Dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-558/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00608-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4; 78.2.1; 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. V. kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui T. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija –Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nustatymą, ir šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus įtvirtinančių proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas T. V. yra jos sūnaus M. J., gimusio 2011 m. vasario 2 d., tėvas; priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečio vaiko M. J., gimusio 2011 m. vasario 2 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečio vaiko M. J., gimusio 2011 m. vasario 2 d., išlaikymo įsiskolinimą už pusės metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos – 3000 Lt.

Ieškovė nurodė, kad 2011 m. vasario 2 d. pagimdė sūnų M. J., kurio tėvas yra atsakovas T. V. Ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, ilgalaikiai, nuo 2006 m. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. jie gyveno kartu nuomojame bute Vilniuje. 2010 m. gegužės mėn. ieškovė pajuto pirmuosius nėštumo požymius ir apie tai pranešė atsakovui. T. V. sužinojęs apie ieškovės nėštumą reagavo teigiamai, savo tėvystės neneigė, tačiau netrukus pradėjo neigti tėvystę, nustojo rūpintis atsakove ir domėtis gimsiančiu vaiku, neteikė jokios materialinės ar kitokio pobūdžio paramos. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. santykiai tarp ieškovės ir atsakovo visiškai nutrūko. Gimus vaikui atsakovas juo nesirūpina, išlaikymo neteikia. Ieškovės skaičiavimais, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1000 Lt. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina vaiką, taip pat studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės tėvai. Jos teigimu, vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai ir augti tinkamomis sąlygomis. Pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, todėl iš atsakovo turi būti priteista mokėti pusę per mėnesį vaikui išleidžiamos sumos, t. y. 500 Lt.

Atsakovas T. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovas teigė, kad su ieškove bendro ūkio nevedė, bendravo draugiškai, be jokių abipusių įsipareigojimų, neplanavo su ja santuokos. Santykiams pašlijus atsakovas pranešė ieškovei, kad jų bendravimas turi baigtis. Dėl to ieškovė grasino atsakovui finansiniu susidorojimu ir kitokiais nemalonumais. Vėliau ieškovė pranešė atsakovui, kad ji laukiasi vaiko, tačiau nepasakė, kada ir nuo ko pastojo. Nuo 2010 m. balandžio mėn. atsakovas su ieškove visiškai nebendrauja. Šiuo metu jis yra vedęs (santuoka sudaryta 2010 m. spalio 15 d.), tačiau vaikų susilaukti negali, nes gydytojai 2011 m. pabaigoje nustatė jo nevaisingumą. Atsakovo teigimu, jo nevaisingumas yra įgimtas, kas įrodo, kad atsakovas negalėjo būti M. J. tėvu. Be to, atsakovas taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimais priteisti išlaikymą, nes jo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino T. V. M. J. tėvu, o M. J. – T. V. sūnumi, priteisė M. J., gim. 2011 m. vasario 2 d., iš T. V. išlaikymo įsiskolinimą 2400 Lt ir nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. (bylos iškėlimo data) po 400 Lt kas mėnesį teikiamą išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir nustatė, kad R. J. priteistą išlaikymą valdys uzufrukto teise.

Teismas sprendime nurodė, kad CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad T. V. yra M. J. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Nors atsakovas ir po ekspertizės paskyrimo su tėvystės nustatymu nesutiko, pateikė medicininius dokumentus, jog jis yra nevaisingas ir abejojo DNR ekspertizės išvadomis, tačiau rimtų argumentų, leidžiančių teismui abejoti teismo paskirtos DNR ekspertizės, kurią atliko dvi didelę patirtį turinčios ekspertės, išvadomis, nenurodė, todėl teismas, remdamasis moksliniais įrodymais, šiuo atveju DNR ekspertizės išvadomis, tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą nustatyti tėvystę ir atsakovą pripažino Mato Jatkausko tėvu.

Priteisdamas išlaikymą teismas nurodė, kad didžioji dalis ieškovės pateiktų skaičiavimų yra lėšos, būtinos vaiko išlaikymui. Vertindamas tėvų finansinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovės pajamos nėra didelės, o atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nedirba, t. y. jo finansinė padėtis bloga, tačiau jis yra jaunas ir gali dirbti, todėl, remdamasis teismų praktika panašiose bylose ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nusprendė, kad teisingas šioje byloje išlaikymo dydis yra po 400 Lt iš kiekvieno tėvo ir motinos per mėnesį. CK 3.3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovės parodymais, su kuriais sutinka ir atsakovas, atsakovas sūnui išlaikyti iki šios dienos nėra skyręs jokio materialinio išlaikymo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, tačiau mažintina suma pagal priteistą išlaikymo dydį, t. y. priteistinas 2400 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo T. V. apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 11 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje išklausęs eksperčių nustatė, kad atsakovo pateikti argumentai apie 2011 m. gruodžio mėnesį gydytojo nustatytą galimą atsakovo nevaisingumą negali paneigti DNR ekspertizės išvadų, jog atsakovas yra M. J., gimusio 2011 m. vasario 2 d., tėvas. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad iki 2010 m. pavasario gyveno kartu su ieškove ir turėjo intymius santykius. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas bylą ir priimdamas sprendimą, vertina pateiktų įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis šalių bendro gyvenimo ir intymių santykių iki 2010 m. pavasario aplinkybe bei neabejotina DNR ekspertizės išvada, pripažino atsakovo tėvystę. Atsakovui nustatytos diagnozės oligoastenoteratospermija bei įgimta varicocėlė lemia sumažėjusį spermijų kiekį, daug patologinių spermijų bei sumažėjusį spermijų judrumą, tačiau tai nereiškia, kad iš viso nėra judrių spermijų. Atsakovo prašymai skirti papildomas ekspertizes buvo atmesti kaip tinkamai nesuformuluoti, nes nurodyti klausimai ir tyrimo dalykas neatitinka egzistuojančių mokslinių tėvystės nustatymo metodų ir bet kuriuo atveju nepaneigtų DNR ekspertizės išvadų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas T. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį, kuria paliktas galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasatoriaus teigimu, jam nustatyta nevaisingumo diagnozė ir DNR tyrimo rezultatai prieštarauja vieni kitiems, o apeliacinės instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, t. y. netyrė byloje esančių rašytinių įrodymų – medicininių dokumentų išrašų, nerinko įrodymų savo iniciatyva – teismo proceso metu neapklausti nepriklausomi nevaisingumo specialistai (CPK 179 straipsnis), neanalizavo kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų šioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimus dėl jo vaisingumo tyrimo ar ieškovės medicininės kortelės išrašo apie tikslią pastojimo datą ir jos susirgimus, perduodamus lytiniu būdu, išreikalavimo. Kasatorius nurodo, kad byloje yra ir kitų įrodymų, liudijančių apie jo nevaisingumą lėmusią įgimtą ligą, kurie patikimai paneigia kasatoriaus tėvystę, todėl ekspertizės išvada negalėjo būti vertinama kaip vienintelis patikimas ir objektyvus įrodymas byloje. Kasatoriaus nuomone, teismui išsprendus ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir neatskleidus bylos esmės, atsiranda absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. J. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės teigimu, ekspertėms buvo žinomi atsakovo pateikti dokumentai apie vėlesnį jo nevaisingumą, tačiau DNR ekspertizės išvados teisingumui tai įtakos neturi. Kaip nurodo ieškovė, kasatoriaus teiginiai prieštarauja vieni kitiems, t. y. viena vertus, jis pripažįstą ilgą laiką bendravęs su ieškove ir kartu su ja gyvenęs bei turėjęs pastovius lytinius santykius, tačiau, kita vertus, kategoriškai ir visiškai nepagrįstai teigia negalįs būti M. J. tėvu, nes 2010 m. balandį nutraukė bet kokius santykius su ieškove ir yra nevaisingas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, t. y. iš naujo nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių, tačiau patikrina, ar žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir ginčui spręsti buvo pagrįstai pritaikyta atitinkama teisės norma.

Dėl įrodymų, patvirtinančių asmens tėvystę

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011).

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Netiesioginių įrodymų visuma taip pat gali sukelti teismo abejonę dėl DNR ekspertizės išvados patikimumo, ir tokiu atveju atsiranda pagrindas svarstyti dėl tolesnių mokslinių įrodymų rinkimo, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti pirminės DNR ekspertizės išvadas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal atliktą DNR ekspertizę T. V. su 99,99999 proc. tikimybe yra M. J. tėvas. Nepaisant to, kasatorius ginčija savo tėvystę, nurodydamas, kad pagal 2011 m. pabaigoje medikų atliktus tyrimus, jam yra nustatytas nevaisingumas, todėl jis negalįs būti berniuko tėvas. Kasatoriaus teigimu, toks esminis duomenų tarpusavio prieštaravimas žemesnės instancijos teismų turėjo būti detaliau ištirtas, pasitelkiant papildomus įrodymus, pavyzdžiui, atsakovo vaisingumo tyrimą ir nepriklausomų ekspertų išvadas. Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašymai skirti papildomas ekspertizes neatitinka egzistuojančių mokslinių tėvystės nustatymo metodų ir bet kuriuo atveju nepaneigtų DNR ekspertizės išvadų. Be to, nagrinėjamoje byloje teismai išvadą apie tėvystės egzistavimą padarė remdamiesi ne tik tiesioginiais įrodymais – DNR ekspertizės išvada, bet ir netiesioginiais įrodymais, tėvystės nustatymo bylose didelę reikšmę vaidinančiais įrodomaisiais faktais: ieškovė ir atsakovas ilgą laiką gyveno kartu (aplinkybė, kada tiksliai šalys nutraukė intymų bendravimą, nebuvo įrodyta, todėl svarbus tik pats tiek ieškovės, tiek atsakovo pripažintas faktas, kad pora turėjo ilgalaikius pastovius tarpusavio ryšius), atsakovui nustatyta nevaisingumo diagnozė nepaneigia net ir menkiausios galimybės atsakovui būti vaiko biologiniu tėvu natūraliu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pateikiami įrodymai apie jo nevaisingumą apeliacinės instancijos teismo buvo pakankamai detaliai ištirti. Vilniaus apygardos teismas žodinio proceso metu kvietė liudyti DNR tyrimą atlikusias ekspertes, kurios patvirtino, kad asmens vaisingumo veiksniai DNR tyrimo rezultatams neturi jokios įtakos, kad buvo atliktas papildomas berniuko tyrimas, tiriant Y chromosomą, kuria tėvas perduoda savo genetinę informaciją vaikui, ir tai leido daryti pagrįstą DNR ekspertizės išvadą, kad T. V. yra M. J. tėvas. Kasaciniame skunde nedetalizuojama, kodėl byloje esančių įrodymų visumos pagrindu teismams negalėjo susiformuoti vidinis įsitikinimas dėl T. V. tėvystės buvimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias tėvystės nustatymą, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. V. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 25,81 Lt (dvidešimt penkis litus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Rimvydas Norkus

Janina Stripeikienė