Dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos dėl asmens garbės ir orumo gynimo nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, pradeda remtis naujais argumentais

Civilinė byla Nr. e3K-3-217-916/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23926-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovėms L. B. ir viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą, įpareigojimo paskelbti paneigimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos dėl asmens garbės ir orumo gynimo nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, pradeda remtis naujais argumentais.

2. Ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) radijo stoties LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ atsakovės L. B. išsakyti teiginiai: i) „<...> Įmonės visi prisijungimai buvo pasivogti buvusio darbuotojo ir akcininko D. T. <...>“; ii) „<...> parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, perdavė kompą tuščią visą, su ištrintais visais duomenim, tuščią, tiesiog absoliučiai tuščią, po to nuo to laiko nei labas nei viso gero, nei prisijungimų, nei informacijos, nieko“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovę L. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita tokia pačia forma ir būdu, kaip buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija (radijo laidoje „Ryto garsai“), paskelbti paneigimą: „(duomenys neskelbtini) radijo laidos „Ryto garsai“ metu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti bei verslininko D. T. garbę ir orumą žeminanti informacija nurodant, kad: „i) <...> Įmonės visi prisijungimai buvo pasivogti buvusio darbuotojo ir akcininko D. T. <...>“; ii) „<...> parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, perdavė kompą tuščią visą, su ištrintais visais duomenim, tuščią, tiesiog absoliučiai tuščią, po to nuo to laiko nei labas nei viso gero, nei prisijungimų, nei informacijos, nieko“. L. B. atsiprašo klausytojų už šios tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą“; 3) įpareigoti atsakovę VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (toliau – ir LRT) pašalinti iš LRT mediatekos radijo stoties LRT radijo (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „Ryto garsai“ įrašo fragmentą, kuriame transliuojama rubrika „Verslo laikas“, ir uždrausti jį viešai skelbti ateityje arba į LRT mediatekoje esančios radijo stoties LRT radijo (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „Ryto garsai“ rubriką „Verslo laikas“ įterpti teismo sprendime nurodytą atsakovės L. B. paneigimo tekstą; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės L. B. 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė L. B. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, jiems priklauso po 50 proc. akcijų. (duomenys neskelbtini) atsakovė LRT nuo 6 val. 30 min. radijo stotyje LRT radijuje transliavo laidą,,Ryto garsai“. Šioje laidoje nuo (duomenys neskelbtini) buvo transliuota rubrika,,Verslo laikas“, joje nagrinėta įmonių akcininkų konfliktų tema. Žurnalistas atskirų iš anksto įrašytų pokalbių metu, be kita ko, kalbino ieškovą ir atsakovę L. B., ši išsakė ieškovo prašomus paneigti teiginius. 2022 m. spalio 5 d. atsakovėms buvo pateikti reikalavimai paneigti šią informaciją, tačiau jos atsisakė tai padaryti. Atsakovės L. B. apie ieškovą paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės: išeidamas iš darbo ieškovas ir ši atsakovė pasirašė duomenų perdavimo–priėmimo aktą, juo ieškovas perdavė atsakovei turėtus bendrovės duomenis; ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 196 straipsnį, ieškovui net nebuvo pareikšti įtarimai. Paskleista informacija žemina ieškovo garbę ir orumą, nes ieškovas yra nepagrįstai kaltinamas vagyste.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino, kad ieškovo nurodyti atsakovės L. B. (duomenys neskelbtini) radijo stoties LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ išsakyti teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą; įpareigojo L. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita tokia pačia forma ir būdu, kaip buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, paskelbti ieškovo nurodytą paneigimą; įpareigojo atsakovę LRT į LRT mediatekoje esančios radijo stoties LRT radijo (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „Ryto garsai“ rubriką „Verslo laikas“ įterpti teismo sprendime nurodytą atsakovės L. B. paneigimo tekstą; priteisė ieškovui iš atsakovės L. B. 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio taikymo sąlygos. Faktą, kad žinios buvo paskleistos, ieškovas įrodinėja pateikta radijo laidoje išsakytų teiginių analize; ji suponuoja išvadą, kad atsakovė kaip faktus pateikė informaciją, jog ieškovas pavogė bendrovės prisijungimo duomenis, nebendradarbiauja ir neteikia bendrovei svarbios informacijos. Nors atsiliepime į ieškinį yra nurodyta, kad laidoje atsakovės L. B. pateikta informacija buvo neteisingai suprasta, jame nėra pagrįsta, kad atsakovė, kalbėdama apie ieškovą, išreiškė asmeninę nuomonę, o ne kategoriškus faktus; priešingai, atsakovė nurodo norėjusi pabrėžti, kad buvo neteisėtai pasisavintas įmonės turtas. Atsakovės išdėstyti teiginiai yra kategoriški, neformalaus stiliaus, juose nėra subjektyvią nuomonę ar vertinimą atspindinčių frazių; teiginiai buvo suformuluoti kaip faktai, todėl teismas juos pripažino žiniomis. Šios žinios buvo paskleistos apie ieškovą (buvo nurodyti ieškovo vardas ir pavardė, pareigos, darbo vieta).

6. Teismas pripažino, kad atsakovė L. B. paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją. Aplinkybę, kad ieškovas, atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų, perdavė atsakovei prisijungimo duomenis ir suteiktą įrangą, patvirtina jo pateiktas elektroninis laiškas su prisijungimų nuorodomis, slaptažodžiais ir prierašu, kad atsakovė jau yra ėjusi bendrovės direktoriaus pareigas, aktyviai dalyvavo ją valdant, todėl kiti prisijungimo duomenys jai yra žinomi. Ieškovas ir atsakovė pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktą, juo atsakovei, laikinai ėjusiai direktoriaus pareigas, buvo perduoti prisijungimo ir kiti duomenys, įranga. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovui yra vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, atsakovė viešai teigė, jog ieškovas įvykdė vagystę, o minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims, ieškovas jame davė parodymus kaip specialusis liudytojas, jam nebuvo pareikšti įtarimai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2022 m. gruodžio 16 d. dokumento nuorašas dėl tęsiamo ikiteisminio tyrimo, kuriame tik nurodoma, kad prie vykdomo ikiteisminio tyrimo buvo prijungtas kitas ikiteisminis tyrimas, nėra susijęs su nagrinėjama byla, nes joje yra sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja sąlygos, reikalingos asmens garbės ir orumo pažeidimui konstatuoti.

7. Teismas sutiko su ieškovu, kad jo reputacijai buvo padaryta žala. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti; tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį.

8. Ieškovui įrodžius CK 2.24 straipsnyje nustatytas sąlygas, o atsakovei nepaneigus šiame straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, teismas pripažino atsakovės išsakytus teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita tokia pačia forma ir būdu, kaip buvo paskleista informacija, paskelbti paneigimą. Įvertinęs atsakovės padarytų ieškovo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nurodė, kad vien tik pripažinti teisės pažeidimą nepakanka, ir tenkino ieškovo reikalavimą priteisti jam 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę LRT pašalinti visą radijo laidos rubriką iš LRT mediatekos, tačiau įpareigojo ją į LRT mediatekoje esančią radijo stoties LRT radijo (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „Ryto garsai“ rubriką „Verslo laikas“ įterpti teismo sprendime nurodytą paneigimo tekstą. Teismas nurodė, kad reikalavimas pašalinti visą rubriką yra neproporcingas ir riboja saviraiškos laisvę. Atsakovė LRT neatliko jokių neteisėtų veiksmų, žurnalistas paėmė interviu iš abiejų ginčo šalių ir neišreiškė palaikymo konkrečiai pusei; ieškinyje nėra keliama jokių pretenzijų atsakovei LRT ar žurnalistams, kad informacija buvo pateikta tendencingai ar šališkai.

10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

11. Kolegija netenkino atsakovės prašymo priimti naujus įrodymus – 2023 m. lapkričio 28 d. ieškovui skirtą pranešimą apie įtarimą dėl BK 196 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atlikimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria buvo išspręstas skundas dėl prokuroro nutarimo netenkinti prašymo skirti ekspertizę ir pasitelkti specialistą. Kolegija vertino, kad šie įrodymai neturi esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą, kadangi aplinkybė, jog asmeniui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia jo kaltės; be to, atsakovė nepagrindė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes ji siekia įrodyti teikdama teismo nutartį. Atsižvelgiant į ginčo dalyką, byloje yra aktualu įvertinti, kokiais duomenimis atsakovė rėmėsi tuo metu, kai paskleidė informaciją, o jos teikiami įrodymai šiuo aspektu nėra aktualūs.

12. Kolegija nurodė, kad vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, būtent atsakovei tenka našta įrodyti, kad jos išsakyti teiginiai atitinka tikrovę. Atsakovė neįrodė tokių aplinkybių. Ieškovas, priešingai, pateikė duomenis, juos tinkamai įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovui buvo pradėtas ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 196 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims, o atsakovė viešai teigė, kad ieškovas įvykdė vagystę; ikiteisminiame tyrime ieškovas davė parodymus kaip specialusis liudytojas.

13. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės pozicija dėl išdėstytų teiginių vertinimo kaip jos nuomonės ar paskleistos žinios nėra nuosekli – pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė argumentų, jog išreiškė asmeninę nuomonę, ir nurodė norėjusi pabrėžti, kad buvo neteisėtai pasisavintas bendrovės turtas, savo ruožtu apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji išsakė savo nuomonę. Atsakovės išsakyti teiginiai negalėtų būti vertinami kaip jos nuomonė; šiais teiginiais buvo paskelbta žinia. Prašomi paneigti pasisakymai yra suformuluoti kaip teiginiai, juose nėra užuominų, kad atsakovė jais subjektyviai vertina tam tikrus faktus ar duomenis, sakiniai nėra išreikšti tokia forma, pagal kurią skaitytojas galėtų susidaryti įspūdį, kad tai yra atsakovės nuomonė, jie išsakyti kategoriškai. Nurodytais teiginiais yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuojami faktai (žinia), kad ieškovas pavogė bendrovės prisijungimo duomenis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu atsakovė L. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygą dėl paskleistos žinios atitikties tikrovei. Teismai nepagrįstai vertino, kad tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal BK 178 straipsnį, o pagal 196 straipsnį, leidžia konstatuoti, kad atsakovės išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, buvo smarkiai psichologiškai paveikta susiklosčiusios situacijos, todėl bet kokio pobūdžio turto sunaikinimą, pakeitimą ar sugadinimą prilygino bendriniam žodžiui „vagystė“ ar „apsivogimas“. Atsakovė išreiškė subjektyvų susidariusių faktinių aplinkybių neigiamą vertinimą, paremtą savo supratimu ir savo vartojama šnekamąja kalba. Pirmame prašomame paneigti atsakovės teiginyje pavartotas bendrinis žodis „apsivogė“ negali būti vertinamas kaip apibūdinantis tik BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Atsakovė nurodė, kad buvo pasisavintas ne materialus daiktas, o elektroniniai prisijungimo duomenys; jų pasisavinimas negali būti kvalifikuojamas kaip vagystė pagal BK 178 straipsnį. Bet kokio pobūdžio nuosavybės teisės pažeidimas, nepaisant to, ar turtas buvo pagrobtas, sunaikintas (BK 196 straipsnis) ar panaudotas be savininko leidimo (BK 1981straipsnis), yra laikytinas asmens nuosavybės teisės pažeidimu, todėl pirmas atsakovės išsakytas teiginys negali būti siejamas tik su BK 178 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika (vagyste). Išsakydama savo subjektyvią nuomonę, atsakovė kartu pateikė ir ją pagrindžiančius įrodymus – ji aiškiai nurodė, kad dėl ieškovo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai, kad buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl itin panašios nusikalstamos veikos, kuria taip pat pažeidžiamos nuosavybės teisės, ir ieškovui buvo pateikti įtarimai, patvirtina, kad atsakovės išsakyti teiginiai buvo teisingi ir atitinka faktinio pagrindo kriterijų.

14.2. Teismai netinkamai aiškino visuomenės informavimo priemonės sąvoką, todėl buvo iškreipta CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta asmens garbės ir orumo pažeidimo samprata. Ginčo teiginiai nebuvo atsakovės paskleisti per Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodytas visuomenės informavimo priemones. Radijo laidoje atsakovės teiginiai yra pateikti be konteksto ir netikslūs. Šiuos teiginius kaip savo asmeninę nuomonę, neigiamą subjektyvų faktinės situacijos vertinimą atsakovė išdėstė iš anksto nesusitarusiam, neinformavusiam apie pokalbio įrašymą ar atsakovės nuomonės panaudojimo tikslą, pradžioje net neprisistačiusiam žurnalistui privataus telefoninio pokalbio metu. Teismai nepagrįstai vertino, kad privataus telefoninio pokalbio metu atsakovės išdėstyta nuomonė (kurios fragmentai buvo pateikti radijo laidoje), išsakyta neturint tikslo ją skleisti visuomenei, – tai visuomenės informavimo priemonėmis paskleista žinia.

14.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes neįvykdė pareigos įvertinti esminius šalių argumentus ir priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalis). Šis teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktas pranešimas apie įtarimų pareiškimą ieškovui nepatvirtina, jog jos išsakyti teiginiai yra teisingi. Šis įrodymas patvirtina atsakovės išsakytų teiginių atitiktį tikrovei, todėl yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku; įrodymo parengimo data patvirtina, kad atsakovė neturėjo objektyvių galimybių pateikti jį pirmosios instancijos teismui. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nurodė neteisingus faktus dėl ieškovo statuso ikiteisminiame tyrime, o tai turi esminę reikšmę vertinant atsakovės išsakytų teiginių atitiktį tikrovei. Teismai nepagrįstai nevertino žurnalisto neteisėtų veiksmų – pats žurnalistas visuomenei iš anksto pateikė faktus, kad atsakovė kaltina ieškovą vagyste, o vėliau laidoje buvo pateikti iškarpyti, iš konteksto išimti ir į laidos įrašą sumontuoti atsakovės teiginiai, tariamai patvirtinantys žurnalisto išsakytus teiginius. Byloje nebuvo išreikalautas atsakovės ir žurnalisto pokalbio įrašas ir nebuvo nustatyta, į kokius klausimus atsakydama atsakovė išsakė ginčo teiginius. Apeliacinės instancijos teismas nevertino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse žurnalistui keliamų reikalavimų. Teismui nustačius, kad ginčo teiginiai yra neteisingi, atsakomybė turėjo kilti būtent žurnalistui, paskleidusiam tokią informaciją. Teismų procesiniai sprendimai turi būti panaikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes jais buvo sprendžiami klausimai dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą publikacijos autoriaus teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nevertino antro ieškinyje nurodyto teiginio ryšio su ieškovo garbe ir orumu, taip pat jo atitikties tikrovei.

15. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Teismai išsamiai įvertino atsakovės išsakytus teiginius ir visą bylos medžiagą ir pagrįstai nusprendė, kad šie teiginiai laikytini žinia. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pati atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji pateikė tikrovę atitinkančią žinią (informaciją), ir neteigė, kad tai tik jos subjektyvi nuomonė; atsakovė siekė įrodyti savo viešai paskleistos informacijos atitiktį tikrovei, o ne tai, kad egzistavo pagrįstas pagrindas nuomonei susiformuoti. Atsakovė išdėstė poziciją, kad paskleidė nuomonę, o ne žinią, tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė jai nepalankų sprendimą. Apeliaciniame skunde ji nurodė naujas aplinkybes, kad ji privataus pokalbio metu išsakė savo subjektyvią nuomonę, nebuvo informuota apie tai, jog žurnalistas paskelbs jos nuomonę viešai, be jos sutikimo bus pateikti pokalbio fragmentai. Laidoje žurnalistas neperpasakojo atsakovės teiginių, joje buvo paleistas garso įrašas su įrašytu atsakovės pasisakymu, jo tekstas yra nuoseklus, todėl nėra pagrindo manyti, kad įrašas buvo iškarpytas. Atsakovė nereiškė jokių pretenzijų nei žurnalistui, nei atsakovei LRT dėl to, kad jos pasisakymas buvo paskelbtas viešai, pokalbio garso įrašas padarytas be jos sutikimo, jis buvo iškarpytas, taip iškreipiant jos išsakytų žodžių prasmę.

15.2. Nė vienas iš teismų nenurodė, kad žodžio „apsivogti“ pavartojimo teisingumą įrodytų tik BK 178 straipsnio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne ikiteisminis tyrimas, pradėtas BK 196 ir 1981 straipsnių pagrindu. Teismai tik paminėjo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl vagystės, o dėl kitos veikos, ir pabrėžė, kad ieškovui nėra pareikšti įtarimai atlikus nusikalstamą veiką. Teismai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jos pasakyti teiginiai yra teisingi, remdamiesi tuo, kad šių teiginių viešo paskleidimo metu ieškovui nebuvo pareikšti įtarimai dėl jokios nusikalstamos veikos, ir byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais, kad ieškovas perdavė atsakovei visus turėtus duomenis. Net jei atsakovės viešai paskelbti teiginiai būtų laikomi jos nuomone, vien pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovui nebuvo pareikšti jokie įtarimai, nelaikytinas tinkamu pagrindu nuomonei, kad ieškovas yra padaręs nusikalstamas veikas, susidaryti. Byloje pateikti dokumentai (perdavimo aktas, susirašinėjimai) patvirtina, kad atsakovė neturėjo pagrindo susidaryti nuomonę, kad ieškovas, išeidamas iš darbo, neperdavė jokios informacijos.

15.3. Priešingai nei teigia atsakovė, teismai nepateikė išaiškinimų dėl visuomenės informavimo priemonės sampratos. Byloje esantis laidos įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės teiginiai buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę – radijo laidoje. Atsakovė tik apeliaciniame skunde pateikė versiją, kad ginčo teiginiai buvo išsakyti privataus pokalbio metu ir ji nežinojo, kad jie bus paskelbti viešai, taip pat kad jie išimti iš konteksto ir nėra tikslūs; tačiau ji nenurodė, kas buvo pateikta netiksliai, iškraipyta, koks buvo tikrasis pokalbio kontekstas. Atsakovė galėtų privačiai kalbėti su žurnalistu apie kilusį akcininkų konfliktą tik jei jį asmeniškai pažinotų, tačiau ji nepateikė tokių įrodymų ir neprašė išreikalauti pokalbio garso įrašo ar įtraukti į bylą žurnalisto. Tam, kad būtų galima įgyvendinti teisę teismo tvarka reikalauti paneigti paskleistus duomenis, nėra būtina, kad jie būtų paskleisti per visuomenės informavimo priemonę. Net jei atsakovės teiginiai nebūtų paskelbti radijo laidoje, išsakiusi teiginius apie ieškovą žurnalistui, atsakovė būtų laikoma paskleidusia informaciją apie ieškovą ir jis turėtų teisę reikalauti paneigti šią informaciją ir pripažinti ją pažeidžiančia jo garbę ir orumą.

15.4. Teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir nevertino jos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, atsakovė nutyli, kad šie argumentai nebuvo išsakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o dalis jų nebuvo nurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nepriėmė atsakovės teiktų įrodymų ir pagrįstai nurodė, kad vien tik tai, jog ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepatvirtina jo kaltės. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovė nekėlė klausimo dėl žurnalisto atsakomybės, nenurodė, kokias teisės normas jis pažeidė, nė viena iš šalių nekėlė klausimo ir dėl atsakovės LRT ar žurnalisto redakcinės atsakomybės, todėl teismai neturėjo pagrindo spręsti šiuos klausimus. Ieškovas nepareiškė jokių reikalavimų žurnalistui, o atsakovė, atstovaujama byloje advokato, pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad žurnalistas iškreipė jos teiginius, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti žurnalisto elgesį ar savo iniciatyva reikalauti pateikti įrodymus. Ieškinyje nėra reiškiami reikalavimai dėl atsakomybės už ieškovo garbės ir orumo pažeidimą atsakovei LRT ar laidą rengusiam žurnalistui; šis žurnalistas neadministruoja LRT mediatekos turinio, teismai nepasisakė dėl jo teisių ir pareigų, todėl jis pagrįstai nedalyvavo byloje kaip trečiasis asmuo. Atsakovė apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl antro prašomo paneigti teiginio atitikties tikrovei ir jo ryšio su ieškovo garbe ir orumu, todėl teismas neturėjo atskirai vertinti šių aplinkybių. Teismas pateikė argumentus dėl visų esminių apeliaciniame skunde nurodytų klausimų.

16. Atsakovė LRT atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Atsakovė L. B. atsiliepime į ieškinį nenurodė argumentų, kad ieškovas nepagrįstai vertino jos teiginius kaip žinią; ji siekė įrodyti, kad jos pateikta informacija atitinka tikrovę ir nepažemino ieškovo garbės ir orumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje pareikštus reikalavimus ir atsakovės atsikirtimus, apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir vertino visas garbės ir orumo gynimo sąlygas bei pateikė argumentus, kad ginčo teiginiai kvalifikuotini kaip žinia. Atsakovei nepateikus motyvuotų atsikirtimų, kad jos išsakyti teiginiai – tai nuomonė, teismas jų nevertino ir netyrė, ar nuomonė atitiko pakankamo faktinio pagrindo kriterijų. Išsakydama ginčo teiginius atsakovė žinojo, kad jos pareiškimo pagrindu dar tik buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovui nebuvo pareikšti įtarimai, jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, todėl jos teiginiai galėjo būti pagrįstai vertinami kaip neatitinkanti tikrovės, garbę ir orumą žeminanti informacija. Atsakovei pirmosios instancijos teisme neteigus, kad ji išsakė nuomonę, o ne žinią, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ji buvo pateikusi faktinį pagrindą turinčią nuomonę.

16.2. Ieškovas prašė taikyti atsakovei L. B. visus šiuos teisių gynimo būdus: pažeidimo pripažinimą, įpareigojimą paneigti paskleistą informaciją, neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovei LRT buvo pareikštas tik išvestinis reikalavimas pašalinti laidą iš LRT mediatekos (archyvinės saugyklos) arba įterpti atsakovės paneigimo tekstą į LRT mediatekoje saugomą laidos įrašą. Toks pasirinkimas yra pagrįstas, nes atsakovė LRT perteikė tikslias, atsakovės L. B. požiūrį atitinkančias jos citatas. LRT nebuvo informacijos šaltinis, ginčo teiginius paskelbė ne visuomenės informavimo priemonė, o atsakovė L. B. per visuomenės informavimo priemonę. Ieškinyje nėra reiškiama jokių reikalavimų ir pretenzijų LRT ar jos žurnalistams dėl to, kad informacija buvo pateikta tendencingai ar šališkai. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ji suvokė duodanti komentarą žurnalistui, numatė, kad pateikta informacija bus paskelbta, ir tam pritarė. Nei sužinojusi, kad jos teiginiai buvo paskelbti, nei gavusi prašymą juos paneigti ir ieškinį atsakovė nesikreipė į LRT, kad informacija būtų pakoreguota ar pašalinta, o LRT tokio reikalavimo neįvykdžius – į žurnalistų etiką prižiūrinčias institucijas. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl LRT ir jos žurnalisto atsakomybės dėl ginčo teiginių paskleidimo.

16.3. Atsakovės argumentai, kad teismai turėjo vertinti, ar žurnalisto veiksmai buvo teisėti ir LRT užtikrino redakcinę atsakomybę, būtų aktualūs, jei byloje būtų kvestionuojami LRT (jos žurnalisto) veiksmai ir būtų keliamas klausimas dėl atsakovių atsakomybės už ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimą paskirstymo. Atsakovė šiuos argumentus nurodė tik apeliacinės instancijos teisme, o kasaciniame skunde juos išplėtojo. Atsakovės argumentai, kad teismai nevertino žurnalisto veiksmų atitikties Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso reikalavimams (kasaciniame skunde minimas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas nebegalioja), neišreikalavo atsakovės ir žurnalisto telefoninio pokalbio įrašo, negavo laidos autoriaus pozicijos, nėra pagrįsti ir atsakovė nenurodė jų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylos dėl garbės ir orumo yra dispozityvios, todėl teismas neturi savo iniciatyva rinkti įrodymų. Nors atsakovė kelia klausimus dėl LRT ir jos žurnalisto tariamai padarytų Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų, ji nesikreipė į Visuomenės informavimo etikos komisiją ir jau praleido terminą šiai teisei įgyvendinti. Pasibaigus šiam terminui LRT sunaikino atsakovės ir žurnalisto pokalbio garso įrašą, todėl jis nebegalėtų būti pateiktas.

16.4. Laidoje nėra pateikta jokių žurnalisto vertinimų, nuomonės, nėra išsakomas pritarimas vienos iš šalių pozicijai. LRT, vykdydama savo teisę ir pareigą informuoti visuomenę apie viešojo intereso svarbos klausimą – akcininkų konfliktų poveikį verslui, kaip problemos iliustraciją pateikė nešališką informaciją apie šalių konfliktą. Žurnalistas pakvietė abi konflikto šalis išdėstyti savo pozicijas, abi šalys laidoje viena kitai išreiškė kaltinimus, jie be korekcijų ir asmeninio žurnalisto vertinimo nešališkai atsispindėjo laidoje. Žurnalistas veikė sąžiningai ir nešališkai. Atsakovės nurodyta kasacinio teismo praktika nepatvirtina, kad žurnalistas turėjo dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo. Bylos baigtis negalėjo turėti įtakos žurnalisto teisėms ir teisėtiems interesams, todėl jis neturėjo dalyvauti joje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasaciniam teismui pateiktų naujų įrodymų ir procesinių prašymų

17. Ieškovas 2024 m. spalio 15 d. pateikė kasaciniam teismui prašymą priimti naujus įrodymus: Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir elektroninius laiškus, patvirtinančius, kad šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Ieškovo teigimu, jo teikiami įrodymai pagrindžia, kad atsakovės jam inicijuotas ikiteisminis tyrimas yra galutinai nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų apie jo kaltę. Ieškovas nurodė, kad šių įrodymų jis negalėjo pateikti teikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, nes gavo juos vėliau. Atsakovė L. B., atsižvelgdama į tai, kad ieškovas pateikė kasaciniam teismui pirmiau nurodytus įrodymus, 2024 m. spalio 17 d. taip pat pateikė kasaciniam teismui naujus įrodymus (jos teiktus skundus ikiteisminiame tyrime ir kitus dokumentus). Grįsdama poreikį juos pateikti, atsakovė iškėlė abejonę, kad ikiteisminis tyrimas galimai buvo nepagrįstai nutrauktas, o ieškovas atliko jos nurodytas veikas. Prašyme priimti naujus įrodymus atsakovė taip pat suformulavo prašymą išreikalauti iš ieškovo dokumentus, patvirtinančius, kad jis realiai atsiskaitė už jam suteiktas teisines paslaugas su jo interesams byloje atstovavusia advokatų kontora, kadangi atsakovei kilo įtarimų, jog pateikti duomenys apie patirtas išlaidas neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus prašymus, atsisako juos priimti.

18. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos yra apibrėžtos CPK 353 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde nėra leidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, iš naujo nevertina joje pateiktų įrodymų ir nenustato naujų faktinių aplinkybių, todėl kasaciniam teismui negali būti teikiami ir nauji įrodymai, kurie nebuvo įvertinti nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Ši taisyklė galioja nepriklausomai nuo to, ar kasaciniam teismui naujai teikiami įrodymai egzistavo ar ne bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 27 punktas). Toks teismo proceso kasaciniame teisme reglamentavimas sudaro pagrindą netenkinti ieškovo ir atsakovės prašymų priimti jų teikiamus naujus įrodymus ir šiuos įrodymus jiems grąžinti.

19. Kaip minėta, prašyme priimti naujus įrodymus atsakovė suformulavo ir prašymą išreikalauti iš ieškovo papildomus jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Tačiau pažymėtina, kad prašymą priimti papildomus įrodymus, kuriame buvo išdėstytas ir prašymas išreikalauti iš ieškovo jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsakovė pateikė po to, kai byla kasacine tvarka buvo išnagrinėta teismo posėdyje. CPK 355 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu byla kasaciniame teisme yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pareikšti prašymus iki teismo posėdžio pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido įstatyme nustatytą terminą prašymui pateikti, šį jos prašymą taip pat atsisakoma priimti ir vertinti.

Dėl byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo nagrinėtinų aplinkybių ir teismo pareigos vertinti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Tuo atveju, jeigu asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia kito asmens, apie kurį buvo paskleista informacija, garbę ir orumą, pastarasis asmuo gali ginti savo teises CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka ir būdais. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 1 dalimi, toks asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o po šio asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

22. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau minėtą nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Klausimas, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiamas vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ieškovo elgesys ir pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).

25. Tai, kokiu mastu teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo pažeidimo, vertins pirmiau nurodytas aplinkybes, kokius konkrečius įrodymus jis tirs ir kokius klausimus nagrinės, priklauso nuo ieškovo byloje pareikštų reikalavimų ir šalių išdėstytų pozicijų. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), todėl būtent šalims yra suteikta teisė apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Vadovaujantis CPK išdėstytu reglamentavimu, šios ribos turi būti atskleistos ir apibrėžtos dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Antai CPK yra nustatyta, kad dar teikdamas pirmąjį dokumentą procese, t. y. ieškinį, ieškovas turi jame atskleisti ginčo esmę – nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokį reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), taip pat įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai); atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį, taip pat jau šiame procesiniame dokumente turi nurodyti, sutinka ar nesutinka su jam pareikštais reikalavimais, o tuo atveju, jei jis mano, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus, taip pat įrodymus, kuriais yra grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai (CPK 142 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai). Ginčo esmė, šalių reikalavimai ir atsikirtimai į juos paprastai yra galutinai suformuluojami ir išsiaiškinami rengiantis nagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas, pagal kurį šalys turi suformuoti savo poziciją dėl ginčo ir atskleisti visas bylai išnagrinėti reikšmės galinčias turėti aplinkybes jau pradinėse teismo proceso stadijose, koreliuoja su civiliniame procese galiojančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu ir sudaro sąlygas išvengti situacijų, kai šalis pradeda remtis anksčiau nenurodytomis, siurprizinėmis, priešingai šaliai ir teismui nežinomomis aplinkybėmis ir argumentais vėlesniuose proceso etapuose.

26. Civilinis procesas, nors ir susideda iš tam tikrų stadijų (pvz., civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo nagrinėti bylą, bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir kt.), yra vientisas procesas; viso šio proceso metu yra siekiama bendrų tikslų, be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Teismo procesas nei apeliacinės instancijos teisme, nei kasaciniame teisme nėra naujas procesas ir nėra skirtas naujiems, pirmosios instancijos teisme neiškeltiems ir nevertintiems klausimams nagrinėti ar naujoms, šiam teismui nenurodytoms aplinkybėms nustatyti. Apeliacinio proceso paskirtis yra pagal CPK ir apeliaciniame skunde apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (nutartį) ir pašalinti teismo padarytas klaidas nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir (ar) aiškinant ir taikant teisės normas (CPK 301 ir 320 straipsniai), savo ruožtu kasacinis teismas peržiūri bylą išnagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus tik teisės taikymo aspektu, iš naujo nenustatydamas byloje faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnis); ši proceso stadija yra galima tik kilus itin svarbių teisės klausimų, kai siekiama užtikrinti, be kita ko, viešąjį interesą – vienodą teisės aiškinimą ir taikymą, vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. KT205-A-N16/2021). Todėl civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose yra nustatyti ribojimai šalims šiose proceso stadijose reikšti naujus reikalavimus, remtis naujais argumentais ir aplinkybėmis, taip pat teikti naujus įrodymus (CPK 312 ir 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

27. Tam, kad teismo procesas galėtų vykti efektyviai ir galėtų būti pasiekti ankstesniame šios nutarties punkte nurodyti civilinio proceso tikslai, yra reikalingos ne tik teismo, bet ir dalyvaujančių byloje asmenų pastangos. Šie asmenys turi tinkamai ir laiku naudotis savo procesinėmis teisėmis ir vykdyti pareigas, laiku nurodyti visas ginčui reikšmingas aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje ir su bylą nagrinėjančiu teismu. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo netinkamai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ar tinkamai nevykdo savo pareigų, jam gali tekti neigiami tokio procesinio elgesio padariniai. Nors CPK išdėstytas teisinis reglamentavimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, šį vertinimą motyvuotai išdėstant priimtame procesiniame sprendime (CPK 263 ir 270 straipsniai), tuo atveju, jei asmuo laiku nenurodo teismui ginčui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir argumentų ar per įstatyme nustatytus terminus nepateikia jo poziciją pagrindžiančių įrodymų, šis asmuo prisiima riziką, kad vėlesnėse proceso stadijose nurodyti argumentai ar pateikti įrodymai nebus teismo priimti ir vertinami. Analogiški padariniai dalyvaujančiam byloje asmeniui gali atsirasti ir tuo atveju, kai jo pozicija dėl byloje pareikštų reikalavimų nėra nuosekli ir kinta bylos nagrinėjimo metu, kai jis nepaiso civilinio proceso vientisumo ir skirtingose bylos nagrinėjimo stadijose (apeliaciniame ar kasaciniame procese) išdėsto skirtingas pozicijas dėl tam tikrų ginčo aspektų, nurodo teismui naujus pakeistą poziciją pagrindžiančius argumentus.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė byloje reikalavimus pripažinti, kad atsakovės L. B. radijo laidoje apie jį išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia jo garbę ir orumą, įpareigoti pastarąją atsakovę paneigti šiuos teiginius ir atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, taip pat įpareigoti atsakovę LRT pašalinti iš archyvinės saugyklos laidos įrašą ar įterpti į jį atsakovės L. B. įrašytą paneigimą. Atsakovė L. B., nesutikdama su ieškovo pareikštais reikalavimais, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovės pateikta informacija neatitinka tikrovės. Grįsdama savo poziciją, atsakovė nurodė, kad ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims ir atsakovė sieks, jog šis tyrimas būtų išplėstas, nes jo veiksmai atitinka ir vagystės požymius; kad ieškovas neperdavė atsakovei prisijungimo duomenų, reikalingų siekiant tinkamai naudotis bendrovės veikloje reikalingomis duomenų bazėmis ir sistemomis, o grąžindamas atsakovei kompiuterį ir telefoną, ieškovas pašalino iš jų visą informaciją; kad ieškovas atsisako grąžinti bendrovei prisijungimo ir kitokius duomenis, ignoruoja atsakovės prašymus ir pan. Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, kad jos išsakyta tikrovę atitinkanti informacija negali pažeminti ieškovo garbės ir orumo, o jo „padaryto nusikaltimo apimtis ir sunkumas gerokai didesnis“, nei nurodyta atsakovės L. B. atsakovei LRT pateiktoje informacijoje. Tokios aplinkybės rodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė siekė įrodyti, jog jos išsakyti duomenys (žinia) atitinka tikrovę; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, ar atsakovės išsakyti teiginiai turėtų būti kvalifikuojami kaip žinios ar kaip jos subjektyvi nuomonė.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės išsakytų teiginių formuluotes, kontekstą, kuriame buvo pateikti ginčo teiginiai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pati atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo radijo laidoje pateikusi tik savo nuomonę, o ne informaciją ir, priešingai, teigė norėjusi pažymėti, kad buvo pasisavintas bendrovės turtas, pripažino, kad atsakovė paskleidė apie ieškovą žinią. Tačiau, teismui priėmus tokį sprendimą, atsakovė apeliaciniame skunde pakeitė savo byloje anksčiau išdėstytą poziciją ir nurodė, kad ieškovo prašomi paneigti teiginiai – tai tik subjektyvi atsakovės nuomonė ir jai susiformuoti egzistavo pakankamas faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius atsakovės naujai nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės paskleistus duomenis kvalifikavo kaip žinią, o ne kaip jos nuomonę, ir kartu pažymėjo, kad atsakovė, apeliaciniame skunde įrodinėdama priešingas aplinkybes, nėra nuosekli.

30. Kaip ir apeliaciniame skunde, kasaciniame skunde atsakovė nurodė, kad ieškovo prašomi paneigti teiginiai atspindi tik jos subjektyvią nuomonę apie susiklosčiusią situaciją. Atsakovė taip pat pateikė išsamius paaiškinimus, jos vertinimu, pagrindžiančius, kad jos išreikšta nuomonė buvo pagrįsta objektyviais duomenimis; nurodė, kad teismai nepagrįstai išvadą, jog atsakovės išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės, grindė aplinkybe, kad ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ne dėl vagystės, o dėl kitos nusikalstamos veikos; išsamiai išdėstė savo poziciją, kad nusikalstama veika, dėl kurios ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir atsakovės radijo laidoje paminėta vagystė yra tam tikrais aspektais panašios ir asmens, neturinčio teisinio išsilavinimo, vartojančio bendrinę kalbą, gali būti sutapatinamos. Taigi, kasaciniame skunde atsakovė išplėtojo savo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją ir išsamiai atskleidė argumentus, kad jos išsakyti ir ieškovo šioje byloje prašomi paneigti teiginiai yra tik jos subjektyvi nuomonė, pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis.

31. Šioje nutartyje jau minėta (žr. šios nutarties 25–27 punktus), kad įstatymų leidėjas civilinio proceso normomis įpareigojo dalyvaujančius byloje asmenis kooperuotis tarpusavyje ir su bylą nagrinėjančiu teismu tam, kad teismo procesas būtų vykdomas efektyviai ir operatyviai, ir jau pradinėse proceso stadijose nurodyti visus bylai išnagrinėti reikšmingus duomenis, taip pat kad procesas apeliacinės instancijos ir juo labiau kasaciniame teisme nėra skirtas naujoms bylai reikšmės galinčioms turėti aplinkybėms nagrinėti, jo paskirtis yra peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus ir ištaisyti jų padarytas teisės ir (ar) faktines klaidas. Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nepaisė nurodytų proceso taisyklių. Šios nutarties 28–30 punktuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės nagrinėjamoje byloje išdėstyta pozicija dėl ieškovo jai pareikštų reikalavimų nebuvo nuosekli – pradžioje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė neprieštaravo, kad ginčo teiginiais ji paskleidė apie ieškovą žinią, ir siekė įrodyti, kad ši žinia atitinka tikrovę, savo ruožtu pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovei nepalankų sprendimą ji pakeitė poziciją ir vėlesnėse civilinio proceso stadijose pradėjo remtis aplinkybėmis, kad jos išsakyti teiginiai atspindi vien tik jos asmeninę nuomonę, turinčią ir faktinį pagrindą. Atsakovei pirmosios instancijos teisme nenurodžius vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose teismui pateiktų aplinkybių, susijusių su jos išsakytų teiginių pripažinimu ne žinia, o jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jų išsamiau nevertino ir patikrino atsakovės ginčyto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis duomenimis, kurie buvo atskleisti ir vertinami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

32. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė ne tik nenurodė anksčiau aptartų argumentų, kad jos išdėstyti ir ieškovo prašomi paneigti teiginiai turi būti pripažinti nuomone, o ne žinia, bet nesirėmė ir apeliaciniame skunde paminėtomis, o vėliau kasaciniame skunde išsamiau išdėstytomis ir atskleistomis aplinkybėmis, kad šie teiginiai buvo atsakovės išsakyti privataus pokalbio su žurnalistu metu, jai neturint tikslo viešinti savo pozicijos ir nežinant, jog ją telefonu kalbinęs žurnalistas panaudos šiuos teiginius radijo laidoje, juos iškraipydamas (pateikdamas tik atskirus pokalbio fragmentus). Todėl atsakovės kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neįvertino esminių jos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, neatskleidė ginčo esmės ir neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos tinkamai motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, nes nepagrįstai nevertino tokių žurnalisto veiksmų teisėtumo ir atitikties jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, neįtraukė jo į bylą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, vertintini kaip nepagrįsti. Atitinkamai kaip nepagrįsti vertintini ir jos argumentai, kad abu bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino visuomenės informavimo priemonės sąvoką, pripažinę, jog jos privataus pokalbio metu išsakyti teiginiai – tai per visuomenės informavimo priemonę paskleista žinia. Atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad teismas įvertintų aplinkybes ir atsakytų į argumentus, kuriais nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys, nei ji pati nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios (o tam tikrais atvejais – ir apeliacinės) instancijos teisme.

33. Kaip nepagrįsti vertintini ir atsakovės argumentai, kad bylą išnagrinėję teismai turėjo išreikalauti iš atsakovės LRT visą jos (atsakovės L. B.) ir žurnalisto pokalbio garso įrašą. Iš atsakovės kasacinio skundo turinio matyti, kad ji nesiėmė veiksmų siekdama pati gauti ir pateikti teismui šį įrodymą, taip pat nebuvo suformulavusi ir prašymo teismui jį išreikalauti iš atsakovės LRT ar kitų šį įrašą turėjusių asmenų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad teismas turėjo išreikalauti šiuos įrodymus savo iniciatyva, tačiau pažymėtina, kad bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi jose pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų; teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Atsakovės pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė jos esmės ir todėl pažeidė proceso teisės normas, nepagrindžia ir kitas atsakovės kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas atsisakė priimti šiuos įrodymus nenustatęs jų reikšmės nagrinėjamam ginčui; tokį sprendimą teismas, be kita ko, pagrindė tuo, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšminga įvertinti aplinkybes, buvusias ginčo teiginių paskleidimo metu, o ne susiklosčiusias vėliau, savo ruožtu atsakovės teikiami įrodymai atspindi būtent vėliau susiklosčiusias aplinkybes. Kasaciniame skunde atsakovė nepagrindžia, kad teismas, padarydamas tokias išvadas, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, tačiau tik dar kartą išdėsto savo poziciją dėl savo pateiktų įrodymų reikšmės ir nurodo neturėjusi galimybės jų pateikti anksčiau.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir bylos nagrinėjimo ribas reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl tinkamai nustatė bylos dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir tinkamai atskleidė byloje kilusio ginčo esmę. Nors atsakovė nurodo, kad teismas turėjo įvertinti jos apeliaciniame skunde nurodytus ginčo aspektus, pirmosios instancijos teisme nenurodžiusi aplinkybių ir argumentų, kuriais grindė savo poziciją vėlesnėse teismo proceso stadijose, atsakovė prisiėmė riziką, kad šie argumentai nebus įvertinti priimant sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovės kasacinis skundas yra atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės L. B. 3218,79 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas ieškovas grindžia advokatų kontoros įgaliotos atstovės (advokatės) patvirtinta teisinių paslaugų suvestine, kurioje yra pateikti duomenys apie ieškovui suteiktas paslaugas, jam išrašytą sąskaitą, sąskaitos apmokėjimo datą ir mokėjimo dokumento numerį. Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidoms atlyginti skirta suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos sumos. Ieškovo pateikta teisinių paslaugų suvestinė atitinka kasacinio teismo praktikoje tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017), taigi, jo prašomos atlyginti išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jo nurodyta suma priteisiama iš atsakovės L. B..

38. Prašymą atlyginti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė ir atsakovė LRT. Atsakovė nurodo, kad rengdama atsiliepimą į kasacinį skundą ji patyrė 3581,60 Eur išlaidų; savo reikalavimą ji grindžia 2024 m. birželio 26 d. sąskaita ir 2024 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymu. Pažymėtina, kad atsakovė LRT nagrinėjant bylą kasaciniame teisme laikėsi priešingos nei atsakovė L. B. pozicijos dėl pastarosios atsakovės pareikšto kasacinio skundo ir prašė jį atmesti. Teisėjų kolegijai netenkinus atsakovės L. B. kasacinio skundo, byloje buvo priimtas atsakovei LRT palankus sprendimas, todėl ji įgijo teisę, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos. Atsakovės prašomos atlyginti išlaidos neviršija didžiausios Rekomendacijų pagrindu galimos atlyginti išlaidų sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jos nurodyta suma taip pat priteisiama iš atsakovės L. B..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti ieškovo D. T. 2024 m. spalio 15 d. pateiktus rašytinius įrodymus ir atsakovės L. B. 2024 m. spalio 17 d. pateiktus prašymą ir rašytinius įrodymus ir grąžinti juos padavusiems asmenims.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3218,79 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniolika Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (j. a. k. 124241078) iš atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3581,60 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė