Civilinė byla Nr. 3K-3-270/2011
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02010-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 129.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės R. M. pareiškimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą; suinteresuoti asmenys: skolininkas – R. R., išieškotojas – UAB „Baltic Agro“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsakomybės už antstolio nurodymų nevykdymą, taikymo.
Antstolė R. M., vykdydama Vilniaus miesto 5–ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius dokumentus dėl 650 624 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. R. pagal Nacionalinei mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) tinklalapyje viešai skelbiamą informaciją nustatė, kad skolininkas, kaip 2009 m. paramos gavėjas, turėjo gauti 261 139,04 Lt išmokų. Antstolė 2010 m. balandžio 21 d. pateikė NMA reikalavimą per penkias dienas nuo rašto gavimo dienos informuoti, kada ir į kokią sąskaitą ir kokiomis dalimis nurodytam skolininkui buvo pervesta ši parama, bei informavo apie CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimo neįvykdymo padarinius. NMA 2010 m. balandžio 30 d. raštu informavo antstolę, kad ji, administruodama Europos Sąjungos ir valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktų, bet ir Europos Sąjungos reglamentų bei kitų teisės aktų reikalavimais. Pagal jų nuostatas į Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams, antstoliai išieškojimo nukreipti negali, toks išieškojimas prieštarauja CK 6.476 straipsniui. Antstolė 2010 m. liepos 16 d. pakartotinai pateikė analogiško turinio reikalavimą, tačiau NMA analogiškais argumentais vėl atsisakė pateikti prašomus duomenis, prašė atšaukti reikalavimą ir apie tai juos informuoti.
Antstolė prašė teismo paskirti NMA iki 1000 Lt baudą už jos reikalavimo pateikti reikalaujamą informaciją per nustatytą terminą nevykdymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė NMA vadovui 400 Lt baudą už antstolės reikalavimų pateikti informaciją nevykdymą. Teismas nurodė, kad įstatymuose asmeniui, kuriam skirtas antstolio reikalavimas, nesuteikta teisės, nenuginčijus antstolio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, spręsti apie priežastis, dėl kurių jis gali nevykdyti antstolio reikalavimą arba jo nevykdyti. Kadangi bylos nagrinėjimo dalykas buvo NMA veiksmų nevykdant antstolės teisėto reikalavimo pateikti informaciją vertinimas, tai teismas nevertino NMA argumentų dėl galimumo nukreipti išieškojimą į paramos gavėjams mokamas lėšas, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad antstolės reikalavimai pateikti nurodytą informaciją nebuvo nuginčyti ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo jais nesivadovauti, o pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą biudžetinės įstaigos vadovas privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal NMA atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad antstolio reikalavimai pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kurie duoti neviršijant suteiktų įgaliojimų, yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Asmenys, kurie nevykdo tokių antstolio reikalavimų, gali būti baudžiami bauda. Bauda gali būti nubaustas ne tik skolininkas, bet ir kiekvienas kitas asmuo, kuris nevykdo teisėto antstolio reikalavimo. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Biudžetinių įstaigų įstatymu ir baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrė biudžetinės įstaigos vadovui. Kolegija, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, nevertino NMA argumentų dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkui skirtą paramą teisėtumo ir pagrįstumo, nes dėl tokio antstolės veiksmo nebuvo paduota skundo, o apelianto nurodytos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartys, kuriomis netenkintas pareiškimas panaikinti antstolės R. M. 2009 m. gruodžio 21 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą ir 2010 m. vasario 8 d. patvarkymą „Dėl atsisakymo vykdyto antstolio patvarkymą“, neturėjo esminės reikšmės šio skundo išsprendimui.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė
Kasaciniu skundu NMA prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti tokie argumentai:
1. Kasatoriaus apskųstos teismų nutartys dėl antstolio patvarkymų, susijusių su NMA administruojamų išmokų lėšomis, buvo panaikintos, pripažinus antstolių veiksmus neteisėtais.
2. Pagal CK 6.476 straipsnį antstoliai negali nukreipti išieškojimo į Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taigi nagrinėjamu atveju kasatorius turėjo pagrindą atsisakyti vykdyti antstolės nurodymą, nes antstolės reikalavimas pateikti informaciją apie skolininkui priklausančią paramą pagal tiesioginių išmokų paraišką buvo nepagrįstas pagal CK 6.476 straipsnyje nustatytas sąlygas tiesioginėms išmokoms.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. antstolė R. M., bylos Nr. 3K-3-32/2011, nepasisakė dėl galimybės išieškoti iš kasatoriaus administruojamų Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšų investicinės paramos priemonių, kurios skirtos kaip parama ūkio subjektui tam tikram turtui įsigyti ar objektui sukurti. Antstoliui areštavus tokios piniginės paramos rūšies lėšas, investicinis projektas negalėtų būti sėkmingai įgyvendintas. Tokiu atveju paramos gavėjas jam skirtą paramą privalėtų grąžinti NMA, tačiau ši negalėtų susigrąžinti lėšų, nes jos jau būtų pervestos antstoliui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad kasatorius, gavęs antstolės reikalavimus pateikti informaciją, neskundė šios veiksmų, vadinasi, antstolės reikalavimai pagal CPK 585 straipsnį buvo galiojantys, privalomi visiems asmenims ir turėjo būti vykdomi per antstolės nustatytą terminą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė teisingas išvadas, kad asmenims nesuteikta teisės spręsti dėl antstolio reikalavimų pagrįstumo ir taip atsisakyti vykdyti antstolio reikalavimus, todėl kasatorius, nevykdęs antstolės reikalavimo, pagrįstai buvo nubaustas. Kasatoriaus argumentai, susiję su galimybe nukreipti išieškojimą į kitos rūšies paramą – tiesiogines išmokas, o ne investicines, yra nesusiję su nagrinėjama byla. Šie argumentai, be to, yra nepagrįsti, nes teismų praktikoje yra padaryta išvada, jog nei Europos Sąjungos, nei nacionalinių teisės aktų nenustatyta draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš Europos Sąjungos finansinės paramos (tiesioginių išmokų).
Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolė R. M. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad kasatorius neginčija, jog jis nevykdo antstolės reikalavimų, tačiau teigia, kad reikalavimai yra neteisėti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai konstatavo, kad asmenims nesuteikta teisės spręsti dėl antstolio reikalavimų pagrįstumo ir atsisakyti vykdyti antstolio reikalavimus, todėl kasatoriaus argumentai, kodėl jis atsisako teikti informaciją, neturi teisinės reikšmės. Be to, nagrinėjamoje byloje neskundžiamas, vadinasi, ir neginčijamas, antstolės veiksmų neteisėtumas. Antstolės teigimu, kasacinio skundo argumentai iš esmės nepagrįsti dar ir dėl to, kad kasatorius nepateikė duomenų, jog administruoja skolininkui suteiktas paskolas, todėl skolininko gaunama parama, išskyrus paskolas, iš Europos Sąjungos fondų nepriskirtina prie pajamų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsakomybės už antstolio reikalavimų nevykdymą sąlygų
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių straipsnio 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Iš šio teisinio reglamentavimo išplaukia, kad procesinės atsakomybės subjektu gali būti bet kuris asmuo, nevykdantis antstolio teisėto reikalavimo, o ne tik skolininkas.
CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus.
Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota.
Nagrinėjamoje byloje suinteresuotam asmeniui NMA buvo pateiktas antstolės, kuri vykdė Vilniaus miesto 5–ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius dokumentus, patvarkymas pateikti informaciją apie skolininkui R. R. suteiktas lėšas iš Europos Sąjungos, t. y. antstolė tik rinko informaciją apie skolininko turtą. Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą, ar pagrįstai kasatoriui buvo skirta bauda už atsisakymą teikti informaciją antstoliui, vertintinas antstolio reikalavimo pagrįstumas. Jeigu prašoma pateikti informacija renkama apie turtą, į kurį neabejotinai negali būti nukreipiamas išieškojimas, toks antstolio reikalavimas būtų pripažintas neteisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio reikalavimas pripažintinas teisėtu, jei informacija renkama apie turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas arba nėra aiškaus draudimo išieškoti iš turto. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad antstolė rinko informaciją apie turtą, į kurį aiškiai, neabejotinai įstatymo nuostatos pagrindu ar teismo sprendimu nustatyta, kad negali būti nukreipiamas išieškojimas. Iš Paramos gavėjų paieškos sąrašo, pateikto NMA pažymoje, matyti, kad skolininkui R. R. buvo išmokėtos tiesioginių išmokų ir viešojo finansavimo sumos (b. l. 4). Dėl tiesioginių išmokų pasisakyta teismų praktikoje, kurioje nurodyta, kad tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykužius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas, o turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, išvardytas CPK 668 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. antstolė R. M., bylos Nr. 3K-3-32/2011). Dėl to pripažintinos pagrįstomis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados skirti kasatoriui baudą už antstolio nurodymų nevykdymą, nes antstolis, pirma, tik rinko informaciją apie skolininko turtą ir tai buvo daroma atliekant parengiamuosius vykdymo veiksmus, o kasatoriui įstatymu nesuteikta teisės spręsti, kokiu tikslu ir (ar) kaip bus panaudota antstolio surinkta informacija, juolab kad kasatorius, nesutikdamas su antstolės reikalavimu, turėjo teisę pasinaudoti Civilinio proceso kodekse nustatyta teise apskųsti, jo manymu, neteisėtus antstolės veiksmus. Kitu atveju antstolės patvarkymas kasatoriui pateikti informaciją turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į CPK 585 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o atsisakius vykdyti antstolio reikalavimus, kasatoriui pagal įstatymą buvo skirta bauda (CPK 585 straipsnio 2 dalis).
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių teisėtumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsakomybės už antstolio nurodymų nevykdymą, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo priteisti 1452 Lt už atsiliepimą į kasacinį skundą surašymą. Prašomas priteisti išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punkte nurodytus kriterijus, todėl priteistinas iš suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.
Kasacinis teismas patyrė 62,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus suinteresuoto asmens kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 62,95 Lt (šešiasdešimt du litus 95 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Lt advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
