Dėl statybos padarinių pašalinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-469-611/2015

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00097-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

24.1; 30.10; 93.2.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski (pranešėjas), Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. Č. ir S. Č. ieškinį atsakovams V. B., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. Č.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl statybos padarinių pašalinimo po to, kai buvo panaikintas statybos leidimas rekonstruoti ginčo pastatą.

Ieškovai K. Č. ir S. Č. 2013 m. vasario 25 d. ieškiniu prašė teismo:

įpareigoti atsakovus V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administraciją pašalinti statybos padarinius dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėtai išduotą 2006 m. rugsėjo 13 d. statybos leidimą Nr. 208 (jis panaikintas Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu dėl to, kad negautas vieno iš bendraturčių K. Č. sutikimas rekonstrukcijai atlikti), t. y.: įpareigoti atsakovą V. B. per šešių mėnesių terminą teismo nustatytų kaltų asmenų – V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę; šių įpareigojimų atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovams nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų, arba:

įpareigoti atsakovą V. B. per šešių mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti jį savo lėšomis per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę; šių įpareigojimų atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovams nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. B. Teismui nusprendus atsakovą V. B. įpareigoti reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją bei gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir atsakovui tai įvykdžius, įpareigoti atsakovą per šešių mėnesių terminą atlikti statybos darbus pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją bei naująjį statybą leidžiantį dokumentą, o jei per šį terminą statybos darbai nebus atlikti, įpareigoti atsakovą V. B. per du mėnesius nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovams nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. B.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai grindė ieškinį tuo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, kuriuo panaikintas statybos leidimas dėl bendraturčio K. Č. sutikimo rekonstruoti namą nebuvimo, įsiteisėjo jį palikus nepakeistą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A822 -885/09. Ieškovai prašė teismo pašalinti panaikinto statybos leidimo padarinius, nes, jų teigimu, neteisėtai išduoto leidimo pagrindu pradėti ir neužbaigti statybos darbai daro žalą bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovu V. B. turimos namo pirmajame aukšte ieškovų dalies turtui (krituliais apliejama, skilinėja sienos, naujojo įėjimo priestatu užstatyti langai), neleidžiama ieškovams visapusiškai naudotis savo turtu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą V. B. per dvylikos mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo įpareigojo jį savo lėšomis per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę; šių įpareigojimų atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius, teismas nusprendė leisti ieškovams S. Č. ir K. Č. nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. B.

Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo V. B. ieškovams S. Č. ir K. Č. kiekvienam po 1071,50 Lt (310,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir į valstybės biudžetą 171,55 Lt (49,68 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad statybos leidimas ginčo pastato rekonstrukcijai buvo panaikintas dėl to, jog negautas vieno iš bendraturčių K. Č. sutikimas rekonstrukcijai atlikti. Teismui pripažinus išduotą leidimą neteisėtu, nenustatyta, kad statinio projektas neatitinka statinio projektavimo sąlygų ir detaliojo plano reikalavimų. Įvertinęs UAB „Vakarų regiono statybų konsultacijų biuro“ parengtą ekspertizės aktą, teismas konstatavo, kad ginčo statinio rekonstrukcijos projekto sprendiniai netenkina teritorijų planavimo dokumentuose nurodyto rodiklio, t. y. sklypo užstatymo tankio, ir neatitinka norminių teisės aktų nustatytų techninių reikalavimų dalies. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog atsakovo V. B. pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pradėta ginčo statinio rekonstrukcija sukėlė kokių nors neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams. Iš atsakovo V. B. pateiktos į bylą sąmatos matyti, kad ginčo statinio grąžinimas į pradinę padėtį kainuotų apie 440 000 Lt (127 432,80 Eur). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks radikalus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas būtų neteisingas, neproporcingas ir neprotingas, nes investuotos lėšos statiniui grąžinti į pradinę padėtį statinio būklės nepagerintų, priešingai, pradėtą rekonstruoti statinį vėl paverstų apleistu ir nesuremontuotu pastatu. Nėra aplinkybių, kad pradėtai rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas. Dėl to įpareigotinas statytojas V. B. per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį. Teismas nesutiko su atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos argumentu, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nes iki Statybos įstatymo pakeitimo, savavališkos ginčo statinio statybos padarinių šalinimo klausimas teisme jau buvo sprendžiamas pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikštą ieškinį. Ieškovams sužinojus apie tai, kad ginčas neišspręstas, ir 2013 m. vasario 12 d. gavus duomenų, jog naujas statybą leidžiantis dokumentas statytojui V. B. neišduotas, ieškovai termino pateikti ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teismui nepraleido, nes sutrumpintas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nustatytas konkrečiam subjektui – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis, CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 281 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu parenka neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma) (atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis (Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovas V. B. įpareigotas per dvylikos mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovams nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. B.

Ieškovams neįrodžius būtinybės atsakovui V. B. pagal naujai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atlikti statybos darbus per šešių mėnesių terminą, juolab kad statybos leidimas paprastai galioja tiek, kiek nurodo institucija, išdavusi statybą leidžiantį dokumentą, toks ieškinio reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmestas atsakovo V. B. apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai, būdami namo bendraturčiais, turi neabejotiną interesą kreiptis į teismą dėl apelianto vykdomos statybos be leidimo pasekmių pašalinimo, jų teisė ginti savo pažeistas teises nustatyta CK 4.103 straipsnio 2 dalyje. Dėl to jiems taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai, nustatyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus tęstinio pažeidimo pobūdį, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, kurie atsakingi už nelegalios statybos padarinių šalinimą, yra statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo dalies), savininkas, valdytojas ar naudotojas, o savivaldybė šioje teisės normoje, kaip statybos leidimą išdavusi institucija, nėra įvardyta. Ji negali būti pripažinta atsakingu subjektu dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą, panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, teismas įpareigoja statytoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teismai nepagrįstai sprendė dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės pagal ieškinį nebuvimo. Nustatant, kas laikytini kaltais asmenimis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatas nėra pagrindo vadovautis teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino asmenis, įpareigotinus atlikti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, su asmenimis, teismo pripažintais kaltais dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento. Nors savivaldybė šioje teisės normoje ir nenurodyta kaip subjektas, įpareigotinas atlikti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, tačiau ji gali būti teismo pripažinta kalta dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2014">3K-3-251/2014</a>, išaiškino, kad neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Vėliau panaikintą statybos leidimą atsakovui išdavė Palangos miesto savivaldybės administracija. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pripažino savivaldybės kaltę iš dalies ir patvirtino, kad atsakovo V. B. kaltės šioje byloje nėra. Statytojas, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas panaikintas dėl šio dokumento išdavimo tvarkos pažeidimų, kuriuos atliko už nurodyto dokumento išdavimą atsakingi subjektai, negali būti visais atvejais, t. y. net ir tada, kai nėra jo kaltės įrodymų, laikomas kaltu asmeniu Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotę, statybos padariniai šalinami „teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis“. Taigi siekiant nustatyti, kieno lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, turi būti nustatyta, kokie asmenys teismo pripažinti kaltais dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtumo.

2. CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą. Statybos įstatymo, galiojusio ieškovų kreipimosi į teismą metu, 281 straipsnio 8 dalis nustatė: „su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija“. Ši blanketinė norma nukreipė į Statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-827. Reglamento 411 punkte nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų gavimo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje. Laikytina, kad šis sutrumpintas senaties terminas taikytinas ne tik Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, bet analogiškai ir kitiems Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, turintiems teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, t. y. ir bylos atveju ieškovams, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Įsiteisėjus 2009 m. liepos 9 d. teismo sprendimui panaikinti statybos leidimą, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl statybos padarinių pašalinimo tik 2013 m. vasario 25 d. Ieškovų buvimas bendraturčiais savaime nesuteikia jiems teisės pagal CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatas kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Ieškovo S. Č. teisės nepažeistos dėl statinio rekonstrukcijos, nes jis buvo davęs sutikimą rekonstrukcijai.

3. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismai nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė proporcingai teismo atmestų ir tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

Palangos miesto savivaldybės administracija negali būti įpareigota griauti svetimo turto. Vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktu, statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos leidimo išdavimo metu 2006 m. rugsėjo 13 d. taip pat galiojo Statybos įstatymo XI skirsnyje įtvirtinta teisės norma, kad statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu; draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Dėl netinkamo projekto patirtą žalą turi atlyginti projektuotojas. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.3 punkte buvo nurodyta privalomųjų dokumentų sudėtis – statinio bendraturčių sutikimas. Projektuotojas neturėjo teisės pasirašyti projekto, jei jame nebuvo privalomųjų dokumentų. Projektuotojas, pasirašydamas projektą, patvirtino, kad projektas visiškai atitinka STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, todėl ne Palangos miesto savivaldybės administracija, bet projektuotojas ir turėtų atlyginti žalą, jei tokią patirtų statytojas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas S. Č. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

Teismas netaikė Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos įpareigoti pašalinti statybos padarinius, per nustatytą terminą nugriaunant statinį, tai reiškia, kad šios normos taikymas ir aiškinimas nėra kasacijos dalykas šioje byloje. Dėl Reglamento nuostatos kreiptis į teismą per vieną mėnesį su reikalavimu pašalinti statybos padarinius, pažymėtina tai, kad šis terminas taikytinas tik Reglamente nurodytai institucijai (Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai), bet ne kitiems asmenims, kurių teises pažeidžia neteisėta statyba. CK 4.103 straipsnio 2 dalis nustato asmenų, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl neteisėtos statybos padarinių, teisę tiesiogiai kreiptis į teismą. Nei CK, nei joks kitas įstatymas nenustato sutrumpinto ieškinio termino asmenims ginti savo pažeistų teisių, tai reiškia, kad jiems turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kasatorius neginčija ieškovo K. Č. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo buvimo dėl, neturint jo, kaip bendraturčio, sutikimo, atliktos pastato rekonstrukcijos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė teisės normas.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų

Vienas iš ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų buvo prašymas įpareigoti atsakovą V. B. per šešių mėnesių terminą teismo nustatytų kaltų asmenų – V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos – lėšomis nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo atsakovą V. B. per dvylikos mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą; o neįvykdžius teismo sprendime nurodytų sąlygų – atsakovą V. B. savo lėšomis nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę, nepasisakydamas dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nurodė, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas negali būti atsakinga dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Taigi, byloje kilo ginčas dėl Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodomos kaltų asmenų sąvokos aiškinimo ir taikymo.

Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkas, valdytojas ar naudotojas per nustatytą terminą įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Pagal šią nuostatą neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą įstatymo normą, yra konstatavęs, kad aptariamoje normoje nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl turi būti vadovaujamasi kitomis minėto įstatymo normomis. Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui; 32 dalyje – kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyta nuostata suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Jozita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2013">3K-3-196/2013</a>, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2014">3K-3-251/2014</a>). Be to, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad taikant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepaisant to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. likviduojama UAB „Saunų rojus“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-499/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-499/2014">3K-3-499/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis, nenurodė tokio reikalavimo atmetimo motyvų, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamam ginčui neteisingai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl to nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą statybos padarinius šalinti Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis, net netirdamas šios atsakovės veiksmų teisėtumo išduodant statybos leidimą ir pagrindo dengti statybos padarinių šalinimo išlaidas buvimo Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte prasme. Ar Palangos miesto savivaldybės administracija pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi dengti statybos padarinių šalinimo išlaidas ir kokia apimtimi, yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties dalis, kuria spręsta dėl asmenų, kurie turi padengti statybos padarinių šalinimo išlaidas, sudėties, naikintina, ir dėl šios dalies byla perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą dėl grąžintos nagrinėti dalies apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigos atlyginti statybos padarinių šalinimo išlaidas pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą, taip pat spręsti, ar šiuo atveju turi būti taikoma atsakomybė vienam iš atsakovų ar abiem, o jeigu yra pagrindas taikyti atsakomybę abiem atsakovams, tai ar jiems turi būti taikoma solidari ar dalinė atsakomybė, o jeigu dalinė – kokiomis dalimis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydamas Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pasekmes teismas neturi pareigos ex officio nustatinėti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, nes byloje dėl tokios statybos padarinių pašalinimo nesprendus klausimo dėl kaltų asmenų kaltės, tai nesudaro kliūties teismui pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalį įpareigoti užsakovą (statytoją) savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo Statybos įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Jozita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2013">3K-3-196/2013</a>). Tačiau, esant byloje pareikštam reikalavimui dėl kaltų asmenų nustatymo, teismas tokį reikalavimą privalo spręsti byloje dėl statybos padarinių pašalinimo.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, prisiimdamas atsakomybę dėl statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl ne Palangos miesto savivaldybės administracija, o projektuotojas turėtų atlyginti žalą, jei tokią patirtų statytojas, dėl statybos padarinių šalinimo. Teisėjų kolegija dėl šio atsiliepimo į kasacinį skundą argumento nepasisako, nes, pirma, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas atsakovo V. B. patirtos žalos dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo atlyginimo klausimas ir, antra, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nurodyti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pirmiau išdėstyti argumentai, šie klausimai nebuvo keliami ir atsakovo V. B. kasaciniame skunde (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

Atsakovas V. B. nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikštam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo ieškovų pareikštam reikalavimui, vadovavosi ieškinio šioje byloje pateikimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi ir pripažino, kad ieškovai vieno mėnesio ieškinio senaties termino nepraleido, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, vadovavosi CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad ieškovų reikalavimui turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Kasatorius nesutinka su tokiomis teismų išvadomis ir teigia, kad CK 4.103 straipsnio 3 dalis nukreipia į Statybos įstatymo 281 straipsnio 8 dalį, o pastaroji norma – į Statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-827; vadovaujantis jo 411 punkto nuostata ieškovams turėtų būti taikomas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris yra minėtoje normoje nustatytas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos kreipimuisi į teismą dėl statybos padarinių šalinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie kasatoriaus kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti.

Visų pirma, ieškinio pateikimo teismui metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyta: jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą (ši įstatymo nuostata dėl vieno mėnesio termino yra netekusi galios nuo 2014 m. sausio 1 d.). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad minėtas Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį šiai institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. A. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115-695/2015">3K-3-115-695/2015</a>). Kasatoriaus minimo Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 411 punkte įtvirtintas vieno mėnesio terminas savo paskirtimi ir esme yra analogiškas Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam terminui, todėl laikytinas procedūrinio pobūdžio įsakmiu terminu šioje normoje minimai institucijai. Tokį aiškinimą patvirtina ir Statybos įstatymo 281 straipsnio 8 dalies norma, suteikianti Aplinkos ministerijai teisę nustatyti su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus dėl padarinių šalinimo susijusių procedūrų atlikimo tvarką, šios normos pagrindu buvo priimtas kasatoriaus minimas Statybos techninis reglamentas.

Antra, pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Iš minėtos ieškinio senaties sąvokos matyti, kad ieškinio senaties terminas gali būti nustatomas tik įstatymu, o Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ yra ne įstatymas, o įstatymo įgyvendinamasis aktas. Be to, šis terminas yra nustatytas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, todėl netaikytinas ieškovams. Kasatorius, grįsdamas šios normos pagal analogiją taikymą ieškovams, nenurodė jokių teisinių argumentų tokiam teiginiui pagrįsti.

Trečia, nei Statybos įstatymo 281 straipsnis, nei CK 1.125, 4.13 ar kiti straipsniai nenustato individualaus ieškinio senaties termino statybos padariniams šalinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovams turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nustatęs, kad ieškovai nepraleido minėto dešimties metų ieškinio senaties termino, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Dėl šios priežasties kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl teisės kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB Vilniaus vertybinių popierių birža, bylos Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. E. D. ir kt. kasacinį skundą, bylos Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, bylos Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009).

CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalis taip pat įtvirtina teisę kreiptis į teismą dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių taikymo asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, taip pat kitiems įstatymų įgaliotiems asmenims. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir ieškovai yra gyvenamojo namo, kurio rekonstrukcijai atsakovui išduotas statybos leidimas buvo panaikintas, bendraturčiai. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atlikdamas rekonstrukciją pagal statybos leidimą, kuris Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A822-885/09, buvo panaikintas, kaip teismų byloje pagrįstai nustatyta, darė poveikį ne tik savo turto daliai bendroje dalinėje nuosavybėje, bet ir visam bendram daiktui. Kasatoriui išduotas statybos leidimas panaikintas pagal ieškovų reikalavimą, remiantis tuo, kad pagal teisės aktus nebuvo gauti visų bendraturčių sutikimai rekonstrukcijai, tai rodo, kad kasatoriaus pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą atliekama namo rekonstrukcija tiesiogiai susijusi su ieškovų teisėmis ir teisėtais interesais. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovai, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, yra tinkami ieškovai byloje, nes atsakovo pradėta ir nebaigta rekonstrukcija pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir jos padariniai pažeidžia ieškovų kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad, ieškinį tenkinus iš dalies, teismai nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė proporcingai teismo atmestų ir tenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kolegijos vertinimu, ieškinį iš esmės tenkinę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškovų naudai priėmė sprendimą ir nutartį, dėl to atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo, kaip bylą pralaimėjusios šalies, ieškovams ir valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi byla dėl pirmiau nurodytos dalies perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai panaikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o byloje esamų ir susidarysiančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims turės būti sprendžiamas bylą iš naujo išnagrinėsiančio apeliacinės instancijos teismo pagal tai, kokia bus bylos baigtis.

Kasacinio proceso metu šalys pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas: atsakovas V. B. sumokėjo 31 Eur už kasacinį skundą, ieškovas S. Č. už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 500 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patyrė 18,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. rugpjūčio 26 d. pažyma).

Perdavus bylą dėl jos dalies nurodytais klausimais nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta dėl kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos padariniai, taip pat panaikinti nurodytos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir dėl nurodytų dalių bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka iš naujo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas