Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-48-697/2024
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00033-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4; 3.1.3; 21.1.8; 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Genovaitės Eidukienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 6 d. nutarimu G. V. nubausta pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas įspėjimas už tai, kad ji 2023 m. birželio 9 d. 14 val. atvykusi į Instituciją, suprasdama savo elgesį, veiksmus ir atsakomybę, nurodė, jog nebenori būti A. M. ir D. M. nuolatine globėja (rūpintoja) nedelsiant, t. y. nuo 2023 m. birželio 9 d. Dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, kai vaikas negali būti perduotas jo atstovams pagal įstatymą, nes globėja (rūpintoja) kategoriškai atsisakė toliau globoti vaikus, vaikai laikino apgyvendinimo aktais buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti pas kitą asmenį. Tokiais savo veiksmais G. V. globėjo (rūpintojo) pareigas vykdė priešingai vaikų interesams ir nevykdė vaikų globėjo (rūpintojo) pareigos užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.271 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės skundas atmestas ir Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. atstovės advokatės D. Balčiūnienės apeliacinis skundas tenkintas, Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimas ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartis panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena G. V. pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį nutraukta.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi Institucijos vyriausiosios specialistės G. Eidukienės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartį. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas netinkamai taikė teisės aktus, padarė materialiosios teisės pažeidimų, taip pat netinkamai ir neišsamiai įvertino šioje byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingą ir bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad G. V. veiksmuose nėra įrodyti visi ANK 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiai.
5.2. Administracinio nusižengimo byloje tyrimas buvo inicijuotas 2023 m. birželio 9 d. gavus G. V. pranešimą, kad ji nebenori būti mažamečių vaikų nuolatine globėja (rūpintoja) nedelsiant ir nelaukiant, kol bus surasti kiti globėjai. G. V., suprasdama savo netinkamą elgesį ir jo pasekmes, neprašė Institucijoje pagalbos, o nurodė, kad nebenori toliau globoti vaikų, nors nuolatine globėja (rūpintoja) ji su sutuoktiniu E. V. buvo paskirta tik nuo 2023 m. kovo 24 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktais dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, kai vaikas negali būti perduotas jo atstovams pagal įstatymą, nes globėja (rūpintoja) kategoriškai atsisakė toliau globoti vaikus, mažamečiai vaikai A. M. ir D. M. buvo paimti iš šeimos (tuo metu abu vaikai buvo ugdymo įstaigoje) ir apgyvendinti pas kitą asmenį. Vertinant vaikų situaciją nustatyti vaiko teisių pažeidimai, nustatytas vaiko apsaugos poreikis.
5.3. Apylinkės teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartyje teisingai konstatavo, kad 2023 m. birželio 9 d. globėja G. V., atvykusi į Instituciją, atsisakė vykdyti globėjo pareigas, nors ji turėjo užtikrinti mažamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą. Toks G. V. poelgis neatitiko vaikų interesų, nes mažamečiai vaikai jau trečią kartą neteko atstovų pagal įstatymą, kadangi jie anksčiau jau buvo paimti iš šeimos, kai tėvams neterminuotai buvo apribota tėvų valdžia, ir iš ankstesnių nuolatinių globėjų, kurie irgi buvo atsisakę globoti šiuos vaikus. G. V. buvo žinoma ši informacija, todėl ji negalėjo nesuprasti, kad toks jos veiksmas vaikams sukels atstūmimo ir nereikalingumo, t. y. fizinio ir psichinio nesaugumo, jausmą, nes jie vėl pateks į naują ir jiems nežinomą aplinką. Todėl tokie G. V. veiksmai atitinka ANK 74 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.
5.4. Apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi G. V. atstovės apeliaciniame skunde išdėstytais deklaratyviais argumentais, kad šiuo atveju atitinkamų rezultatų buvo galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su nuobaudų taikymu, priemonėmis, t. y. globos (rūpybos) santykiai nurodytu atveju gali būti ir yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo (atleidimo) nuo pareigų atlikimo šiuo metu yra sustabdyta.
6. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, G. V. atstovė advokatė D. Balčiūnienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Institucijos prašymas iš esmės grindžiamas nesutikimu su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarime pateiktu bylos aplinkybių vertinimu, kuris nesutampa su Institucijos vertinimu, tačiau prašyme nėra nurodyti jokie proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimai. Prašyme Institucija įrodinėja, kad G. V. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir turi būti nubausta, ir šis įrodinėjimas yra pagrįstas savaip pateikiant situaciją, nurodant tikrovės neatitinkančius faktus, kuriuos Institucija grindžia tik deklaratyviais teiginiais.
6.2. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo skubotai paimti vaikus iš šeimos. Institucija galėjo apgalvoti pagalbos globėjams, tuo metu patyrusiems didelį emocinį krūvį, priemones, duoti globėjams laiko apgalvoti, ar vaikų atsisakymas yra geriausias problemų sprendimo būdas. G. V. ir E. V. buvo atviri bet kokiai pagalbai, to ir norėjo 2023 m. birželio 9 d. kreipdamiesi į Instituciją, bet susidūrė su itin formaliu požiūriu. Institucijos specialistai G. V. padiktavo raštą, kurio pagrindu paėmė iš globėjų vaikus. Institucija nesiaiškino, kokios yra vaikų globos problemos, su kokiais sunkumais susidūrė globėjai, kokia jiems reikalinga pagalba ir kas turėjo įtakos tam, kad G. V. pasirašė 2023 m. birželio 9 d. prašymą atsisakyti globoti vaikus. Institucija prašyme klaidingai nurodo, kad G. V. ir E. V. buvo siūloma palaukti, kol bus surasti kiti globėjai, tačiau G. V. su tuo nesutiko. Iš tiesų buvo atvirkščiai – buvo prašoma palikti vaikus G. V. šeimoje, kol bus surasti kiti globėjai, bet Institucijos specialistai pareiškė, kad vaikai yra ne jų rūpestis, todėl nebeleido vaikų pasiimti iš darželio.
6.3. G. V. ir E. V. dedamos pastangos susigrąžinti vaikų globą įrodo, kad nėra jų kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes jie vaikų niekada neapleido, su jais nuolat bendrauja. Vaikai taip pat nori grįžti pas globėjus G. V. ir E. V. – tai yra vaikų interesas, kurio Institucija iki šiol nepaiso. G. V. gailisi dėl to, kad pasikliovė Institucijos darbuotojais ir pasirašė minėtą 2023 m. birželio 9 d. prašymą. G. V. ir jos sutuoktinis E. V. nuoširdžiai bei sąžiningai atliko globėjo pareigas, tačiau abu buvo itin sudėtingoje situacijoje dėl išryškėjusių globoti paimtų vaikų elgsenos problemų, dėl paaiškėjusios galimos seksualinės prievartos ankstesnėje šeimoje ir su tuo susijusio tyrimo proceso, dėl vaikams reikalingos specialistų pagalbos, kurios negalėjo iš karto gauti, ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad G. V. nebuvo informuota apie priežastis, dėl ko ankstesnieji globėjai atsisakė vaikų globos.
6.4. Pažymėtina, kad Institucija, priimdama 2023 m. spalio 6 d. nutarimą, padarė procesinių pažeidimų. 2023 m. spalio 4 d. į Instituciją kaip administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys kviesti G. V. ir E. V. pas vyriausiąją specialistę G. Eidukienę buvo priimti kartu. Jiems nepaaiškinta proceso eiga, neišaiškintos jų teisės, neužtikrintas jiems atstovaujančio advokato dalyvavimas (nors Institucijai buvo pateiktas advokatės D. Balčiūnienės prašymas nukelti procesinius veiksmus po jos atostogų), specialistė diktavo bendrą G. V. ir E. V. paaiškinimą, savaip interpretuodama reikšmingas aplinkybes.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Institucijos vyriausiosios specialistės G. Eidukienės prašymas atmestinas.
Dėl ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo ir ANK 74 straipsnio 1 dalies taikymo
8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-458/2020">2AT-24-458/2020</a>, 2AT-35-648/2021, 2AT-31-489/2024 ir kt.).
9. Šioje byloje nustatyta, kad Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimu G. V. nubausta pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį už tai, kad savo veiksmais, t. y. atsisakydama būti vaikų nuolatine globėja nedelsiant, globėjo (rūpintojo) pareigas vykdė priešingai vaikų interesams ir nevykdė vaikų globėjo (rūpintojo) pareigos užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą (CK 3.271 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal G. V. atstovės skundus buvo tikrinamas apylinkės ir apygardos teismuose, šie priėmė skirtingus sprendimus dėl G. V. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
10. Apylinkės teismas atmetė G. V. atstovės skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavęs, kad Institucija teisingai įvertino G. V. veiksmus kaip globėjo pareigų vykdymą priešingai vaikų interesams ir globėjo pareigos užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą nevykdymą. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad G. V. 2023 m. birželio 9 d. atsisakė vykdyti globėjo pareigas, nors ji dar nebuvo nušalinta arba atleista nuo globėjo pareigų ir turėjo pareigą užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas G. V. atstovės apeliacinį skundą tenkino – panaikino Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. V. pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį nutraukė. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad G. V. veiksmuose nėra įrodyti visi ANK 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiai.
11. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą esminio teisės pažeidimo aspektu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apygardos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl G. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo. Apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti šio teismo nutarimą, neturi. Priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, apygardos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, savo procesinį sprendimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir aiškiai argumentavęs, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra nepakankami G. V. kaltei pagrįsti. Apygardos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė G. V. rašytiniam prisipažinimui padarius administracinį nusižengimą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl G. V. tyčios ir, jais remdamasis, pažeidė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, reikalavimus.
12. Pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį, vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą globėjams (rūpintojams), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Kadangi ši teisės norma yra blanketinė, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį.
13. CK 3.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti. Vaiko globėju gali būti skiriamas tik teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo (CK 3.268–3.269 straipsniai), kuris yra tinkamai pasirengęs rūpintis vaiku ir vykdyti įstatymo įtvirtintas pareigas. CK 3.271 straipsnio, apibrėžiančio vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų turinį, 1 dalyje nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Šiame straipsnyje nustatytos vaiko globėjo pareigos iš esmės atitinka tėvų valdžios turinį dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nepaisant šių vaiko globos ir tėvų valdžios turinio panašumų, įstatymų leidėjas labiau detalizuoja globėjo teises ir pareigas tam, kad globėjui būtų aiški šių teisių ir pareigų apimtis bei jų turinys, terminas, kuriuo jis jas vykdo, jų vykdymo sąlygos ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo padariniai.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi, nušalinus ankstesnius globėjus, nepilnamečių vaikų A. M. ir D. M. nuolatiniais globėjais buvo paskirti G. V. ir E. V.. Institucijos vedėjui skirtame 2023 m. birželio 9 d. paaiškinime G. V. ir E. V. nurodė, kad nebenori būti nuolatiniais vaikų globėjais nuo šiandien (2023 m. birželio 9 d.), nes yra pavargę nuo jų esamo blogo elgesio. Tą pačią dieną vaikai laikino apgyvendinimo aktais buvo paimti iš nuolatinių globėjų šeimos ir apgyvendinti pas kitą asmenį. Apklausiama apylinkės teisme G. V. pripažino, kad 2023 m. birželio 9 d. Institucijai ji pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė norinti atsisakyti vaikų nuolatinio globėjo pareigų. Tačiau G. V. taip pat patvirtino, kad ji nesakė vaikus iš jų šeimos paimti nedelsiant, skyriuje ji klausė, ar Institucija paglobotų vaikus, kol bus surasti kiti globėjai, o jos vyras taip pat pasakė, jog jie patys vaikus dar gali pagloboti, kol bus surasti kiti globėjai. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, neginčijamai paneigiančių tokius G. V. parodymus, ir kad G. V. į Instituciją vyko patarimo, paramos, pagalbos dėl su vaikų globa iškilusių problemų sprendimų.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko globa užtikrina vaikui saugias, jo amžiaus tarpsnį atitinkančias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis gali augti ir vystytis, tačiau tai nėra alternatyvi tėvystės forma, todėl valstybė yra atsakinga už tinkamą šios paslaugos vaikui organizavimą ir jos vykdymo priežiūrą. Vaiko globa yra paslauga vaikui, už jos tinkamą organizavimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, o vaiko globėjas, teikiantis paslaugą, yra atsakingas už šios paslaugos kokybę. Vaiko globos vykdymas nėra savitikslis. Kiekvienos globos atveju yra keliami atitinkami uždaviniai, leidžiantys geriau atliepti globojamo vaiko poreikius. Dėl to ypač svarbus yra vaiko globėjo, vaiko, jo tėvų ar kitų jam artimų asmenų ir savivaldos bei valstybės institucijų glaudus bendradarbiavimas. Vaiko globa yra daug pastangų reikalaujanti paslauga vaikui, nes, be kasdienės jo priežiūros, globėjas turi padėti vaikui išgyventi jo patirtas traumas, atkurti ir palaikyti vaiko santykius su tėvais ir kitais giminaičiais, paruošti vaiką grįžimui į šeimą ar perėjimui į kitą globėjų, įtėvių šeimą, parengti jį savarankiškam gyvenimui. Todėl valstybė siekia suteikti reikalingą pagalbą vaiko globos paslaugą teikiantiems asmenims, kad jie nepalūžtų ir galėtų užtikrinti vaikui saugias ir harmoningas gyvenimo ir vystymosi sąlygas tiek, kiek reikia (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
16. Nagrinėjamu atveju Institucija turėjo išsiaiškinti, kokios yra vaikų globos problemos, su kokiais sunkumais susidūrė globėjai, ir apgalvoti pagalbos priemones globėjams, tuo metu patyrusiems didelį emocinį krūvį dėl išryškėjusių globoti paimtų vaikų elgsenos problemų, dėl paaiškėjusios galimos seksualinės prievartos ankstesnėje šeimoje ir su tuo susijusio tyrimo proceso, dėl vaikams reikalingos specialistų pagalbos, kurios negalėjo iš karto gauti, ir duoti jiems laiko apgalvoti, ar vaikų atsisakymas yra geriausias problemų sprendimo būdas. Tačiau Institucija jokių pagalbos priemonių nesvarstė, kadangi globa tęsiasi mažiau nei pusę metų ir dėl to jokios lengvatos šeimai nepriklauso, todėl priėmė skubotą sprendimą nedelsdama paimti vaikus iš nuolatinių globėjų G. V. ir E. V. šeimos ir pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad, gavusi tinkamą Institucijos pagalbą, G. V. nebūtų atsisakiusi vaikų globos.
17. Apygardos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad nors G. V. ir nesilaikė CK 3.246 straipsnyje nustatytos tvarkos, pagal kurią nuolatiniai globėjai (rūpintojai) gali būti atleidžiami ar nušalinami nuo pareigų tik teismo nutartimi, tačiau ji 2023 m. birželio 9 d. su prašymu kreipėsi į valstybinę instituciją, joje parašė paaiškinimą apie susiklosčiusias aplinkybes, taigi, iš esmės bendradarbiavo su Institucija ir tyčios veikti prieš vaikų interesus neturėjo. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog vaikai A. M. ir D. M. nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, buvo paimti iš nuolatinių globėjų ir perduoti laikiniesiems globėjams esant G. V. tyčiai, taip pažeidžiant jų fizinį ir psichinį saugumą, byloje nėra. Todėl G. V. veiksmai negali būti vertinami kaip vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams ANK 74 straipsnio prasme.
18. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo sprendimas nutraukti G. V. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>, 2AT-9-976/2020, 2AT-20-719/2024). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).
19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir nutraukdamas G. V. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė. Esminių proceso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos apygardos teismo neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, taip pat nenustatyta. Todėl naikinti skundžiamą apygardos teismo nutarimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Artūras Ridikas
Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
