Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-472-684/2015

Teisminio proceso numeris: 2-69-3-09599-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.2; 52

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Ivetra ir Ko“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kamida“, A. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už užsakovo patirtą žalą, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų vertinimą, pažeidimo.

Ieškovė (trečiojo asmens UAB „Kamida“ draudikė), išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, prašė teismo priteisti iš atsakovės 14 077,18 Lt (4077,03 Eur) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad atsakovė, kaip rangovė, atsakinga už vilkiko balno defekto draudėjui padarytą žalą. Vilkiko balno defekto faktą patvirtina aplinkybė, kad įvykio dieną balną remontavo atsakovė, trečiojo asmens UAB „Kamida“ darbuotojas iš atsakovės priėmė prikabintą prie balno puspriekabę, tačiau ši atsikabino nuvažiavus nuo remonto vietos; po eismo įvykio vilkiką ir puspriekabę remontavo atsakovė ir šįkart pakeitė balną.

Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Kamida“ 2009 m. gruodžio 17 d. pasirašė Automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo pardavimo sutartį (Nr. 09-092; toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo kokybiškai atlikti darbus (Sutarties 3.1 punktas), garantavo atliktų darbų kokybę vieno mėnesio laikotarpiu nuo darbų atlikimo su sąlyga, kad UAB „Kamida“ eksploatuos transporto priemonę pagal gamyklos (gamintojo) reikalavimus (Sutarties 4.1 punktas), o trečiasis asmuo įsipareigojo už automobilio (-ių) remontą, atsargines detales atsiskaityti pagal konkretų užsakymą bei pateiktą sąskaitą (Sutarties 2.1 punktas). Pagal 2010 m. birželio 11 d. užsakymą Nr. 4186 atsakovė atliko transporto priemonės – vilkiko balno remonto darbus, tačiau tą pačią dieną nuo remonto vietos nuvažiavus beveik 10 km, posūkyje atsikabino puspriekabė ir padarė žalos. Ieškovė, įvertinusi tai, kad dėl eismo įvykio sugadintų vilkiko ir puspriekabės dalių atkūrimo išlaidos sudaro 14 077,18 Lt (4077,03 Eur), išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Kamida“ draudimo išmoką šių bendrovių 2010 m. vasario 22 d. sudarytos transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarties, pagal kurią buvo apdraustas vilkikas DAF 95XF 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas), bei puspriekabė „Schwarzmuller SPA3/E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – puspriekabė), pagrindu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Ivetra ir Ko“ 1326 Lt (384,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 44,16 Lt (12,79 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas kildinamas dėl netinkamai pagal Sutartį atsakovės atliktų darbų ir dėl to trečiojo asmens UAB „Kamida“ patirtos žalos, kurią atlygino draudimo bendrovė. Ieškovė, išmokėjusi UAB „Kamida“ draudimo išmoką, perėmė šio asmens reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis subrogacijos tvarka. Ieškovė nagrinėjamu atveju perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo trečiasis asmuo, ir jos reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius. Transporto priemonių remonto darbų atlikimas yra atsakovės verslas, todėl jos atsakomybė yra griežta, t. y. be kaltės. Transporto priemonė buvo remontuota pas atsakovę prieš bei po eismo įvykio, todėl byloje yra sprendžiami atsakovės kaltės dėl įvykusio eismo įvykio bei žalos atlyginimo (kurį apskaičiavo pati atsakovė už savo suteiktas paslaugas remontuojant transporto priemones po įvykio) priteisimo iš atsakovės klausimai. Atsakovė atliko transporto priemonių rangos (remonto) darbus, todėl nėra pagrindo taikyti specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą, numatytą CK 6.697 straipsnio 3 dalyje. Teismui sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl netinkamai prieš įvykį atliktų remonto darbų, nustatyta, kad eismo įvykio metu padaryta turtinė žala vilkikui su puspriekabe, tačiau, ieškovei reikalaujant iš atsakovės atlyginti žalą ir atsakovei su ieškiniu nesutinkant, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus atliekant vilkiko balno reguliavimo darbus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovė privalėjo pateikti neabejotinus įrodymus, patvirtinančius, kad dėl įvykio kilimo priežasčių, t. y. netinkamo balno remonto, yra atsakovės kaltė ir kaip ji pasireiškia. Remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojo parodymais bei byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas sprendė, kad įrodymų, jog atsakovė netinkamai atliko vilkiko remontą (balno reguliavimą) ir tokie netinkami atsakovės veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis, ieškovė nepateikė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad vilkiko balnas buvo pakeistas po eismo įvykio, teismo vertinimu, nepatvirtina atsakovės atlikto vilkiko balno netinkamo remonto, nes jis galėjo būti keičiamas dėl per eismo įvykį atsiradusių sugadinimų. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Kamida“ po eismo įvykio nesiekė, kad remontuotas vilkiko balnas būtų išsaugotas, neatliko išsamios šios detalės ekspertizės. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kamida“ po įvykio ir ieškovė, teikdama pretenziją atsakovei, negrindė savo pozicijos atsakovės ir UAB „Kamida“ sudarytoje Sutartyje (4 punkte) numatytais garantiniais atsakovės įsipareigojimais dėl netinkamai atliktų remonto darbų, jei būtent tai, kaip nurodyta ieškinyje, lėmė eismo įvykio priežastis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2009">3K-3-46/2009</a> (kad subrogacijos atveju, draudikui išmokėjus pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje), taip pat CK 6.644 straipsnio 1 dalimi, iš bylos duomenų ir situacijos nagrinėjamu atveju sprendė, kad tarp atsakovės UAB „Ivetra ir Ko“ ir trečiojo asmens UAB „Kamida“ susiklostė rangos teisiniai santykiai, o UAB „Kamida“ draudikė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudimo išmoką, perėmė visas UAB „Kamida“ teises ir pareigas, susijusias su padaryta žala, todėl taikytinos normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą.

Sutikdama su pirmosios instancijos teismu, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Kamida“ negrindė savo pozicijos Sutarties 4 punkte numatytais garantiniais atsakovės įsipareigojimais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.666 straipsnio 1, 2 dalys), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pripažįstant sutartinius santykius tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kamida“ transporto priemonių rangos (remonto) srityje, apie atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visetą spręstina pagal CK 6.245–6.249, 6,256, 6.257 straipsnių nuostatas. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, taigi reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, iš esmės nenustato kitokių įrodinėjimo taisyklių žalos atlyginimo bylose.

Teisėjų kolegija nurodė, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais, inter alia, 2013 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>, 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2012">3K-3-176/2012</a>, 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2012">3K-3-124/2012</a>. Iš skundžiamo sprendimo turinio teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus šalių, trečiųjų asmenų į bylą pateiktus įrodymus, liudytojo parodymus, įvertino jų visumą, ištyrė ir padarė atitinkamas išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 178, 179, 185 straipsnių) pažeidimo nenustatė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, ir taikė kitą, nei nurodė ieškovė, materialiosios teisės normą, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos.

Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą, numatytą CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, ir vadovautis ieškovės cituojamose kasacinio teismo nutartyse suformuluotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, nes jos taikytinos sprendžiant darbų kokybės garantijos klausimus statybos rangos atvejais (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdė pareigos įspėti apie grėsmes, kurios gali kelti pavojų darbų kokybei, o pirmosios instancijos teismas ginčo teisingam išsprendimui nevertino atsakovės atsakomybės, remdamasis CK 6.659 straipsniu, tačiau konkrečiai nenurodo, apie kokias grėsmes atsakovė turėjo įspėti užsakovą, ir šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia. Ieškovei teigiant, kad atsakovė netinkamai atliko remonto darbus ir (arba) nepašalino buvusių jungties trūkumų, bei reikalaujant atlyginti žalą, kurią sudaro remonto po eismo įvykio išlaidos, ji turėjo pareigą įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Ieškovė tinkamai šios (įrodinėjimo) pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegija nurodė, kad liudytojas R. O., kaip atsakovės darbuotojas, yra suinteresuotas sėkminga atsakovei bylos baigtimi, tačiau sprendė, jog, remiantis vien šia aplinkybe, liudytojo duotus parodymus laikyti melagingais nėra pagrindo, ir juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Trečiojo asmens A. K., nors jau ir nedirbančio UAB „Kamida“, procesinis, o galbūt ir materialinis, suinteresuotumas bylos baigtimi, negali leisti neabejotinai remtis jo patvirtinimu dėl žalos atsiradimo priežasčių. Esant prieštaringiems trečiojo asmens ir liudytojo parodymams dėl puspriekabę prie vilkiko prikabinusio asmens atlikus remontą ir eismo įvykio kilimo priežasčių, šalinant šiuos prieštaravimus įrodinėjimo našta, teisėjų kolegijos vertinimu, tenka ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijai, ir ji versdamasi draudimo veikla ir prisiimdama tokios veiklos vykdymo riziką turėjo imtis visų įmanomų priemonių tikrajai žalos atsiradimo priežasčiai nustatyti, pašalinant bet kokias abejones. Byloje esančių įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad ieškovė, tirdama aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tinkamai neištyrė su eismo įvykio kilimo priežastimi susijusių faktinių aplinkybių, nesinaudojo pas ją dirbančių specialistų pagalba, samdomų specialistų išvadomis, neatliko išsamios vilkiko balno ekspertizės ir nesiėmė priemonių išsaugoti šią detalę, siekiant nustatyti žalos atsiradimo priežastį. Vien aplinkybė, kad po eismo įvykio vilkiką ir puspriekabę remontavo atsakovė ir šįkart pakeitė balną, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad atsakovė netinkamai atliko balno sutepimą ir reguliavimą, nes vilkiko balnas galėjo būti keičiamas ir dėl per eismo įvykį atsiradusių sugadinimų. Kiti bylos duomenys taip pat neleidžia spręsti apie žalos atsiradimo priežastis. Remdamasis byloje dalyvaujančių proceso dalyvių paaiškinimais, liudytojo parodymais bei byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad įrodymų, jog atsakovė netinkamai atliko vilkiko remontą ir tokie netinkami atsakovės veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis, ieškovė nepateikė, todėl atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 2 dalies, 6.663, 6.664 straipsnių pažeidimo. Teismai, spręsdami dėl atsakovės civilinės atsakomybės, nepagrįstai netaikė ir nesivadovavo imperatyviosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis rangovo pareigą vykdyti darbus kokybiškai, garantuoti atliktų darbų kokybę (CK 6.663, 6.664 straipsniai). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo kokybiškai atlikti darbus (3.1 punktas); garantavo atliktų darbų kokybę vieno mėnesio laikotarpiu nuo darbų atlikimo su sąlyga, kad UAB „Kamida“ eksploatuos transporto priemonę pagal gamyklos–gamintojo reikalavimus (4.1 punktas). Atsakovė nesilaikė CK 6.663, 6.664 straipsnių nuostatų, Sutartyje nustatytų pareigų, dėl to nuo vilkiko sukabinimo balno atsikabino puspriekabė. Rangovo pareigų apimtį lemia užsakovo poreikiai, šalių susitarimo sąlygos ir imperatyvūs rangos santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga (CK 6.658 straipsnio 1 dalis). Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas); užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismai tinkamai neįvertino ieškovės reikalavimų pagrįstumo: neapibrėžė rangos objekto kokybės reikalavimų, kuriems turėjo atitikti rangos darbų rezultatas, nevertino, ar puspriekabės atsikabinimas posūkyje nuo vilkiko sukabinimo balno reiškia rangos objekto defektą. Teismai nepagrįstai ir neteisėtai iš rangos sutarties atsiradusį ginčą sprendė taikydami bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl CPK 178, 185 straipsnių pažeidimo. Teismai, sprendę, kad ieškovė neįrodė atsakovės, kaip rangovės, civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Ginčuose dėl rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų visų rangovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygų užsakovas įrodinėti neprivalo. Teismas neatsižvelgė į rangos sutarties ypatumus. Remiantis CK 6.664 straipsniu, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas.

Teismai neobjektyviai, pažeisdami įstatymą, vertino byloje liudijusio atsakovės darbuotojo paaiškinimus, kad puspriekabę nuo vilkiko atkabino ir prikabino vairuotojas A. K.; nepagrįstai neįvertino, kad šis liudytojas, kaip atsakovės darbuotojas, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Bylos baigtimi nesuinteresuotas A. K. paaiškino, kad, jam pristačius transporto priemonę atsakovei, pastarosios darbuotojai atkabino, o vėliau prikabino puspriekabę prie vilkiko. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė, kad įvykis įvyko ne dėl atsakovės atliktų darbų defekto.

Atsakovė atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su teismų motyvais. Taip pat ji nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog šis teisingai ir techniškai tvarkingai sukabino vilkiką ir puspriekabę, prieš pradėdamas važiuoti, patikrino ar jie tvirtai sukabinti; jie nesiekė, kad balnas po eismo įvykio būtų išsaugotas, neatliko šios detalės ekspertizės. Ieškovės reikalavimo teisė kilusi iš sutartinių santykių, todėl ji turėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, atliekant vilkiko balno reguliavimo darbus, ir priežastinį ryšį, tačiau įrodymų, kad darbai atlikti netinkamai ir lėmė žalos atsiradimą, nepateikė. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo A. K. suinteresuotas bylos baigtimi, nes jo vairuojamas vilkikas patyrė įvykį, kurio metu padaryta žala UAB „Kamida“, ir yra reali galimybė jam pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti žalą atsakovei reiškia trečiojo asmens draudikė, išmokėjusi UAB „Kamida“ draudimo išmoką. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi šiuo atveju taikytinos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, kuri sieja nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Kamida“ ir atsakovę siejo transporto priemonių rangos (remonto) teisiniai santykiai, todėl pagrįstai konstatavo, jog UAB „Kamida“ draudikas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė visas UAB „Kamida“ teises ir pareigas, susijusias su padaryta žala, ir laikė, kad taikytinos normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą.

Iš bylos duomenų teismai nustatė, kad transporto priemonių remonto darbų atlikimas yra atsakovės verslas, todėl pagrįstai sprendė, kad jos atsakomybė yra griežta, t. y. be kaltės, o reikalavimą atlyginti žalą pareiškęs asmuo (ieškovė) privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškusius sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, ieškovei dėl to atsiradusius nuostolius ir priežastinį jų ryšį.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsižvelgtina į Automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, nustatančias sutartinės atsakomybės turinį. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad atsakovė atsako už savalaikį ir kokybišką darbų atlikimą. Ši Sutarties nuostata atitinka CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę. Pagal Sutarties 3.3, 6.1 punktus, jei šalys savo įsipareigojimų nevykdo ar vykdo netinkamai, jos privalo viena kitai atlyginti visas išlaidas ir dėl to patirtus nuostolius. Šalys neatsako už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms (5.1 punktas). Taigi Sutartyje tiesiogiai įtvirtinta rangovės (atsakovės) atsakomybė užsakovui (trečiajam asmeniui) už netinkamai atliktus darbus. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji netinkamai atliko vilkiko balno remonto (reguliavimo) darbus ir (arba) nepašalino buvusių jo trūkumų. Pažeidžiant Sutarties sąlygas, t. y. ne kokybiškai ir (ar) ne laiku atlikti remonto darbai gali būti pripažinti neteisėtais veiksmais. Šios civilinės atsakomybės sąlygos, kuri, minėta, nėra preziumuojama, įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovei (CPK 178 straipsnis), o teismas, remdamasis bylos duomenimis, vadovaudamasis įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ją nustato arba konstatuoja esant neįrodytą.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepagrindė įrodinėtos aplinkybės, jog atsakovė netinkamai atliko remonto darbus ir (arba) nepašalino buvusių vilkiko balno trūkumų, dėl to atsirado žala, kurią sudaro transporto priemonės remonto išlaidos po eismo įvykio. Kasatorė teigia, kad išvada, jog eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamai atliktų rangos darbų – yra nepagrįsta, teismas ją padarė neteisėtai taikydamas teisės normas, reglamentuojančias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pagrįstai vadovavosi CK 6.245-6.249, 6.256, 6.257 straipsnių nuostatomis. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2012">3K-3-269/2012</a>). Apeliacinės instancijos teismas ištyrė bylos duomenis ir iš jų visumos sprendė dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodytumo. Teismas, be kita ko, nustatė esant prieštaravimų tarp trečiojo asmens A. K. ir liudytojo R. O. parodymų, kiek jie susiję su puspriekabę prie vilkiko prikabinusiu asmeniu atlikus remonto darbus, ir pagrįstai sprendė, kad, šalinant juos, įrodinėjimo našta tenka ieškovei. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė, kuri verčiasi draudimo veikla ir prisiima atitinkamą riziką, turėjo imtis visų įmanomų priemonių siekiant nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio buvimui konstatuoti, bei tikrąsias žalos atsiradimo priežastis. Tačiau vilkiko balno ekspertizė ieškovės nebuvo atlikta, priemonių šiai detalei išsaugoti nesiimta, specialistų pagalba ieškovė nesinaudojo. Byloje nustatyta, kad po draudiminiu pripažinto eismo įvykio jo metu sugadintas vilkiko balnas buvo pakeistas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė neteikė pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad prieš šį įvykį atsakovė netinkamai atliko rangos darbus (balno sutepimą, reguliavimą) ir šie atsakovės veiksmai – netinkamas sutartinės pareigos atlikimas – nulėmė eismo įvykį. Taigi neįrodytas atsakovės veiksmų sudarant Sutartį ir atsiradusių padarinių priežastinis ryšys, o, minėta, šią civilinės atsakomybės sąlygą privalėjo įrodyti ieškovė. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teisėjų kolegija nekonstatuoja. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertino kasatorės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.659, 6.663, 6.664 straipsnių nuostatomis. Skundžiamoje nutartyje, inter alia, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės atsakomybės, remdamasis CK 6.659 straipsnio nuostatomis, tačiau pažymėta, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovė nevykdė pareigos įspėti apie grėsmes, kurios galėjo kelti pavojų rangos darbų kokybei, konkrečiai jų neįvardijo ir atitinkamų įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde ieškovė taip pat nekonkretizuoja grėsmių, apie kurias atsakovė privalėjo įspėti trečiąjį asmenį (užsakovą), kaip jos susijusios su eismo įvykiu, dėl kurio UAB „Kamida“ patyrė žalą, tik cituoja pirmiau nurodyto CK straipsnio turinį. Sutiktina su kasatore, kad rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu rangos sutartį, jei atlikti darbai atitinka jų kokybei sutartyje keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad CK 6.664 straipsnio nuostatų taikymui būtina sąlyga – rangos darbų defektų konstatavimas. Netinkamai, nekokybiškai atliktų rangos darbų faktas bylą nagrinėjusių teismų, remiantis bylos duomenimis, nekonstatuotas, laikytas neįrodytu, todėl pagrindo remtis teisės normomis, reglamentuojančiomis padarinius, esant nekokybiškai atliktiems darbams, nebuvo teisinio pagrindo.

Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė pateikė duomenis apie 701,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 11,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. rugpjūčio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Ivetra ir Ko“ (j. a. k. 134971823) iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 701,80 Eur (septynis šimtus vieną Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 11,32 Eur (vienuolika Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė