V. D. pagal BK 140 str., 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-164-387/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29498-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.1.9.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. D. baudžiamojoje byloje.

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu V. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nutraukta; jis perduotas laiduotojos D. D. atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams be užstato. Iš V. D. nukentėjusiesiems A. B. ir S. B. priteista po 450 Eur jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti, iš dalies tenkinus jų civilinius ieškinius. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes V. D. padarytą turtinę žalą atlygino. Iš V. D. nukentėjusiajam A. B. priteistas 1000 Eur šio turėtų proceso išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos suteikimu, atlyginimas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendis pakeistas, V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotos į vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje. V. D. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta; jis perduotas laiduotojos D. D. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. V. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ji turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas. Iš V. D. nukentėjusiojo A. B. naudai priteista atlyginti 1300 Eur proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. prie gyvenamojo namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles, vairuotojo pusėje sėdinčiam nukentėjusiajam A. B. tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą, taip padarė nukentėjusiajam viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir aplinkinę kraujosruvą – nežymų sveikatos sutrikdymą; be to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai S. B. į veidą, taip padarė nukentėjusiajai S. B. smakro poodinę kraujosruvą – nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. B. ir S. B. apeliacinį skundą, nustatė, kad V. D. tam, kad neva apsaugotų kaimyną nuo galimos vagystės, pasirinko viešoje vietoje tokį savo veiksmų atlikimo būdą, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad V. D. įžūliu elgesiu tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį: 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. viešoje vietoje, prie gyvenamojo namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios S. B., stovinčios prie automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, ir pasidomėjęs, kokiu tikslu atvyko, bei gavęs jo netenkinantį atsakymą tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai S. B. į veidą, taip padarė jai smakro poodinę kraujosruvą – nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarė jo dureles, vairuotojo pusėje sėdinčiam nukentėjusiajam A. B. tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą, taip padarė nukentėjusiajam viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir aplinkinę kraujosruvą – nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Perkvalifikavęs V. D. nusikalstamas veikas iš BK 140 straipsnio 1 dalies, BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas iš naujo išsprendė ir bausmės skyrimo klausimą: vadovaudamasis BK 40 straipsniu, atleido V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnyje nustatytos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, taip pat, atsižvelgdamas į V. D. veikos perkvalifikavimą iš lengvesnės į sunkesnę, į kaltinamojo V. D. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatydamas, kad ji turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Kuizinas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas V. D. nusikalstamas veikas iš BK 140 straipsnio 1 dalies (dvi nusikalstamos veikos) į BK 284 straipsnį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus.

3.2. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jam sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) požymių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tada, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Šioms veikoms atriboti svarbi viešoji vieta, veikos padarymo būdas ir ja sukelti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016). Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad vieta, kurioje vyko V. D. ir nukentėjusiųjų A. B. ir S. B. konfliktas (vieta prie gyvenamojo namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), yra viešoji vieta, kurioje neabejotinai yra keliami elgesio reikalavimai gerbti kitų asmenų teises, nepažeisti šių teisių ir rimties, netrukdyti kitiems. Tačiau BK 284 straipsnyje nurodytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – padariniai – viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas – nenustatytinas.

3.3. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos padariniai pripažįstami atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016 ir kt.). Asmens paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2017). Pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tada, kai savo asmeniniams santykiams spręsti asmuo pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai.

3.4. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai V. D. veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes jo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiuosius, siekiant pažeisti jų sveikatą, juos sumušti. Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. D. būtų turėjęs tikslą savo įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, juos šokiruoti ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį. Nors smurtas prieš nukentėjusiuosius ir buvo panaudotas viešoje vietoje, tačiau V. D. elgesys buvo nulemtas kilusios konfliktinės situacijos (apklaustas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme jis parodė, kad po 23.00 val. ėjo uždaryti sandėliukų, prieš tai pravažiavo automobilis, neturintis įjungtų šviesų, tačiau į tai neatkreipė dėmesio, po to pamatė prožektoriaus šviesą. Prieš metus jį buvo apvogę, po pusmečio dar kartą apvogė, vėliau buvo apvogtas kaimynas, taigi jis pamanė, kad teritorijoje vaikšto vagys. Priėjęs prie nukentėjusiosios S. B. paklausė, ką ji daro kaimyno sode, nukentėjusioji jį puolė. Vėliau V. D. parodė, kad moteris pasakiusi, jog tai ne jo reikalas, jie apsižodžiavo ir V. D. jai sudavė). Taigi, veika padaryta dominuojant asmeniniams motyvams, siekiant apsaugoti nuo galimos vagystės sodo kaimyną Artūrą, kuris, kaip matė V. D., baigęs sodo darbus išvažiavo, o ne norint parodyti savo viršenybę prieš nukentėjusiuosius.

3.5. V. D. teigia smurtavęs prieš abu nukentėjusiuosius, detaliai konflikto aplinkybių nurodyti negali, nes po A. B. smūgių jam teigia pats praradęs sąmonę. Nors V. D. veiksmus galima būtų laikyti įžūliais, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, tačiau pagrindo teigti, kad jis tokius savo veiksmus suvokė pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, nėra. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad įvykį, t. y. įžūlius V. D. veiksmus, būtų matę daugiau pašalinių asmenų, kad buvo kilusi sumaištis, sutrikdytas kitų žmonių darbas, poilsis ir pan. Byloje apklausti liudytojai tvirtino paties įvykio nematę. Šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent V. D. veiksmai – pradinio konflikto metu vieno smūgio kumščiu sudavimas nukentėjusiajai S. B. į veido sritį, po to vieno smūgio kumščiu sudavimas ir A. B. į veidą – sukėlė pašaliniams žmonėms (liudytojams D. D., A. P. ir D. P.) išgąstį, kilo sąmyšis ar buvo nutrauktas žmonių poilsis. Jokia materialinė žala padaryta nebuvo ir nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą. V. D. veiksmai prieš nukentėjusiuosius A. B. ir S. B. (smūgių kumščiu jiems į veidą sudavimas) pagal tyčios turinį bei kryptingumą ir pasekmes turėjo būti kvalifikuojami tik kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. dvi veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

3.6. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama kita su tuo pačiu įvykiu susijusi baudžiamoji byla, kurioje V. D. – nukentėjusysis, o A. B. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. dėl to, kad jis (A. B.) 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, kilus žodiniam konfliktui, koja sudavė vieną smūgį V. D. į pilvo sritį, tris smūgius kumščiu į galvos sritį ir du kartus spyrė į krūtinės ir sprando sritis, taip nukentėjusiajam V. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė atitinkamus kūno sužalojimus, sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai taip pat patvirtina, kad tarp V. D. ir nukentėjusiųjų 2020 m. liepos 24 d. įvyko asmeninis konfliktas, šio konflikto metu abi šalys (tiek V. D., tiek A. B.) panaudojo smurtą.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatydamas, kad ji turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nesilaikant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nes asmuo gali būti įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tada, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. V. D. nusikalstama veika įvykdyta prieš S. B. ir A. B. – asmenis, kurių V. D. nepažinojo. Nėra duomenų, kad juos būtų sieję šeiminiai ar giminystės ryšiai. Skiriant V. D. baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, jo teisinė padėtis pabloginta labiau, nei to buvo prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, taigi buvo padarytas ir esminis baudžiamojo proceso nuostatos pažeidimas.

4. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kuizino kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis, sutikdamas su kasacinio skundo argumentais, prašo kasacinį skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį be pakeitimų.

5. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kuizino kasacinį skundą nukentėjusysis A. B. prašo kasacinį skundą atmesti. Netenkinus kasacinio skundo, prašo atlyginti nukentėjusiojo proceso išlaidas iš valstybės biudžeto. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinį skundą byloje pateikė nukentėjusieji A. B. ir S. B. Apeliacinis skundas teiktas dėl BPK 273 straipsnio taikymo, kai teismo posėdyje nebuvo išklausyti dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėję asmenys, atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas; taip pat buvo keltas klausimas ir dėl netinkamo V. D. veiksmų kvalifikavimo.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad V. D. realizavo bendrą sumanymą užpulti vienu metu abu nukentėjusiuosius, turėjo bendrą tikslą juos abu sužaloti. Abu nukentėjusieji buvo sužaloti viešoje vietoje – sodų bendrijoje esančioje gatvėje, užpulti ir sumušti akivaizdžiai nuo alkoholio apsvaigusio asmens, kuris tik siekė įgyvendinti neblaivaus asmens tariamą ar pagrįstą teisę, panaudodamas fizinį smurtą. Smurtas prieš nukentėjusiuosius panaudotas ne tik viešoje vietoje, bet ir dominuojant tik asmeniniam paties V. D. motyvui, nesant jo veiksmams jokios dingsties. Apeliacinės instancijos teismo pagrįstai nuspręsta, kad V. D. smurtiniai veiksmai prieštarauja elementarioms padoraus elgesio taisyklėms, dėl tokių smurtinių veiksmų nukentėjusiesiems buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl tokių smurtinių V. D. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nukentėjusieji buvo šokiruoti, jautėsi nejaukiai, nedelsiant buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Jokio tarpusavio konflikto, galėjusio nulemti tokių smurtinių V. D. veiksmų protrūkį, nebuvo.

5.3. Kai byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir V. D. buvo įspėtas dėl galimo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 140 straipsnio 1 dalies (dvi veikos) į BK 284 straipsnį bei jo padėties pabloginimo, jis davė parodymus teisme ir savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, suprato, kad savo smurtiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, aplinką, kitų žmonių poilsį. V. D., sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, 2021 m. lapkričio 11 d. visiškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

5.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, skirdamas BK 72² straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė, nes apeliaciniame skunde nukentėjusieji nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad V. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir kad jis nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 284 straipsnyje nustatytą nusikaltimo sudėtį. Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir priėmė naują nuosprendį bei atleido V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, o iš jų – ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepablogino V. D. padėties, o tik įgyvendino BK 1 straipsnyje, 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kuizino kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

7. Šiaulių apylinkės teismas V. D. nusikalstamas veikas (smūgį į veidą nukentėjusiajam A. B., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir smūgį į veidą nukentėjusiajai S. B., padarant jai taip pat nežymų sveikatos sutrikdymą) kvalifikavo kaip dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, realiąją sutaptį. O Šiaulių apygardos teismas V. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį, nustatęs, kad V. D. savo įžūliais smurtinio pobūdžio nusikalstamais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).

9. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

10. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas įvertino V. D. nusikalstamos veikos mechanizmą – konflikto tarp V. D. ir nukentėjusiųjų kilimo prielaidas, jo eigą ir padarinius, o pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik tiesioginių V. D. veiksmų ir tiesioginių tik nukentėjusiesiems kilusių padarinių – nežymių sveikatos sutrikdymų – vertinimu. Pažymėtina, kad viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jam sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) požymių visuma. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes šioje normoje nustatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-895/2015, 2K-272-648/2015, 2K-7-404/2014).

11. Kasatorius sutinka su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, jog V. D. veiksmai laikytini padarytais viešojoje vietoje (sodų teritorijoje, gatvėje), yra įžūlūs, tačiau kvestionuoja BK 284 straipsnyje reglamentuotų padarinių nustatymą šiuo atveju, teigia, kad iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog V. D. būtų siekęs savo įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, juos šokiruoti ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį, nusikalstamus veiksmus lėmė asmeninio pobūdžio konfliktinė situacija, juolab kad asmenys, byloje apklausti kaip liudytojai (D. D., A. P., D. P.), paties įvykio nematė, jų poilsis buvo nutrauktas ne dėl tiesioginių V. D. veiksmų.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino dėl V. D. veiksmų kilusius padarinius – visuomenės rimties sutrikdymą, analizuodamas V. D. veiksmų eiliškumą. Pirmiausia V. D., nesant aiškios priežasties (jo manymu, dėl galimos nukentėjusiųjų veiklos – siekio įvykdyti vagystes iš sandėliukų), gavęs jo netenkinantį S. B. atsakymą, panaudojo fizinį smurtą – smogė šiai į veidą. Tada A. B., išgirdęs S. B. riksmą, siekė išlipti iš mašinos ir padėti (šiuo metu, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, jau buvo sutrikdyta visuomenės rimtis), vėliau, tęsdamas savo veiksmus, ir prieš patį nukentėjusįjį A. B. V. D. panaudojo fizinį smurtą – smogė šiam į veidą; A. B. iššovė įspėjamąjį šūvį, dėl kurio buvo nutrauktas su V. D. vakarojusių žmonių poilsis, kviestos specialiosios tarnybos. Taigi visuomenės rimties sutrikdymas nustatytas akcentuojant du momentus: 1) po suduoto smūgio nukentėjusiajai S. B. A. B. sutriko, bandė išlipti iš automobilio padėti S. B.; 2) kada buvo užpultas pats A. B., kviestos specialiosios tarnybos, A. B. paleido įspėjamąjį šūvį į orą, jį išgirdę kaip liudytojai šioje byloje apklausti asmenys nutraukė savo poilsį, ėjo į įvykio vietą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, priėjęs teisinę išvadą, kad V. D. veiksmais yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kitaip, nei tai teigiama kasaciniame skunde, įvertino paties V. D., nukentėjusiųjų A. B., S. B., taip pat liudytojų D. P., A. P., D. D. parodymus viso proceso metu, rašytinius įrodymus byloje. Nežymūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusiesiems nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadomis Nr. G 931/2020 (04) ir Nr. G 932/2020 (04).

14. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad V. D. smurtinius įžūlius veiksmus prieš du nukentėjusiuosius padarė nesant tam dingsties, siekdamas pasirodyti prieš juos, nesant jokio tarpusavio konflikto, viešoje vietoje užpuldamas nukentėjusiuosius – pasirinkdamas tokį savo veikos būdą ir tokią vietą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir to siekė. Byloje nustatyta, kad V. D. veiksmais buvo pažeista visuomenės rimtis. Tokiais atvejais, pagal visumos ir dalies konkurenciją, viešosios tvarkos pažeidimas apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnį.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. D. veikos kvalifikavimo, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. skyrimo

16. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamas dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau šią nuostatą detalizuoja BK 72² straipsnis, kuriame nustatyta, kad teismas įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose skiria tik asmenims, kurie nusikalstamas veikas padarė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

17. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, atleisdamas V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukdamas, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą motyvavo V. D. veikos prieš nukentėjusiuosius smurtiniu pobūdžiu.

18. Kaip jau minėta, BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina tik asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. ir S. B. nėra atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – V. D. – šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, todėl V. D. BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė negalėjo būti paskirta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas, naikinant V. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

20. Nukentėjusysis A. B. bylą nagrinėjant kasacine tvarka pateikė atsiliepimą, taip pat dokumentus, įrodančius jo patirtas išlaidas dėl atsiliepimo surašymo (teisinių paslaugų sutartį su advokatu Ričardu Raliu, sąskaitą už teisinių paslaugų atlikimą ir pinigų priėmimo kvitą). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. B. patyrė 1425 Eur proceso išlaidų dėl atsiliepimo surašymo ir prašo netenkinus kasacinio skundo atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė išieškoti proceso išlaidų atlyginimą tik iš kaltinamojo. Ne atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. D., o prokuroras šioje byloje padavė kasacinį skundą, taigi iš V. D. nukentėjusiojo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas. Be to, nuspręsti išieškoti šių išlaidų atlyginimą yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti V. D. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas