Baudžiamoji byla Nr. 2K-178-387/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37664-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio (Pavel Borkovski) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios R. V. gynėjo advokato P. Borkovskio apeliacinis skundas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas J. K. Dėl jo nuteisimo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. V. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdama tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Ji 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 18.25 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia namo, neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė narkotinę medžiagą karfentanilį, kurio masė ne mažesnė kaip 0,000037 g (ji, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“, yra 1,62 karto didesnė nei nustatytas nedidelis šios medžiagos kiekis (mažiau už 0,00006 g)), supakuotą trijuose folijos lankstinukuose, savo bendrininkui J. K., kad šis ją neteisėtai išplatintų asmenims, priklausomiems nuo narkotinių medžiagų, tačiau pastarajam nepavyko baigti nusikalstamos veikos, nes jį tuoj pat sulaikę policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistosios R. V. gynėjas advokatas P. Borkovskis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį ir bylą nutraukti. Jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad kasaciniame skunde nurodytus baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus galima pašalinti iš naujo nagrinėjant bylą, kasatorius prašo panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu vykstant liudytojo Tadeušo Šostako (Tadeuš Šostak) apklausai, į gynėjo klausimą liudytojui, kodėl asmenys nebuvo sulaikomi anksčiau, jeigu policijos pareigūnai ne kartą stebėjo galimus pinigų ir narkotikų perdavimus, situacijos vertinimą pateikė bylą nagrinėjantis teisėjas: „Nes mano, kad tai – ne nusikaltimas. Antrą kartą nieko nedaro, nes mano, kad tai – ne nusikaltimas. Ir gal trečią, gal ketvirtą stebi ir mano, kad tai – ne nusikaltimas. O kai įsitikino, kad tai yra pinigai ir narkotinės medžiagos, jie nusprendžia tuo metu, kai tai yra nusikaltimas ir vykdo sulaikymą“ (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 2 min. 26 sek.). Teisėjas, atsakydamas į gynėjo klausimą už liudytoją, suformulavo pastarojo poziciją, kartu pakankamai aiškiai išreikšdamas ir savo išankstinę, iki bylos nagrinėjimo pabaigos susiformavusią, nuomonę apie esmines šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes, t. y. teisėjas įvertino, kad tai, ką stebėjo liudytojas, yra nusikaltimas.
2.2. Nuo pirmiau nurodyto teismo posėdžio momento tiek R. V., tiek galimai ir kitiems proceso dalyviams tapo aišku, kad tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra beprasmis, kad teisėjas turi išankstinę nuomonę dėl R. V. kaltės. Teisėjo pasisakymo prasmė, kontekstas, balso intonacija, nepakankamas pakantumas vieniems proceso dalyviams ir palankumas kitiems sudarė pakankamą pagrindą R. V. (galimai ir kitiems proceso dalyviams) prarasti tikėjimą, kad bylą teismas išnagrinės be jokio išankstinio nusistatymo, nešališkai, kad teismo nuosprendis bus teisingas. Teismo išankstiniam nusistatymui galėtų turėti įtakos ir tai, kad R. V. yra romų tautybės, anksčiau teista už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o visuomenėje gaji nuomonė, kad romų tautybės asmenys verčiasi narkotinių medžiagų prekyba. Galimai dėl tokio išankstinio nusistatymo teismas nesivadovavo R. V. parodymais, pripažindamas ją kalta, iš esmės vadovaudamasis tik liudytojų policijos pareigūnų Andriaus Rainato ir T. Šostako parodymais, net nesiimdamas priemonių, kad būtų pašalintas šių parodymų (įrodymų) prieštaringumas.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas, pavadindamas tokius teisėjo teiginius pertekliniais, iš esmės pripažino, kad jis pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus teismo nešališkumo reikalavimus, tačiau padarė visiškai nemotyvuotą išvadą, jog konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, juo labiau teisėjo išsakytos replikos nepaneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymų patikimumo. Iš šios apeliacinės instancijos teismo išvados neaišku, kuo teismo nešališkumo principo pažeidimas sietinas su tuo, ar teisėjo išsakytos replikos paneigia liudytojų parodymus, ar nepaneigia jų. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvacijos galima suprasti, kad teismo nešališkumo principas būtų pažeistas, jeigu teisėjo replikos paneigtų liudytojų parodymus. Teismo išvados, įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimas turėjo būti paskelbti išnagrinėjus bylą, priėmus ir paskelbus teismo nuosprendį, o ne teisiamojo posėdžio metu tiriant įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas, paskelbdamas nuosprendį, be jokio pagrindo pakeitė kardomąją priemonę, suimdamas R. V. teismo salėje. Pats savaime suėmimo faktas nėra pakankamas pagrindas teigti apie teismo šališkumą, tačiau kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis leidžia nuteistajai susidaryti nuomonę, kad jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
2.4. Teismai nepašalino įrodymų prieštaringumo. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vieninteliais įrodymais – liudytojų policijos pareigūnų parodymais ir faktu, kad pas nuteistąjį J. K. rasta narkotinė medžiaga karfentanilis. Įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir motyvų apkalbėti neturėjimas negali nulemti liudytojų parodymų patikimumo, nes jie gali ne tik sąmoningai sakyti netiesą, bet ir sąžiningai klysti dėl faktinių aplinkybių. Liudytojo parodymai yra subjektyvus objektyvios realybės atspindys liudytojo sąmonėje, priklausantis nuo daugelio veiksnių, todėl šie parodymai privalo būti tikrinami ir vertinami pagal baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas įrodymų tyrimo, visus ikiteisminio ir teisminio tyrimo trūkumus, nepašalintus neaiškumus, būtinų procesinių veiksmų neatlikimą pateisino tuo, kad šios aplinkybės nepaneigia nuosprendžiu konstatuotų R. V. veiksmų, t. y. neįrodo jos nekaltumo, tačiau pati R. V. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. R. V., J. K., T. Šostako ir A. Rainato parodymų vertinimą nulėmė ne jų turinys, logiškumas, neprieštaravimas kitiems bylos įrodymams, bet išankstinė nuostata, kad nuteistieji meluoja, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojai policijos pareigūnai neturi pagrindo apkalbėti nuteistuosius, yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jų parodymai absoliučiai atitinka realybę.
2.5. Sulaikius J. K., iš jo paimti keturi folijos lankstinukai, kuriuose buvo narkotinė medžiaga karfentanilis. J. K. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad visus folijos lankstinukus jis rado ir pasiėmė savo tikslams, asmeniškai vartoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tris folijos lankstinukus su narkotine medžiaga karfentaniliu J. K. įsigijo iš R. V., o vieną, kurį laikė kojinėje, – iš nenustatyto asmens. Įvertinus tai, kad visi keturi folijos lankstinukai buvo supakuoti į vienodo kirpimo foliją, taip pat atsižvelgiant į miltelių kiekį (0,024 g, 0,027 g, 0,027 g, 0,028 g), karfentanilio kiekį (0,000011 g lankstinuke, rastame kojinėje, 0,000037 g – trijuose kituose lankstinukuose, t. y. vidutiniškai po 0,000012 g), lankstinukų dydį (nuo 2,6 x 8,2 cm iki 3,0 x 8 cm), darytina labai tikėtina, iš esmės abejonių beveik nekelianti išvada, kad visų keturių lankstinukų, paimtų iš J. K., kilmė yra ta pati.
2.6. J. K. parodymus patvirtina ir tai, kad lankstinuke, rastame jo kojinėje, miltelių ir narkotinės medžiagos kiekis minimaliai mažesnis nei kituose trijuose lankstinukuose, – jis nurodė, kad, prieš įsikišdamas lankstinuką į kojinę, truputį jame esančios narkotinės medžiagos pabandė. Liudytojai policijos pareigūnai J. K. po paskutinio kontakto su R. V. visą laiką stebėjo, todėl jeigu po kontakto su R. V. J. K. būtų slėpęs vieną folijos lankstinuką kojinėje, policijos pareigūnai būtų šią aplinkybę užfiksavę ir apie tai davę parodymus. Patys policijos pareigūnai parodė, kad dar iki paskutinio kontakto su R. V. J. K. užėjo į kiemą, kur liudytojai jo nestebėjo. Neatmestina, kad tuo metu J. K. paėmė narkotines medžiagas iš slėptuvės, į kurią jas padėjo nenustatytas asmuo. Apie tai, ką J. K. veikė kieme, galėjo parodyti liudytoja R. B., tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė ją apklausti, motyvuodamas tuo, kad R. B. apklausa aiškiai netikslinga – teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji R. V. patvirtino, kad jos sesuo R. B. buvo sulaužytais šonkauliais ir koja, pastarajai buvo leidžiami vaistai, taigi, nenustatyta, jog ji įvykio dieną būtų buvusi lauke ir galėjusi matyti bet kokias bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau kojos ir šonkaulių sulaužymas nėra aplinkybė, kuri atimtų asmeniui gebėjimą matyti, girdėti, netgi vaikščioti ar kitaip judėti, adekvačiai vertinti aplinką. Tam, kad būtų galima įsitikinti, ar liudytojo parodymai yra reikšmingi, būtina visų pirma šį liudytoją apklausti, o ne iš anksto konstatuoti, kad nenustatyta, jog šis asmuo įvykio dieną būtų galėjęs matyti bet kokias bylai reikšmingas aplinkybes.
2.7. J. K. parodymų patikimumas turėjo būti patikrintas atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, apklausiant liudytoją R. B., galimai mačiusią J. K. veiksmus kieme, prireikus taip pat buvo galima atlikti R. B. parodymų patikrinimą vietoje, o nustačius prieštaravimų tarp asmenų parodymų – organizuoti šių asmenų akistatas. Liudytojų T. Šostako ir A. Rainato gebėjimas stebėti ir tiksliai užfiksuoti įvykius galėjo būti patikrintas atliekant eksperimentą, to ir buvo prašoma apeliaciniame skunde. Gynėjas teismui pateikė nuotrauką, iš kurios matyti, kad iš vietos, kur įvykius stebėjo policijos pareigūnai, jie negalėjo matyti nuteistosios namo kiemo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas gynėjo prašymą atlikti eksperimentą atmetė, motyvuodamas tuo, kad, praėjus daugiau nei metams nuo nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta 2020 m. rugsėjo 19 d., atlikti eksperimentą nebūtų tikslinga ir rezultatyvu. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir netinkamai motyvuotas, kadangi absoliučiai tiksliai atkurti praėjusių objektyvių realybės įvykių niekada neįmanoma, tačiau teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo imtis priemonių, kad aplinkybės būtų atkurtos maksimaliai panašiomis sąlygomis. To apeliacinės instancijos teismas net nebandė atlikti. Nesuprantamas apeliacinio teismo aiškinimas, kad po metų nuo nusikalstamos veikos negalima patikrinti svarbios bylai aplinkybės.
2.8. Teismui užteko A. Rainato parodymų, kad R. V. ir J. K. kontaktavo vietoje, kurios matomumo vaizdo stebėjimo kamera neaprėpia (užstoja pastatas), kad padarytų išvadą, jog dėl to vaizdo kamerų įrašai nesuteiktų bylai reikšmingų duomenų. A. Rainatas parodė, kad būtent dėl vaizdo kamerų, kurių filmuojamas vaizdas matomas iš policijos komisariato kabineto, ir buvo įtarta apie daromą nusikalstamą veiką. Vaizdo kamerų įrašai neabejotinai būtų svarbus įrodymų šaltinis, nagrinėjant bylą. Apie vaizdo kamerų užfiksuotų faktinių duomenų leistinumą ir sąsajumą teismas privalėtų spręsti peržiūrėjęs jų įrašus, nepasitenkindamas tik liudytojo parodymais. Vaizdo kamerų įrašai, praėjus kuriam laikui po įvykio, galimai nėra išsaugoti, tačiau, kad tuo būtų galima įsitikinti, teismas bent jau privalėjo jų pareikalauti, nes teismo prievolė yra imtis visų galimų priemonių byloje esantiems neaiškumams ir abejonėms pašalinti. Be to, kadangi vaizdo įrašus darė ne pašaliniai asmenys, o policijos pareigūnai, jie buvo skirti tam, kad būtų kontroliuojama galima narkotikų prekyba, todėl tikėtina, kad vaizdo įrašai yra išsaugoti kaip svarbus įrodymų šaltinis baudžiamojoje byloje.
2.9. Apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė R. V. nurodytos aplinkybės, kad tie patys policijos pareigūnai jau prieš kurį laiką neteisėtai siekė ją apkaltinti narkotinių medžiagų platinimu. Prieš keletą metų jie atvyko pas ją į namus, aiškino, kad ji yra sulaikoma dėl narkotikų, tačiau po kurio laiko paaiškino, jog šį kartą ji nebus sulaikyta, ir iš namų pasišalino. Galbūt tokie R. V. teiginiai ir nepasitvirtintų, bet teismas juos privalo patikrinti, išanalizuoti ir tik tada, o ne iš anksto, juos atmesti.
2.10. Ant narkotinių medžiagų pakuočių nebuvo rasta nei R. V. rankų, nei biologinių pėdsakų, jokių narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta nei ant jos kūno, nei ant drabužių, nei atlikus kratą jos namuose. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir tomis aplinkybėmis, kad R. V. namuose buvo rasta pinigų ir jos namuose paimtos svarstyklės su kanapių pėdsakais, tačiau šios aplinkybės yra visiškai bereikšmės byloje įrodinėjant disponavimo karfentaniliu faktą. Pinigų galima rasti atlikus beveik bet kurio asmens kratą, apie tai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas. Jeigu R. V. kratos metu jos namuose paimtomis svarstyklėmis būtų svėrusi ir pakavusi narkotinę medžiagą karfentanilį, būtent jo, o ne kanapių pėdsakai būtų rasti ant svarstyklių. Jei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistųjų R. V. ir J. K. bei liudytojų T. Šostako ir A. Rainato parodymus būtų vertinę ne turėdami išankstinį nusistatymą, o bylos įrodymų kontekste, būtų padarę neabejotiną išvadą, kad bylos įrodymų visetas patvirtina ne policijos pareigūnų, o nuteistųjų parodymus.
2.11. Šiai bylai itin svarbus teismų praktikos precedentas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTUxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-511/2021">2K-120-511/2021</a>. Abi bylos iš esmės analogiškos tiek įvykio vieta, tiek faktinėmis aplinkybėmis, veikos pobūdžiu, įrodinėjimo priemonėmis, net pagrindiniai kaltinimo liudytojai tie patys – policijos pareigūnai A. Rainatas ir T. Šostakas. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTUxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-511/2021">2K-120-511/2021</a> kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino bylos aplinkybių, išvadas grindė nepatikrintais duomenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Šioje byloje įrodymų tyrimo, analizės, vertinimo klausimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis precedentu, sukurtu kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTUxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-511/2021">2K-120-511/2021</a>.
2.12. R. V. nuteista už veiką, kurios baudžiamumo nenustato baudžiamasis įstatymas (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. V. pripažinta kalta už disponavimą narkotine medžiaga, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, kaip vienintelę neteisėto disponavimo veiką įvardijant narkotinės medžiagos perdavimą. Tačiau BK 260 straipsnyje nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų perdavimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Narkotinių medžiagų perdavimą kitam asmeniui tam tikromis aplinkybėmis būtų galima kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, tačiau R. V. niekada nebuvo nei įtariama, nei kaltinama narkotinės medžiagos 0,000037 g karfentanilio pardavimu ar kitokiu platinimu. Nors nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. V. platino narkotinę medžiagą, tačiau ji pripažinta kalta ir nuteista ne už narkotinės medžiagos platinimą, o už disponavimą (perdavimą) narkotine medžiaga, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Tokie pažeidimai, R. V. pripažįstant kalta ir nuteisiant už veiką, kurios baudžiamumo nenustato įstatymas, šioje proceso stadijoje nebegali būti ištaisomi, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nepagrįstas. Šis argumentas grindžiamas tik teisiamojo posėdžio garso įrašo fragmentu, kuris nėra pakankamas teigti, kad teismas buvo nusiteikęs prieš R. V. ir išreiškė savo išankstinę, iki bylos nagrinėjimo pabaigos susiformavusią nuomonę. Iš pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto matyti, kad jis yra grindžiamas ne prielaidomis ar teismo nuomone, o išsamiai, kruopščiai ir nešališkai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Remiantis surinktais ir ištirtais duomenimis, nuosprendyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl įrodytų faktinių aplinkybių ir iš kaltinimo pašalintos tos, kurioms įrodyti, kaip pažymėjo teismas, nepakanka duomenų, taip patikslinant kaltinimą R. V. naudai. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas siekė nustatyti objektyvią tiesą byloje ir teisingai išspręsti R. V. kaltės klausimą. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pasinaudota teise reikšti nušalinimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad R. V. turėjo abejonių dėl teismo nešališkumo ir jautė nusiteikimą prieš ją. Jokių kitų duomenų apie galimą teismo šališkumą, išskyrus minėtą garso įrašo ištrauką, gynyba nepateikia. Todėl kasatoriaus argumentai, kad teisėjo pasakytų frazių prasmė, kontekstas, balso intonacija, nepakankamas pakantumas vieniems proceso dalyviams bei palankumas kitiems sudarė pakankamą pagrindą R. V. abejoti teismo nešališkumu, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių taip pat pasisakė ir minėtą garso įrašo ištrauką įvertino.
3.2. Didžiąja dalimi skundo argumentų išreiškiamas nesutikimas su byloje atliktu įrodymų vertinimu, teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesant tai pagrindžiančių teisinių argumentų (BPK 368 straipsnio 2 dalis), kurie leistų konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Kasatorius tik deklaratyviai įvardija teismų atliktą įrodymų vertinimą kaip baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir teigia, kad R. V. kaltė padarius nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nėra įrodyta. Kasatorius palankiai R. V. vertina atskirus įrodymus, nenurodydamas papildomų aplinkybių ir teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, taigi, ši skundo dalis pagrįsta vien tik nesutikimu su teismų priimtais sprendimais. Todėl tokie kasacinio skundo argumentai šioje baudžiamojoje byloje neturi būti nagrinėjami.
3.3. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio skundo dalis dėl įrodymų vertinimo grindžiama iš esmės atkartojant esminius apeliacinio skundo argumentus. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šie argumentai buvo patikrinti, įvertinti ir dėl jų buvo argumentuotai pasisakyta. Taigi visi su įrodymų vertinimu kilę ir nuteistosios gynėjo ginčytini klausimai jau buvo išspręsti apeliacinės instancijos teismo ir kasacinės instancijos teismas nebeturi šių klausimų spręsti.
3.4. Taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi R. V. buvo nuteista už tokią veiką, kurios baudžiamumo nenustato įstatymas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aišku, kad R. V. nuteista už narkotinių medžiagų platinimą, kuriuo pagal teismų praktiką pripažįstamas bet koks atlygintinas ar neatlygintinas neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims. Byloje nustatyti R. V. veiksmai akivaizdžiai atitinka kitokio platinimo sąvoką, įtvirtintą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacine tvarka dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje patikslinto kaltinimo nuteistosios gynėjas nesiskundė, ištaisyti kaltinimo neprašė. Taigi, manytina, kad baudžiamasis įstatymas šioje baudžiamojoje byloje pažeistas nebuvo ir R. V. pagrįstai pripažinta kalta padariusi BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios R. V. gynėjo advokato P. Borkovskio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021).
6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jo argumentų skirta teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ginčyti (kokiomis aplinkybėmis J. K. įgijo narkotinę medžiagą karfentanilį), kasatorius taip pat nesutinka su teismų išvadomis, padarytomis įvertinus byloje surinktus įrodymus, pats juos analizuoja ir kitaip nei teismai, palankiai nuteistajai R. V., interpretuoja jų įrodomąją reikšmę. Tokie argumentai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir jo pagrindu – kitokių teismų išvadų dėl R. V. kaltės, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo procesu šioje byloje, nagrinėtini tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
7. Taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl šios nutarties 2.12 punkte nurodyti kasacinio skundo argumentai, susiję su R. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurie nebuvo nurodyti kasatoriaus apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, paliekami nenagrinėti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo
8. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad R. V. bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
9. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas aiškinamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Nuteistosios gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu objektyviuoju teismo nešališkumo aspektu, suponuojančiu, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2008">2K-340/2008</a>, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017).
10. Analogiškus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo kasatorius nurodė ir apeliaciniame skunde. Jo teigimu, abejonių teismo objektyvumu kelia tai, kad 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu vykstant liudytojo T. Šostako apklausai ir nuteistosios R. V. gynėjui liudytojo pasiteiravus, kodėl policijos pareigūnai nesulaikė jos iškart, kai tik jiems kilo įtarimų dėl galimo pinigų ir narkotinių medžiagų perdavimo, bylą nagrinėjantis teisėjas replikavo, kad nuteistosios sulaikymas įvyko policijos pareigūnams įsitikinus, jog perduodami daiktai yra pinigai ir narkotinės medžiagos. Šį teisėjo teiginį apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino kaip perteklinį, bet nepažeidžiantį teisėjo nešališkumo principo. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Iš 2021 m. gegužės 25 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojo T. Šostako apklausos metu teisėjas nuolat turėjo tikslinti nuteistųjų ir jų gynėjų liudytojui užduodamus klausimus bei paties liudytojo atsakymus, taip pat reiškė pastabas proceso dalyviams dėl liudytojui pateikiamų nekorektiškų ar menamų klausimų. Šiame bendrame kontekste kasatoriaus nurodomas apklausos epizodas, kai teisėjas jau ne pirmą kartą kitiems proceso dalyviams patikslino liudytojo atsakymą, šiam dėl to neprieštaraujant, nelaikytinas išankstinės nuteistajai nepalankios nuomonės išreiškimu, sudarančiu pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu. Priešingai nei teigia kasatorius, tikslindamas liudytojo atsakymą teisėjas nepateikė bylos faktinių aplinkybių vertinimo. Taip pat pažymėtina, kad dėl šio epizodo bylą nagrinėjusiam teisėjui nei nuteistoji, nei jos gynėjas nušalinimo nepareiškė, teisėjo šališkumo klausimas iškeltas tik apeliaciniame skunde, t. y. tik po to, kai šis teisėjas priėmė nuteistajai nepalankų procesinį sprendimą.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su kitais BPK pažeidimais
11. Kasatorius nurodo, kad teismai išvadas dėl R. V. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė remdamiesi vien liudytojų policijos pareigūnų parodymais, nepašalinę jų ir nuteistųjų parodymų prieštaringumo, neįvertinę kai kurių reikšmingų bylai įrodymų bei aplinkybių ir nepagrįstai atsisakę atlikti būtinus proceso veiksmus.
12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
13. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
14. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalis), pažeidimų nenustatė.
15. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo liudytojų policijos pareigūnų T. Šostako ir A. Rainato parodymus apie tai, kad šie stebėjo, kaip R. V. perdavė narkotines medžiagas J. K. (palygino juos tarpusavyje ir su liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patikrino, ar liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka A. Rainato tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes), ir pagrįstai konstatavo, kad dėl esminių bylos aplinkybių jie yra nuoseklūs ir patikimi, o tam tikri nereikšmingi neatitikimai galimi dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko nuo pirminių liudytojų apklausų iki jų apklausų teisme bei dėl liudytojų darbo specifikos – šie policijos pareigūnai dažnai susiduria su panašaus pobūdžio nusikalstamomis veikomis, kurių padarymo aplinkybės būna panašios. Kartu teismai motyvuotai atmetė versiją, kad narkotines medžiagas J. K. atsitiktinai rado greta R. V. namų esančioje teritorijoje. Kasaciniame skunde preziumuojama, kad policijos pareigūnai galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau jų parodymų patikimumas nustatytas lyginant juos ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais byloje surinktais įrodymais, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, taip pat atsižvelgiant į esminę byloje nustatytą aplinkybę – narkotinių medžiagų perdavimą stebėję pareigūnai netrukus po to J. K. su šiomis medžiagomis ir sulaikė. Vien tai, kad liudytojai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, šioje byloje atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jų baudžiamojo proceso priemonėmis tinkamai patikrintiems parodymams suteikti menkesnę įrodomąją reikšmę. Abejones policijos pareigūnų parodymų patikimumu ir prielaidas, kad šie galėjo apkalbėti R. V., kasatorius grindžia tariamu jų ankstesniu vizitu nuteistosios namuose, kurio metu jie neva grasino ją sulaikyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 9 punkte tokius teiginius motyvuotai pripažino objektyviai nepagrįstais, nelogiškais ir todėl liudytojų parodymų patikimumo dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių nepaneigiančiais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, skundžiami teismų sprendimai pagrįsti tinkamai įvertintais įrodymais, o tai, kad jie įvertinti ne taip, kaip tikėjosi kasatorius, savaime negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.
16. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje, pažeidžiant BPK reikalavimus, nebuvo atlikti būtini proceso veiksmai – eksperimentas, siekiant išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai iš tiesų galėjo stebėti narkotinių medžiagų perdavimą, nuteistojo J. K. parodymų patikrinimas vietoje, nuteistosios sesers R. B. apklausa ir parodymų patikrinimas vietoje, taip pat neišreikalauti netoli nuteistosios gyvenamosios vietos esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.
17. Šio argumento kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).
18. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyvio prašymu paskirti eksperimentą, apklausti liudytoją, išreikalauti tam tikrus duomenis yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2014">2K-109/2014</a>, 2K-173-976/2016). Be to, proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar kad teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEwLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-210-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-210-303/2017">2K-210-303/2017</a>, 2K-253-693/2017).
19. Iš apeliacinės instancijos teismo 2021 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo ir kasacine tvarka skundžiamos šio teismo nutarties 12 punkto matyti, kad nuteistosios gynėjo prašymai atlikti papildomus proceso veiksmus buvo argumentuotai atmesti. Teismas nurodė, kad praėjus daugiau nei metams nuo nusikalstamos veikos eksperimento atlikimas nebūtų tikslingas ir rezultatyvus, kaip ir vaizdo kamerų įrašų išreikalavimas, be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Rainatas parodė, kad R. V. ir J. K. susitiko ir kontaktavo vietoje, kurios matomumo vaizdo stebėjimo kamera neaprėpia, dėl to vaizdo kamerų įrašai nesuteiktų nagrinėjamai bylai reikšmingų duomenų. Pasisakydamas dėl R. B. apklausos tikslingumo, teismas nurodė, kad jos sveikatos būklė (sulaužyti šonkauliai ir koja) veikos padarymo metu nesuteikia pagrindo manyti, jog ji galėjo matyti ir teismo posėdyje nurodyti kokias nors reikšmingas bylai aplinkybes. Nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė svarbių įrodymų ar ištyrė byloje esančius įrodymus, nesilaikydamas BPK reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad išsamiai išnagrinėti nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą pakanka apsiribojant byloje ištirtų įrodymų vertinimu, o atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus nėra tikslinga. Kasatoriaus teiginiai, kad gauti nauji duomenys galėtų būti reikšmingi bylai teisingai išspręsti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais. Jo nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismai neišsamiai ir šališkai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms nustatyti, kaip mano kasatorius, byloje surinktų įrodymų nepakako.
20. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje įrodymų tyrimo, analizės, vertinimo klausimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis precedentu, sukurtu kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTUxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-511/2021">2K-120-511/2021</a>, tačiau teismai kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teismo sprendimą grįsti tik tokiais kasacinio teismo nutartyse pateiktais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2013">2K-353/2013</a>). Kasatoriaus nurodomos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės bei šiose bylose atlikti įrodymų rinkimo veiksmai skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių. Kasatoriaus minima nutartimi baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nustačius, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas BPK nustatyta tvarka neužfiksuotais nuteistojo parodymais – jo prisipažinimu, be to, atlikus kratas narkotinių medžiagų platinimu įtariamo asmens namuose ir ūkiniame pastate, narkotinių medžiagų, jų pėdsakų, pakavimo priemonių nerasta. Liudytojai policijos pareigūnai minėtoje byloje paties narkotinių medžiagų perdavimo momento nematė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuteistosios kaltė grindžiama tik teisėtai gautais įrodymais, priešingai nei kasatoriaus nurodomoje byloje, šioje byloje policijos pareigūnai užfiksavo narkotinių medžiagų perdavimo momentą, o kratos metu R. V. savanoriškai pateikė jiems folijos ritinį ir elektronines svarstykles, ant jų rasti kitos rūšies narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)) pėdsakai.
21. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios R. V. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
Algimantas Valantinas
