L. K. pagal BK 180 str., 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-198-303/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07911-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistojo L. K. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

nukentėjusiajai D. M.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vytautui Garlai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. M. ir D. Z. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendis.

Nuteistajam L. K. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų – sumažinta ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu:

L. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas L. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2021 m. liepos 9 d.

Iš L. K. valstybės naudai priteista 630 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. K., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjos ir prokurorės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios bei nukentėjusiųjų atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 23 d. apie 1.20 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, bendrai veikdami, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septyniolika smūgių nukentėjusiajam S. M. į rankas ir galvą, padarydami poodines kraujosruvas plaštakose ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus plaštakose, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas kairio momens minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžius, kairio momenkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžius, turkiabalnio ir dešinio akytkaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, dėl to nuo stipraus galvos sumušimo nukentėjusysis mirė. Taip bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų L. K. kartu su A. K. tyčia nužudė S. M. ir pagrobė jo turtą – 100 Eur vertės pilkos spalvos grandinėlę.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo L. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog L. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui. Tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad L. K. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, lygi nustatytam bausmės vidurkiui, t. y. keturiolika metų laisvės atėmimo (nors už veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaip ir nurodė, pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, artimą laisvės atėmimo bausmės už šį nusikaltimą vidurkiui). Taigi, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė L. K. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirti bausmę, artimą bausmės vidurkiui, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (dėl klaidingo skaičiavimo ar kitų priežasčių) už veikos, nurodytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą paskyrė jam laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir L. K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės vidurkiui, – trylika metų.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu nukentėjusioji D. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. K. bausmę, bausmės dydį skaičiavo nuo sankcijos vidurkio, tačiau neteisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, negrįžtamas pasekmes, o tai yra esminis baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimas. Paskirta galutinė trylikos metų laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati už tokio sunkaus nusikaltimo padarymą, tai neatitinka bausmės paskirties ir teisingumo principo reikalavimų. Nuteistajam L. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų – prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijams ir neduos auklėjamosios priemonės poveikio. Sprendimas nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės tikslas yra ne tik nubausti prasikaltusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam L. K. paskirta bausmė yra per maža, todėl neteisinga ir nepagrįsta.

3.3. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų. L. K. už S. M. nužudymą buvo paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. nustatytos laisvės atėmimo bausmės už šį nusikaltimą vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tokį sprendimą, įvertino L. K. asmenybę, jo jauną amžių ir priežastis, galimai lėmusias veikų padarymą, t. y. tai, kad šis asmuo nesimokė, nedirbo, neturėjo tvirtų socialinių ryšių, turėjo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat atsižvelgta į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikų padarymą bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo kasatorės broliui S. M. padarytas nusikaltimas yra tyčinis. Bausmės tikslas, nepakeitus jos į griežtesnę, nebus pasiektas.

3.4. L. K. nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, tai pripažino apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Išskyrus tai, jog L. K. anksčiau neteistas, jokių kitų duomenų, leidžiančių jo asmenybę vertinti teigiamai, nėra. L. K. nesigaili padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, nukentėjusiųjų D. M., D. Z. M. ir K. M. neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino ir net nesistengė atlyginti.

3.5. L. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per maža ir turi būti pakeista paskiriant maksimaliai leistiną. L. K. sunkiai nusikalto, jo nusikalstamų veiksmų sukeltos pasekmės yra negrįžtamos. Padėtis taisytina griežtinančia, o ne švelninančia linkme. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam L. K. neteisinga, tai skaudina ir žemina nukentėjusiąją. Kasatorė nurodo niekada nebuvusi taip sukrėsta, iki šiol jaučianti sukrėtimą ir nežinanti, kada galės pamiršti tokį nuteistojo elgesį su jos vieninteliu broliu, su kuriuo ją siejo stiprus emocinis ryšys. Dėl to kasatorė patyrė didelius išgyvenimus ir neturtinę žalą.?

4. Kasaciniu skundu nukentėjusioji D. Z. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. K. paskirta galutinė trylikos metų laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati už tokio sunkaus nusikaltimo padarymą, tai neatitinka bausmės paskirties ir teisingumo principo reikalavimų, prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijams ir neduos auklėjamojo poveikio. Sprendimas nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. L. K. veikė bendrininkų grupe, kasatorės sūnų S. M. nužudė dėl savanaudiškų paskatų, t. y. tyčia nužudė ir pagrobė jo turtą, nužudytojo kaltės dėl to nėra. Kasatorė, sužinojusi, kad jos sūnus S. M. nužudytas, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pablogėjo jos sveikata. Teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, kasatorė buvo nuvežta į Panevėžio ligoninę, ten dėl ūmaus sukrėtimo jai buvo paskirti raminamieji, miegą gerinantys ir širdį stiprinantys vaistai. Kasatorė taip pat kreipėsi į gydytoją psichiatrą, šis dėl ūminės reakcijos į stresą skyrė jai vaistų. Kasatorė nurodo, kad labai sielojasi, jog sūnus buvo nužudytas, taip pat sielojasi dėl to, kad jis buvo žiauriai sumuštas, kad iki mirties patyrė didelį skausmą ir kančias. Kasatorė nurodo su sūnumi nuolat palaikiusi artimus, gerus ryšius, jis buvo jos artimiausias žmogus, rūpinosi ja, dažnai aplankydavo, atnešdavo maisto, daug padėdavo, nes kasatorė neįgali, sunkiai vaikšto. Tokie kasatorės ir jos sūnaus santykiai buvo nusistovėję daugiau kaip 15 metų. Kasatorė nurodo iki šiol jaučianti didelį sukrėtimą, didelę neturtinę žalą ir nežinanti, kada galės pamiršti tokį nuteistojo elgesį su jos sūnumi, nužudytu S. M..

4.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nuteistajam L. K. sumažinusi paskirtą bausmę, neteisingai pritaikė įstatymą – BK 54 straipsnį, todėl turi būti palikta ta bausmė, kuri buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiųjų D. M. ir D. Z. M. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistajam L. K. paskirtos bausmės

6. Kasatorės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu sumažinti nuteistajam L. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vieneriais metais, nurodo, kad, priimdamas tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020).

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2011">2K-118/2011</a>, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.).

9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes – tiek tas, kurios tiesiogiai įvardytos įstatyme (padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tikslus ir motyvus, kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį darant nusikaltimą, padarytos žalos atlyginimą, taip pat tai, kad padaryti tyčiniai labai sunkus ir apysunkis nusikaltimai, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės), tiek kitas byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei individualizuoti (L. K. neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nesimokė, yra jauno amžiaus, neturėjo tvirtų socialinių ryšių, vartojo alkoholį), įskaitant ir tas, kurias savo skunduose pabrėžia nukentėjusiosios, ir nusprendė už S. M. nužudymą skirti L. K. bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.

10. Nukentėjusiosios D. M. ir D. Z. M. pirmosios instancijos teismo sprendimo skirti nuteistajam L. K. bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, apeliacine tvarka neskundė. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. K., kuris, be kita ko, prašė švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, apeliacinį skundą. Taigi, dėl paskirtos bausmės priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pasisakė pagal L. K. pateikto apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad L. K. už padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, turi būti paskirta šios normos sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artima bausmė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta sankcijos vidurkiui lygi bausmė (t. y. keturiolika metų laisvės atėmimo) neatitinka paties teismo padarytos išvados, kad skiriama sankcijos vidurkiui artima bausmė. Šį neatitikimą apeliacinės instancijos teismas ištaisė, sumažindamas L. K. paskirtą laisvės atėmimą vieneriais metais. Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas nevertino bausmei skirti reikšmingų bylos aplinkybių kitaip, nei buvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o priešingai – su šio teismo išvada, kad turi būti paskirta bausmė, artima sankcijos vidurkiui, visiškai sutiko. Keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas tik patikslino pirmosios instancijos teismo nustatytą konkretų bausmės dydį, kad šis atitiktų teismo padarytas išvadas.

12. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad didelė dalis argumentų, kuriais grindžiamas prašymas griežtinti L. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra susiję su tuo, kad jo padarytas nusikaltimas sukėlė negrįžtamus padarinius (kito asmens gyvybės atėmimą), taip pat neigiamus padarinius (emocinį sukrėtimą) nukentėjusiosioms. Teisėjų kolegijai suprantama, kad nukentėjusiosios patyrė ir vis dar patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus (sūnaus, brolio), su kuriuo jas siejo glaudūs emociniai ryšiai, netekties, jo smurtinės mirties, taip pat suprantamas noras, kad tokius padarinius sukėlęs asmuo būtų nubaustas kaip įmanoma griežčiau. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc5LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-379-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-379-697/2018">2K-379-697/2018</a>). Pažymėtina ir tai, kad bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-7-5-895/2018).??? Skirdamas bausmę, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkančią bausmę. Kaip minėta, iš teismų priimtų nuosprendžių turinio matyti, kad buvo įvertintos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės, įskaitant ir L. K. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skirdamas bausmę nuteistajam L. K., apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, jų tarpusavio santykį, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teismo priimtą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo

14. Kasaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodoma, kad advokatas Vytautas Garla suteikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiosioms D. M. ir D. Z. M., todėl valstybei iš nuteistojo L. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 347,91 Eur.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimą. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

16. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiųjų D. M. ir D. Z. M. kasacinius skundus, kuriuos parengė advokatas V. Garla. Šie skundai pripažintini nepagrįstais ir atmestini, todėl nėra teisinio pagrindo iš nuteistojo priteisti nukentėjusiųjų atstovui sumokėtas pinigų sumas už kasacinių skundų rengimą. Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų proceso išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme suteikiant antrinę teisinę pagalbą minėtoms nukentėjusiosioms, atlyginimas iš nuteistojo L. K. nepriteistinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiųjų D. M. ir D. Z. M. kasacinius skundus.

Teisėjai

Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė