G. D. pagal BK 202 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-173-387/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02002-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.6.1;

1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 420 MGL (21 000 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš G. D. R. B. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo G. D. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. D. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga. Jis neteisėtai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. pagal savo gyvenamąją vietą, esančią Daržų g. 13, Tauragėje, laiku neinformavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ir nepateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, t. y. pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 9.5 punktą, neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės ir kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu ir pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. į interneto puslapį www.autoplius.lt, turėdamas tikslą parduoti ir iš to gauti pajamų, įdėjo ne mažiau kaip 92 skelbimus apie parduodamus automobilius, iš jų pardavė ne mažiau kaip dvylika automobilių ir gavo ne mažiau kaip 61 570 Eur pajamų.

2. Be to, G. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus. Jis 2018 m. spalio 31 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „Užuovėja“ priklausančiose patalpose, esančiose S. Dariaus ir S. Girėno g. 29, Tauragėje, UAB „Užuovėja“ darbuotojui pateikė R. B., gyv. (duomenys neskelbtini), asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo metus, gyvenamąją vietą ir kt.), pakankamus draudimo sutarčiai sudaryti, ir taip pastarojo vardu be jo valios sudarė draudimo sutartį Nr. 12 8941381 (draudimo liudijimo serija ir numeris AJB 0448981), kuria nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. apdraustas automobilis „Nissan Leaf“, bei 2018 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvite, serija BUH, Nr. 2131366, grafoje „sumokėjau“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai draudimo paslaugas perkantį asmenį „R. B.“ ir už jį pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Šiuos suklastotus tikrus dokumentus G. D. laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu ir nenustatytoje vietoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gruodžio 10 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tose pačiose UAB „Užuovėja“ priklausančiose patalpose UAB „Užuovėja“ darbuotojui pateikė R. B. asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo metus, gyvenamąją vietą ir kt.), pakankamus draudimo sutarčiai sudaryti, ir taip pastarojo vardu be jo valios sudarė draudimo sutartį Nr. 13 9024828 (draudimo liudijimo serija ir numeris AJB 0556722), kuria nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. sausio 9 d. apdraustas automobilis „VW Tiguan“, bei 2018 m. gruodžio 10 d. pinigų priėmimo kvite, serija BUH, Nr. 2131572, grafoje „sumokėjau“ įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis apie tariamai draudimo paslaugas perkantį asmenį „R. B.“ ir už jį pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Šiuos suklastotus tikrus dokumentus G. D. laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu ir nenustatytoje vietoje.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo G. D. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Netinkamas BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytų stambaus masto ir versliškumo požymių taikymas lėmė tai, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai tokia licencija (leidimas) yra privaloma, pripažįstamas neteisėtais veiksmais tiek BK 202 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje. Šias normas skiria tik BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvieji versliškumo ir stambaus masto požymiai. Taikant sisteminį įstatymų aiškinimą, stambaus masto sampratą galima įžvelgti ANK 127 straipsnio 5 dalies dispozicijoje, nustatančioje, kad pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį „<...> atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“. Cituojama norma leidžia teigti, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytas stambaus masto požymis nustatomas, kai asmuo, neturėdamas tam būtino leidimo, verčiasi komercine veikla ir jos metu gauna ne mažiau kaip 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių pajamų, o jei veikla truko ilgiau nei dvylika mėnesių – kai asmuo minėto dydžio pajamas gauna per paskutinius dvylika mėnesių.

3.2. Konstatuodamas, kad stambaus masto požymį BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme aktualu tirti ir vertinti atsižvelgiant į pinigų sumos, gautos per visą G. D. inkriminuotą neteisėtos veikos laikotarpį, dydį, apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai taikė BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytą stambaus masto požymį, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija 500 MGL dydžio sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAzLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-303-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-303-507/2016">2K-303-507/2016</a>). Šią išvadą patvirtina ir žemesnės instancijos teismų sprendimai (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-245/2020, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNy02NTQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-27-654/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-27-654/2019">1-27-654/2019</a>).

3.3. G. D. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. versliškai ir stambiu mastu vertėsi automobilių pardavimo veikla, tačiau tokios veiklos nebuvo registravęs teisės aktų nustatyta tvarka, pardavė dvylika automobilių ir gavo 61 570 Eur pajamų, tačiau, sprendžiant klausimą dėl G. D. atsakomybės rūšies atribojimo, turėjo būti vertinamas ne visas, bet paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpis, arba gautos pajamos turėjo būti išdalytos visam tiriamajam laikotarpiui – 32 mėnesiams. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. kaltinime nurodytų automobilių bendra pardavimo suma yra 25 750 Eur ir nežymiai viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur), todėl G. D. atsakomybė neperaugo į baudžiamąją.

3.4. Skaičiuojant neteisėtos veiklos, susijusios su prekyba, mastą, negalima apsiriboti inkriminuotų pardavimų bendros sumos nustatymu, visiškai neatsižvelgiant į aplinkybę, kad parduotus daiktus, šiuo atveju – automobilius, prieš tai reikėjo įsigyti. Ekonomikos terminologijoje pajamos apibrėžiamos kaip įmonės ar asmens gaunamos lėšos kaip atlygis už darbą, pastangas ar kaip investicijų grąža. Investicijų grąža yra finansinis rodiklis, kuris parodo iš investicijos gautą naudą. Akivaizdu, kad kai inkriminuojama neteisėta veikla, pasireiškianti tam tikrų daiktų perpardavimu, skaičiuojant veiklos mastą, turi būti atsižvelgiama į investicijų grąžą, o ne į pardavimo kainos sumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos G. D. argumentus įvertino kaip gynybinę poziciją, o tariamą automobilių įsigijimą įvertino kaip paruošiamuosius veiksmus BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytai veikai daryti. Tačiau toks stambaus masto požymio aiškinimas ir taikymas ne tik akivaizdžiai prieštarauja verslo logikai, bet ir dirbtinai apsunkina galimai neteisėtai komercine veikla besiverčiančio asmens, kuris parduoda prekę, padėtį, lyginant su asmeniu, kuris galimai verčiasi neteisėta veikla, teikdamas paslaugas.

3.5. Argumentus, kad, esant tam tikrų daiktų perpardavimo neteisėtai veiklai, vertinant, ar tokia veikla atitinka stambaus masto kriterijų BK 202 straipsnio kontekste, neturi būti vertinama tik daikto pardavimo kaina, patvirtina ir kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-976/2018">2K-130-976/2018</a>, iš kurios matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nustatė, jog baudžiamojon atsakomybėn trauktas asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinęs veiklos, komerciniais tikslais įgijo ir pardavė vieną brangų nekilnojamojo turto objektą (už kainą, kuri daug kartų viršija 500 MGL dydžio sumą), tačiau BK 202 dispozicijos alternatyviojo stambaus veiklos masto nenustatė ir asmenį pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisino. Nors ši byla nėra precedentinė nagrinėjamai baudžiamajai bylai, ji iliustruoja, kad vertinant neteisėtos veiklos mastą, pasireiškiantį rinkoje neuždraustų daiktų perpardavimu, negali būti vertinamos tik pajamos, privaloma atsižvelgti ir į daiktams įsigyti patirtas išlaidas.

3.6. Net ir preziumuojant, kad G. D. aptariamu laikotarpiu pardavė visus kaltinime nurodytus dvylika automobilių už kaltinime nurodytą bendrą 61 570 Eur sumą, skaičiuojant maksimaliai optimistinę 20 proc. investicijų grąžą, gaunama 12 314 Eur per dvejus metus, keturis mėnesius ir trylika dienų, arba 5150 Eur per paskutinius vienerius metus (bendra pardavimo per paskutinius vienerius metus suma – 25 750 Eur), ir šios sumos neatitinka BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto stambaus masto požymio. Iš to išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai pritaikė BK 202 straipsnio 1 dalį.

3.7. Pirmosios instancijos teismas G. D. veiksmuose taip pat nepagrįstai nustatė ir BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą versliškumo požymį. Net ir pripažinus, kad G. D. pardavė visus automobilius, turėjo pirkimo–pardavimo sutarčių šablonus ir bendravo su potencialiais pirkėjais, šie veiksmai savaime negali būti pripažįstami versliška veikla, nes jie yra įprasti bet kokios transporto priemonės pardavimui. Byloje nenustatytos specialios pasiruošimo veikai priemonės, išvystyta infrastruktūra, platūs nuteistojo ryšiai su automobilių tiekėjais, transportuotojais ar kitais asmenimis, veiklai skirtų patalpų buvimas, darbuotojų samdymas ir panašiai. Kasacinio teismo praktika, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal versliškumo požymį, įpareigoja teismus, be neteisėtos veiklos sistemingumo, remtis dar ir kitais kriterijais, rodančiais didesnį šios veiklos pavojingumą. Tokiais rodikliais, manytina, galėtų būti gamyklinio pobūdžio veiklos vykdymas, didelis skaičius samdomų darbuotojų ar kitaip į veiklą įtrauktų asmenų, išvystyta realizavimo infrastruktūra ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, aiškindamas BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą versliškumo požymį.

3.8. Pripažindami G. D. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų suklastojimo, teismai nepagrindė jo veiksmų pavojingumo, todėl nebuvo nustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Šiuo atveju G. D. veikos pavojingumas grindžiamas prielaidomis. Svarbu ir tai, kad minėtos draudimo sutartys buvo trumpalaikės, galiojo tik vieną mėnesį ir už jas buvo visiškai atsiskaityta. Tai reiškia, kad draudikas gavo visas pajamas, nustatytas pagal draudimo sutartį. Jei įvyktų draudžiamasis eismo įvykis, draudimo išmoką turėtų išmokėti kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo agentūra. Net jei kaltininkai būtų „Nissan Leaf“ ir „VW Tiguan“ automobilių vairuotojai, draudimo išmoka būtų mokama išimtinai tik pagal sutarties sąlygas, todėl draudikas ar R. B. nepatirtų jokios žalos. Taigi G. D. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrindas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

3.9. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje G. D. veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pavojingumas grindžiamas tuo, kad įvykus draudžiamajam įvykiui galėtų pasunkėti žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Šiuo aspektu itin svarbu, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens veika pagal BK 300 straipsnį gali būti pripažinta mažareikšme tais atvejais, kai suklastotas tikras ar pagamintas netikras dokumentas nepateko į dokumentų apyvartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtNjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-648/2020">2K-83-648/2020</a>). Byloje nebuvo nustatyta, kad G. D., tariamai suklastojęs aptariamas draudimo sutartis, būtų siekęs apgauti kitus asmenis ar gauti asmeninės naudos arba kad jis tai būtų daręs sistemingai. Todėl net jei kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad BK 300 straipsnio prasme pavojingumo požymis taikytas tinkamai, G. D. veiksmai vis tiek nesiektų tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, – būtent dėl veikos mažareikšmiškumo. Papildomai pažymėtina, jog pagal kasacinės instancijos teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką turi būti vengiama dirbtinai kriminalizuoti išimtinai civilinius, administracinius, mokestinius ar drausminius santykius.

3.10. G. D. pirmosios nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu galiojo skirtingos BK 47 straipsnio, įtvirtinančio baudos dydžius, redakcijos. 2017 m. sausio 1 d. redakcijos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustatė, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama iki 1000 MGL dydžio bauda, jos vidurkis siekia 498 MGL, o 2017 m. spalio 6 d. redakcijos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 MGL iki 4000 MGL dydžio bauda, jos vidurkis siekia 1950 MGL. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas ne tik nemotyvavo skiriamos baudos bausmės dydžio, bet ir jo nevertino pasikeitusios BK 47 straipsnio redakcijos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad abiem įstatymo redakcijomis skaičiuojamas baudos dydžio vidurkis gerokai skyrėsi, teismas turėjo motyvuoti priimamą sprendimą dėl baudos dydžio nustatymo. Nemotyvuojant skiriamos bausmės dydžio, kai tęstinės veikos padarymo metu keitėsi BK 47 straipsnyje nustatyti baudos dydžiai, buvo netinkamai pritaikytas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nebuvo pakankamai atidus ir šio pažeidimo neištaisė.

3.11. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu G. D. naudojosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įtariamojo teise tylėti, o bylos nagrinėjimo teisme metu pageidavo duoti parodymus po liudytojų apklausų, pripažino patvirtinančiomis jo kaltę. Pažymėtina, kad teisė tylėti garantuoja baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui absoliučią galimybę laisvai apsispręsti, kada ir kiek tylėti, ir įpareigoja baudžiamojo persekiojimo institucijas gerbti bet kokį apsisprendimą, įtariamojo tylėjimas jokiomis sąlygomis ir jokiame kontekste negali būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas. Priešingu atveju būtų paralyžiuojama pati teisės tylėti esmė. Šį esminį proceso pažeidimą G. D. nurodė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau teismas dėl jo nepasisakė.

3.12. Pirmosios instancijos teismas G. D. kaltę grindė ne tik vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais, bet ir akivaizdų pirmumą teikdamas tik kaltinimui palankiems įrodymams, negretindamas įrodymų, nesusiedamas jų, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.

3.13. Faktą, kad G. D. pardavė visus kaltinime nurodytus automobilius, teismas grindė tuo, jog automobilių pardavimo skelbimuose nurodytas telefono numeris priklausė jam. Tačiau teismas nevertino liudytojo E. J. parodymų, kad šis telefono numeris priklausė jam. Liudytojo parodymų kritika dėl to, kad jis pažįsta G. D., yra neišsami, nes pažįstami asmenys prašo vieni kitų pagalbos, teismas nevertino E. J. išvykimo į užsienį aplinkybių, todėl pateikė neišsamų įrodymų vertinimą.

3.14. Faktą, kad G. D. suklastojo automobilių „Nissan Leaf“ ir „VW Tiguan“ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, teismas grindė Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. specialisto išvada Nr. 11K-132 (19), kurioje pateiktos tik tikėtinos išvados, jog minėtų draudimo sutarčių apmokėjimą patvirtinančiuose pinigų priėmimo kvituose rankraštinius įrašus grafoje „sumokėjau“ R. B. vardu parašė G. D. Teismas nesusiejo šios išvados tikėtinumo su draudimo brokerės UAB „Užuovėja“ vardu pasirašiusio E. P. parodymais, kad šių sutarčių tikrai nesudarė G. D..

3.15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad G. D. K. D. pardavė priekabą „Thule“, nors K. D. teisme parodė, jog šią priekabą pirko iš lenkų tautybės pardavėjo, o ne iš G. D. (kadangi priekaba buvo nekokybiška, būtų džiaugęsis galėdamas pareikšti pretenziją dėl jos Tauragėje). Teismas nepateikė motyvų, kodėl atmeta teisme prisiekusio liudytojo parodymus ir kokie reikšmingesni duomenys patvirtina priekabos pardavimo faktą.

3.16. Faktą, kad G. D. pardavė automobilį „Nissan Leaf“, teismas grindė duomenų bazės PRUM išrašu, tariamai rodančiu, jog automobilis buvo Lenkijoje. G. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė antstolės N. Genutienės 2021 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0166-21-4K, kuriuo patvirtinta, kad automobilis yra Lietuvoje, Tauragėje. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas šių duomenų, padarė tikrovės neatitinkančią išvadą dėl automobilio pardavimo fakto.

3.17. Faktą, kad G. D. pardavė automobilį „Ford Galaxy“, teismas grindė tuo, jog šį automobilį įsigijęs G. R. atpažino jį kaip šio automobilio pardavėją, nors iš bylai pateiktos UAB „Magaviera“ 2018 m. liepos 18 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad automobilį pardavė ši bendrovė. Šias aplinkybes teisme patvirtino bendrovės vadovas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių duomenų nepatikrino, nepalygino, prieštaravimų nepašalino ir savo sprendimų neargumentavo.

3.18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis G. D. tariamai parduotų automobilių buvo laikoma UAB „Iksfera“ automobilių pardavimo aikštelėje. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktas UAB „Iksfera“ raštas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tarp G. D. ir minėtos bendrovės nebuvo sudaryta jokių nuomos sutarčių, šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojas UAB „Iksfera“ vadovas, tačiau teismas šių duomenų nepatikrino, nepalygino, prieštaravimų nepašalino ir savo sprendimų neargumentavo.

3.19. Apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad G. D. į internetinę automobilių pardavimo svetainę www.autoplius.lt dėjo parduodamų automobilių skelbimus, naudodamasis (duomenys neskelbtini) el. pašto domenu. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ informacinis pranešimas, kad el. pašto domenas takas.lt buvo neaktyvus dar nuo 2017 m. sausio 31 d. Teismas šių duomenų nepatikrino, nepalygino, prieštaravimų nepašalino ir savo sprendimų neargumentavo.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Su kasaciniame skunde pateikiamais BK 202 straipsnio 1 dalies sudėties požymių – versliškumo ir stambaus masto – aiškinimo ir taikymo argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priimtame nuosprendyje išsamiai atskleidė minėtos baudžiamojo įstatymo normos sudėties požymius, pagrįsdamas juos ne tik baudžiamosios teisės teorija, bet ir suformuota teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad versliškumo požymis tinkamai atskleistas byloje surinktais patikimais, leistinais, teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma. Pritartina teismo išvadai, kad versliškumas pasireiškia nuteistojo G. D. vykdytos veikos sistemingumu ir nuolatiniu jos pobūdžiu. G. D. jam inkriminuotą veiklą vykdė beveik trejus metus – laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. Teismų sprendimuose įrodyta, kad per šį laikotarpį G. D. pardavė ne mažiau kaip dvylika transporto priemonių.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad didesnį G. D. neteisėtos prekybos naudotais automobiliais veikos mastą, o kartu ir versliškumo požymį, atskleidžia jo atlikti kryptingi, paruošiamieji darbai tokiai veiklai sėkmingai vykdyti, užtikrinti ir tęstis. Be to, G. D., vykdydamas tokią veiklą, suklastojo dokumentus svetimo asmens vardu ir nesant jo valios sudarė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl parduodamų automobilių „Nissan Leaf“ ir „Volkswagen Tiguan“. G. D. neteisėta veikla susijusi su specifine verslo rūšimi, t. y. naudotų automobilių pardavimu, kuriai vykdyti nereikia įdėti tiek organizacinių ir kitų verslo paruošiamųjų darbų. Tačiau tai nereiškia, kad ši veikla negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Pabrėžtina, kad gynybos argumentai šiuo klausimu teismų baigiamuosiuose aktuose motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti.

4.3. G. D. pagrįstai inkriminuotas ir kitas BK 202 straipsnio 1 dalies kvalifikuojantis požymis, kad jis neteisėtą veiklą vykdė stambiu mastu. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. D. iš neteisėtos veiklos gautos pajamos gerokai viršijo 500 MGL (25 000 Eur) dydžio sumą ir pasiekė 61 570 Eur sumą, todėl jo veikla pagrįstai įvertinta kaip vykdyta stambiu mastu. Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, kasatorius nepagrįstai susiaurina stambaus masto požymio vertinimą iki paskutinių per dvylika mėnesių gautų pajamų kriterijaus. Teismai atsižvelgė į tęstinį veikos pobūdį ir nurodė, kad vertintina pinigų suma, gauta per visą G. D. inkriminuotą neteisėtos veikos laikotarpį. Priešingu atveju, jeigu būtų vadovautasi nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. neteisėtai gautų pajamų dydžiu, būtų likusi teisiškai neįvertinta nuteistojo veikla, vykdyta nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. Taip būtų dirbtinai išskaidoma (išskiriama) tęstinė nuteistojo nusikalstama veikla ir liktų neaišku, kaip ji turėtų būti vertinama įstatymo taikymo prasme – ar už paminėtą neteisėtos veiklos periodą taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ar administracinė atsakomybė pagal ANK 127 straipsnį, taip pat iškiltų asmens dvigubo nubaudimo problema.

4.4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad tiek pajamų, kiek inkriminuota G. D., jis faktiškai negavo, nes teismai neįvertino aplinkybių, jog naudotus automobilius jis prieš tai turėjo nupirkti, todėl investicinė grąža neviršija baudžiamajai atsakomybei taikyti aktualios 500 MGL (25 000 Eur) dydžio pajamų, skaičiuotinų per 12 mėnesių laikotarpį, sumos. Ši kasatoriaus versija buvo motyvuotai atmesta apeliacinės instancijos teismo. Pažymėtina, kad teismų nurodytose kasacinės instancijos teismo nagrinėtose panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose dėl BK 202 straipsnio taikymo nebuvo išskiriama investicinė grąža, pelnas ir pan., o stambiam mastui nustatyti vertintos kaltininko gautos pajamos. Kasaciniame skunde paminėtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-976/2018">2K-130-976/2018</a> pateikti stambaus masto skaičiavimo išaiškinimai šiuo atveju neaktualūs, nes šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų G. D. byloje.

4.5. Taip pat atmestini kasacinio skundo motyvai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė nuteistajam BK 300 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai atskleidė BK 300 straipsnio 1 dalies turinį ir normos taikymo aspektus, pagrindė juos suformuota kasacinės instancijos teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su žemesnės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nenustatė, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų padaręs BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių pažeidimus ar kad BK 300 straipsnio 1 dalis G. D. būtų pritaikyta netinkamai, taigi kartu motyvuotai, o ne remdamasis prielaidomis, atmetė gynybos argumentus.

4.6. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad buvo netinkamai pritaikytas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas. Pažymėtina, kad gynyba šiuo klausimu apeliaciniame skunde nepasisakė ir jo nekėlė apeliaciniame procese. Teismai G. D. neteisėtą veiklą vertino kaip tęstinę, todėl bausmė turi būti skiriama pagal tęstinės veikos pabaigoje galiojusius BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte skirtinos baudos dydžius, kurie už apysunkį nusikaltimą (BK 202 straipsnio 1 dalis) siekė nuo 100 iki 4000 MGL.

4.7. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė esminius BPK 21 straipsnio 4 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Teismo pateiktą kritišką nuteistojo parodymų, jo pasirinktos gynybos taktikos vertinimą kasatorius nepagrįstai laiko esminiu BPK pažeidimu, tai tėra nuosprendžio surašymo technikos trūkumas, niekaip nesuvaržantis kaltinamojo teisių į gynybą ir neperkeliantis įrodinėjimo naštos kaltinamajam bei neturintis įtakos teisėto ir teisingo nuosprendžio priėmimui.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo G. D. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021).

7. Šios nutarties 3.13–3.19 punktuose nurodyti kasacinio skundo argumentai skirti teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ginčyti, kasatorius pats analizuoja įrodymus ir kitaip nei teismai, palankiai nuteistajam G. D., interpretuoja jų įrodomąją reikšmę. Tokie argumentai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir jo pagrindu – kitokių teismų išvadų dėl G. D. kaltės, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo procesu šioje byloje, nagrinėtini tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

8. Taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl šios nutarties 3.10 punkte nurodyti kasacinio skundo argumentai, susiję su G. D. paskirtos baudos bausmės dydžiu, kurie nebuvo nurodyti kasatoriaus apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, paliekami nenagrinėti.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais

9. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas G. D. kaltę grindė vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais, pirmumą teikdamas tik kaltinimui palankiems įrodymams, negretindamas įrodymų, nesusiedamas jų, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

11. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

12. Patikrinusi žemesniųjų instancijų teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasatoriaus teiginiai apie teismų padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus prieštarauja teismų sprendimų turiniui.

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas tyrė ir analizavo visus – tiek G. D. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus (paties nuteistojo, nukentėjusiojo R. B., liudytojų R. R., E. J., V. Š., V. N., M. S., G. R., R. J., K. D., R. R., K. R., E. F., M. K., E. P. parodymus, specialistų išvadas, bankų sąskaitų išklotines, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, daiktų ir įvykio vietos apžiūros, kratos ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, įvairių bendrovių pateiktą informaciją ir kt. duomenis), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia G. D. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nėra pagrindo.

14. Pagal nuteistojo G. D. gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikęs įrodymų tyrimą (pridėjęs prie bylos nuteistojo gynėjo pateiktus dokumentus, apklausęs liudytojus R. P., A. B. (A. B.), G. R.) ir dar kartą išsamiai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs pažeidimų, ir pritarė išvadai dėl G. D. kaltės padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, detaliai aptartas kiekvienas įrodymas atskirai, įvertinta įrodymų visuma, paneigtos nuteistojo ir jo gynėjo iškeltos versijos dėl kaltinime nurodytų automobilių pardavimo aplinkybių. Šis teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu ir formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose; toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Deklaratyvūs kasatoriaus argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo grindžiami vien nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir yra nepagrįsti.

15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui prieštarauja ir kasatoriaus teiginys, kad naudojimąsi įtariamojo teise atsisakyti duoti parodymus ir pageidavimą bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus po liudytojų apklausų šis teismas pripažino aplinkybėmis, patvirtinančiomis G. D. kaltę. Išsamiai įvertinęs bylos įrodymus ir aptaręs G. D. poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų viso proceso metu, teismas konstatavo, kad jo parodymus laiko pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi teismas padarė išvadą, kad nuteistojo parodymai visų įrodymų kontekste nėra patikimi, o ne laikė jo pasirinktą poziciją jo kaltės įrodymu, kaip teigia kasatorius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas nuteistojo pasirinktos gynybinės pozicijos aptarimas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

16. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje G. D. veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes juose nėra versliškumo ir stambaus masto požymių, būtinų kilti atsakomybei pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį.

17. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Taigi baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla siejama su alternatyviais požymiais – versliškumu ar (ir) stambiu mastu.

18. Stambaus masto požymis BK nekonkretizuojamas, tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad, asmens neteisėtu būdu gaunamoms pajamoms (įplaukoms) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamoms (įplaukoms), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertei viršijant ANK 127 straipsnyje nustatytą 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą (25 000 Eur), visais atvejais kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

19. Versliškumo požymis veikoje nustatomas konstatavus, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147/2010">2K-147/2010</a>, 2K-490/2010, 2K-539/2013). Versliškumas suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę (ANK 127 straipsnis), jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą, pajamų dydį ar sistemingumą. Todėl versliškumas vertinamas ir pagal kitus požymius – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su stambaus masto kriterijumi. Kiekvienu atveju šis požymis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-515/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-515/2014">2K-515/2014</a>, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, kad, įvertinus versliškumo kriterijaus neapibrėžtumą, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ekonominę veiklą pagal šį kriterijų visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo ir neproporcingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-515/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-515/2014">2K-515/2014</a>, 2K-165-976/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai išsamiai ir argumentuotai pagrindė abiejų BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių – stambaus masto ir versliškumo – buvimą nuteistojo G. D. veikoje. Teismai nustatė, kad jis, neturėdamas leidimo, neįkūręs įmonės ir kitais būdais neįteisinęs, ėmėsi individualios komercinės veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu ir pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, ir šią veiklą vykdė beveik trejus metus – nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. Per šį laikotarpį G. D. pardavė ne mažiau kaip dvylika transporto priemonių ir už jas gavo 61 570 Eur pajamų, kurios žymiai viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą, reikalingą stambiam veiklos mastui konstatuoti ir kartu baudžiamajai atsakomybei kilti. Veikos versliškumo požymį teismai argumentavo tuo, kad nuteistasis atliko kryptingus paruošiamuosius darbus savo veiklai sėkmingai vykdyti: interneto svetainėje paskelbė 92 skelbimus apie parduodamus automobilius, pasirūpino galimybe parduodamus automobilius laikyti automobilių pardavimo aikštelėje, turėjo pasiruošęs ir pardavimo metu pildė pirkimo–pardavimo sutarčių blankus prancūzų ir lenkų kalba, aktyviai ir kaip patyręs automobilių pardavėjas bendravo su potencialiais pirkėjais telefonu, nurodydamas parduodamų automobilių techninę būklę, defektus, VIN kodus, derėjosi dėl kainų, tarėsi dėl susitikimo laiko ir vietos. Be to, tokia veikla buvo vienintelis ir pagrindinis G. D. pragyvenimo šaltinis. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, remdamiesi kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojamais kriterijais, teismai pagrįstai pirmiau aptartą G. D. veiklą pripažino nusikalstama veika. Nuteistojo suvokimą apie šios veiklos neteisėtumą, be kita ko, rodo ir tai, kad jis klastojo dokumentus (kito asmens vardu sudarė draudimo sutartis dėl parduodamų automobilių „Nissan Leaf“ ir „Volkswagen Tiguan“), siekdamas užmaskuoti bet kokius jos vykdymo faktus.

21. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, nustatydami stambaus masto požymį G. D. veikoje, teismai nukrypo nuo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAzLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-303-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-303-507/2016">2K-303-507/2016</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-976/2018">2K-130-976/2018</a> suformuotos praktikos. Abiejų šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir jose net nebuvo pateikti jokie teismų argumentus dėl stambaus masto požymio nustatymo G. D. veikoje paneigiantys išaiškinimai – baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-976/2018">2K-130-976/2018</a> nenustačius asmeniui inkriminuotos veikos neteisėtumo, kasacinės instancijos teismas dėl stambaus masto požymio nustatymo nepasisakė, o baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAzLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-303-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-303-507/2016">2K-303-507/2016</a> nebuvo nustatytas iš neteisėtos veiklos gautų pajamų dydis, todėl asmens veikla nebuvo vertinama kaip vykdoma stambiu mastu ir šis požymis jam nebuvo inkriminuotas. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimas pagal stambaus masto kriterijų vertinti visas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. G. D. iš neteisėtos veiklos gautas pajamas teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose neprieštarauja (žr., pavyzdžiui, kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2014, 2K-276-697/2017, 2K-355-648/2018, 2K-17-648/2018, 2K-129-976/2019).

22. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus teiginiu, kad G. D. veiksmuose nepagrįstai nustatytas versliškumo požymis. Nekartodama byloje nustatytų aplinkybių, kurias teismai teisingai įvertino kaip patvirtinančias G. D. neteisėtos veiklos versliškumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prekybos automobiliais specifika pasižymi tuo, jog jai versliškai ir pelningai vykdyti nebūtina kasatoriaus nurodoma išvystyta infrastruktūra, platūs ryšiai su automobilių tiekėjais ir transportuotojais, nėra būtinos ir tokiai veiklai skirtos patalpos ar samdomi darbuotojai. Tai, kad byloje nustatyta, jog neteisėta prekyba automobiliais G. D. vertėsi vienas, be kitų asmenų pagalbos, ir ši veikla nepareikalavo didelių išteklių, nepaneigia veiklos versliškumo pobūdžio. Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, G. D. veiksmai pažeidė nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams, todėl pasiekė nusikalstamai veikai būdingą pavojingumo laipsnį.

23. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo G. D. veika pagrįstai pripažinta nusikaltimu ir teisingai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

24. Kasatorius nurodo, kad G. D. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šis teiginys argumentuojamas tuo, kad kaltinime nurodytų tikrų dokumentų suklastojimas nelaikytinas pavojinga baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu veika. Taip pat kasatorius kelia BK 37 straipsnyje nurodyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo taikymo klausimą.

25. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiomis veikomis kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Jos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk4LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-198-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-198-689/2019">2K-198-689/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtNjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-648/2020">2K-83-648/2020</a>).

26. Byloje nustatyta, kad G. D. R. B. vardu be jo valios sudarė dviejų automobilių draudimo sutartis ir už jį pasirašė išgalvotais parašais, taip suklastodamas šiuos tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. D. šiuos suklastotus tikrus dokumentus laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje.

27. Kasatoriaus teiginiai, kad, pripažindami G. D. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų suklastojimo, teismai nepagrindė jo veiksmų pavojingumo, todėl nebuvo nustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis arba ši veika turėjo būti pripažinta mažareikšme, yra nepagrįsti.

28. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMwLTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-230-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-230-697/2017">2K-230-697/2017</a>).

29. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413-895/2016">2K-413-895/2016</a>, 2K-169-689/2018, 2K-22-303/2021).

30. Šioje byloje sprendžiant apie G. D. padarytos veikos pavojingumą svarbu atsižvelgti į suklastotų tikrų dokumentų specifiką, jų galimo panaudojimo sritį ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad į šias aplinkybes buvo tinkamai atsižvelgta. Nagrinėjamu atveju suklastotų draudimo sutarčių pagrindu buvo apdrausti didesnio pavojaus šaltiniai – automobiliai. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad, įvykus eismo įvykiui, būtų ne tik apsunkintas tikrojo automobilio draudėjo nustatymas, bet ir sutrikdyta normali tokių dokumentų apyvarta, taip pat būtų apsunkintos nukentėjusiųjų galimybės greitai atgauti žalos atlyginimą, todėl suklastotose draudimo sutartyse įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad suklastotų draudimo sutarčių pagrindu buvo sudarytos prielaidos reikalauti žalos atlyginimo iš už tai neatsakingo asmens (R. B.). G. D. veiksmais šiuo atveju buvo padarytas realus dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo pažeidimas.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad G. D. veiksmai negali būti vertinami kaip nepavojingi, negalintys sukelti teisinių pasekmių. Jo veikoje pagrįstai nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai, ji negali būti pripažinta mažareikšme.

32. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. D. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas