buvo sumokėta kasatoriams kaip avansas pagal 2008 m. liepos 15 d. pardavimo sutartį su atidedamąja sąlyga. Sutartimi šalys aptarė teisinius padarinius tuo atveju, jeigu neatsiranda atidedamosios sąlygos. Ieškovas pažymi, kad baudos (netesybų) dydis nulemtas sumokėto avanso suma ir šis gali būti įskaitytas kaip bauda. Dėl to šalių tarpusavio santykiams dėl avanso grąžinimo ir baudos mokėjimo turi būti taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios įskaitymą. Šioje byloje tiek kasatoriai, tiek ieškovas laikytini ir skolininku, ir kreditoriumi vienu metu. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad kasatoriai pateikė pareiškimą ieškovui dėl gauto avanso įskaitymo kaip baudos, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę sumažinti netesybas, nors ši suma buvo sumokėta.

2. Dėl netesybų mažinimą reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad netesybos nebuvo per didelės. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sumažino netesybas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas ginčo aplinkybes. Teiginį, kad kasatoriai patyrė daugiau kaip 1,13 mln. Lt nuostolių dėl sklypo rinkos kainų sumažėjimo, įrodinėjo UAB „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nors visuotinai žinoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto vertė krito dėl ekonominių, objektyvių, nuo ginčo šalių valios nepriklausančių priežasčių. Kasatoriai ieškinio ar reikalavimo atlyginti nuostolius nėra pareiškę, todėl nebuvo ir pagrindo konstatuoti, jog jie faktiškai patyrė būtent tokių nuostolių. Kasatoriai nepateikė įrodymų, kad realiai turėjo ir prarado galimybę parduoti ginčo sklypą už ieškovo siūlytą ar panašią kainą kitiems asmenims. Įvertindamas aplinkybę, kad netesybų (baudos) dydis sudaro beveik šeštadalį visos šalių sutartos sklypo pardavimo kainos, teismas pagrįstai tokias netesybas pripažino aiškiai per didelėmis ir jas sumažino iki 230 000 Lt.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl netesybų instituto taikymo

Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas netesybų (baudos) dydį, pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nes jos ieškovo jau buvo atsakovams sumokėtos. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, jog kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl to, kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų dydis yra aiškiai per didelis, motyvuodamas tuo, jog atsakovai neįrodė tiesioginių realiai patirtų nuostolių egzistavimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo su atidedamąja sąlyga. Šalių sudaryta sutartimi šalys apibrėžė atidedamųjų sąlygų turinį — tai pirkėjo įsipareigojimas teisės aktu nustatyta tvarka suderinti ir patvirtinti detalųjį planą, numatantį žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties pakeitimą iš žemės ūkio i kitą (komercinės paskirties objektams statyti ir eksploatuoti) (sutarties 1.3.1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties 1.5 punktu šalys patvirtino, kad šioje sutartyje numatytos atidedamosios sąlygos protingos, pagrįstos ir yra realios galimybės joms atsirasti iki 2009 m. gruodžio 11 d. Šalys sutarties 6.1 punktu susitarė, kad jeigu ne dėl pirkėjo kaltės iki 2009 m. gruodžio 11 d. neatsiranda atidedamosios sąlygos ir (ar) pirkėjas iki šių terminų neišsiunčia pardavėjui pranešimo, kad jis sutinka, jog pardavėjo prievolė perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn atsirastų neatsiradus atidedamųjų sąlygų, tai ši sutartis, abiem šalims jos nepratęsus, yra nutraukiama, sumokėtas avansas grąžinamas per penkias darbo dienas; sutarties 6.2 punktu – jei dėl pirkėjo kaltės neatsiranda iki 2009 m. gruodžio 11 d. atidedamosios sąlygos ir (ar) pirkėjas iki šių terminų neišsiuntus pardavėjui pranešimo, kad jis sutinka, jog pardavėjo prievolė perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn atsirastų neatsiradus atidedamųjų sąlygų, ši sutartis, abiem šalims jos nepratęsus, yra nutraukiama, pirkėjas privalo sumokėti 375 901,50 Lt baudą; tuo atveju pardavėjas turi teisę pasilikti pagal šią sutartį gautą avansą kaip šiame punkte numatytą pirkėjo baudą. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad ieškovas įvykdė sutarties 2.1.1 papunktyje numatytą prievolę ir sumokėjo bendraatsakoviams 375 901,50 Lt. Pažymėtina, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. UAB „Baltijos Orfėjas“, bylos Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2008">3K-3-62/2008</a>; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-593/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-593/2008">3K-3-593/2008</a>; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ju2“ v. UAB „Lietuvos kino studija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238/2011">3K-3-238/2011</a>; kt.). Tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. UAB,,Minduvos statyba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73/2010">3K-3-73/2010</a>; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Otega“ v. BAB „Ekranas“ ir UAB „Baklis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-81/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-81/2011">3K-3-81/2011</a>). Taigi šalių sutartyje nustatytas ir ieškovo (pirkėjo) sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją, t. y. ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu dėl ieškovo kaltės neatsirastų atidedamosios sąlygos ir (ar) ieškovas nepasinaudotų teise įvykdyti savo įsipareigojimus, neatsiradus atidedamosios sąlygos (sutarties 6.2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų instancijų teismai pripažino, jog atidedamosios sąlygos neatsirado dėl ieškovo kaltės. Išvadas dėl ieškovo kaltės, bylą nagrinėję teismai pagrindė byloje šalių pateiktų įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis ir patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2007">3K-3-503/2007</a>; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.).

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolius, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau kartu pažymėtina, jog nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai nurodė, kad jie patyrė daugiau kaip 1,13 mln. Lt nuostolius dėl sklypo rinkos kainų sumažėjimo. Tokią aplinkybę jie pirmosios instancijos teisme įrodinėjo UAB „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad 2008 m. liepos 15 d. būklei žemės sklypo rinkos vertė buvo 2,41 mln. Lt, o 2010 m. balandžio 8 d. – 1,28 mln. Lt (T. 1, b. l. 113–138). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sutartis nutrauktina 6.2 punkte nurodytu pagrindu. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors sutartimi šalims leista įvykdyti įsipareigojimus ir neatsiradus atidedamosios sąlygos, ieškovas tokia teise nepasinaudojo, taip patvirtindamas, kad neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų, ir konstatavo, kad avansas kaip pirkėjo mokėtina bauda lieka atsakovams. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl sutarties nutraukimo 6.2 punkte nurodyt pagrindu, tačiau paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad avansas, kaip pirkėjo mokėtina bauda, lieka atsakovams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks netesybų dydis yra aiškiai per didelis ir jis mažintinas nuo 375 901,50 Lt iki 230 000 Lt. Teismas netesybų sumažinimą grindė tuo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie realiai turėjo ir prarado galimybę parduoti ginčo sklypą už ieškovo siūlytą ar panašią kainą kitiems asmenims, neįrodė kitų tiesioginių realiai patirtų nuostolių egzistavimo ir to, kad turto nuvertėjimas objektyviai susijęs su ieškovo neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovai nereiškė reikalavimo atlyginti nuostolius, o reikalavo tik iš anksto šalių sutartyje numatytų netesybų, todėl ši apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovai neįrodė tiesioginių realiai patirtų nuostolių egzistavimo, yra padaryta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos praktikos. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti šalių sutarties 6.2 punkte nustatyto netesybų (baudos) dydžio aiškiai per dideliu ir jį mažinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors šalių sudaryta sutartis leido ieškovui įvykdyti savo įsipareigojus ir neatsiradus atidedamųjų sąlygų, tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo, taip patvirtindamas, kad neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Jeigu šia teise ieškovas būtų pasinaudojęs, ieškovui nekiltų atsakomybės už atidedamųjų sąlygų neįvykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kol sutartis nebuvo nutraukta, kasatoriai neturėjo galimybės turto siūlyti įsigyti kitam pirkėjui. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra įstatyme nustatytų pagrindų mažinti ginčo netesybų dydį (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Papildomai kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorių argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės mažinti netesybas, nes jos ieškovo jau buvo atsakovams sumokėtos, yra nepagrįstas. CK 6.258 straipsnio 3 dalies, 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų, draudžiančių mažinti netesybas, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas. Jeigu skolininkas sumoka netesybas geruoju, tai nurodyti CK straipsniai taikytini, tačiau jei jis atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad dėl jų yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-122/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-122/2009">3K-3-122/2009</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog ieškovas įvykdė sutarties 2.1.1 papunktyje nustatytą prievolę ir sumokėjo kasatoriams dalį sklypo kainos – 375 901,50 Lt, ir sprendė, kad 2008 m. liepos 21 d. įvykdyti mokėjimai atsakovams buvo išankstiniai, atsižvelgiant į sutarties 1.3 punktą, pagal kurį ieškovo prievolė sumokėti atsakovams visą kainą atsiranda esant tenkintai atidedamajai sąlygai. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo sumokėtas kasatoriams (atsakovams) avansas nelaikytinas geruoju sumokėtomis netesybomis. Tai patvirtina ir ieškovo veiksmai, kuriais jis, kreipdamasis į teismą, prašė nutraukti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalavo, kad atsakovai grąžintų jam sumokėtą sumą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos – paliktinas galioti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 82,02 Lt. Patenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 82,02 Lt (aštuoniasdešimt du litus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė