Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12189-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui notarui E. S. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo; tretieji asmenys – L. L., antstolis D. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar notaras turi teisę padaryti vykdomąjį įrašą, kai jam pateikiamas ne vekselio originalas, o jo kopija.

Ieškovas – vekselio davėjas – 2008 m. gruodžio 23 d. pagal paprastąjį vekselį besąlygiškai įsipareigojo iki 2009 m. gegužės 31 d. sumokėti trečiajam asmeniui L. L. – vekselio turėtojai – 63 000 Lt. Trečiojo asmens L. L. prašymu atsakovas 2010 m. vasario 9 d. išdavė jai vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama išieškoti iš ieškovo trečiajam asmeniui nesumokėtą vekselyje nurodytos sumos dalį – 50 000 Lt, 252 Lt už vykdomojo įrašo darymą, 43 Lt už kitas išlaidas, iš viso – 50 295 Lt, ir 6 proc. metinių palūkanų.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo įformintą ieškovo 2008 m. gruodžio 23 d. pasirašyto vekselio protesto aktą; 2) įpareigoti atsakovą panaikinti vekselių viešajame registre įrašą apie neapmokėtą ieškovo vekselį; 3) panaikinti atsakovo 2010 m. vasario 9 d. vykdomąjį įrašą. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo L. L., kreipdamasi dėl vykdomojo įrašo padarymo į atsakovą, jam pateikė ne vekselio originalą, o šio kopiją, nors, ieškovo teigimu, tokios galimybės Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo IX skyriuje nenustatyta (vekselio turėtojas privalo pateikti vekselio originalą arba notariškai patvirtintą nuorašą). Ieškovo nuomone, atsakovas, priimdamas trečiojo asmens prašymą protestuoti vekselį ir prieš padarydamas vykdomąjį įrašą, privalėjo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka) 6.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (toliau – Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės) 6.3 punktą patikrinti, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, o to nepadaręs, aplaidžiai atliko savo pareigas ir nepagrįstai įformino vekselio protestavimą bei išdavė vykdomąjį įrašą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 69 straipsnio 1, 2 dalis, 70 straipsnio 1 dalį vekselio turėtojas turi teisę pasidaryti vekselio nuorašą. Šis turi visiškai atitikti originalą su indosamentais ir visais kitais jame esančiais įrašais. Nuoraše turi būti nurodyta: jo pabaiga, vekselio originalo turėtojas. Šis originalą turi atiduoti nuorašo turėtojui. Teismas nustatė, kad atsakovui pateiktas vekselio nuorašas nurodytų reikalavimų neatitiko, todėl sprendė, jog jeigu būtų akivaizdu, kad pateikiamas ne dokumento originalas, vykdomasis įrašas negalėtų būti išduotas. Kartu teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovui pateiktas ne vekselio originalas, o jo kopija, nustatyta tik atlikus šio dokumento ekspertizę, todėl, teismo nuomone, atsakovas, būdamas įsitikinęs, kad vykdomasis įrašas išduodamas pagal vekselio originalą, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija vekselio, kurio kopija pateikta notarui, pasirašymo fakto ir kad kopijos turinys neatitinka originalo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad vekselis nevisiškai apmokėtas, nuo vykdomojo įrašo išdavimo praėjo daugiau kaip dveji metai, prasidėjęs ir tęsiasi vykdymo procesas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad dėl formalių pažeidimų nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtais ir panaikinti vykdomąjį įrašą.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad jis yra sumokėjęs didesnę skolos dalį, nei prašoma pagal vykdomąjį įrašą, pažymėjo, jog pagal įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą žyma apie tam tikros sumos sumokėjimą turi būti vekselyje arba turi būti išduotas atitinkamas pakvitavimas, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Be to, teismo nuomone, likusios nesumokėtos skolos dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, tikrina tik vekselio atitiktį nustatytiems reikalavimams, bet ne skolos ar jos dalies sumokėjimo faktą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punktą notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas), užprotestuoto vekselio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio sumos dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad aplinkybė, jog atsakovui pateiktas ne vekselio originalas, o jo kopija, nustatyta tik atlikus vekselio ekspertizę, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas, išduodamas vykdomąjį įrašą, pažeidė Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, be to, pažymėjo, kad vykdomieji įrašai daromi ir pagal vekselio nuorašus.

Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, prilygindamas vekselio kopiją jo originalui, peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis), pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino vekselio kopijos vekselio originalu, o konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir panaikinti jo padarytą vykdomąjį įrašą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas D. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, išduodamas trečiajam asmeniui L. L. vykdomąjį įrašą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nesilaikė Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo nagrinėti bylas vadovaujantis Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad vykdomieji įrašai turi būti daromi vekseliuose, o ne jų nuorašuose; darant prielaidą, jog vykdomasis įrašas gali būti daromas vekselio nuoraše, būtina atsižvelgti į nuorašams keliamus reikalavimus. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vekselio nuorašas turi visiškai atitikti originalą su indosamentais ir visais kitais jame esančiais įrašais; 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuoraše turi būti nurodytas vekselio originalo turėtojas. Jis originalą turi atiduoti nuorašo turėtojui. Šioje byloje nustatyta, kad notarui buvo pateiktas vekselio nuorašas, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis atitinka originalą, taip pat jame nenurodytas vekselio originalo turėtojas. Tai, kasatoriaus teigimu, reiškia, kad notarui pateiktas vekselio nuorašas neatitiko nurodytų įstatymo reikalavimų, todėl vykdomasis įrašas negalėjo būti padarytas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad vykdomasis įrašas, gali būti daromas ir ant vekselio nuorašo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punktas), neatsižvelgė į tai, kad turi būti du vykdomojo įrašo egzemplioriai, kurių vienas paliekamas saugoti notaro archyve, kitas, prisiūtas prie vekselio originalo, atiduodamas vekselio turėtojui.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas, darydamas vykdomąjį įrašą, buvo įsitikinęs, jog jį daro pagal vekselio originalą, todėl jo veiksmai nevertintini kaip neteisėti, pripažino vekselio kopiją teisėtu civilinės apyvartos objektu, neatsižvelgė į vekselio kopijai keliamus imperatyviuosius reikalavimus ir pradėjo formuoti vekselio davėjo teises pažeidžiančią teismų praktiką, nes sudaromos galimybės vekselio turėtojui piktnaudžiauti, išieškant skolas pagal originalo neatitinkantį vekselio nuorašą. Kasatoriaus teigimu, nors jis neginčija, kad buvo išrašęs vekselį 63 000 Lt, tačiau trečiojo asmens L. L. teismui pateikta vekselio kopija savo turiniu skiriasi nuo vekselio originalo, nes šiame buvo vekselyje nurodytos sumos dalies sumokėjimą patvirtinantys įrašai, o kopijoje jų nėra; pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad skola jau sumokėta. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jo teisės pažeidžiamos, nes jis nepagrįstai ir nesąžiningai įpareigojamas pagal vekselio kopiją sumokėti daugiau nei yra įsipareigojęs ir jau sumokėjęs.

2. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad vekselio kopijos turinys atitinką originalą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis), nes šios išvados nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. Nei atsakovui, nei teismui nepateiktas vekselio originalas.

3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, jog sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formaliuosius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Vekselis, neatitinkantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 4, 77, 78 straipsniuose nustatytų formaliųjų reikalavimų, neturi vekselio galios; skolininkas gali ginčyti prievolę pagal vekselį, remdamasis tik formaliaisiais vekselio trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2005">3K-3-443/2005</a>).

4. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir nepažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu vekselio nuorašas buvo nepagrįstai prilygintas originalui, t. y. dokumentui, kuris yra teisėtas civilinės apyvartos objektas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas notaras E. S. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Jos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis veiksmas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius nurodytą reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims (Tvarkos 8 punktas). Vykdomuoju įrašu notaras leidžia išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą ar jos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą. Atsakovo teigimu, tokia yra vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka, taip išaiškinta ir kasacinio teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. P. v. V. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2008">3K-3-477/2008</a>). Atsakovo įsitikinimu, jis padarė ginčijamą vykdomąjį įrašą, laikydamasis teisės aktuose nurodytos tvarkos; išduodamas vykdomąjį įrašą, buvo įsitikinęs, kad pateiktas vekselis yra originalus. Kad vekselis nėra originalus, paaiškėjo tik atlikus dokumento ekspertizę. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius neginčijo vekselio teisėtumo, jo galiojimo, neapmokėtos skolos pagal išduotą vekselį dydžio, tik vekselio turėtojos piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros teisėtumą.

Atsakovas, atsakydamas į kasatoriaus argumentą, kad pagal padarytą vykdomąjį įrašą jis yra įpareigojamas sumokėti daugiau, nei yra skolingas, taip pažeidžiamos jo teisės, pažymėjo, jog pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 52 straipsnį kiekvienas pagal vekselį įsipareigojęs asmuo, kurio atžvilgiu pasinaudota ar gali būti pasinaudota reikalavimo teise, apmokėjęs vekselį, gali reikalauti grąžinti jam vekselį su protestu ir išduoti pakvitavimą. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovo teigimu, kasatorius tokio pakvitavimo nepateikė ir nėra duomenų, kad jį turi, todėl atmestini kasatoriaus argumentai, jog vekselis buvo apmokėtas ir nebuvo atsiradusios sąlygos išduoti vykdomąjį įrašą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo L. L. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Trečiojo asmens teigimu, byloje nustatyta, kad vekselį, kurio pagrindu vėliau notaras išdavė vykdomąjį įrašą, trečiojo asmens atstovui, veikusiam išduoto įgaliojimo pagrindu, perdavė pats kasatorius. Remiantis Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punktu, ta aplinkybė, kad vykdomasis įrašas išduotas pagal vekselio nuorašą, nesudaro pagrindo pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus teiginį, kad teismui pateikta vekselio kopija savo turiniu skiriasi nuo originalo, nes neva vekselio originale buvo vekselyje nurodytos sumos dalies sumokėjimą patvirtinantys įrašai, o kopijoje jų nėra. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjant bylą ieškovas nepagrindė, kokios jo teisės yra pažeistos ir kaip jos turėtų būti ginamos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vekselio nuorašui (kopijai) keliamų reikalavimų ir vykdomojo įrašo padarymo tvarkos

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės, 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, Tvarka).

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2007">3K-3-474/2007</a>; kt.).

Vekselis privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomųjų rekvizitų nėra, vekselis kaip vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.101 straipsnio 9 dalis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė vekselio turėtojui pasidaryti vekselio nuorašą. Jam keliami tokie reikalavimai: 1) vekselio nuorašas turi visiškai atitikti originalą su indosamentais ir visais kitais jame esančiais įrašais (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 69 straipsnio 2 dalis); 2) nuoraše turi būti nurodytas vekselio originalo turėtojas. Jis originalą turi atiduoti nuorašo turėtojui (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 70 straipsnio 1 dalis). Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad tiek vekselio originalas, tiek jo nuorašas turi būti pas asmenį, kuris turi teisę reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą sumą.

Vekselio davėjui (skolininkui) atsisakius sumokėti vekselio gavėjui (turėtojui) vekselyje nurodytą sumą, šis turi teisę kreiptis į notarą, kad jis išduotų vykdomąjį įrašą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis). Detalią vykdomųjų įrašų darymo tvarką nustato Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad notaro vykdomasis įrašas gali būti išduodamas ne tik tada, kai notarui pateikiamas vekselio originalas, tačiau ir pateikus jo nuorašą. Sprendžiant dėl to, kokiais atvejais notaras turi teisę padaryti vykdomąjį įrašą, kai jam pateikiamas vekselio nuorašas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo, jog vekselio nuorašas turi būti visada patvirtinamas notaro. Tokia pareiga vekselio nuorašo turėtojui kyla tada, kai jis ketina vekselį perduoti ar jį laiduoti, nes tokiu atveju tik notaro patvirtintas vekselio nuorašas sukelia tokius pačius padarinius kaip ir jo originalas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 69 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad notaro kompetencijos atlikti konkretų notarinį veiksmą apimtis turi būti nustatoma atsižvelgiant į tai, jog notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kurio veikla skirta užtikrinti, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, turi būti įsitikinęs, kad dokumentai, kurių pagrindu notariniai veiksmai atliekami, yra patikimi (tikri). Viena esminių dokumento patikimumo savybių yra jo originalumas. Dėl to paprastai notarams tam tikro notarinio veiksmo atlikimu suinteresuoti asmenys pateikia dokumentų originalus arba pagal juos notarine tvarka patvirtintus nuorašus (kopijas) (dokumentų tvirtinimas yra vienas notarų atliekamų notarinių veiksmų (Notariato įstatymo 26 straipsnio 4 punktas). Iš esmės tik tokiu būdu notaras gali įsitikinti, kad jam pateiktas dokumentas yra tikras ir, jį atitinkamai patvirtinus arba pagal jį atlikus kitą notarinį veiksmą, vėliau nekils ginčų ir nebus padaryta žalos tretiesiems asmenims. Notariškai nepatvirtintas dokumento nuorašas (kopija) patikimumo ir tikrumo savybių neturi, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai notarui pateikiamas prašymas atlikti vykdomąjį įrašą ir pateikiamas vekselio nuorašas (kopija), kartu turi būti pateikiamas vekselio originalas arba pateiktas vekselio nuorašas (kopija) turi būti patvirtinti notarine tvarka. Laikantis šių reikalavimų, notarui sumažėja rizika suklysti, kartu sukuriamos prielaidos išvengti ginčų dėl išduoto vykdomojo įrašo ateityje.

Šioje byloje ginčijamas notaro atliktų vykdymo veiksmų teisėtumas, t. y. kad vykdomasis įrašas padarytas ne vekselio originalo, o jo notariškai nepatvirtintos kopijos pagrindu. Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad trečiojo asmens L. L. prašymu pagal jos pateiktą vekselį atsakovas 2010 m. vasario 9 d. išdavė jai vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama išieškoti iš kasatoriaus 50 295 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų. Kasatoriui ginčijant vykdomąjį įrašą teisme ir atlikus vekselio ekspertizę, paaiškėjo, kad tai yra ne vekselio originalas, o lazeriniu spalvotu spausdintuvu padaryta jo kopija. Remiantis atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turiniu ir pateiktais paaiškinimais per teismo posėdį, jis šios aplinkybės nežinojo, t. y. buvo įsitikinęs, kad vykdomąjį įrašą atlieka pagal vekselio originalą; nurodė, kad visada vykdomąjį įrašą atlieka tik originalaus vekselio pagrindu; savo notariniame archyve saugo jo nuorašą, o originalą grąžina vekselio turėtojui. Trečiasis asmuo L. L. šias aplinkybes patvirtino; iš jos atstovo paaiškinimų, spręstina, kad taip pat manė, jog turi vekselio originalą. Kaip matyti iš kasatoriaus atstovo paaiškinimų per teismo posėdį, vekselio originalą turėjo kasatorius (skolininkas) (nors jį turėjo turėti vekselio savininkas – trečiasis asmuo L. L.) ir jis neišlikęs (kasatorius šį sunaikino). Pažymėtina, kad kasatorius neginčija vekselio surašymo ir pasirašymo fakto.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmiau pateiktų išaiškinimų dėl vykdomojo įrašo darymo remiantis tik vekselio originalu arba notariškai patvirtintu jo nuorašu (kopija) ginčo faktinei situacijai tiesioginis taikymas reikštų formalų šios bylos išsprendimą, neatkuriant bylos šalių interesų pusiausvyros. Šiuo atveju esminis aspektas yra tas, kad atsakovas, atlikdamas vykdomąjį įrašą, nesirėmė vekselio kopija, kaip patikimu dokumentu, tačiau buvo sąžiningai įsitikinęs, jog notarinį veiksmą atlieka remdamasis dokumento originalu, o ne jo nuorašu (kopija). Juolab kad vekselio neoriginalumas konstatuotas tik atlikus jo ekspertizę, t. y. asmenų, turinčių specialių žinių dokumentų tyrimo ir atpažinimo srityje. Kita reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl atsakovo atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, yra kasatoriaus patvirtinimas, kad jis pasirašė tokio turinio vekselį, kokia yra jo pateikta kopija. Nors kasatorius nurodo, kad jis dalimis mokėjo vekseliu užtikrintą skolą, tačiau iš bylą nagrinėjusių teismų nutarčių matyti, jog kasatorius nepateikė jokių tokius paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų. Kasatoriaus teiginys, kad jo atlikti mokėjimai būdavo patvirtinami vekselio originalo kitoje pusėje, nepateikus teismams vekselio originalo, negalėjo būti vertinamas kaip įrodytas. Ieškovas, sunaikindamas vekselio originalą, dėl savo kaltės apribojo šios aplinkybės įrodinėjimo galimybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasatorius vekselio surašymo ir pasirašymo fakto (skolos) neginčija, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo L. L. buvo sąžiningai įsitikinę, jog vykdomasis įrašas atliekamas pagal vekselio originalą, originalus dokumentas neišlikęs, taip pat į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų, išduodant ginčo vykdomąjį įrašą, neteisėtumo.

Remdamasi aptartu vekselių ir vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos reglamentavimu ir šioje byloje pateiktais išaiškinimais bei teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai priėmė pagrįstas ir teisėtas nutartis, todėl nėra teisinio pagrindo jas panaikinti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme priteisimo

Kasacinės instancijos teismas turėjo 70,22 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 70,22 Lt (septyniasdešimt litų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius